1 Corinthians (Lithuanian)

1

1:1b.1CO.001.001 Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas­

1:2b.1CO.001.002 Dievo bažnyčiai Korinte, pašventintiems Kristuje Jėzuje, pašauktiesiems šventiesiems su visais, kurie šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo kiekvienoje vietoje pas jus ir pas mus.

1:3b.1CO.001.003 Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

1:4b.1CO.001.004 Aš nuolat dėkoju dėl jūsų Dievui už Dievo malonę, suteiktą jums per Jėzų Kristų,

1:5b.1CO.001.005 kad per Jį praturtėjote viskuo­ visokiu žodžiu ir visokiu pažinimu,­

1:6b.1CO.001.006 ir Kristaus liudijimas jumyse tapo tvirtas.

1:7b.1CO.001.007 Todėl jums nestinga jokios dovanos laukiant, kada apsireikš mūsų Viešpats Jėzus Kristus,

1:8b.1CO.001.008 kuris ir sutvirtins jus iki galo, kad būtumėte nekalti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną.

1:9b.1CO.001.009 Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą.

1:10b.1CO.001.010 Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip kalbėtumėte ir nebūtų tarp jūsų susiskaldymų, bet kad būtumėte tobulai suvienyti vienos minties ir vieno sprendimo.

1:11b.1CO.001.011 Mat Chlojės namiškiai pranešė man apie jus, mano broliai, kad tarp jūsų esama kivirčų.

1:12b.1CO.001.012 Turiu omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių, kurie sako: “Aš esu Pauliaus”, “aš­Apolo”, “aš­Kefo”, “o aš­Kristaus”.

1:13b.1CO.001.013 Argi Kristus padalytas? Argi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? Argi vardan Pauliaus buvote pakrikštyti?

1:14b.1CO.001.014 Ačiū Dievui, kad pas jus nieko daugiau nekrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų,

1:15b.1CO.001.015 kad niekas nesakytų, jog aš krikštiju savo paties vardu.

1:16b.1CO.001.016 Tiesa, pakrikštijau taip pat Stepono namus, o daugiau nežinau, ar ką pakrikštijau.

1:17b.1CO.001.017 Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti,­ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius netaptų bereikšmis.

1:18b.1CO.001.018 Mat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga.

1:19b.1CO.001.019 Nes parašyta: “Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą”.

1:20b.1CO.001.020 Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste?

1:21b.1CO.001.021 Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki.

1:22b.1CO.001.022 Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties,

1:23b.1CO.001.023 bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims­kvailystė.

1:24b.1CO.001.024 Bet pašauktiesiems­tiek žydams, tiek graikams­skelbiame Kristų­Dievo jėgą ir Dievo išmintį.

1:25b.1CO.001.025 Dievo kvailystė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė stipresnė už žmones.

1:26b.1CO.001.026 Juk jūs matote savo pašaukimą, broliai,­nedaug tarp jūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų.

1:27b.1CO.001.027 Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga.

1:28b.1CO.001.028 Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo,­

1:29b.1CO.001.029 kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą.

1:30b.1CO.001.030 Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu,

1:31b.1CO.001.031 kad, kaip parašyta: “Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu”.

2

2:1b.1CO.002.001 Ir aš, broliai, kai pas jus lankiausi, atėjau ne su gražbyliavimu ar išmintimi skelbti jums Dievo liudijimo.

2:2b.1CO.002.002 Nes aš nusprendžiau tarp jūsų nežinoti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, ir Tą nukryžiuotą.

2:3b.1CO.002.003 Aš buvau pas jus silpnas, išsigandęs ir labai drebėjau.

2:4b.1CO.002.004 Mano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu,

2:5b.1CO.002.005 kad ir jūsų tikėjimas remtųsi ne žmogiška išmintimi, bet Dievo jėga.

2:6b.1CO.002.006 Tiesa, tarp subrendusiųjų mes skelbiame išmintį, tačiau tai išmintis ne šio pasaulio ir ne šio pasaulio valdovų, kurie pranyks.

2:7b.1CO.002.007 Mes skelbiame paslaptingą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas nuo amžių paskyrė mums išaukštinti,

2:8b.1CO.002.008 kurios nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų šlovės Viešpaties nukryžiavę.

2:9b.1CO.002.009 Bet skelbiame, kaip parašyta: “Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli”.

2:10b.1CO.002.010 Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia visa ištiria, net Dievo gelmes.

2:11b.1CO.002.011 Kas iš žmonių žino, kas yra žmogaus, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip pat niekas nežino, kas yra Dievo, tik Dievo Dvasia.

2:12b.1CO.002.012 O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią iš Dievo, kad suvoktume, kas mums Dievo dovanota.

2:13b.1CO.002.013 Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais, kurių moko Šventoji Dvasia,­dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais.

2:14b.1CO.002.014 Bet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama.

2:15b.1CO.002.015 O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį.

2:16b.1CO.002.016 “Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį pamokyti?” O mes turime Kristaus protą.

3

3:1b.1CO.003.001 Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje.

3:2b.1CO.003.002 Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,

3:3b.1CO.003.003 nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai,­argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?

3:4b.1CO.003.004 Kol vienas sako: “Aš­Pauliaus”, kitas: “Aš­Apolo”,­argi nesate kūniški?

