John (Lithuanian)

1

1:1b.JOH.001.001 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

1:2b.JOH.001.002 Jis pradžioje buvo pas Dievą.

1:3b.JOH.001.003 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

1:4b.JOH.001.004 Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.

1:5b.JOH.001.005 Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.

1:6b.JOH.001.006 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.

1:7b.JOH.001.007 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.

1:8b.JOH.001.008 Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą.

1:9b.JOH.001.009 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.

1:10b.JOH.001.010 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino.

1:11b.JOH.001.011 Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė.

1:12b.JOH.001.012 Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais­ tiems, kurie tiki Jo vardą,

1:13b.JOH.001.013 kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.

1:14b.JOH.001.014 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome Jo šlovę­šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos.

1:15b.JOH.001.015 Jonas apie Jį liudija ir šaukia: “Čia Tas, apie kurį kalbėjau: Tas, kuris eina paskui mane, pirmesnis už mane yra, nes Jis buvo anksčiau už mane”.

1:16b.JOH.001.016 Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės.

1:17b.JOH.001.017 Nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.

1:18b.JOH.001.018 Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė.

1:19b.JOH.001.019 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: “Kas tu esi?”

1:20b.JOH.001.020 Jis išpažino ir neišsigynė. Jis išpažino: “Aš nesu Kristus!”

1:21b.JOH.001.021 Jie klausė: “Tai kas gi? Gal Elijas?” Jis atsakė: “Ne!”­“Tai gal tu pranašas?” Jis atsakė: “Ne!”

1:22b.JOH.001.022 Tada jie tęsė: “Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?”

1:23b.JOH.001.023 Jis tarė: “Aš­‘dykumoje šaukiančiojo balsas: Ištiesinkite Viešpačiui kelią!’, kaip yra pasakęs pranašas Izaijas”.

1:24b.JOH.001.024 Atsiųstieji buvo iš fariziejų.

1:25b.JOH.001.025 Jie dar jį paklausė: “Tai kodėl krikštiji, jei nesi nei Kristus, nei Elijas, nei pranašas?”

1:26b.JOH.001.026 Jonas jiems atsakė: “Aš krikštiju vandeniu,­bet tarp jūsų stovi Tas, kurio jūs nepažįstate.

1:27b.JOH.001.027 Jis yra Tas, kuris po manęs ateina, kuris pirmesnis už mane yra. Jam aš nevertas atrišti sandalų dirželio”.

1:28b.JOH.001.028 Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

1:29b.JOH.001.029 Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų, prabilo: “Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!

1:30b.JOH.001.030 Čia Tas, apie kurį pasakiau: po manęs ateina vyras, kuris pirmesnis už mane yra, nes anksčiau už mane buvo.

1:31b.JOH.001.031 Aš Jo nepažinojau, bet tam, kad Jis būtų apreikštas Izraeliui, atėjau krikštyti vandeniu”.

1:32b.JOH.001.032 Jonas paliudijo, sakydamas: “Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko ant Jo.

1:33b.JOH.001.033 Aš Jo nepažinojau, bet Tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, bus Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia’.

1:34b.JOH.001.034 Ir aš mačiau, ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus”.

1:35b.JOH.001.035 Kitą dieną vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai.

1:36b.JOH.001.036 Išvydęs einantį Jėzų, jis tarė: “Štai Dievo Avinėlis!”

1:37b.JOH.001.037 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nusekė paskui Jėzų.

1:38b.JOH.001.038 Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, paklausė: “Ko ieškote?” Jie atsakė: “Rabi (tai reiškia: “Mokytojau”), kur gyveni?”

1:39b.JOH.001.039 Jis jiems tarė: “Ateikite ir pamatysite”. Jie nuėjo, pamatė, kur Jis gyvena, ir tą dieną praleido pas Jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.

1:40b.JOH.001.040 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nusekė paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus.

1:41b.JOH.001.041 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: “Radome Mesiją!” (išvertus tai reiškia: “Kristų”).

1:42b.JOH.001.042 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: “Tu esi Simonas, Jonos sūnus, o vadinsies Kefas” (išvertus tai reiškia: “Akmuo”).

1:43b.JOH.001.043 Kitą dieną Jėzus panoro vykti į Galilėją. Jis sutiko Pilypą ir tarė jam: “Sek paskui mane!”

1:44b.JOH.001.044 Pilypas buvo iš Betsaidos­Andriejaus ir Petro miesto.

1:45b.JOH.001.045 Pilypas sutiko Natanaelį ir sako jam: “Radome Tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai­ Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų”.

1:46b.JOH.001.046 Natanaelis jam tarė: “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” Pilypas atsakė: “Ateik ir pažiūrėk!”

1:47b.JOH.001.047 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: “Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!”

1:48b.JOH.001.048 O Natanaelis Jam sako: “Iš kur mane pažįsti?” Jėzus atsakė: “Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai buvai po figmedžiu, Aš mačiau tave”.

1:49b.JOH.001.049 Natanaelis sušuko: “Rabi, Tu Dievo Sūnus, Tu Izraelio karalius!”

1:50b.JOH.001.050 Jėzus atsakė: “Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Pamatysi dar didesnių dalykų”.

1:51b.JOH.001.051 Ir pridūrė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus”.

2

2:1b.JOH.002.001 Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina.

2:2b.JOH.002.002 Į vestuves buvo pakviestas ir Jėzus, ir Jo mokiniai.

2:3b.JOH.002.003 Pritrūkus vyno, Jėzaus motina Jam sako: “Jie nebeturi vyno”.

2:4b.JOH.002.004 Jėzus jai atsakė: “O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda”.

2:5b.JOH.002.005 Jo motina tarė tarnams: “Darykite, ką tik Jis jums lieps”.

2:6b.JOH.002.006 Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos.

2:7b.JOH.002.007 Jėzus jiems liepė: “Pripilkite indus vandens”. Jie pripylė sklidinus.

2:8b.JOH.002.008 Tada Jis sakė: “Dabar semkite ir neškite stalo prižiūrėtojui”. Tie nunešė.

2:9b.JOH.002.009 Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (bet tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prižiūrėtojas pasišaukė jaunikį

2:10b.JOH.002.010 ir tarė jam: “Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiol”.

2:11b.JOH.002.011 Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip Jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo Jį.

2:12b.JOH.002.012 Paskui Jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.

2:13b.JOH.002.013 Artėjant žydų Paschai, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.

2:14b.JOH.002.014 Šventykloje Jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, karveliais ir prisėdusių pinigų keitėjų.

2:15b.JOH.002.015 Susukęs iš virvučių rimbą, Jis išvijo juos visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus ir išvartė stalus.

2:16b.JOH.002.016 Karvelių pardavėjams Jis sakė: “Pasiimkite visa tai iš čia ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!”

2:17b.JOH.002.017 Ir Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: “Uolumas dėl Tavo namų sugrauš mane”.

2:18b.JOH.002.018 Tada žydai kreipėsi į Jį, sakydami: “Kokį ženklą mums parodysi, jog turi teisę taip daryti?”

2:19b.JOH.002.019 Jėzus atsakė: “Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu!”

2:20b.JOH.002.020 Tada žydai sakė: “Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o Tu atstatysi ją per tris dienas?!”

2:21b.JOH.002.021 Bet Jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.

2:22b.JOH.002.022 Todėl, Jam prisikėlus iš numirusių, Jo mokiniai prisiminė Jį apie tai kalbėjus ir jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytu žodžiu.

2:23b.JOH.002.023 Per Paschos šventę, Jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo Jo vardą, matydami Jo daromus ženklus.

2:24b.JOH.002.024 Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo.

2:25b.JOH.002.025 Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes Jis pats žinojo, kas yra žmoguje.

3

3:1b.JOH.003.001 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.

3:2b.JOH.003.002 Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: “Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo”.

3:3b.JOH.003.003 Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės”.

3:4b.JOH.003.004 Nikodemas paklausė: “Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?”

3:5b.JOH.003.005 Jėzus atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.

3:6b.JOH.003.006 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

3:7b.JOH.003.007 Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.

3:8b.JOH.003.008 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios”.

3:9b.JOH.003.009 Nikodemas atsiliepė: “Kaip tai gali būti?”

3:10b.JOH.003.010 Jėzus jam atsakė: “Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?

3:11b.JOH.003.011 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.

