2 Corinthians (Lithuanian)

1

1:1b.2CO.001.001 Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus­Dievo bažnyčiai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje.

1:2b.2CO.001.002 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

1:3b.2CO.001.003 Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,

1:4b.2CO.001.004 kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.

1:5b.2CO.001.005 Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda.

1:6b.2CO.001.006 Jeigu patiriam sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui.

1:7b.2CO.001.007 Ir mūsų viltis jumis tvirta, nes žinome, kad, būdami kentėjimų dalininkai, būsite ir paguodos dalininkai.

1:8b.2CO.001.008 Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia­taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi.

1:9b.2CO.001.009 Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.

1:10b.2CO.001.010 Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės toliau,

1:11b.2CO.001.011 jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį suteiktą mums.

1:12b.2CO.001.012 Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

1:13b.2CO.001.013 Nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jūs skaitote ir suprantate. Tikiuosi, kad ir iki galo suprasite,

1:14b.2CO.001.014 kaip iš dalies jau mus supratote, kad mes esame jūsų pasigyrimas, kaip ir jūs mūsų­Viešpaties Jėzaus dieną.

1:15b.2CO.001.015 Tokio pasitikėjimo kupinas, aš norėjau anksčiau pas jus atvykti, kad antrąkart gautumėt malonę,

1:16b.2CO.001.016 ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją.

1:17b.2CO.001.017 Ar taip manydamas, elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo pagal kūną, kad mano “taip, taip” yra ir “ne, ne”?

1:18b.2CO.001.018 Bet kaip Dievas ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo “taip” ir “ne”.

1:19b.2CO.001.019 Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, nebuvo “taip” ir “ne”, bet Jame buvo “taip”.

1:20b.2CO.001.020 Nes visi Dievo pažadai Jame yra “taip” ir Jame “amen” Dievo šlovei per mus.

1:21b.2CO.001.021 Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,

1:22b.2CO.001.022 kuris ir užantspaudavo mus ir davė kaip užstatą Dvasią į mūsų širdis.

1:23b.2CO.001.023 Šaukiuosi Dievą liudytoju savo sielai, kad jūsų gailėdamas aš neatvykau į Korintą.

1:24b.2CO.001.024 Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai.

2

2:1b.2CO.002.001 Taigi aš nusprendžiau, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu.

2:2b.2CO.002.002 O jei aš jus liūdinu, tai kas gi mane pralinksmins, jeigu ne mano nuliūdintasis?

2:3b.2CO.002.003 Aš tai parašiau, kad atvykęs neturėčiau liūdėti dėl tų, kuriais derėtų džiaugtis, pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra ir visų jūsų džiaugsmas.

2:4b.2CO.002.004 Nes aš jums rašiau iš didelio skausmo ir širdies sielvarto, su gausiomis ašaromis, ne tam, kad jus nuliūdinčiau, bet kad pažintumėte meilę, kurios taip apsčiai jums turiu.

2:5b.2CO.002.005 Bet jeigu kas nuliūdino, tai nuliūdino ne mane, bet,—kad neperdėčiau,—bent iš dalies­jus visus.

2:6b.2CO.002.006 Tokiam žmogui pakanka daugumos paskirtos bausmės.

2:7b.2CO.002.007 Net atvirkščiai, jūs turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad jo neapimtų pernelyg didelis liūdesys.

2:8b.2CO.002.008 Todėl aš prašau jus parodyti jam meilę.

2:9b.2CO.002.009 Nes tuo tikslu jums ir parašiau,­ kad patikrinčiau, ar jūs visais atžvilgiais esate klusnūs.

2:10b.2CO.002.010 Kam jūs atleidžiate, tam atleidžiu ir aš; nes, jei kam atleidau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje,

2:11b.2CO.002.011 kad neapgautų mūsų šėtonas. Nes mums nėra nežinomi jo kėslai.