3:5b.1CO.003.005 Kas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė.

3:6b.1CO.003.006 Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.

3:7b.1CO.003.007 Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas­augintojas.

3:8b.1CO.003.008 Kas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą.

3:9b.1CO.003.009 Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs­Dievo dirva, Dievo statinys.

3:10b.1CO.003.010 Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato.

3:11b.1CO.003.011 Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.

3:12b.1CO.003.012 Jei kas stato ant šio pamato iš aukso, sidabro, brangakmenių, medžio, šieno ar šiaudų,­

3:13b.1CO.003.013 kiekvieno darbas išaiškės. Todėl, kad diena jį atskleis, nes tai bus atskleista ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas.

3:14b.1CO.003.014 Jei kieno statybos darbas išliks, tas gaus užmokestį.

3:15b.1CO.003.015 O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.

3:16b.1CO.003.016 Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?

3:17b.1CO.003.017 Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla­tai jūs!

3:18b.1CO.003.018 Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas.

3:19b.1CO.003.019 Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: “Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje”.

3:20b.1CO.003.020 Ir vėl: “Viešpats žino išminčių mintis, kad jos tuščios”.

3:21b.1CO.003.021 Tad niekas tenesididžiuoja žmonėmis! Nes viskas yra jūsų:

3:22b.1CO.003.022 ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis,­viskas yra jūsų,

3:23b.1CO.003.023 bet jūs patys­Kristaus, o Kristus­Dievo.

4

4:1b.1CO.004.001 Tegul kiekvienas laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo paslapčių tvarkytojais.

4:2b.1CO.004.002 O iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi.

4:3b.1CO.004.003 Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Ir aš pats savęs neteisiu.

4:4b.1CO.004.004 Nors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats.

4:5b.1CO.004.005 Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

4:6b.1CO.004.006 Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą.

4:7b.1CO.004.007 Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?

4:8b.1CO.004.008 Jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte, kad ir mes galėtume kartu karaliauti!

4:9b.1CO.004.009 Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskutiniąją vietą, tarsi mirčiai pasmerktiems. Mes tapome reginys pasauliui, angelams ir žmonėms.

4:10b.1CO.004.010 Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami.

4:11b.1CO.004.011 Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės

4:12b.1CO.004.012 ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami­laiminame, persekiojami­kenčiame,

4:13b.1CO.004.013 piktžodžiaujami­maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.

4:14b.1CO.004.014 Tai rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus vaikus.

4:15b.1CO.004.015 Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet neturėsite daug tėvų, nes Evangelija aš pagimdžiau jus Kristuje Jėzuje.

4:16b.1CO.004.016 Todėl raginu jus: būkite mano sekėjai!

4:17b.1CO.004.017 Tuo tikslu ir pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimas sūnus ir ištikimas Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje.

4:18b.1CO.004.018 Kai kurie pasipūtė, tartum neketinčiau pas jus atvykti.

4:19b.1CO.004.019 Jei Viešpats panorės, veikiai atvyksiu pas jus ir patikrinsiu ne pasipūtusių kalbas, bet jėgą.

4:20b.1CO.004.020 Nes Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje.

4:21b.1CO.004.021 Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir romumo dvasia?

5

5:1b.1CO.005.001 Tenka girdėti apie ištvirkimą tarp jūsų ir net apie tokį ištvirkimą, kokio nesigirdi net pas pagonis: būtent kažkas gyvena su savo tėvo žmona!

5:2b.1CO.005.002 Ir jūs dar esate pasipūtę! Užuot nuliūdę ir tai padariusį išmetę ir savo tarpo?!

5:3b.1CO.005.003 Aš, nebūdamas pas jus kūnu, tačiau būdamas dvasia, jau nuteisiau tą nusikaltimą padariusį, lyg būdamas tarp jūsų.

5:4b.1CO.005.004 Jums susirinkus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, dalyvaujant mano dvasiai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus jėga

5:5b.1CO.005.005 atiduokite tokį šėtonui, kad sužlugdytų kūną, o dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus dieną.

5:6b.1CO.005.006 Jūsų gyrimasis niekam tikęs. Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą?

5:7b.1CO.005.007 Todėl išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau paskerstas mūsų Paschos Avinėlis, Kristus.

5:8b.1CO.005.008 Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nusikaltimo raugu, bet su nerauginta tyrumo ir tiesos duona.

5:9b.1CO.005.009 Jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais.

5:10b.1CO.005.010 Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio.

5:11b.1CO.005.011 Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu.

5:12b.1CO.005.012 Kam man teisti svetimus? Argi ir jūs ne savuosius teisiate?

5:13b.1CO.005.013 Tuos, kurie ne mūsiškiai, Dievas teis. Todėl “pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo”.

6

6:1b.1CO.006.001 Kaip kai kurie iš jūsų, turėdami ginčų, drįsta bylinėtis vieni su kitais pas neteisiuosius, o ne pas šventuosius?

6:2b.1CO.006.002 Ar nežinote, kad šventieji teis pasaulį? O jeigu teisite pasaulį, tai nejaugi esate neverti išspręsti menkų bylų?

6:3b.1CO.006.003 Ar nežinote, kad mes teisime angelus, tad juo labiau­kasdieninius dalykus?

6:4b.1CO.006.004 Taigi, kai turite bylų kasdieniais reikalais, negi savo teisėjais paskirsite neturinčius balso bažnyčioje?