3:12b.JOH.003.012 Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?

3:13b.JOH.003.013 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus,­Žmogaus Sūnus, esantis danguje.

3:14b.JOH.003.014 Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,

3:15b.JOH.003.015 kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą”.

3:16b.JOH.003.016 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

3:17b.JOH.003.017 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.

3:18b.JOH.003.018 Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo.

3:19b.JOH.003.019 O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.

3:20b.JOH.003.020 Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti.

3:21b.JOH.003.021 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.

3:22b.JOH.003.022 Paskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo.

3:23b.JOH.003.023 Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami.

3:24b.JOH.003.024 Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.

3:25b.JOH.003.025 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.

3:26b.JOH.003.026 Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: “Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai,­štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį”.

3:27b.JOH.003.027 Jonas atsakė: “Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus.

3:28b.JOH.003.028 Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku.

3:29b.JOH.003.029 Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.

3:30b.JOH.003.030 Jis turi augti, o aš­mažėti”.

3:31b.JOH.003.031 Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės,­ žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis.

3:32b.JOH.003.032 Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima.

3:33b.JOH.003.033 O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,

3:34b.JOH.003.034 juk ką Dievas yra siuntęs, Tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.

3:35b.JOH.003.035 Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.

3:36b.JOH.003.036 Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi­gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.

4

4:1b.JOH.004.001 Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija

4:2b.JOH.004.002 (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

4:3b.JOH.004.003 paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

4:4b.JOH.004.004 Jam reikėjo eiti per Samariją.

4:5b.JOH.004.005 Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

4:6b.JOH.004.006 Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

4:7b.JOH.004.007 Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: “Duok man gerti”.

4:8b.JOH.004.008 (Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

4:9b.JOH.004.009 Samarietė atsakė: “Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?” (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

4:10b.JOH.004.010 Jėzus jai tarė: “Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!”

4:11b.JOH.004.011 Moteris atsiliepė: “Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

4:12b.JOH.004.012 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?”

4:13b.JOH.004.013 Jėzus atsakė: “Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

4:14b.JOH.004.014 O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą”.

4:15b.JOH.004.015 Tada moteris Jam tarė: “Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai”.

4:16b.JOH.004.016 Jėzus atsiliepė: “Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia”.

4:17b.JOH.004.017 Moteris atsakė: “Aš neturiu vyro”. Jėzus jai tarė: “Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

4:18b.JOH.004.018 nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei”.

4:19b.JOH.004.019 Moteris atsiliepė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

4:20b.JOH.004.020 Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti”.

4:21b.JOH.004.021 Jėzus atsakė: “Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

4:22b.JOH.004.022 Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas­iš žydų.

4:23b.JOH.004.023 Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

4:24b.JOH.004.024 Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

4:25b.JOH.004.025 Moteris Jam sako: “Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs”.

4:26b.JOH.004.026 Jėzus jai tarė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”

4:27b.JOH.004.027 Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: “Ko iš jos nori?” arba: “Apie ką su ja kalbi?”

4:28b.JOH.004.028 O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

4:29b.JOH.004.029 “Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?”

4:30b.JOH.004.030 Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

4:31b.JOH.004.031 Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: “Rabi, valgyk!”

4:32b.JOH.004.032 O Jis jiems tarė: “Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote”.

4:33b.JOH.004.033 Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: “Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?”

4:34b.JOH.004.034 Bet Jėzus tarė: “Mano maistas­vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

4:35b.JOH.004.035 Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus­jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

4:36b.JOH.004.036 Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

4:37b.JOH.004.037 Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

4:38b.JOH.004.038 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą”.

4:39b.JOH.004.039 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: “Jis man pasakė viską, ką esu padariusi”.

4:40b.JOH.004.040 Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

4:41b.JOH.004.041 Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

4:42b.JOH.004.042 O moteriai jie pasakė: “Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas”.

4:43b.JOH.004.043 Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

4:44b.JOH.004.044 Pats Jėzus buvo paliudijęs: “Pranašas negerbiamas savo tėviškėje”.

4:45b.JOH.004.045 Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

4:46b.JOH.004.046 Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

4:47b.JOH.004.047 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

4:48b.JOH.004.048 Tuomet Jėzus jam atsakė: “Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”.

4:49b.JOH.004.049 Karaliaus valdininkas prašė: “Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė”.

4:50b.JOH.004.050 Jėzus jam tarė: “Eik, tavo sūnus gyvas!” Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

4:51b.JOH.004.051 Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: “Tavo vaikas gyvas”.

4:52b.JOH.004.052 Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: “Vakar septintą valandą dingo jam karštis”.

4:53b.JOH.004.053 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: “Tavo sūnus gyvas”. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

4:54b.JOH.004.054 Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

5

5:1b.JOH.005.001 Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.

5:2b.JOH.005.002 Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betezda, turinti penkias stogines.

5:3b.JOH.005.003 Jose gulėdavo daugybė ligonių­ aklų, luošų, paralyžiuotų, kurie laukė vandens sujudant.

5:4b.JOH.005.004 Mat kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui pajudėjus, pirmas įlipdavo į tvenkinį, pagydavo, kad ir kokia liga sirgdavo.

5:5b.JOH.005.005 Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.

5:6b.JOH.005.006 Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: “Ar nori pasveikti?”

5:7b.JOH.005.007 Ligonis Jam atsakė: “Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats einu, kitas įlipa greičiau už mane”.

5:8b.JOH.005.008 Jėzus jam tarė: “Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!”

5:9b.JOH.005.009 Žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. O toji diena buvo sabatas.

5:10b.JOH.005.010 Todėl žydai sakė išgydytajam: “Šiandien sabatas, tau negalima nešti gulto”.

5:11b.JOH.005.011 Jis jiems atsakė: “Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok!’ ”

5:12b.JOH.005.012 Jie klausinėjo: “O kas Tas žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok’?”

5:13b.JOH.005.013 Išgydytasis nežinojo, kas Jis, kadangi Jėzus pasitraukė, miniai susirinkus toje vietoje.

5:14b.JOH.005.014 Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: “Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!”

5:15b.JOH.005.015 Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

5:16b.JOH.005.016 Žydai dėl to persekiojo Jėzų ir norėjo Jį nužudyti, kad Jis taip darė per sabatą.

5:17b.JOH.005.017 O Jėzus jiems atsakė: “Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi”.

5:18b.JOH.005.018 Dėl to žydai dar labiau ieškojo progos Jį nužudyti, nes Jis ne tik laužė sabatą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, lygindamas save su Dievu.

5:19b.JOH.005.019 Jėzus jiems atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.

5:20b.JOH.005.020 Nes Tėvas myli Sūnų ir rodo Jam visa, ką pats daro. Ir Jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.

5:21b.JOH.005.021 Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam nori.

5:22b.JOH.005.022 Ir Tėvas nieko neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui,

5:23b.JOH.005.023 kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia Jį siuntusio Tėvo.

5:24b.JOH.005.024 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.

5:25b.JOH.005.025 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda,­ir dabar jau yra,­ kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis.

5:26b.JOH.005.026 Nes kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje,

5:27b.JOH.005.027 ir taip pat suteikė Jam valdžią teisti, nes Jis­Žmogaus Sūnus.

5:28b.JOH.005.028 Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą.

5:29b.JOH.005.029 Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga­teismo prisikėlimui.

5:30b.JOH.005.030 Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė”.

5:31b.JOH.005.031 “Jei Aš pats apie save liudiju, mano liudijimas nėra tikras.

5:32b.JOH.005.032 Bet apie mane liudija kitas, ir Aš žinau, kad Jo liudijimas, kuriuo Jis liudija apie mane, yra tikras.

5:33b.JOH.005.033 Jūs buvote nusiuntę pas Joną, ir jis paliudijo tiesą.

5:34b.JOH.005.034 Aš neieškau žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad būtumėte išgelbėti.

5:35b.JOH.005.035 Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.

5:36b.JOH.005.036 O Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas,­patys darbai, kuriuos Aš darau,­liudija apie mane, kad mane siuntė Tėvas.

5:37b.JOH.005.037 Ir mane pasiuntęs Tėvas pats paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję Jo balso, nei regėję Jo pavidalo,

5:38b.JOH.005.038 ir neturite Jo žodžio, jumyse pasiliekančio, nes netikite Tuo, kurį Jis siuntė.