2:12b.2CO.002.012 Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus Evangelijos, durys man buvo Viešpaties atvertos,

2:13b.2CO.002.013 bet aš neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi nesutikau savo brolio Tito; tad atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją.

2:14b.2CO.002.014 Dėkui Dievui, kuris visada veda mus Kristuje triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą.

2:15b.2CO.002.015 Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių.

2:16b.2CO.002.016 Vieniems­mirties kvapas mirčiai, kitiems­gyvenimo kvapas gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas?

2:17b.2CO.002.017 Mes neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje.

3

3:1b.2CO.003.001 Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?

3:2b.2CO.003.002 Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.

3:3b.2CO.003.003 Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.

3:4b.2CO.003.004 Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.

3:5b.2CO.003.005 Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,

3:6b.2CO.003.006 kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais­ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.

3:7b.2CO.003.007 Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,

3:8b.2CO.003.008 tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas?

3:9b.2CO.003.009 Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas.

3:10b.2CO.003.010 Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.

3:11b.2CO.003.011 Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis.

3:12b.2CO.003.012 Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai,

3:13b.2CO.003.013 ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina.

3:14b.2CO.003.014 Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.

3:15b.2CO.003.015 Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį.

3:16b.2CO.003.016 Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.

3:17b.2CO.003.017 Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.

3:18b.2CO.003.018 Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.

4

4:1b.2CO.004.001 Todėl, suprasdami, kad turime šį tarnavimą iš gailestingumo, mes nepailstame.

4:2b.2CO.004.002 Atsisakę slaptų begėdysčių, nesileidžiame į gudravimus ir nekraipome Dievo žodžio, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.

4:3b.2CO.004.003 O jeigu Evangelija yra paslėpta, tai ji paslėpta žūstantiems,

4:4b.2CO.004.004 kuriems šio amžiaus dievas apakino protus; netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa.

4:5b.2CO.004.005 Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, o mes­jūsų tarnai dėl Jėzaus.

4:6b.2CO.004.006 Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide.

4:7b.2CO.004.007 Bet šitą turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų.

4:8b.2CO.004.008 Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę;

4:9b.2CO.004.009 persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.

4:10b.2CO.004.010 Visada nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.

4:11b.2CO.004.011 Nes mes, gyvieji, dėl Jėzaus nuolat atiduodami mirčiai, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne.

4:12b.2CO.004.012 Taigi mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė.

4:13b.2CO.004.013 Turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: “Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau”, mes irgi tikime ir todėl kalbame,

4:14b.2CO.004.014 žinodami, kad Tas, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels per Jėzų ir pastatys kartu su jumis.

4:15b.2CO.004.015 Nes viskas yra dėl jūsų, kad per daugelį pagausėjusi malonė pagausintų dėkojimą Dievo šlovei.

4:16b.2CO.004.016 Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina.

4:17b.2CO.004.017 Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.

4:18b.2CO.004.018 Tuo tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima­amžina.

5

5:1b.2CO.005.001 Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje.

5:2b.2CO.005.002 Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus,

5:3b.2CO.005.003 nes aprengti nebūsime nuogi.

5:4b.2CO.005.004 Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta.

5:5b.2CO.005.005 Tam mus paruošęs yra Dievas, kuris davė mums Dvasią kaip užstatą.

5:6b.2CO.005.006 Todėl mes visada užtikrinti, žinodami, kad, kol gyvename namuose­kūne, mes nesame su Viešpačiu,—

5:7b.2CO.005.007 mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu,—

5:8b.2CO.005.008 tačiau esame užtikrinti ir norėtume verčiau palikti kūną ir būti kartu su Viešpačiu.

5:9b.2CO.005.009 Todėl mes siekiame,­tiek nebūdami, tiek būdami su Juo,­Jam patikti.

5:10b.2CO.005.010 Nes mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų pagal tai, ką jis, gyvendamas kūne, darė­gera ar bloga.