6:5b.1CO.006.005 Tai sakau, norėdamas jus sugėdinti. Nejaugi pas jus nėra nė vieno išmintingo, kuris sugebėtų išspręsti tarp brolių iškilusią bylą?

6:6b.1CO.006.006 Bet brolis bylinėjasi su broliu ir tai daro pas netikinčius.

6:7b.1CO.006.007 Ir iš viso jums didelis pažeminimas, kad tarpusavyje bylinėjatės. Ar ne geriau pakęsti skriaudą? Ar ne geriau pakęsti apgaulę?

6:8b.1CO.006.008 Deja, jūs patys skriaudžiate ir apgaudinėjate, ir dar brolius!

6:9b.1CO.006.009 Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai,

6:10b.1CO.006.010 nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.

6:11b.1CO.006.011 Kai kurie iš jūsų buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.

6:12b.1CO.006.012 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet aš nesiduosiu niekieno pavergiamas!

6:13b.1CO.006.013 Valgis yra pilvui ir pilvas­valgiui, bet Dievas sunaikins ir vieną, ir kitą. Tačiau kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats­kūnui.

6:14b.1CO.006.014 Kaip Dievas prikėlė Viešpatį­prikels ir mus savo jėga.

6:15b.1CO.006.015 Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos paleistuvės nariais? Jokiu būdu!

6:16b.1CO.006.016 Ar nežinote, kad tas, kuris susijungia su paleistuve, tampa vienas kūnas su ja? Nes “du taps,­sako Raštas,­vienu kūnu”.

6:17b.1CO.006.017 Taip pat, kas susijungia su Viešpačiu, tampa viena dvasia su Juo.

6:18b.1CO.006.018 Saugokitės ištvirkimo! Bet kokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusideda savo kūnui.

6:19b.1CO.006.019 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?

6:20b.1CO.006.020 Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo.

7

7:1b.1CO.007.001 Atsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters.

7:2b.1CO.007.002 Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas teturi sau žmoną ir kiekviena sau vyrą.

7:3b.1CO.007.003 Vyras teatlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.

7:4b.1CO.007.004 Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona.

7:5b.1CO.007.005 Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiems susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite drauge, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.

7:6b.1CO.007.006 Tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas.

7:7b.1CO.007.007 Norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas tokią, kitas kitokią.

7:8b.1CO.007.008 Nesusituokusiems ir našlėms sakau: jie gerai darys, pasilikdami tokie kaip aš.

7:9b.1CO.007.009 Bet, jei negali susilaikyti, tegul tuokiasi. Geriau tuoktis negu degti.

7:10b.1CO.007.010 Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro,

7:11b.1CO.007.011 o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru;­ taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.

7:12b.1CO.007.012 Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tenesiskiria su ja.

7:13b.1CO.007.013 Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tenesiskiria su juo.

7:14b.1CO.007.014 Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama vyru. Kitaip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi.

7:15b.1CO.007.015 Bet, jei netikintis nori skirtis, tesiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas mus pašaukė ramybei.

7:16b.1CO.007.016 Iš kur žinai, žmona, kad išgelbėsi vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, kad išgelbėsi žmoną?

7:17b.1CO.007.017 Todėl, kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bažnyčiose.

7:18b.1CO.007.018 Jei kas buvo pašauktas apipjaustytas, tenesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tenedaro apipjaustymo.

7:19b.1CO.007.019 Apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas yra niekas, tik Dievo įsakymų laikymasis yra viskas.

7:20b.1CO.007.020 Kiekvienas tepasilieka toks, koks buvo pašauktas.

7:21b.1CO.007.021 Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesijaudink dėl to, bet jei gali tapti laisvas, pasinaudok proga.

7:22b.1CO.007.022 Viešpatyje pašauktas vergas yra Jo išlaisvintas. Panašiai ir pašauktas laisvasis yra Kristaus vergas.

7:23b.1CO.007.023 Jūs esate nupirkti už didelę kainą, todėl nepasidarykite žmonių vergais.

7:24b.1CO.007.024 Kiekvienas, broliai, kokie buvote pašaukti, tokie ir pasilikite prieš Dievą.

7:25b.1CO.007.025 Dėl nesusituokusių neturiu Viešpaties įsakymo, bet duodu savo patarimą kaip tas, kuris iš Viešpaties gailestingumo vertas pasitikėjimo.

7:26b.1CO.007.026 Taigi manau, jog yra gerai, atsižvelgiant į šių laikų suspaudimus­gerai žmogui būti tokiam.

7:27b.1CO.007.027 Jei esi susietas su žmona, neieškok skyrybų. Likai be žmonos­ neieškok žmonos.

7:28b.1CO.007.028 Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.

7:29b.1CO.007.029 Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų,

7:30b.1CO.007.030 ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų,

7:31b.1CO.007.031 ir kurie naudojasi šiuo pasauliu,­tarsi nesinaudotų. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.

7:32b.1CO.007.032 Norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais­stengiasi patikti Viešpačiui.

7:33b.1CO.007.033 O susituokęs rūpinasi pasaulio reikalais­stengiasi patikti žmonai.

7:34b.1CO.007.034 Yra skirtumas tarp žmonos ir mergaitės. Netekėjusi moteris rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais­kaip patikti vyrui.