5:39b.JOH.005.039 Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane,

5:40b.JOH.005.040 bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą”.

5:41b.JOH.005.041 “Šlovės iš žmonių Aš nepriimu.

5:42b.JOH.005.042 Aš žinau, kad neturite savyje Dievo meilės.

5:43b.JOH.005.043 Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savo vardu, tą jūs priimtumėte.

5:44b.JOH.005.044 Kaipgi jūs galite tikėti, jeigu vienas iš kito priimate šlovę, o tos šlovės, kuri iš vieno Dievo ateina, neieškote?

5:45b.JOH.005.045 Nemanykite, kad Aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję.

5:46b.JOH.005.046 Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane.

5:47b.JOH.005.047 Bet jeigu jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!”

6

6:1b.JOH.006.001 Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.

6:2b.JOH.006.002 Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.

6:3b.JOH.006.003 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.

6:4b.JOH.006.004 Artėjo žydų šventė Pascha.

6:5b.JOH.006.005 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: “Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?”

6:6b.JOH.006.006 Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

6:7b.JOH.006.007 Pilypas Jam atsakė: “Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį”.

6:8b.JOH.006.008 Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:

6:9b.JOH.006.009 “Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!”

6:10b.JOH.006.010 Jėzus tarė: “Susodinkite žmones!” Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

6:11b.JOH.006.011 Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

6:12b.JOH.006.012 Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: “Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų”.

6:13b.JOH.006.013 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

6:14b.JOH.006.014 Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: “Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį”.

6:15b.JOH.006.015 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

6:16b.JOH.006.016 Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero,

6:17b.JOH.006.017 sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.

6:18b.JOH.006.018 Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.

6:19b.JOH.006.019 Nusiyrę apie dvidešimt penkias­trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.

6:20b.JOH.006.020 O Jis jiems tarė: “Tai Aš, nebijokite!”

6:21b.JOH.006.021 Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

6:22b.JOH.006.022 Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.

6:23b.JOH.006.023 Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.

6:24b.JOH.006.024 Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.

6:25b.JOH.006.025 Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: “Rabi, kada čia atvykai?”

6:26b.JOH.006.026 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.

6:27b.JOH.006.027 Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs”.

6:28b.JOH.006.028 Jie paklausė: “Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?”

6:29b.JOH.006.029 Jėzus atsakė: “Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė”.

6:30b.JOH.006.030 Tada jie klausė: “Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi?

6:31b.JOH.006.031 Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’ ”.

6:32b.JOH.006.032 Tuomet Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

6:33b.JOH.006.033 Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę”.

6:34b.JOH.006.034 Tada jie tarė Jam: “Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!”

6:35b.JOH.006.035 Jėzus atsakė: “Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

6:36b.JOH.006.036 Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite.

6:37b.JOH.006.037 Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk,

6:38b.JOH.006.038 nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.

6:39b.JOH.006.039 O mane siuntusio Tėvo valia,­ kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

6:40b.JOH.006.040 Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”.

6:41b.JOH.006.041 Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: “Aš duona, nužengusi iš dangaus”.

6:42b.JOH.006.042 Jie sakė: “Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?”

6:43b.JOH.006.043 Jėzus jiems atsakė: “Nemurmėkite tarpusavyje!

6:44b.JOH.006.044 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

6:45b.JOH.006.045 Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

6:46b.JOH.006.046 Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą.

6:47b.JOH.006.047 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą.

6:48b.JOH.006.048 Aš esu gyvenimo duona.

6:49b.JOH.006.049 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

6:50b.JOH.006.050 O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.

6:51b.JOH.006.051 Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos­gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę”.

6:52b.JOH.006.052 Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: “Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!”

6:53b.JOH.006.053 O Jėzus jiems kalbėjo: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!

6:54b.JOH.006.054 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.

6:55b.JOH.006.055 Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

6:56b.JOH.006.056 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.

6:57b.JOH.006.057 Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

6:58b.JOH.006.058 Štai duona, nužengusi iš dangaus,­ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną­gyvens per amžius”.

6:59b.JOH.006.059 Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.

6:60b.JOH.006.060 Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: “Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!”

6:61b.JOH.006.061 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: “Jus tai piktina?

6:62b.JOH.006.062 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!

6:63b.JOH.006.063 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

6:64b.JOH.006.064 Bet kai kurie iš jūsų netiki”. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.

6:65b.JOH.006.065 Ir Jis sakė: “Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo”.

6:66b.JOH.006.066 Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.

6:67b.JOH.006.067 Tada Jėzus paklausė dvylika: “Gal ir jūs norite pasitraukti?”

6:68b.JOH.006.068 Simonas Petras atsakė: “Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

6:69b.JOH.006.069 Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

6:70b.JOH.006.070 Jėzus jiems atsakė: “Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias”.

6:71b.JOH.006.071 Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.

7

7:1b.JOH.007.001 Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.

7:2b.JOH.007.002 Artėjo žydų Palapinių šventė.

7:3b.JOH.007.003 Jo broliai Jam kalbėjo: “Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.

7:4b.JOH.007.004 Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, parodyk save pasauliui”.

7:5b.JOH.007.005 (Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)

7:6b.JOH.007.006 Jėzus jiems atsakė: “Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.

7:7b.JOH.007.007 Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.

7:8b.JOH.007.008 Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo”.

7:9b.JOH.007.009 Tai jiems pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.

7:10b.JOH.007.010 Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

7:11b.JOH.007.011 Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: “O kur Tas?”

7:12b.JOH.007.012 Apie Jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: “Jis geras!” Kiti neigė: “Visai ne. Jis tik klaidina žmones”.

7:13b.JOH.007.013 Tačiau nė vienas apie Jį viešai nekalbėjo, nes bijojo žydų.

7:14b.JOH.007.014 Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

7:15b.JOH.007.015 Žydai stebėjosi ir sakė: “Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?”

7:16b.JOH.007.016 Jėzus jiems atsakė: “Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė.

7:17b.JOH.007.017 Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.

7:18b.JOH.007.018 Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško Jo siuntėjo šlovės, Tas teisus, ir nėra Jame neteisybės”.

7:19b.JOH.007.019 “Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?”

7:20b.JOH.007.020 Žmonės atsiliepė: “Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?”

7:21b.JOH.007.021 Jėzus jiems atsakė: “Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

7:22b.JOH.007.022 Mozė jums davė apipjaustymą,­ nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių,­ir jūs apipjaustote žmogų per sabatą.

7:23b.JOH.007.023 Jei žmogus apipjaustomas sabato dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų pagydžiau per sabatą?

7:24b.JOH.007.024 Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai”.

7:25b.JOH.007.025 Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: “Ar tik ne šitą nori nužudyti?

7:26b.JOH.007.026 Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?

7:27b.JOH.007.027 Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis”.

7:28b.JOH.007.028 Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: “Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.

7:29b.JOH.007.029 Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane pasiuntė”.

7:30b.JOH.007.030 Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

7:31b.JOH.007.031 Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: “Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?”

7:32b.JOH.007.032 Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.

7:33b.JOH.007.033 Tuomet Jėzus jiems pasakė: “Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.

7:34b.JOH.007.034 Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti”.

7:35b.JOH.007.035 Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: “Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?

7:36b.JOH.007.036 Ką reiškia tie Jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?”

7:37b.JOH.007.037 Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: “Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

7:38b.JOH.007.038 Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės”.

7:39b.JOH.007.039 Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

7:40b.JOH.007.040 Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: “Jis iš tiesų pranašas!”

7:41b.JOH.007.041 Kiti tvirtino: “Jis Kristus!” Dar kiti prieštaravo: “Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?

7:42b.JOH.007.042 Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur kilo Dovydas?”

7:43b.JOH.007.043 Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.

7:44b.JOH.007.044 Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.

7:45b.JOH.007.045 Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: “Kodėl Jo neatvedėte?”

7:46b.JOH.007.046 Sargybiniai atsakė: “Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis!”

7:47b.JOH.007.047 Fariziejai atsakė: “Gal ir jūs jau suvedžioti?

7:48b.JOH.007.048 Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

7:49b.JOH.007.049 O ta minia, nežinanti Įstatymo,­prakeikta”.

7:50b.JOH.007.050 Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:

7:51b.JOH.007.051 “Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?”

7:52b.JOH.007.052 Jie jam tarė: “Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos”.

7:53b.JOH.007.053 Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.

8

8:1b.JOH.008.001 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.