5:11b.2CO.005.011 Todėl, pažindami Viešpaties baimę, mes stengiamės įtikinti žmones. Dievui mes esame atviri, tikiuosi, kad esame atviri ir jūsų sąžinėms.

5:12b.2CO.005.012 Neprisistatome jums iš naujo, bet duodame progą pasigirti mumis, kad turėtumėte, ką sakyti žmonėms, besigiriantiems savo išore, o ne širdimi.

5:13b.2CO.005.013 Jei mes išprotėję­tai Dievui; jei esame sveiko proto­tai dėl jūsų.

5:14b.2CO.005.014 Nes Kristaus meilė valdo mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę.

5:15b.2CO.005.015 O Jis mirė už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet Tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė.

5:16b.2CO.005.016 Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną. Jei mes ir pažinome Kristų pagal kūną, tai dabar taip Jo nebepažįstame.

5:17b.2CO.005.017 Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena­ praėjo, štai visa tapo nauja.

5:18b.2CO.005.018 O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnavimą.

5:19b.2CO.005.019 Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį.

5:20b.2CO.005.020 Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: “Susitaikinkite su Dievu!”

5:21b.2CO.005.021 Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.

6

6:1b.2CO.006.001 Būdami Jo bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad nepriimtumėte Dievo malonės veltui!

6:2b.2CO.006.002 Nes Jis sako: “Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau”. Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!

6:3b.2CO.006.003 Mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas.

6:4b.2CO.006.004 Bet visame kame pasirodome Dievo tarnai: su didele kantrybe, skausmuose, sunkumuose, suspaudimuose,

6:5b.2CO.006.005 plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose, budėjimuose, pasninkuose;

6:6b.2CO.006.006 tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmainiška meile,

6:7b.2CO.006.007 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir kairės;

6:8b.2CO.006.008 gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais,

6:9b.2CO.006.009 nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi mirštančiais­bet štai mes gyvi; esame baudžiami, bet nenužudomi,

6:10b.2CO.006.010 mus liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame skurdžiai, bet daugelį praturtiname, neturime nieko­ir valdome viską.

6:11b.2CO.006.011 O korintiečiai! Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, mūsų širdis plačiai atverta.

6:12b.2CO.006.012 Ne mumyse jums ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse.

6:13b.2CO.006.013 Tad atsimokėkite tuo pačiu,­ kalbu kaip vaikams,­ir taip pat atsiverkite.

6:14b.2CO.006.014 Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nusikaltimo? Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos?

6:15b.2CO.006.015 Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru? Arba kokia dalis tikinčio su netikinčiu?

6:16b.2CO.006.016 Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: “Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta”.

6:17b.2CO.006.017 Todėl: “Išeikite iš jų ir atsiskirkite,­sako Viešpats,­ir nelieskite to, kas netyra, ir Aš jus priimsiu

6:18b.2CO.006.018 ir būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys,­sako visagalis Viešpats”.

7

7:1b.2CO.007.001 Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje.

7:2b.2CO.007.002 Priimkite mus. Mes nė vieno nenuskriaudėme, nė vienam nepakenkėm, nė vieno neapgavome.

7:3b.2CO.007.003 Tai sakau, ne norėdamas jus smerkti. Nes jau esu sakęs, jog esate mūsų širdyse, kad kartu mirtume ir kartu gyventume.

7:4b.2CO.007.004 Aš labai pasitikiu jumis ir labai jumis didžiuojuosi. Esu kupinas paguodos ir džiaugsmo visuose mūsų sunkumuose.

7:5b.2CO.007.005 Kai atvykome į Makedoniją, mūsų kūnui neteko patirti nė kiek ramybės; mes buvome visokeriopai varginami: iš išorės­kovos, viduje­baimė.

7:6b.2CO.007.006 Bet Dievas, pažemintųjų guodėjas, paguodė mus Tito atvykimu.