7:35b.1CO.007.035 Tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet dėl to, kad tai yra tinkama ir kad jūs neblaškomi galėtumėte atsiduoti Viešpačiui.

7:36b.1CO.007.036 Jei kas mano būsiant jam negarbinga, kad jo mergaitė liks senmergė, ir jei taip reikia, tedaro kaip nori,­nenusidės,­tegul jie susituokia.

7:37b.1CO.007.037 Bet jei kas savo širdyje yra tvirtai apsisprendęs, ne iš prievartos, bet būdamas savo valios šeimininkas, ir savo širdyje nutaręs išsaugoti savo mergaitę, tas gerai padarys.

7:38b.1CO.007.038 Taigi, kas išleidžia savo mergaitę, gerai daro, o kas neišleidžia savo mergaitės, geriau daro.

7:39b.1CO.007.039 Žmona surišta įstatymu, kol jos vyras gyvas. Vyrui mirus, ji laisva ir gali tekėti už ko nori, tik Viešpatyje.

7:40b.1CO.007.040 Bet, mano nuomone, ji bus laimingesnė netekėdama. Manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią.

8

8:1b.1CO.008.001 Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo.

8:2b.1CO.008.002 Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.

8:3b.1CO.008.003 Bet kas myli Dievą, tas yra Jo pažintas.

8:4b.1CO.008.004 Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas.

8:5b.1CO.008.005 Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje,­daug tų dievų ir daug viešpačių,­

8:6b.1CO.008.006 tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį.

8:7b.1CO.008.007 Bet ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie su sąžine, pripažįstančia stabus, iki šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa.

8:8b.1CO.008.008 Maistas nepriartina mūsų prie Dievo. Kai valgome, nieko nelaimime, ir kai nevalgome, nieko neprarandame.

8:9b.1CO.008.009 Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems.

8:10b.1CO.008.010 Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą ir valgantį stabų šventykloje, argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukoto maisto?

8:11b.1CO.008.011 Ar dėl tavo pažinimo nežus silpnas brolis, už kurį mirė Kristus?

8:12b.1CO.008.012 Šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, nusidedate Kristui.

8:13b.1CO.008.013 Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad nepapiktinčiau savo brolio.

9

9:1b.1CO.009.001 Ar aš ne apaštalas? Ar aš ne laisvas? Ar nesu regėjęs Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties? Ar jūs ne mano darbo vaisius Viešpatyje?

9:2b.1CO.009.002 Jei kitiems ir nesu apaštalas, tai jums, be abejo, esu, nes mano apaštalystės antspaudas esate jūs Viešpatyje.

9:3b.1CO.009.003 Štai mano pasiteisinimas prieš tuos, kurie mane kaltina.

9:4b.1CO.009.004 Argi mes neturime teisės valgyti ir gerti?

9:5b.1CO.009.005 Ar neturime teisės vaikščioti kartu su seserimi, žmona, kaip kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei Kefas?

9:6b.1CO.009.006 O gal tik aš ir Barnabas neturime teisės nedirbti?

9:7b.1CO.009.007 Kas gi tarnauja kariuomenėje už savo paties pinigus? Kas sodina vynuogyną ir nevalgo jo vaisių? Arba kas gano bandą ir negeria bandos pieno?

9:8b.1CO.009.008 Ar aš tai sakau vien kaip žmogus? Argi to paties nesako ir Įstatymas?

9:9b.1CO.009.009 Mozės Įstatyme parašyta: “Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui!” Bet ar Dievui terūpi jaučiai?

9:10b.1CO.009.010 O gal Jis iš tiesų taiko tai mums? Juk dėl mūsų parašyta, kad artojas artų su viltimi ir kūlėjas kultų su viltimi, jog gaus savo dalį.

9:11b.1CO.009.011 Jei mes jums pasėjome dvasinių gėrybių, tai ar didelis dalykas, kad pjausime pas jus medžiaginių?

9:12b.1CO.009.012 Jei kiti turi teisių į jus, tai ar ne juo labiau mes? Vis dėlto mes nesinaudojome savo teise, bet viską pakeliame, kad tik Kristaus Evangelijai nedarytume kliūčių.

9:13b.1CO.009.013 Ar nežinote, kad tie, kurie tarnauja šventykloje, valgo iš šventyklos pajamų ir kad aukuro tarnai gauna dalį aukų?

9:14b.1CO.009.014 Taip ir Viešpats patvarkė, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos.

9:15b.1CO.009.015 Bet aš nesinaudojau šiomis teisėmis. Ir tai rašau ne tam, kad sau pritaikyčiau. Man geriau mirti, negu leisti, kad kas atimtų iš manęs šį pasigyrimą.

9:16b.1CO.009.016 Jeigu skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina pareiga, ir vargas man, jei Evangelijos neskelbčiau!

9:17b.1CO.009.017 Jeigu tai darau savo valia, turiu atlygį; bet jei darau ne savo valia, tai atlieku man patikėtą tarnavimą.

9:18b.1CO.009.018 Koks tada mano atlygis? Ogi kad, skelbdamas Kristaus Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju savo teise, kurią man duoda Evangelijos skelbimas.

9:19b.1CO.009.019 Būdamas nuo nieko nepriklausomas, pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau.