8:2b.JOH.008.002 Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.

8:3b.JOH.008.003 Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje

8:4b.JOH.008.004 ir kreipėsi į Jį: “Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.

8:5b.JOH.008.005 Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?”

8:6b.JOH.008.006 Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.

8:7b.JOH.008.007 Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: “Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį”.

8:8b.JOH.008.008 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.

8:9b.JOH.008.009 Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.

8:10b.JOH.008.010 Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: “Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?”

8:11b.JOH.008.011 Ji atsiliepė: “Niekas, Viešpatie”. Jėzus jai tarė: “Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk”.

8:12b.JOH.008.012 Jėzus vėl prabilo: “Aš­pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą”.

8:13b.JOH.008.013 Tada fariziejai Jam pasakė: “Tu pats apie save liudiji,­tavo liudijimas netikras”.

8:14b.JOH.008.014 Jėzus jiems atsakė: “Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.

8:15b.JOH.008.015 Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.

8:16b.JOH.008.016 O jeigu Aš ir teisiu­mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.

8:17b.JOH.008.017 Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.

8:18b.JOH.008.018 Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas”.

8:19b.JOH.008.019 Jie paklausė: “Kur yra Tavo Tėvas?” Jėzus atsakė: “Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą”.

8:20b.JOH.008.020 Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

8:21b.JOH.008.021 Jėzus vėl jiems kalbėjo: “Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti”.

8:22b.JOH.008.022 Tada žydai ėmė kalbėti: “Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?”

8:23b.JOH.008.023 Jis atsakė: “Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs­iš šio pasaulio, o Aš­ne iš šio pasaulio.

8:24b.JOH.008.024 Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu,­mirsite savo nuodėmėse”.

8:25b.JOH.008.025 Tada jie klausė: “Kas Tu esi?” Jėzus atsakė: “Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.

8:26b.JOH.008.026 Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau”.

8:27b.JOH.008.027 Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.

8:28b.JOH.008.028 O Jėzus tęsė: “Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.

8:29b.JOH.008.029 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka”.

8:30b.JOH.008.030 Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.

8:31b.JOH.008.031 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: “Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;

8:32b.JOH.008.032 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”.

8:33b.JOH.008.033 Jie Jam atsakė: “Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?”

8:34b.JOH.008.034 Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.

8:35b.JOH.008.035 Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.

8:36b.JOH.008.036 Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.

8:37b.JOH.008.037 Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.

8:38b.JOH.008.038 Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą”.

8:39b.JOH.008.039 Jie atsiliepė: “Mūsų tėvas Abraomas!” Jėzus jiems tarė: “Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.

8:40b.JOH.008.040 Bet dabar jūs norite nužudyti mane­žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!

8:41b.JOH.008.041 Jūs darote savo tėvo darbus”. Jie atsakė: “Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą­Dievą”.

8:42b.JOH.008.042 Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.

8:43b.JOH.008.043 Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.

8:44b.JOH.008.044 Jūsų tėvas­velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.

8:45b.JOH.008.045 O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.

8:46b.JOH.008.046 Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?

8:47b.JOH.008.047 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo”.

8:48b.JOH.008.048 Tuomet žydai atsiliepė: “Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?”

8:49b.JOH.008.049 Jėzus jiems atsakė: “Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.

8:50b.JOH.008.050 Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.

8:51b.JOH.008.051 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius”.

8:52b.JOH.008.052 Žydai Jam pasakė: “Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.

8:53b.JOH.008.053 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?”

8:54b.JOH.008.054 Jėzus atsakė: “Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.

8:55b.JOH.008.055 Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs­melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.

8:56b.JOH.008.056 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi”.

8:57b.JOH.008.057 Tada žydai Jam sakė: “Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!”

8:58b.JOH.008.058 Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!”

8:59b.JOH.008.059 Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.

9

9:1b.JOH.009.001 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.

9:2b.JOH.009.002 Jo mokiniai paklausė: “Rabi, kas nusidėjo,­jis pats ar jo tėvai,­ kad gimė aklas?”

9:3b.JOH.009.003 Jėzus atsakė: “Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.

9:4b.JOH.009.004 Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.

9:5b.JOH.009.005 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!”

9:6b.JOH.009.006 Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis

9:7b.JOH.009.007 ir tarė jam: “Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje”. (Išvertus “Siloamas” reiškia: “Pasiųstasis”.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.

9:8b.JOH.009.008 Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: “Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?”

9:9b.JOH.009.009 Vieni sakė: “Tai jis”. Kiti: “Ne, tik panašus į jį”. O jis atsakė: “Tai aš”.

9:10b.JOH.009.010 Tada jie klausė jį: “Kaip atsivėrė tau akys?”

9:11b.JOH.009.011 Jis atsakė: “Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau”.

9:12b.JOH.009.012 Tada jie paklausė: “Kur Jis?” Šis atsakė: “Nežinau”.

9:13b.JOH.009.013 Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.

9:14b.JOH.009.014 O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.

9:15b.JOH.009.015 Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: “Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu”.

9:16b.JOH.009.016 Kai kurie fariziejai kalbėjo: “Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato”. O kiti sakė: “Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!” Ir jie tarp savęs nesutarė.

9:17b.JOH.009.017 Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: “O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?” Šis atsakė: “Jis pranašas”.

9:18b.JOH.009.018 Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus

9:19b.JOH.009.019 ir paklausė jų: “Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?”

9:20b.JOH.009.020 Jo tėvai jiems atsakė: “Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.

9:21b.JOH.009.021 O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save”.

9:22b.JOH.009.022 Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.

9:23b.JOH.009.023 Todėl jo tėvai pasakė: “Jis suaugęs, klauskite jį patį”.

9:24b.JOH.009.024 Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: “Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis”.

9:25b.JOH.009.025 Jis atsiliepė: “Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu”.

9:26b.JOH.009.026 Jie vėl klausė: “Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?”

9:27b.JOH.009.027 Šis atsakė: “Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?”

9:28b.JOH.009.028 Tada jie išplūdo jį ir pasakė: “Tu esi Jo mokinys, o mes­Mozės mokiniai.

9:29b.JOH.009.029 Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome”.

9:30b.JOH.009.030 Žmogus jiems atsakė: “Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!

9:31b.JOH.009.031 Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią­tą Jis išklauso.

9:32b.JOH.009.032 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!

9:33b.JOH.009.033 Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti”.

9:34b.JOH.009.034 Jie atsakė jam: “Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!” Ir išvarė jį lauk.

9:35b.JOH.009.035 Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: “Ar tiki Dievo Sūnų?”

9:36b.JOH.009.036 Šis atsakė: “O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?”

9:37b.JOH.009.037 Jėzus jam tarė: “Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba”.

9:38b.JOH.009.038 Tada jis sušuko: “Tikiu, Viešpatie!”, ir pagarbino Jį.

9:39b.JOH.009.039 O Jėzus pasakė: “Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,­kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų”.

9:40b.JOH.009.040 Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: “Tai gal ir mes akli?”

9:41b.JOH.009.041 Jėzus jiems atsakė: “Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’­Todėl jūsų nuodėmė pasilieka”.

10

10:1b.JOH.010.001 “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.

10:2b.JOH.010.002 O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.

10:3b.JOH.010.003 Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.

10:4b.JOH.010.004 Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.

10:5b.JOH.010.005 O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso”.

10:6b.JOH.010.006 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.

10:7b.JOH.010.007 Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš­avių vartai.

10:8b.JOH.010.008 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.

10:9b.JOH.010.009 Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.

10:10b.JOH.010.010 Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,­kad apsčiai jo turėtų.

10:11b.JOH.010.011 Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.

10:12b.JOH.010.012 O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.

10:13b.JOH.010.013 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.

10:14b.JOH.010.014 Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.

10:15b.JOH.010.015 Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.

10:16b.JOH.010.016 Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.

10:17b.JOH.010.017 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.

10:18b.JOH.010.018 Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo”.

10:19b.JOH.010.019 Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.

10:20b.JOH.010.020 Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”

10:21b.JOH.010.021 Kiti tvirtino: “Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!”

10:22b.JOH.010.022 Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.

10:23b.JOH.010.023 Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.

10:24b.JOH.010.024 Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!”

10:25b.JOH.010.025 Jėzus jiems atsakė: “Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.

10:26b.JOH.010.026 Bet jūs netikite, nes jūs­ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.

10:27b.JOH.010.027 Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.

10:28b.JOH.010.028 Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.