7:7b.2CO.007.007 Ir ne vien jo atvykimu, bet ir ta paguoda, kuria jis buvo paguostas pas jus. Jis pranešė mums apie jūsų karštą troškimą, dejones, jūsų uolumą man. Taigi aš pradžiugau dar labiau.

7:8b.2CO.007.008 Todėl jeigu nuliūdinau jus laišku, tai šito nesigailiu, nors ir apgailestavau. Nes matau, kad tas laiškas jus nuliūdino, bet tik kuriam laikui.

7:9b.2CO.007.009 Dabar aš džiaugiuosi, žinoma, ne todėl, kad jums teko nuliūsti, bet kad jūsų nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę dievišku liūdesiu, todėl iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos.

7:10b.2CO.007.010 Dieviškas liūdesys gimdo atgailą išgelbėjimui, dėl kurio nereikia gailėtis; o pasaulio liūdesys gimdo mirtį.

7:11b.2CO.007.011 Ir štai kaip tik tas dieviškas nuliūdimas pagimdė jumyse tokį susirūpinimą, tokį teisinimąsi, apmaudą, baimę, tokį stiprų troškimą, uolumą, tokį atpildą! Jūs visais atžvilgiais pasirodėte švarūs šiame reikale.

7:12b.2CO.007.012 Todėl, jeigu jums parašiau, tai ne dėl įžeidėjo ir ne dėl įžeistojo, bet kad jums paaiškėtų mūsų rūpestis jumis Dievo akivaizdoje.

7:13b.2CO.007.013 Todėl mes pasiguodėme jūsų paguoda ir dar labiau nudžiugome dėl Tito džiaugsmo, nes jo dvasia buvo jūsų visų atgaivinta.

7:14b.2CO.007.014 Taigi nelikau sugėdintas, kad jam buvau pasigyręs jumis, bet kaip ir viską jums teisingai kalbėjome, taip ir mūsų pasigyrimas Titui pasirodė teisingas.

7:15b.2CO.007.015 Ir jo širdis dar labiau prisirišusi prie jūsų, nes jis prisimena jūsų paklusnumą ir kaip priėmėte jį su baime ir drebėdami.

7:16b.2CO.007.016 Todėl džiaugiuosi, kad visais atžvilgiais galiu jumis pasitikėti.

8

8:1b.2CO.008.001 Be to, pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms.

8:2b.2CO.008.002 Nors dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais.

8:3b.2CO.008.003 Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir viršydami išgales, savo noru,

8:4b.2CO.008.004 prašyte prašė mus, kad mes priimtume dovaną ir jų dalyvavimą tarnavime šventiesiems.

8:5b.2CO.008.005 Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet visų pirma atsidavė Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums.

8:6b.2CO.008.006 Todėl mes paprašėme Titą, kad taip, kaip pradėjo, taip ir baigtų pas jus šią malonę.

8:7b.2CO.008.007 Tad, būdami visa ko pertekę­tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir meilės mums,­ būkite pertekę ir šios malonės.

8:8b.2CO.008.008 Tai sakau ne įsakydamas, bet norėdamas kitų uolumu patikrinti jūsų meilės nuoširdumą.

8:9b.2CO.008.009 Nes jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, jog Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo neturtą taptumėte turtingi.

8:10b.2CO.008.010 Ir čia aš duodu patarimą, nes tai naudinga jums, kurie ne tik pradėjote daryti tai anksčiau, bet ir troškote jau nuo pernai.

8:11b.2CO.008.011 Taigi dabar pabaikite šį darbą, kad jūsų nuovokus troškimas būtų įvykdytas iš to, ką turite.

8:12b.2CO.008.012 Nes jei yra sąmoningas noras, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi.

8:13b.2CO.008.013 Aš nenoriu, kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos,

8:14b.2CO.008.014 bet kad būtų lygybė: kad šiuo metu jūsų perteklius patenkintų jų nepriteklių, o vėliau jų perteklius taip pat patenkintų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė,

8:15b.2CO.008.015 kaip parašyta: “Kas daug surinko, neturėjo atliekamo, o kas mažai­nekentėjo nepritekliaus”.