9:20b.1CO.009.020 Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau besilaikančiu įstatymo, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus.

9:21b.1CO.009.021 Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo,­ pats būdamas ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu,­kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo.

9:22b.1CO.009.022 Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau.

9:23b.1CO.009.023 Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.

9:24b.1CO.009.024 Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte!

9:25b.1CO.009.025 Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes­nevystantį.

9:26b.1CO.009.026 Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas,

9:27b.1CO.009.027 bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.

10

10:1b.1CO.010.001 Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,­visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą.

10:2b.1CO.010.002 Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;

10:3b.1CO.010.003 visi valgė tą patį dvasinį maistą

10:4b.1CO.010.004 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus.

10:5b.1CO.010.005 Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir “jų kūnai liko gulėti dykumoje”.

10:6b.1CO.010.006 Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė.

10:7b.1CO.010.007 Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: “Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti”.

10:8b.1CO.010.008 Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.

10:9b.1CO.010.009 Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių.

10:10b.1CO.010.010 Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.

10:11b.1CO.010.011 Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.

10:12b.1CO.010.012 Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų.

10:13b.1CO.010.013 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

10:14b.1CO.010.014 Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!

10:15b.1CO.010.015 Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.

10:16b.1CO.010.016 Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?

10:17b.1CO.010.017 Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.

10:18b.1CO.010.018 Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?

10:19b.1CO.010.019 Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?

10:20b.1CO.010.020 Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.

10:21b.1CO.010.021 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.

10:22b.1CO.010.022 Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?

10:23b.1CO.010.023 Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!

10:24b.1CO.010.024 Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.

10:25b.1CO.010.025 Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

10:26b.1CO.010.026 Juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.

10:27b.1CO.010.027 Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.

10:28b.1CO.010.028 Bet jei kas jums pasakytų: “Tai auka stabams”, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,­juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”.

10:29b.1CO.010.029 Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?

10:30b.1CO.010.030 Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?

10:31b.1CO.010.031 Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.

10:32b.1CO.010.032 Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,

10:33b.1CO.010.033 kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.

11

11:1b.1CO.011.001 Sekite manimi, kaip ir aš seku Kristumi.

11:2b.1CO.011.002 Aš jus giriu, kad visame kame prisimenate mane ir laikotės nurodymų, kuriuos jums daviau.

11:3b.1CO.011.003 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva­vyras, o Kristaus galva­Dievas.

11:4b.1CO.011.004 Kiekvienas vyras, kuris meldžiasi ar pranašauja apdengta galva, paniekina savo galvą.

11:5b.1CO.011.005 Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapdengta galva, paniekina savo galvą: tai tas pats, kaip būti nuskustai.

11:6b.1CO.011.006 Jei moteris neapsigaubia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, teapsigaubia.

11:7b.1CO.011.007 Vyrui nereikia gaubti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir šlovė. O moteris yra vyro šlovė.

11:8b.1CO.011.008 Juk ne vyras iš moters, bet moteris iš vyro,

11:9b.1CO.011.009 taip pat ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui.

11:10b.1CO.011.010 Todėl moteris privalo turėti ant galvos pavaldumo ženklą dėl angelų.

11:11b.1CO.011.011 Bet Viešpatyje nei vyras be moters, nei moteris be vyro.

11:12b.1CO.011.012 Kaip moteris iš vyro, taip vyras per moterį, bet visa­iš Dievo.

11:13b.1CO.011.013 Spręskite patys: argi tinka moteriai melstis Dievui neapsigaubusiai?

11:14b.1CO.011.014 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus?

11:15b.1CO.011.015 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Nes plaukai jai duoti kaip dangalas.

11:16b.1CO.011.016 Bet jei kas norėtų ginčytis,­težino, jog nei mes, nei Dievo bažnyčios neturime tokio papročio.

11:17b.1CO.011.017 Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga.

11:18b.1CO.011.018 Pirmiausia man teko girdėti, kad, kai jūs susirenkate bažnyčioje, tarp jūsų būna susiskaldymų, ir iš dalies aš tuo tikiu.

11:19b.1CO.011.019 Juk pas jus turi būti atskalų, kad išaiškėtų tie, kurie yra patikimi.

11:20b.1CO.011.020 Jūs susirenkate kartu, bet ne Viešpaties vakarienės valgyti,

11:21b.1CO.011.021 nes kiekvienas paskuba suvalgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria.

11:22b.1CO.011.022 Argi neturite savo namų valgyti ir gerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti stokojančius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už tai nepagirsiu.

11:23b.1CO.011.023 Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną

11:24b.1CO.011.024 ir padėkojęs sulaužė ir tarė: “Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui”.

11:25b.1CO.011.025 Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: “Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui”.

11:26b.1CO.011.026 Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol Jis ateis.

11:27b.1CO.011.027 Todėl kas nevertai valgo tos duonos ir geria iš Viešpaties taurės, tas bus kaltas prieš Viešpaties kūną ir kraują.

11:28b.1CO.011.028 Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.

11:29b.1CO.011.029 Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.

11:30b.1CO.011.030 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių.

11:31b.1CO.011.031 Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami.

11:32b.1CO.011.032 Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

11:33b.1CO.011.033 Todėl, mano broliai, kai susirenkate valgyti, palaukite vieni kitų.

11:34b.1CO.011.034 O jeigu kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimui. Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.