10:29b.JOH.010.029 Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.

10:30b.JOH.010.030 Aš ir Tėvas esame viena”.

10:31b.JOH.010.031 Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.

10:32b.JOH.010.032 O Jėzus paklausė jų: “Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?”

10:33b.JOH.010.033 Žydai Jam atsakė: “Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.

10:34b.JOH.010.034 Jėzus jiems atsakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?

10:35b.JOH.010.035 Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),

10:36b.JOH.010.036 kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?

10:37b.JOH.010.037 Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų,­ netikėkite manimi!

10:38b.JOH.010.038 O jeigu darau ir manimi netikite,­tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame”.

10:39b.JOH.010.039 Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.

10:40b.JOH.010.040 Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.

10:41b.JOH.010.041 Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: “Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė”.

10:42b.JOH.010.042 Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.

11

11:1b.JOH.011.001 Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta.

11:2b.JOH.011.002 Marija buvo ta pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė savo plaukais Jo kojas. Jos brolis Lozorius sirgo.

11:3b.JOH.011.003 Todėl seserys nusiuntė Jam žinią: “Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!”

11:4b.JOH.011.004 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: “Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus”.

11:5b.JOH.011.005 Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.

11:6b.JOH.011.006 Taigi išgirdęs, kad tasai serga, Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur buvo.

11:7b.JOH.011.007 Po to pasakė mokiniams: “Eikime vėl į Judėją!”

11:8b.JOH.011.008 Mokiniai Jam atsakė: “Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?”

11:9b.JOH.011.009 Jėzus tarė: “Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.

11:10b.JOH.011.010 O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos”.

11:11b.JOH.011.011 Tai pasakęs, pridūrė: “Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti”.

11:12b.JOH.011.012 Jo mokiniai atsiliepė: “Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks”.

11:13b.JOH.011.013 Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.

11:14b.JOH.011.014 Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: “Lozorius mirė.

11:15b.JOH.011.015 Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau,­dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį”.

11:16b.JOH.011.016 Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: “Eikime ir mes numirti su Juo!”

11:17b.JOH.011.017 Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.

11:18b.JOH.011.018 O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.

11:19b.JOH.011.019 Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.

11:20b.JOH.011.020 Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.

11:21b.JOH.011.021 Morta tarė Jėzui: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.

11:22b.JOH.011.022 Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos”.

11:23b.JOH.011.023 Jėzus jai pasakė: “Tavo brolis prisikels!”

11:24b.JOH.011.024 Morta atsiliepė: “Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną”.

11:25b.JOH.011.025 Jėzus jai tarė: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.

11:26b.JOH.011.026 Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?”

11:27b.JOH.011.027 Ji atsakė: “Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį”.

11:28b.JOH.011.028 Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: “Mokytojas atėjo ir šaukia tave”.

11:29b.JOH.011.029 Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį.

11:30b.JOH.011.030 Jėzus dar nebuvo įėjęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur Jį pasitiko Morta.

11:31b.JOH.011.031 Kai žydai, buvę su ja namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, nusekė paskui, sakydami: “Ji eina prie kapo”.

11:32b.JOH.011.032 Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir Jį pamačiusi, puolė Jam po kojų, sakydama: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs”.

11:33b.JOH.011.033 Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs

11:34b.JOH.011.034 paklausė: “Kur jį paguldėte?” Jie atsakė: “Viešpatie, eik ir pažiūrėk”.

11:35b.JOH.011.035 Jėzus pravirko.

11:36b.JOH.011.036 Tada žydai ėmė kalbėti: “Štai kaip Jis jį mylėjo!”

11:37b.JOH.011.037 O kiti sakė: “Argi Tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?”

11:38b.JOH.011.038 Ir vėl dejuodamas Jėzus atėjo prie kapo. Tai buvo ola, užrista akmeniu.

11:39b.JOH.011.039 Jėzus tarė: “Nuriskite akmenį!” Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: “Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs”.

11:40b.JOH.011.040 Jėzus jai tarė: “Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!”

11:41b.JOH.011.041 Jie nurito akmenį nuo ten, kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: “Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai.

11:42b.JOH.011.042 Aš žinojau, kad visada mane girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs”.

11:43b.JOH.011.043 Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: “Lozoriau, išeik!”

11:44b.JOH.011.044 Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: “Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti”.

11:45b.JOH.011.045 Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.

11:46b.JOH.011.046 Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.

11:47b.JOH.011.047 Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: “Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų.

11:48b.JOH.011.048 Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą”.

11:49b.JOH.011.049 Vienas iš jų­Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas­jiems tarė: “Jūs nieko neišmanote

11:50b.JOH.011.050 ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų”.

11:51b.JOH.011.051 Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą,

11:52b.JOH.011.052 ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į viena išsklaidytuosius Dievo vaikus.

11:53b.JOH.011.053 Nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti.

11:54b.JOH.011.054 Todėl Jėzus nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę netoli dykumos, į miestelį, vadinamą Efraimu, ir ten apsistojo kartu su savo mokiniais.

11:55b.JOH.011.055 Artinosi žydų Pascha. Daugelis iš viso krašto prieš Paschą atėjo į Jeruzalę apsivalyti.

11:56b.JOH.011.056 Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: “Kaip jūs manote? Nejaugi Jis nebeateis į šventę?”

11:57b.JOH.011.057 Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur Jis esąs, kad galėtų Jį suimti.

12

12:1b.JOH.012.001 Šešioms dienoms belikus iki Paschos, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius.

12:2b.JOH.012.002 Ten iškėlė Jam vaišes. Morta patarnavo, o Lozorius kartu su kitais sėdėjo prie stalo su Jėzumi.

12:3b.JOH.012.003 Paėmusi svarą labai brangaus tepalo iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namuose pasklido tepalo kvapas.

12:4b.JOH.012.004 Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė:

12:5b.JOH.012.005 “Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?”

12:6b.JOH.012.006 Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas.

12:7b.JOH.012.007 O Jėzus tarė: “Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.

12:8b.JOH.012.008 Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite”.

12:9b.JOH.012.009 Daug žydų sužinojo Jėzų ten esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių.

12:10b.JOH.012.010 O aukštieji kunigai nusprendė nužudyti ir Lozorių,

12:11b.JOH.012.011 nes daugybė žydų per jį pasitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.

12:12b.JOH.012.012 Kitą dieną gausi minia, susirinkusi į šventę, sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.

12:13b.JOH.012.013 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo Jo pasitikti, šaukdami: “Osana! Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu­Izraelio karalius!”

12:14b.JOH.012.014 Jėzus, radęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:

12:15b.JOH.012.015 “Nebijok, Siono dukra: štai atvyksta tavo karalius, sėdėdamas ant asilaičio!”

12:16b.JOH.012.016 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie Jį parašyta ir jie buvo Jam tai padarę.

12:17b.JOH.012.017 Taigi dabar liudijo minia, buvusi su Juo, kai Jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.

12:18b.JOH.012.018 Žmonės todėl ir išėjo Jo pasitikti, kad buvo girdėję Jį padarius tą ženklą.

12:19b.JOH.012.019 O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: “Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis nuėjo paskui Jį!”

12:20b.JOH.012.020 Tarp atėjusių per šventes pagarbinti buvo ir graikų.

12:21b.JOH.012.021 Jie priėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos miesto Betsaidos, ir paprašė: “Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų”.

12:22b.JOH.012.022 Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui. Paskui Andriejus ir Pilypas pranešė Jėzui.

12:23b.JOH.012.023 O Jėzus jiems tarė: “Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.

12:24b.JOH.012.024 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių.

12:25b.JOH.012.025 Kas myli savo gyvybę, ją praras, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.

12:26b.JOH.012.026 Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas.

12:27b.JOH.012.027 Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą.

12:28b.JOH.012.028 Tėve, pašlovink savo vardą!” Tada iš dangaus pasigirdo balsas: “Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!”

12:29b.JOH.012.029 Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: “Angelas Jam kalbėjo”.

12:30b.JOH.012.030 O Jėzus atsakė: “Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo šitas balsas.

12:31b.JOH.012.031 Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan.

12:32b.JOH.012.032 O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs”.

12:33b.JOH.012.033 Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Jam reikės mirti.

12:34b.JOH.012.034 O žmonės Jam sakė: “Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Kodėl Tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?”

12:35b.JOH.012.035 Jėzus jiems tarė: “Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina.

