Matthew (Lithuanian)

1

1:1b.MAT.001.001 Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo Sūnaus, kilmės knyga.

1:2b.MAT.001.002 Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai.

1:3b.MAT.001.003 Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas.

1:4b.MAT.001.004 Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas.

1:5b.MAT.001.005 Salmonui gimė Boozas iš Rahabos, Boozui gimė Jobedas iš Rūtos, Jobedui gimė Jesė.

1:6b.MAT.001.006 Jesei gimė karalius Dovydas. Dovydui gimė Saliamonas iš Ūrijos žmonos.

1:7b.MAT.001.007 Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abija, Abijai gimė Asa.

1:8b.MAT.001.008 Asai gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas.

1:9b.MAT.001.009 Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas.

1:10b.MAT.001.010 Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas.

1:11b.MAT.001.011 Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.

1:12b.MAT.001.012 Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis.

1:13b.MAT.001.013 Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras.

1:14b.MAT.001.014 Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas.

1:15b.MAT.001.015 Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas.

1:16b.MAT.001.016 Jokūbui gimė Juozapas­vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi.

1:17b.MAT.001.017 Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.

1:18b.MAT.001.018 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios.

1:19b.MAT.001.019 Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

1:20b.MAT.001.020 Kai jis nusprendė taip padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: “Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.

1:21b.MAT.001.021 Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių”.

1:22b.MAT.001.022 Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą:

1:23b.MAT.001.023 “Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu”, tai reiškia: “Dievas su mumis”.

1:24b.MAT.001.024 Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save.

1:25b.MAT.001.025 Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.

2

2:1b.MAT.002.001 Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo:

2:2b.MAT.002.002 “Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį”.

2:3b.MAT.002.003 Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.

2:4b.MAT.002.004 Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus.

2:5b.MAT.002.005 Tie jam atsakė: “Judėjos Betliejuje, nes taip pranašo parašyta:

2:6b.MAT.002.006 ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą­ Izraelį’ ”.

2:7b.MAT.002.007 Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą

2:8b.MAT.002.008 ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: “Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau”.

2:9b.MAT.002.009 Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.

2:10b.MAT.002.010 Išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi.

2:11b.MAT.002.011 Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.

2:12b.MAT.002.012 Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

2:13b.MAT.002.013 Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne Viešpaties angelas ir tarė: “Kelkis, imk kūdikį, Jo motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti”.

2:14b.MAT.002.014 Atsikėlęs Juozapas paėmė kūdikį ir Jo motiną ir pasitraukė į Egiptą.

2:15b.MAT.002.015 Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per pranašą: “Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų”.

2:16b.MAT.002.016 Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apgavo, baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių.

2:17b.MAT.002.017 Tada išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą Jeremiją:

2:18b.MAT.002.018 “Ramoje pasigirdo šauksmas, raudos, aimanos ir garsios dejonės: tai Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jos nepaguos, nes jų nebėra”.

2:19b.MAT.002.019 Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodė per sapną Juozapui Egipte

2:20b.MAT.002.020 ir tarė: “Kelkis, imk kūdikį su Jo motina ir keliauk į Izraelio žemę, nes jau mirė tie, kurie ieškojo kūdikio gyvybės”.

2:21b.MAT.002.021 Tuomet Juozapas atsikėlė, paėmė kūdikį ir Jo motiną ir sugrįžo į Izraelio žemę.

2:22b.MAT.002.022 Bet, išgirdęs, jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį

2:23b.MAT.002.023 ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų, kas buvo pranašų pasakyta: “Jį vadins Nazariečiu”.

3

3:1b.MAT.003.001 Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje,

3:2b.MAT.003.002 skelbdamas: “Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė”.

3:3b.MAT.003.003 O jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: “Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ ”

3:4b.MAT.003.004 Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.

3:5b.MAT.003.005 Tuomet Jeruzalė, visa Judėja ir visa Pajordanė ėjo pas jį.

3:6b.MAT.003.006 Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.

3:7b.MAT.003.007 Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: “Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės?

3:8b.MAT.003.008 Duokite vaisių, vertų atgailos!

3:9b.MAT.003.009 Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.

3:10b.MAT.003.010 Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį.

3:11b.MAT.003.011 Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs,­galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.

3:12b.MAT.003.012 Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi”.

3:13b.MAT.003.013 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis.

3:14b.MAT.003.014 Jonas Jį atkalbinėjo: “Aš turėčiau būti Tavo pakrikštytas, o Tu ateini pas mane!”

3:15b.MAT.003.015 Bet Jėzus jam atsakė: “Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera įvykdyti visą teisumą”. Tada Jonas sutiko.