12

12:1b.1CO.012.001 Aš nenoriu, broliai, kad jūs neišmanytumėte apie dvasines dovanas.

12:2b.1CO.012.002 Jūs žinote, kad, kai buvote pagonys, ėjote prie nebylių stabų kaip vedami.

12:3b.1CO.012.003 Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasia, neprakeikia Jėzaus. Ir nė vienas negali sakyti, kad Jėzus yra Viešpats, kaip tik Šventąja Dvasia.

12:4b.1CO.012.004 Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia.

12:5b.1CO.012.005 Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats.

12:6b.1CO.012.006 Ir yra skirtingi veiksmai, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame.

12:7b.1CO.012.007 Bet kiekvienam suteikiamas Dvasios pasireiškimas bendram labui.

12:8b.1CO.012.008 Vienam Dvasia suteikiamas išminties žodis, kitam ta pačia Dvasia­pažinimo žodis,

12:9b.1CO.012.009 kitam­tikėjimas ta pačia Dvasia, kitam­išgydymų dovanos ta pačia Dvasia,

12:10b.1CO.012.010 kitam­stebuklų darymas, kitam­pranašavimas, kitam­dvasių atpažinimas, kitam­skirtingos kalbos, kitam­kalbų aiškinimas.

12:11b.1CO.012.011 Bet visa tai daro viena ir ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka.

12:12b.1CO.012.012 Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, o visi to vieno kūno nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.

12:13b.1CO.012.013 Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną,­žydai ar graikai, vergai ar laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.

12:14b.1CO.012.014 Juk kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio.

12:15b.1CO.012.015 Jei koja sakytų: “Kadangi nesu ranka, todėl nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?

12:16b.1CO.012.016 O jeigu ausis sakytų: “Kadangi nesu akis, todėl nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?

12:17b.1CO.012.017 Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kur būtų klausa? Jeigu visas kūnas būtų klausa, tai kur būtų uoslė?

12:18b.1CO.012.018 Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo.

12:19b.1CO.012.019 Ir jei visi būtų vienas narys, kur beliktų kūnas?

12:20b.1CO.012.020 Bet dabar narių daug, o kūnas vienas.

12:21b.1CO.012.021 Akis negali pasakyti rankai: “Man tavęs nereikia”, ar galva kojoms: “Man jūsų nereikia”.

12:22b.1CO.012.022 Priešingai, tie kūno nariai, kurie atrodo silpnesni, yra būtini.

12:23b.1CO.012.023 Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame didesne pagarba, ir mūsų gėdingi nariai gaubiami didesnio padorumo,

12:24b.1CO.012.024 kurio nereikia mūsų padoriesiems nariams. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems kūno nariams, kurie jos stokojo,

12:25b.1CO.012.025 kad kūne nebūtų susiskaldymų, bet patys nariai rūpintųsi vieni kitais.

12:26b.1CO.012.026 Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Ir jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.

12:27b.1CO.012.027 Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui­nariai.

12:28b.1CO.012.028 Ir šiuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma­apaštalais, antra­pranašais, trečia­mokytojais; po to­ stebuklai, paskui­išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimai, įvairios kalbos.

12:29b.1CO.012.029 Ar visi apaštalai? Ar visi pranašai? Ar visi mokytojai? Ar visi stebukladariai?

12:30b.1CO.012.030 Ar visi turi išgydymų dovanas? Ar visi kalba kalbomis? Ar visi aiškina?

12:31b.1CO.012.031 Taigi karštai trokškite aukštesniųjų dovanų! Ir visgi rodau jums dar pranašesnį kelią.

13

13:1b.1CO.013.001 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.

13:2b.1CO.013.002 Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.

13:3b.1CO.013.003 Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės,­man nėra iš to jokios naudos.

13:4b.1CO.013.004 Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta.

13:5b.1CO.013.005 Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,

13:6b.1CO.013.006 nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;

13:7b.1CO.013.007 visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

13:8b.1CO.013.008 Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,

13:9b.1CO.013.009 nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies.

13:10b.1CO.013.010 Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs.

13:11b.1CO.013.011 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška.

13:12b.1CO.013.012 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada­veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.

13:13b.1CO.013.013 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė­šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.

14

14:1b.1CO.014.001 Siekite meilės ir trokškite dvasinių dovanų, ypač, kad pranašautumėte.

14:2b.1CO.014.002 Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasioje kalba paslaptis.

14:3b.1CO.014.003 Bet kas pranašauja, tas kalba žmonių ugdymui, paraginimui ir paguodai.

14:4b.1CO.014.004 Kas kalba kalbomis, pats save ugdo, o kas pranašauja­ugdo bažnyčią.

14:5b.1CO.014.005 Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte, nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, kad būtų ugdoma bažnyčia.

14:6b.1CO.014.006 Bet dabar, broliai, jei ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu neskelbčiau jums apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo?

14:7b.1CO.014.007 Taip pat ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsus, ar tai būtų fleita, ar kanklės, jei neduotų skirtingų garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama?

14:8b.1CO.014.008 Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?

14:9b.1CO.014.009 Tas pat ir su jumis. Jei kalbėsite nesuprantamus žodžius, kaip bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams!

14:10b.1CO.014.010 Kas žino, kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje, bet nė viena iš jų nėra bereikšmė.