12:36b.JOH.012.036 Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais”. Tai pasakęs, Jėzus pasišalino ir pasislėpė nuo jų.

12:37b.JOH.012.037 Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo,­

12:38b.JOH.012.038 kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: “Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?”

12:39b.JOH.012.039 Jie neįstengė tikėti, nes vėl, anot Izaijo:

12:40b.JOH.012.040 “Jis apakino jų akis ir sukietino jų širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau”.

12:41b.JOH.012.041 Izaijas tai pasakė, regėdamas Jo šlovę ir kalbėdamas apie Jį.

12:42b.JOH.012.042 Vis dėlto daugelis įtikėjo Jėzų net iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų Jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos,

12:43b.JOH.012.043 nes žmonių šlovę jie brangino labiau už Dievo šlovę.

12:44b.JOH.012.044 O Jėzus šaukė: “Kas mane tiki, tiki ne mane, bet Tą, kuris mane siuntė.

12:45b.JOH.012.045 Ir kas mane mato, mato Tą, kuris mane siuntė.

12:46b.JOH.012.046 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje.

12:47b.JOH.012.047 Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, Aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį.

12:48b.JOH.012.048 Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną.

12:49b.JOH.012.049 Nes Aš kalbėjau ne iš savęs,­Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti.

12:50b.JOH.012.050 Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad ką Aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs”.

13

13:1b.JOH.013.001 Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

13:2b.JOH.013.002 Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,

13:3b.JOH.013.003 žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,

13:4b.JOH.013.004 Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu.

13:5b.JOH.013.005 Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

13:6b.JOH.013.006 Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: “Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?”

13:7b.JOH.013.007 Jėzus jam atsakė: “Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi”.

13:8b.JOH.013.008 Petras atsiliepė: “Tu neplausi man kojų per amžius!” Jėzus jam atsakė: “Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi”.

13:9b.JOH.013.009 Tada Simonas Petras sušuko: “Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!”

13:10b.JOH.013.010 Jėzus jam atsakė: “Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi”.

13:11b.JOH.013.011 Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: “Jūs ne visi švarūs”.

13:12b.JOH.013.012 Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: “Ar supratote, ką jums padariau?

13:13b.JOH.013.013 Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.

13:14b.JOH.013.014 Jei tad Aš­Viešpats ir Mokytojas­nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.

13:15b.JOH.013.015 Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.

13:16b.JOH.013.016 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.

13:17b.JOH.013.017 Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.

13:18b.JOH.013.018 Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: ‘Tas, kuris valgo su manimi duoną, pakėlė virš manęs savo kulną’.

13:19b.JOH.013.019 Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.

13:20b.JOH.013.020 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė”.

13:21b.JOH.013.021 Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!”

13:22b.JOH.013.022 Tada mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė.

13:23b.JOH.013.023 Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.

13:24b.JOH.013.024 Simonas Petras pamojo jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.

13:25b.JOH.013.025 Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: “Kas jis, Viešpatie?”

13:26b.JOH.013.026 Jėzus atsiliepė: “Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį duonos”. Ir, pamirkęs duoną, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.

13:27b.JOH.013.027 Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam pasakė: “Ką darai, daryk greičiau!”

13:28b.JOH.013.028 Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.

13:29b.JOH.013.029 Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: “Nupirk, ko mums reikia šventei”, arba kad jis duotų ką nors vargšams.

13:30b.JOH.013.030 Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.

13:31b.JOH.013.031 Jam išėjus, Jėzus prabilo: “Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.

13:32b.JOH.013.032 O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje,­bematant Jį pašlovins”.

13:33b.JOH.013.033 “Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.

13:34b.JOH.013.034 Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.

13:35b.JOH.013.035 Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus”.

13:36b.JOH.013.036 Simonas Petras Jį paklausė: “Viešpatie, kur Tu eini?” Jėzus atsakė: “Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi mane”.

13:37b.JOH.013.037 Petras vėl klausė: “Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!”

13:38b.JOH.013.038 Jėzus atsakė: “Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!”

14

14:1b.JOH.014.001 “Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą­tikėkite ir mane!

14:2b.JOH.014.002 Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.

14:3b.JOH.014.003 Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.

14:4b.JOH.014.004 Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote”.

14:5b.JOH.014.005 Tomas Jam sako: “Viešpatie, mes nežinome, kur Tu eini, tai kaip žinosime kelią?”

14:6b.JOH.014.006 Jėzus jam sako: “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.

14:7b.JOH.014.007 Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau nuo šiol Jį pažįstate ir esate Jį matę”.

14:8b.JOH.014.008 Pilypas Jam sako: “Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir bus mums gana”.

14:9b.JOH.014.009 Jėzus jam taria: “Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti? Kas matė mane, matė Tėvą! Tad kaip gali sakyti: ‘Parodyk mums Tėvą’?

14:10b.JOH.014.010 Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu; Tėvas, esantis manyje­Jis daro darbus.

14:11b.JOH.014.011 Tikėkite manimi, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje, arba tikėkite mane dėl pačių darbų!

14:12b.JOH.014.012 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą.

14:13b.JOH.014.013 Ir ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas Sūnuje.

14:14b.JOH.014.014 Ko tik prašysite mano vardu, Aš padarysiu.

14:15b.JOH.014.015 Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.

14:16b.JOH.014.016 Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius.

14:17b.JOH.014.017 Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.

14:18b.JOH.014.018 Nepaliksiu jūsų našlaičiais­ ateisiu pas jus.

14:19b.JOH.014.019 Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes Aš gyvenu ir jūs gyvensite.

14:20b.JOH.014.020 Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir Aš jumyse.

14:21b.JOH.014.021 Kas žino mano įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį mylėsiu ir pats jam apsireikšiu”.

14:22b.JOH.014.022 Judas­ne Iskarijotas­paklausė: “Viešpatie, kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui?”

14:23b.JOH.014.023 Jėzus jam atsakė: “Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

14:24b.JOH.014.024 Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris mane siuntė.

14:25b.JOH.014.025 Aš jums tai pasakiau, būdamas su jumis,

14:26b.JOH.014.026 o Guodėjas­Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs,­ mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.

14:27b.JOH.014.027 Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.

14:28b.JOH.014.028 Jūs girdėjote, kaip Aš pasakiau: ‘Aš išeinu ir vėl sugrįšiu pas jus!’ Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad pasakiau: ‘Einu pas Tėvą’, nes mano Tėvas už mane didesnis.

14:29b.JOH.014.029 Ir dabar, prieš įvykstant, jums tai pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai įvyks.

14:30b.JOH.014.030 Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir manyje jis neturi nieko.

14:31b.JOH.014.031 Bet pasaulis turi pažinti, jog Aš myliu Tėvą ir darau taip, kaip Jis man įsakė.­Kelkitės, eikime iš čia!”

15

15:1b.JOH.015.001 “Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas­vynininkas.

15:2b.JOH.015.002 Kiekvieną šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus.

15:3b.JOH.015.003 Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.

15:4b.JOH.015.004 Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje,­taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.

15:5b.JOH.015.005 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.

15:6b.JOH.015.006 Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs.

15:7b.JOH.015.007 Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse,­jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.

15:8b.JOH.015.008 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.

15:9b.JOH.015.009 Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje!

15:10b.JOH.015.010 Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.

15:11b.JOH.015.011 Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

15:12b.JOH.015.012 Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau.

15:13b.JOH.015.013 Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.

15:14b.JOH.015.014 Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums įsakau.

15:15b.JOH.015.015 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.

15:16b.JOH.015.016 Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,­kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, Jis jums duotų.

15:17b.JOH.015.017 Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!”

15:18b.JOH.015.018 “Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų.

15:19b.JOH.015.019 Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs­ne pasaulio, bet Aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.

15:20b.JOH.015.020 Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: ‘Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų.

15:21b.JOH.015.021 Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė.

15:22b.JOH.015.022 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės.

15:23b.JOH.015.023 Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.

15:24b.JOH.015.024 Jeigu nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nedarė, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie matė, ir nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo.

15:25b.JOH.015.025 Bet kad išsipildytų užrašytas Įstatyme žodis: ‘Jie manęs nekentė be priežasties’.

15:26b.JOH.015.026 Kai ateis Guodėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo,­Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo,­Jis liudys apie mane.

15:27b.JOH.015.027 Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi buvote”.