3:16b.MAT.003.016 Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo.

3:17b.MAT.003.017 Ir štai balsas iš dangaus prabilo: “Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi”.

4

4:1b.MAT.004.001 Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.

4:2b.MAT.004.002 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo alkanas.

4:3b.MAT.004.003 Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: “Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona”.

4:4b.MAT.004.004 Bet Jėzus atsakė: “Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų’ ”.

4:5b.MAT.004.005 Tada velnias paėmė Jį į šventąjį miestą, pastatė ant šventyklos šelmens

4:6b.MAT.004.006 ir tarė Jam: “Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ”.

4:7b.MAT.004.007 Jėzus jam atsakė: “Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’ ”.

4:8b.MAT.004.008 Velnias vėl paėmė Jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų šlovę,

4:9b.MAT.004.009 tarė Jam: “Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane”.

4:10b.MAT.004.010 Tada Jėzus jam atsakė: “Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ ”

4:11b.MAT.004.011 Tuomet velnias nuo Jo atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.

4:12b.MAT.004.012 Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją.

4:13b.MAT.004.013 Jis paliko Nazaretą ir apsigyveno Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys,

4:14b.MAT.004.014 kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją:

4:15b.MAT.004.015 “Zabulono ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano­pagonių Galilėja!

4:16b.MAT.004.016 Tamsybėje sėdinti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems mirties šalyje ir šešėlyje užtekėjo šviesa”.

4:17b.MAT.004.017 Nuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: “Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė!”

4:18b.MAT.004.018 Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius­ Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų­metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.

4:19b.MAT.004.019 Jis tarė jiems: “Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais”.

4:20b.MAT.004.020 Tuodu tuojau paliko tinklus ir nusekė paskui Jį.

4:21b.MAT.004.021 Paėjęs toliau, Jis pamatė kitus du brolius­Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jėzus juos pašaukė,

4:22b.MAT.004.022 ir tie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nusekė paskui Jį.

4:23b.MAT.004.023 Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, pamokslaudamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.

4:24b.MAT.004.024 Garsas apie Jį pasklido visoje Sirijoje. Žmonės nešė pas Jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus, demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus,­ir Jis išgydydavo juos.

4:25b.MAT.004.025 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.

5

5:1b.MAT.005.001 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.

5:2b.MAT.005.002 Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:

5:3b.MAT.005.003 “Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.

5:4b.MAT.005.004 Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.

5:5b.MAT.005.005 Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.

5:6b.MAT.005.006 Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.

5:7b.MAT.005.007 Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.

5:8b.MAT.005.008 Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.

5:9b.MAT.005.009 Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.

5:10b.MAT.005.010 Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.

5:11b.MAT.005.011 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.

5:12b.MAT.005.012 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus”.

5:13b.MAT.005.013 “Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

5:14b.MAT.005.014 Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.

5:15b.MAT.005.015 Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.

5:16b.MAT.005.016 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje”.

5:17b.MAT.005.017 “Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.

5:18b.MAT.005.018 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.

5:19b.MAT.005.019 Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.

5:20b.MAT.005.020 Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo,­neįeisite į dangaus karalystę”.

5:21b.MAT.005.021 “Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.

5:22b.MAT.005.022 O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį.

5:23b.MAT.005.023 Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,

5:24b.MAT.005.024 palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.

5:25b.MAT.005.025 Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas­teismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą.

5:26b.MAT.005.026 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko”.

5:27b.MAT.005.027 “Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’

5:28b.MAT.005.028 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.

5:29b.MAT.005.029 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.

5:30b.MAT.005.030 Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą”.

5:31b.MAT.005.031 “Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’.

5:32b.MAT.005.032 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,­jei ne ištvirkavimo atveju,­skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda­svetimauja”.

5:33b.MAT.005.033 “Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’.

5:34b.MAT.005.034 O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis­ Dievo sostas,

5:35b.MAT.005.035 nei žeme, nes ji­Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji­didžiojo Karaliaus miestas.

5:36b.MAT.005.036 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.

5:37b.MAT.005.037 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto”.

5:38b.MAT.005.038 “Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’.

5:39b.MAT.005.039 O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.

5:40b.MAT.005.040 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.

5:41b.MAT.005.041 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.

5:42b.MAT.005.042 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

5:43b.MAT.005.043 Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo.

5:44b.MAT.005.044 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,

5:45b.MAT.005.045 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.

5:46b.MAT.005.046 Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?

5:47b.MAT.005.047 Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?

5:48b.MAT.005.048 Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.

6

6:1b.MAT.006.001 “Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje.