14:11b.1CO.014.011 Todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, būsiu kalbėtojui svetimšalis, ir kalbėtojas bus man svetimšalis.

14:12b.1CO.014.012 Taigi ir jūs, karštai trokštantys dvasinių dovanų, siekite jų bažnyčios ugdymui, kad gausiai jų turėtumėte.

14:13b.1CO.014.013 Todėl, kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų aiškinti.

14:14b.1CO.014.014 Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, bet protas lieka bevaisis.

14:15b.1CO.014.015 Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.

14:16b.1CO.014.016 Be to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis pasakys tavo padėkai “amen”, nesuprasdamas, ką tu kalbi?

14:17b.1CO.014.017 Juk tu gražiai dėkoji, tačiau kitas nėra ugdomas.

14:18b.1CO.014.018 Dėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus,

14:19b.1CO.014.019 vis dėlto bažnyčioje geriau pasakysiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.

14:20b.1CO.014.020 Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymu­subrendę.

14:21b.1CO.014.021 Įstatyme parašyta: “Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie nepaklausys manęs”,­sako Viešpats.

14:22b.1CO.014.022 Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimas­ne netikintiems, bet tikintiems.

14:23b.1CO.014.023 Juk jei susirinktų visa bažnyčia ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų neišmanantys ar netikintys,­argi jie nesakytų, kad jūs išėję iš proto?

14:24b.1CO.014.024 Bet jeigu visi pranašautų ir įeitų netikintis ar neišmanantis, jis būtų visų apkaltintas ir visų atpažintas.

14:25b.1CO.014.025 Jo širdies paslaptys būtų atskleistos, ir jis, puolęs veidu žemėn, pagarbintų Dievą ir išpažintų: “Dievas iš tiesų yra tarp jūsų!”

14:26b.1CO.014.026 Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą. Tegul viskas tarnauja ugdymui.

14:27b.1CO.014.027 Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina.

14:28b.1CO.014.028 Bet jeigu nėra aiškintojo, tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui.

14:29b.1CO.014.029 Ir pranašai tekalba du ar trys, o kiti teapsvarsto.

14:30b.1CO.014.030 Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla.

14:31b.1CO.014.031 Nes jūs visi galite vienas po kito pranašauti, kad visi pasimokytų ir visi būtų paguosti.

14:32b.1CO.014.032 Pranašų dvasios yra paklusnios pranašams,

14:33b.1CO.014.033 nes Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas,­kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.

14:34b.1CO.014.034 Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas.

14:35b.1CO.014.035 Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti.

14:36b.1CO.014.036 Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė?

14:37b.1CO.014.037 Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai.

14:38b.1CO.014.038 Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.

14:39b.1CO.014.039 Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis.

14:40b.1CO.014.040 Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai.

15

15:1b.1CO.015.001 Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite,

15:2b.1CO.015.002 ir kuria esate išgelbėti,­jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui.

15:3b.1CO.015.003 Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;

15:4b.1CO.015.004 ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;

15:5b.1CO.015.005 ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai.

15:6b.1CO.015.006 Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę.

15:7b.1CO.015.007 Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams.

15:8b.1CO.015.008 O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man.

15:9b.1CO.015.009 Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią.

15:10b.1CO.015.010 Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi.

15:11b.1CO.015.011 Taigi ar aš, ar jie,­taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.

15:12b.1CO.015.012 Jeigu apie Kristų skelbiama, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaip kai kurie iš jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?!

15:13b.1CO.015.013 Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nebuvo prikeltas.

15:14b.1CO.015.014 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.

15:15b.1CO.015.015 Ir mes tada liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome apie Dievą, kad Jis prikėlė Kristų, kurio Jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji neprisikelia.

15:16b.1CO.015.016 Nes jei mirusieji neprisikelia, tada ir Kristus nebuvo prikeltas.

15:17b.1CO.015.017 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias; jūs dar tebesate savo nuodėmėse.

15:18b.1CO.015.018 Tuomet ir užmigusieji Kristuje yra žuvę.

15:19b.1CO.015.019 Ir jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.

15:20b.1CO.015.020 Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusių­pirmasis iš užmigusiųjų.

15:21b.1CO.015.021 Kaip per žmogų­mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.

15:22b.1CO.015.022 Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,

15:23b.1CO.015.023 tačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristus­pirmasis, vėliau­priklausantys Kristui Jo atėjimo metu.

15:24b.1CO.015.024 Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas.

15:25b.1CO.015.025 Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis.

15:26b.1CO.015.026 Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis.

15:27b.1CO.015.027 Nes “Jis visa paklojo Jam po kojų”. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo.

15:28b.1CO.015.028 Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame.

15:29b.1CO.015.029 Kita vertus, ką darys tie, kuriuos krikštija už mirusiuosius? Jei iš viso mirusieji neprisikels, tai kam gi jie krikštijami už mirusiuosius?

15:30b.1CO.015.030 Ir kodėl ir mes kas valandą esame pavojuje?

15:31b.1CO.015.031 Prisiekiu savo pasididžiavimu­ jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu!

15:32b.1CO.015.032 Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprisikels, tai “valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime”.

15:33b.1CO.015.033 Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus papročius!”

15:34b.1CO.015.034 Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite, nes kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo. Tai sakau jūsų gėdai.