16

16:1b.JOH.016.001 “Aš jums tai pasakiau, kad nepasipiktintumėte.

16:2b.JOH.016.002 Jie šalins jus iš sinagogų, ir ateina valanda, kada tie, kurie jus žudys, tarsis tarnaują Dievui.

16:3b.JOH.016.003 Jie jums tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta.

16:4b.JOH.016.004 Aš jums visa tai kalbėjau, kad tai valandai atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs. Aš jums to nesakiau iš pradžių, nes buvau su jumis.

16:5b.JOH.016.005 O dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų neklausia: ‘Kur Tu eini?’

16:6b.JOH.016.006 Kadangi jums tai pasakiau, liūdesys jūsų širdis užliejo.

16:7b.JOH.016.007 Bet sakau jums tiesą: jums geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu.

16:8b.JOH.016.008 Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.

16:9b.JOH.016.009 Dėl nuodėmės,­kad netiki manimi.

16:10b.JOH.016.010 Dėl teisumo,­kad Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite.

16:11b.JOH.016.011 Dėl teismo,­kad šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas.

16:12b.JOH.016.012 Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.

16:13b.JOH.016.013 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti.

16:14b.JOH.016.014 Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

16:15b.JOH.016.015 Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.

16:16b.JOH.016.016 Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite, nes Aš pas Tėvą einu”.

16:17b.JOH.016.017 Tada kai kurie mokiniai ėmė vienas kitą klausinėti: “Ką reiškia Jo pasakyti žodžiai: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’ ir: ‘Aš pas Tėvą einu’?”

16:18b.JOH.016.018 Tad jie klausinėjo: “Ką reiškia ‘valandėlė’? Mums neaišku, ką Jis kalba”.

16:19b.JOH.016.019 Supratęs, kad jie norėjo Jį klausti, Jėzus tarė: “Klausinėjate vieni kitus dėl mano žodžių: ‘Prabėgs valandėlė­ir manęs nematysite, ir dar valandėlė­ir vėl mane pamatysite’?

16:20b.JOH.016.020 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.

16:21b.JOH.016.021 Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus.

16:22b.JOH.016.022 Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.

16:23b.JOH.016.023 Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos.

16:24b.JOH.016.024 Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.

16:25b.JOH.016.025 Aš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.

16:26b.JOH.016.026 Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvą už jus,­

16:27b.JOH.016.027 juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs.

16:28b.JOH.016.028 Išėjau iš Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą”.

16:29b.JOH.016.029 Mokiniai tarė: “Štai dabar Tu aiškiai kalbi ir nebesakai jokių palyginimų.

16:30b.JOH.016.030 Mes dabar suprantame, kad Tu viską žinai ir nereikia, kad kas Tave klausinėtų. Todėl tikime, kad Tu esi išėjęs iš Dievo”.

16:31b.JOH.016.031 Jėzus jiems atsakė: “Dabar tikite?

16:32b.JOH.016.032 Štai ateina valanda,­ir jau atėjo,­kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.

16:33b.JOH.016.033 Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!”

17

17:1b.JOH.017.001 Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: “Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;

17:2b.JOH.017.002 nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.

17:3b.JOH.017.003 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

17:4b.JOH.017.004 Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.

17:5b.JOH.017.005 Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.

17:6b.JOH.017.006 Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.

17:7b.JOH.017.007 Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.

17:8b.JOH.017.008 Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.

17:9b.JOH.017.009 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!

17:10b.JOH.017.010 Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.

17:11b.JOH.017.011 Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.

17:12b.JOH.017.012 Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.

17:13b.JOH.017.013 Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

17:14b.JOH.017.014 Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

17:15b.JOH.017.015 Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.

17:16b.JOH.017.016 Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

17:17b.JOH.017.017 Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.

17:18b.JOH.017.018 Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.

17:19b.JOH.017.019 Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

17:20b.JOH.017.020 Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,­

17:21b.JOH.017.021 kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.

17:22b.JOH.017.022 Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

17:23b.JOH.017.023 Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.

17:24b.JOH.017.024 Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.

17:25b.JOH.017.025 Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.

17:26b.JOH.017.026 Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose”.

18

18:1b.JOH.018.001 Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įėjo į sodą.

18:2b.JOH.018.002 Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir Jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi.

18:3b.JOH.018.003 Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.

18:4b.JOH.018.004 Tuomet Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: “Ko ieškote?”

18:5b.JOH.018.005 Jie atsakė: “Jėzaus iš Nazareto!” Jėzus tarė jiems: “Tai Aš”. Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų.

18:6b.JOH.018.006 Kai Jėzus ištarė: “Tai Aš”, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.

18:7b.JOH.018.007 O Jis vėl juos klausė: “Ko ieškote?” Jie atsakė: “Jėzaus iš Nazareto”.

18:8b.JOH.018.008 Jėzus atsiliepė: “Jau jums sakiau, kad tai Aš. Jei tad manęs ieškote, leiskite šitiem pasišalinti”,­

18:9b.JOH.018.009 kad išsipildytų Jo pasakyti žodžiai: “Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno”.

18:10b.JOH.018.010 Tuomet Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus.

18:11b.JOH.018.011 Jėzus pasakė Petrui: “Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?”

18:12b.JOH.018.012 Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo

18:13b.JOH.018.013 ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo tų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis.

18:14b.JOH.018.014 Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: “Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą”.

18:15b.JOH.018.015 Paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą.

18:16b.JOH.018.016 O Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tada anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun.

18:17b.JOH.018.017 Tarnaitė durininkė tarė Petrui: “Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?” Šis atsakė: “Ne!”

18:18b.JOH.018.018 Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi.

18:19b.JOH.018.019 Vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų apie Jo mokinius bei Jo mokymą.

18:20b.JOH.018.020 Jėzus jam atsakė: “Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susirenka žydai, ir nieko nekalbėjau slapčia.

18:21b.JOH.018.021 Kodėl tad mane klausi? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką Aš sakiau”.

18:22b.JOH.018.022 Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: “Šitaip atsakai vyriausiajam kunigui?!”

18:23b.JOH.018.023 Jėzus jam tarė: “Jei kalbėjau negerai, pasakyk, kas negerai, o jei gerai,­kodėl mane muši?”

18:24b.JOH.018.024 Tada Anas pasiuntė Jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.

18:25b.JOH.018.025 Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Aplinkiniai paklausė jį: “Ar tik nebūsi vienas iš Jo mokinių?” Tas išsigynė: “Ne!”

18:26b.JOH.018.026 Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: “Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su Juo?”

18:27b.JOH.018.027 Petras ir vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.

18:28b.JOH.018.028 Iš Kajafo rūmų jie nuvedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Paschą.

18:29b.JOH.018.029 Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: “Kuo kaltinate šitą žmogų?”

18:30b.JOH.018.030 Jie atsakė: “Jeigu Jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau Jo atvedę”.

18:31b.JOH.018.031 Pilotas jiems tarė: “Pasiimkite Jį ir teiskite pagal savo Įstatymą”. Žydai jam atsakė: “Mums neleista nieko bausti mirtimi”,­

18:32b.JOH.018.032 kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriais Jis nurodė, kokia mirtimi Jam reikės mirti.

18:33b.JOH.018.033 Tada Pilotas vėl įėjo į pretorijų, pasišaukė Jėzų ir paklausė: “Ar Tu esi žydų karalius?”

18:34b.JOH.018.034 Jėzus jam atsakė: “Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?”

18:35b.JOH.018.035 Pilotas tarė: “Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man Tave atvedė. Ką padarei?”

18:36b.JOH.018.036 Jėzus atsakė: “Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia”.

18:37b.JOH.018.037 Tada Pilotas Jį paklausė: “Vadinasi, Tu esi karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai: Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso”.

18:38b.JOH.018.038 Pilotas Jo paklausė: “O kas yra tiesa?!” Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: “Aš nerandu Jame jokios kaltės.

18:39b.JOH.018.039 Yra jūsų paprotys, kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį. Tad ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?”

18:40b.JOH.018.040 Tada jie vėl visi ėmė šaukti: “Ne šitą, bet Barabą!” O Barabas buvo plėšikas.

19

19:1b.JOH.019.001 Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų.

19:2b.JOH.019.002 Kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste

19:3b.JOH.019.003 ir sakė: “Sveikas, žydų karaliau!” Ir daužė Jam per veidą.

19:4b.JOH.019.004 O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: “Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės”.