8:16b.2CO.008.016 Dėkui Dievui, įdėjusiam į Tito širdį tą patį uolų rūpestį jumis.

8:17b.2CO.008.017 Jis ne tik paklausė mano raginimo, bet, būdamas labai uolus, nuvyko pas jus savo noru.

8:18b.2CO.008.018 Kartu su juo pasiuntėme brolį, giriamą dėl Evangelijos skelbimo visose bažnyčiose.

8:19b.2CO.008.019 Dar daugiau, jis yra bažnyčių paskirtas mūsų kelionių palydovu šiai malonei, kurią mes vykdome paties Viešpaties šlovei ir jūsų paslaugumui parodyti,

8:20b.2CO.008.020 sergėdamiesi, kad niekas mūsų nekaltintų dėl šios gausos, kurią mes tvarkome.

8:21b.2CO.008.021 Mes rūpinamės tuo, kas gerbtina ne tik Viešpaties, bet ir žmonių akyse.

8:22b.2CO.008.022 Taigi su jais pasiuntėme savo brolį, kurio uolumą daugel kartų įvairiai esame patikrinę ir kuris dabar yra dar uolesnis labai jumis pasitikėdamas.

8:23b.2CO.008.023 Titas‰tai mano bendražygis ir jūsų pagalbininkas, o tie mūsų broliai‰bažnyčių pasiuntiniai, Kristaus šlovė.

8:24b.2CO.008.024 Todėl jų ir visų bažnyčių akyse įrodykite savo meilę ir mūsų pasigyrimą jumis.

9

9:1b.2CO.009.001 Apie tarnavimą šventiesiems man nebereikia jums rašyti:

9:2b.2CO.009.002 aš žinau jūsų pasiryžimą ir giruosi jumis makedoniečiams, sakydamas, kad Achaja pasiruošusi nuo pereitų metų. Ir jūsų uolumas yra daugelį paskatinęs.

9:3b.2CO.009.003 O brolius siunčiu tam, kad mano pasigyrimas jumis nepasirodytų šiuo atveju tuščias ir kad jūs, kaip sakiau, būtumėte pasiruošę.

9:4b.2CO.009.004 Kad, jei kartais makedoniečiai atvyktų kartu su manimi ir rastų jus nepasiruošusius, mes (nekalbant apie jus) nebūtume sugėdinti dėl tokio tvirto pasigyrimo.

9:5b.2CO.009.005 Todėl maniau esant reikalinga paprašyti brolius iš anksto nuvykti pas jus ir pasirūpinti, kad anksčiau viešai paskelbtas palaiminimas būtų paruoštas ir kad liudytų jūsų dosnumą, o ne godumą.

9:6b.2CO.009.006 Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.

9:7b.2CO.009.007 Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.

9:8b.2CO.009.008 O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui,

9:9b.2CO.009.009 kaip parašyta: “Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius”.

9:10b.2CO.009.010 Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, padaugins jūsų pasėtą sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius.

9:11b.2CO.009.011 O jūs ir taip esate visokeriopai turtingi ir dosnūs, dėl ko mes ir dėkojame Dievui.

9:12b.2CO.009.012 Nes šis tarnavimas ne tik patenkina šventųjų poreikius, bet ir gausina daugelio dėkojimus Dievui.

9:13b.2CO.009.013 Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų paklusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už jūsų dosnų pasidalijimą su jais ir visais kitais.

9:14b.2CO.009.014 Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėl visa pranokstančios Dievo malonės jumyse.

9:15b.2CO.009.015 Ačiū Dievui už neapsakomą Jo dovaną!

10

10:1b.2CO.010.001 Aš pats, Paulius, jus maldauju Kristaus romumu ir švelnumu­aš, kuris “akyse su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių toks drąsus”.