15:35b.1CO.015.035 Bet gal kas paklaus: “Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?”

15:36b.1CO.015.036 Kvaily! Ką tu pasėji, neatgyja, jei prieš tai nenumiršta.

15:37b.1CO.015.037 Ir ką besėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų.

15:38b.1CO.015.038 Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną tokį, koks Jam patinka, ir kiekvienai sėklai jos kūną.

15:39b.1CO.015.039 Ne visi kūnai yra vienodi. Vienoks žmonių kūnas, kitoks gyvulių, kitoks žuvų ir kitoks paukščių.

15:40b.1CO.015.040 Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienokia dangaus kūnų šlovė ir kitokia žemės kūnų.

15:41b.1CO.015.041 Vienokia yra saulės šlovė, kitokia šlovė mėnulio ir dar kitokia šlovė žvaigždžių. Ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove.

15:42b.1CO.015.042 Taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis.

15:43b.1CO.015.043 Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas.

15:44b.1CO.015.044 Sėjamas sielinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra sielinis kūnas ir yra dvasinis kūnas.

15:45b.1CO.015.045 Taip ir parašyta: “Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela”; paskutinysis Adomas­gyvybę teikiančia dvasia.

15:46b.1CO.015.046 Bet ne dvasinis pirmiau, o sielinis, ir tik po to dvasinis.

15:47b.1CO.015.047 Pirmasis žmogus­iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus­Viešpats iš dangaus.

15:48b.1CO.015.048 Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie yra ir dangiškieji.

15:49b.1CO.015.049 Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.

15:50b.1CO.015.050 Bet aš jums, broliai, sakau, kad kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.

15:51b.1CO.015.051 Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti,­

15:52b.1CO.015.052 staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.

15:53b.1CO.015.053 Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe.

15:54b.1CO.015.054 Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: “Pergalė prarijo mirtį!

15:55b.1CO.015.055 Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?”

15:56b.1CO.015.056 Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga­įstatymas.

15:57b.1CO.015.057 Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!

15:58b.1CO.015.058 Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

16

16:1b.1CO.016.001 Su rinkliava šventiesiems darykite taip, kaip nurodžiau Galatijos bažnyčioms.

16:2b.1CO.016.002 Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus.

16:3b.1CO.016.003 Atvykęs pasiųsiu į Jeruzalę žmones, kuriuos jūs nutarsite esant tinkamus, kad jie su palydimaisiais laiškais nugabentų jūsų dovaną.

16:4b.1CO.016.004 Jei pasirodytų tinkama ir man keliauti, tai jie vyks kartu su manimi.

16:5b.1CO.016.005 Atvyksiu pas jus, perėjęs Makedoniją. Mat per Makedoniją eisiu,

16:6b.1CO.016.006 o pas jus, galimas daiktas, pabūsiu arba ir peržiemosiu, kad jūs mane palydėtumėte, kai vyksiu toliau.

16:7b.1CO.016.007 Nenoriu dabar su jumis susitikti prabėgomis. Tikiuosi, jei Viešpats leis, kurį laiką pasilikti pas jus.

16:8b.1CO.016.008 Bet Efeze išbūsiu iki Sekminių.

16:9b.1CO.016.009 Mat man yra atvertos plačios durys našiam darbui, ir priešininkų daug.

16:10b.1CO.016.010 Ir jeigu atvyks Timotiejus, žiūrėkite, kad jis gyventų pas jus be baimės, nes jis dirba Viešpaties darbą kaip ir aš.

16:11b.1CO.016.011 Taigi tegul niekas jo neniekina. Išlydėkite jį su ramybe, kad atvyktų pas mane, nes laukiu jo su broliais.

16:12b.1CO.016.012 O dėl brolio Apolo, tai aš didžiai troškau, kad jis su broliais keliautų pas jus, bet jis niekaip nenori šiuo metu. Bet atvyks, radęs tinkamą laiką.

16:13b.1CO.016.013 Budėkite, tvirtai stovėkite tikėjime, elkitės vyriškai, būkite stiprūs!

16:14b.1CO.016.014 Viską, ką darote, darykite su meile.

16:15b.1CO.016.015 Prašau jūsų, broliai (jūs pažįstate Stepono namus: jie yra Achajos pirmatikiai ir atsidavę tarnauti šventiesiems),

16:16b.1CO.016.016 kad jūs taip pat paklustumėt tokiems žmonėms ir visiems, kurie mums padeda ir su mumis dirba.

16:17b.1CO.016.017 Aš džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko apsilankymu. Jie man atstojo jus,

16:18b.1CO.016.018 atgaivino mano ir jūsų dvasią. Todėl pripažinkite tokius žmones!

16:19b.1CO.016.019 Jus sveikina Azijos bažnyčios. Karštai sveikina Viešpatyje Akvilas ir Priscilė kartu su bažnyčia, kuri jų namuose.

16:20b.1CO.016.020 Jus sveikina visi broliai. Pasveikinkite vienas kitą šventu pabučiavimu.

16:21b.1CO.016.021 Sveikinu jus savo, Pauliaus, ranka.

16:22b.1CO.016.022 Jei kas nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna prakeiktas! Mūsų Viešpatie, ateik!

16:23b.1CO.016.023 Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis.

16:24b.1CO.016.024 Mano meilė jums visiems Kristuje Jėzuje. Amen.