19:5b.JOH.019.005 Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: “Štai žmogus!”

19:6b.JOH.019.006 Jį pamatę, aukštieji kunigai ir tarnai pradėjo šaukti: “Nukryžiuok Jį, nukryžiuok!” Pilotas jiems sako: “Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės”.

19:7b.JOH.019.007 Žydai jam atsakė: “Mes turime Įstatymą, ir pagal mūsų Įstatymą Jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi”.

19:8b.JOH.019.008 Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando.

19:9b.JOH.019.009 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzų: “Iš kur Tu?” Bet Jėzus jam neatsakė.

19:10b.JOH.019.010 Tada Pilotas Jam tarė: “Tu nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią Tave nukryžiuoti ir turiu valdžią Tave paleisti?”

19:11b.JOH.019.011 Jėzus atsakė: “Tu neturėtum prieš mane jokios valdžios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė”.

19:12b.JOH.019.012 Nuo tol Pilotas stengėsi Jį paleisti, bet žydai šaukė: “Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, kalba prieš ciesorių”.

19:13b.JOH.019.013 Tai išgirdęs, Pilotas išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę, kuri stovėjo vietoje, vadinamoje “Akmeninis grindinys”, hebrajiškai Gabata.

19:14b.JOH.019.014 Buvo diena prieš Paschą, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: “Štai jūsų karalius!”

19:15b.JOH.019.015 Bet tie šaukė: “Šalin, šalin! Nukryžiuok Jį!” Pilotas paklausė: “Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?” Aukštieji kunigai atsakė: “Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių”.

19:16b.JOH.019.016 Tada Pilotas atidavė jiems Jį nukryžiuoti. Jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė.

19:17b.JOH.019.017 Nešdamas savo kryžių, Jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą.

19:18b.JOH.019.018 Tenai jie Jį nukryžiavo; kartu su Juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje.

19:19b.JOH.019.019 Pilotas parašė užrašą ir prikalė ant kryžiaus. Buvo parašyta: “Jėzus Nazarietis, žydų karalius”.

19:20b.JOH.019.020 Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzų nukryžiavo, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai.

19:21b.JOH.019.021 Žydų aukštieji kunigai sakė Pilotui: “Nerašyk: ‘Žydų karalius’, bet: ‘Šitas sakė: Aš esu žydų karalius’ ”.

19:22b.JOH.019.022 Pilotas atsakė: “Ką parašiau, parašiau!”

19:23b.JOH.019.023 Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė Jo drabužius ir pasidalino juos į keturias dalis­kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.

19:24b.JOH.019.024 Todėl jie tarėsi: “Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks”,­kad išsipildytų Raštas: “Jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą”. Šitaip kareiviai ir padarė.

19:25b.JOH.019.025 Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija—Kleopo žmona, ir Marija Magdalietė.

19:26b.JOH.019.026 Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: “Moterie, štai tavo sūnus!”

19:27b.JOH.019.027 Paskui tarė mokiniui: “Štai tavo motina!” Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.

19:28b.JOH.019.028 Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta,­kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: “Trokštu!”

19:29b.JOH.019.029 Tenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų.

19:30b.JOH.019.030 Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: “Atlikta!” Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią.

19:31b.JOH.019.031 Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per sabatą,­nes tas sabatas buvo didi diena,­žydai Prisirengimo dieną prašė Pilotą, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.

19:32b.JOH.019.032 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.

19:33b.JOH.019.033 Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų,

19:34b.JOH.019.034 tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.

19:35b.JOH.019.035 Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.

19:36b.JOH.019.036 Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: “Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas”.

19:37b.JOH.019.037 Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: “Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė”.

19:38b.JOH.019.038 Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Pilotą leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną.

19:39b.JOH.019.039 Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris anksčiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsivežė apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio.

19:40b.JOH.019.040 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys.

19:41b.JOH.019.041 Toje vietoje, kur Jį nukryžiavo, buvo sodas ir sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.

19:42b.JOH.019.042 Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.

20

20:1b.JOH.020.001 Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas.

20:2b.JOH.020.002 Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: “Paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur Jį padėjo”.

20:3b.JOH.020.003 Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo.

20:4b.JOH.020.004 Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą.

20:5b.JOH.020.005 Pasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.

20:6b.JOH.020.006 Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobules

20:7b.JOH.020.007 ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.

20:8b.JOH.020.008 Tada įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.

20:9b.JOH.020.009 Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

20:10b.JOH.020.010 Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.

20:11b.JOH.020.011 O Marija stovėjo lauke prie kapo ir verkė. Verkdama ji pasilenkė, pažvelgė į kapo vidų

20:12b.JOH.020.012 ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčius­vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje­ten, kur būta Jėzaus kūno.

20:13b.JOH.020.013 Jie paklausė ją: “Moterie, ko verki?” Ji atsakė: “Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo”.

20:14b.JOH.020.014 Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.

20:15b.JOH.020.015 Jėzus jai tarė: “Moterie, ko verki? Ko ieškai?” Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: “Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu”.

20:16b.JOH.020.016 Jėzus jai sako: “Marija!” Ji atsigręžė ir sušuko: “Rabuni!” (Tai reiškia: “Mokytojau”).

20:17b.JOH.020.017 Jėzus jai tarė: “Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ ”.

20:18b.JOH.020.018 Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs.

20:19b.JOH.020.019 Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: “Ramybė jums!”

20:20b.JOH.020.020 Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.

20:21b.JOH.020.021 Jėzus vėl tarė: “Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu”.

20:22b.JOH.020.022 Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: “Priimkite Šventąją Dvasią.

20:23b.JOH.020.023 Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,­sulaikytos”.

20:24b.JOH.020.024 Vieno iš dvylikos­Tomo, vadinamo Dvyniu,­nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.

20:25b.JOH.020.025 Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: “Mes matėme Viešpatį!” O jis atsakė: “Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šono­netikėsiu”.

20:26b.JOH.020.026 Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: “Ramybė jums!”

20:27b.JOH.020.027 Paskui kreipėsi į Tomą: “Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintis­būk tikintis”.

20:28b.JOH.020.028 Tomas atsakė Jam: “Mano Viešpats ir mano Dievas!”

20:29b.JOH.020.029 Jėzus jam tarė: “Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”

20:30b.JOH.020.030 Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje.

20:31b.JOH.020.031 O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.

21

21:1b.JOH.021.001 Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.

21:2b.JOH.021.002 Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.

21:3b.JOH.021.003 Simonas Petras jiems sako: “Einu žvejoti”. Jie pasisiūlė: “Ir mes einame su tavimi”. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.

21:4b.JOH.021.004 Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.

21:5b.JOH.021.005 O Jėzus jiems tarė: “Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?” Jie atsakė: “Ne”.

21:6b.JOH.021.006 Tada Jis pasakė: “Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite”. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.

21:7b.JOH.021.007 Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: “Tai Viešpats!” Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį,­mat buvo neapsirengęs,­ir šoko į ežerą.

21:8b.JOH.021.008 Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli kranto­maždaug už dviejų šimtų mastų­ir atitempė tinklą su žuvimis.

21:9b.JOH.021.009 Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.

21:10b.JOH.021.010 Jėzus jiems tarė: “Atneškite ką tik pagautų žuvų”.

21:11b.JOH.021.011 Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.

21:12b.JOH.021.012 Jėzus tarė: “Eikite šen pusryčių!” Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: “Kas Tu esi?”, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.

21:13b.JOH.021.013 Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.

21:14b.JOH.021.014 Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.

21:15b.JOH.021.015 Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?” Jis atsakė: “Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avinėlius”.

21:16b.JOH.021.016 Ir antrą kartą Jėzus paklausė: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Tas atsiliepė: “Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam pasakė: “Ganyk mano avis”.

21:17b.JOH.021.017 Jėzus paklausė trečią kartą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: “Ar myli mane?”, ir atsakė: “Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avis.

21:18b.JOH.021.018 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori”.

21:19b.JOH.021.019 Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: “Sek paskui mane!”

21:20b.JOH.021.020 Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: “Viešpatie, kas Tave išduos?”

21:21b.JOH.021.021 Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: “Viešpatie, o kas bus šitam?”

21:22b.JOH.021.022 Jėzus atsakė: “Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!”

21:23b.JOH.021.023 Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: “Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?”

21:24b.JOH.021.024 Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

21:25b.JOH.021.025 Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.