10:2b.2CO.010.002 Aš jus maldauju, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes elgėmės pagal kūną.

10:3b.2CO.010.003 Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.

10:4b.2CO.010.004 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet galingi Dieve griauti tvirtoves.

10:5b.2CO.010.005 Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,

10:6b.2CO.010.006 esame pasiruošę nubausti kiekvieną neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.

10:7b.2CO.010.007 Negi viską vertinate pagal išorę? Jei kas pasitiki, kad yra Kristaus, tegul pamąsto dar kartą: kaip jis Kristaus, taip ir mes.

10:8b.2CO.010.008 O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta valdžia, kurią Viešpats mums suteikė jūsų ugdymui, o ne griovimui, tai nebūtų man gėdos.

10:9b.2CO.010.009 Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais.

10:10b.2CO.010.010 Nes “jo laiškai,­sako,­yra svarūs ir stiprūs, bet kūno išvaizda menka ir iškalba prasta”.

10:11b.2CO.010.011 Kas taip mano, teįsidėmi, jog kokie esame iš tolo laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje darbais.

10:12b.2CO.010.012 Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai.

10:13b.2CO.010.013 Mes nesigiriame be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia net ligi jūsų.

10:14b.2CO.010.014 Mes nepersistengiame,­tarytum nebūtume pasiekę jūsų,­nes Kristaus Evangelija pasiekėme ir jus.

10:15b.2CO.010.015 Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas,

10:16b.2CO.010.016 kad galėtume skelbti Evangeliją už jūsų ribų ir nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje.

10:17b.2CO.010.017 “Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!”

10:18b.2CO.010.018 Ne tas pagirtinas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria.

11

11:1b.2CO.011.001 O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.

11:2b.2CO.011.002 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.

11:3b.2CO.011.003 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.

11:4b.2CO.011.004 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.

11:5b.2CO.011.005 Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

11:6b.2CO.011.006 Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.

11:7b.2CO.011.007 Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?

11:8b.2CO.011.008 Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.

11:9b.2CO.011.009 O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

11:10b.2CO.011.010 Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

11:11b.2CO.011.011 Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!

11:12b.2CO.011.012 Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.

11:13b.2CO.011.013 Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

11:14b.2CO.011.014 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

11:15b.2CO.011.015 Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

11:16b.2CO.011.016 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

11:17b.2CO.011.017 Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

11:18b.2CO.011.018 Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

11:19b.2CO.011.019 Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.

11:20b.2CO.011.020 Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.

11:21b.2CO.011.021 Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus,­tai sakau iš kvailumo,­ aš drąsus taip pat.

11:22b.2CO.011.022 Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

11:23b.2CO.011.023 Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

11:24b.2CO.011.024 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

11:25b.2CO.011.025 Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.

11:26b.2CO.011.026 Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.

11:27b.2CO.011.027 Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

11:28b.2CO.011.028 Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.

11:29b.2CO.011.029 Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

11:30b.2CO.011.030 Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

11:31b.2CO.011.031 Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.

11:32b.2CO.011.032 Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

11:33b.2CO.011.033 bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.

12

12:1b.2CO.012.001 Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.

12:2b.2CO.012.002 Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų,­ar kūne, ar be kūno­nežinau, Dievas žino,­buvo paimtas iki trečiojo dangaus.

12:3b.2CO.012.003 Ir žinau, kad šitas žmogus,­ar kūne, ar be kūno­nežinau, Dievas žino,­

12:4b.2CO.012.004 buvo paimtas į rojų ir girdėjo neišreiškiamus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti.

12:5b.2CO.012.005 Tokiu pasigirsiu, o ne savimi, nebent savo negaliomis.

12:6b.2CO.012.006 Jei norėčiau girtis, nebūčiau kvailys, nes kalbėčiau tiesą. Bet susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi.

12:7b.2CO.012.007 Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau.

12:8b.2CO.012.008 Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų.

12:9b.2CO.012.009 Bet Viešpats man pasakė: “Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume”. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.

12:10b.2CO.012.010 Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

12:11b.2CO.012.011 Jūsų verčiamas, tapau kvailiu besigirdamas. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane girti, nes aš ne prastesnis už pačius didžiausius apaštalus, nors esu niekas.

12:12b.2CO.012.012 Iš tiesų jūsų akyse pasitvirtino apaštalo ženklai: visokeriopa kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai.

12:13b.2CO.012.013 Tad ko jums trūksta palyginti su kitomis bažnyčiomis? Vien to, kad nebuvau jums našta. Atleiskite man šitą nusikaltimą!

12:14b.2CO.012.014 Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet tėvai vaikams.

12:15b.2CO.012.015 Todėl mielai išleisiu tai, kas mano, ir dar save pridėsiu jūsų sielų labui; nors, kuo daugiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.

12:16b.2CO.012.016 Tebūnie ir taip,­sakysite,­aš jūsų neapsunkinau, bet, būdamas gudrus, klasta jus pagavau.

12:17b.2CO.012.017 Bet ar kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį?

12:18b.2CO.012.018 Paprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes veikėme ne ta pačia dvasia? Ar nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?

12:19b.2CO.012.019 Vėl jūs manote, kad prieš jus teisinamės. Mes kalbame prieš Dievą Kristuje: viską darome, mylimieji, jūsų ugdymui.

12:20b.2CO.012.020 Mat bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižtų, apkalbų, pasididžiavimo, netvarkos,

12:21b.2CO.012.021 kad, kai vėl atvyksiu, Dievas nepažemintų manęs prieš jus ir man netektų liūdėti dėl daugelio, kurie pirmiau buvo nusidėję ir dar neatgailavo dėl padarytų netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo darbų.

13

13:1b.2CO.013.001 Jau trečią kartą keliauju pas jus. “Dviejų ar trijų liudytojų lūpomis bus patvirtintas kiekvienas žodis”.

13:2b.2CO.013.002 Jau sakiau anksčiau ir sakau, kaip ir antrąkart lankydamasis pas jus, ir, būdamas atstu, dabar rašau tiems, kurie anksčiau nusidėjo, ir visiems kitiems,­jeigu atvyksiu vėl, būsiu negailestingas.

13:3b.2CO.013.003 Jūs reikalaujate įrodymo, kad manyje kalba Kristus, o Jis nėra silpnas prieš jus, bet galingas jumyse.

13:4b.2CO.013.004 Nors Jis buvo nukryžiuotas dėl silpnumo, bet dabar gyvas Dievo jėga. Nors mes irgi silpni Jame, bet jums gyvensime su Juo Dievo galybe.

13:5b.2CO.013.005 Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?

13:6b.2CO.013.006 Bet turiu vilties, kad jūs suprasite, jog mes nesame atmestini.

13:7b.2CO.013.007 Aš meldžiu Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo,­ne tam, kad pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytumėte gera, o mes būtume tartum atmestini.

13:8b.2CO.013.008 Juk nieko negalime daryti prieš tiesą, bet tik už tiesą.

13:9b.2CO.013.009 Mes džiaugiamės, kai esame silpni, o jūs stiprūs. Ir taip pat norime jūsų tobulumo.

13:10b.2CO.013.010 Todėl, būdamas toli, tai rašau, kad atvykęs neturėčiau griežtai elgtis, naudodamas valdžią, kurią man Viešpats suteikė tam, kad ugdyčiau, o ne kad griaučiau.

13:11b.2CO.013.011 Galiausiai, broliai, likite sveiki. Būkite tobuli, džiaukitės paguoda, būkite vienos minties, gyvenkite taikiai, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.

13:12b.2CO.013.012 Pasveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu.

13:13b.2CO.013.013 Jus sveikina visi šventieji. Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais! Amen.