6:2b.MAT.006.002 Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.

6:3b.MAT.006.003 Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,

6:4b.MAT.006.004 kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”.

6:5b.MAT.006.005 “Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.

6:6b.MAT.006.006 Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.

6:7b.MAT.006.007 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.

6:8b.MAT.006.008 Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo.

6:9b.MAT.006.009 Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,

6:10b.MAT.006.010 teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

6:11b.MAT.006.011 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien

6:12b.MAT.006.012 ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

6:13b.MAT.006.013 Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’.

6:14b.MAT.006.014 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,

6:15b.MAT.006.015 o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”.

6:16b.MAT.006.016 “Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.

6:17b.MAT.006.017 O tu, kai pasninkauji, pasitepk galvą ir nusiprausk veidą,

6:18b.MAT.006.018 kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”.

6:19b.MAT.006.019 “Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.

6:20b.MAT.006.020 Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,

6:21b.MAT.006.021 nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis”.

6:22b.MAT.006.022 “Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus.

6:23b.MAT.006.023 O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!”

6:24b.MAT.006.024 “Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”.

6:25b.MAT.006.025 “Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?

6:26b.MAT.006.026 Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?

6:27b.MAT.006.027 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?

6:28b.MAT.006.028 Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,

6:29b.MAT.006.029 bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.

6:30b.MAT.006.030 Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?

6:31b.MAT.006.031 Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’

6:32b.MAT.006.032 Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.

6:33b.MAT.006.033 Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.

6:34b.MAT.006.034 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo”.

7

7:1b.MAT.007.001 “Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.

7:2b.MAT.007.002 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.

7:3b.MAT.007.003 Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?

7:4b.MAT.007.004 Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?!

7:5b.MAT.007.005 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies”.

7:6b.MAT.007.006 “Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų”.

7:7b.MAT.007.007 “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.

7:8b.MAT.007.008 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

7:9b.MAT.007.009 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!

7:10b.MAT.007.010 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę?

7:11b.MAT.007.011 Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.

7:12b.MAT.007.012 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai”.

7:13b.MAT.007.013 “Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių.

7:14b.MAT.007.014 O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”.

7:15b.MAT.007.015 “Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

7:16b.MAT.007.016 Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!

7:17b.MAT.007.017 Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis­blogus.

7:18b.MAT.007.018 Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas­gerų.

7:19b.MAT.007.019 Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį.

7:20b.MAT.007.020 Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių”.

7:21b.MAT.007.021 “Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.

7:22b.MAT.007.022 Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’

7:23b.MAT.007.023 Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’

7:24b.MAT.007.024 Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos.

7:25b.MAT.007.025 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.

7:26b.MAT.007.026 Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio.

7:27b.MAT.007.027 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”.

7:28b.MAT.007.028 Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,

7:29b.MAT.007.029 nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.

8

8:1b.MAT.008.001 Kai Jėzus leidosi nuo kalno, Jį sekė didelės minios.

8:2b.MAT.008.002 Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: “Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų”.

8:3b.MAT.008.003 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir tuojau raupsai išnyko.

8:4b.MAT.008.004 Jėzus pasakė jam: “Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti”.

8:5b.MAT.008.005 Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, prie Jo priėjo šimtininkas, maldaudamas:

8:6b.MAT.008.006 “Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi”.

8:7b.MAT.008.007 Jėzus jam tarė: “Einu ir išgydysiu jį”.

8:8b.MAT.008.008 Šimtininkas atsakė: “Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.

8:9b.MAT.008.009 Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir jis daro”.

8:10b.MAT.008.010 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: “Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau tokio tikėjimo!

8:11b.MAT.008.011 Todėl sakau jums: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.

8:12b.MAT.008.012 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.

8:13b.MAT.008.013 Šimtininkui Jėzus tarė: “Eik, ir tebūnie tau, kaip tikėjai!” Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.

8:14b.MAT.008.014 Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią.

8:15b.MAT.008.015 Jis palietė jos ranką, ir karštis praėjo. Toji atsikėlė ir patarnavo jiems.

8:16b.MAT.008.016 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius,

8:17b.MAT.008.017 kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: “Jis pasiėmė mūsų negalias ir nešė mūsų ligas”.

8:18b.MAT.008.018 Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą.

8:19b.MAT.008.019 Tuomet priėjo vienas Rašto žinovas ir tarė Jam: “Mokytojau, aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi!”

8:20b.MAT.008.020 Jėzus jam atsakė: “Lapės turi urvus, padangių paukščiai­lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti”.

8:21b.MAT.008.021 Kitas Jo mokinys prašė: “Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti”.

8:22b.MAT.008.022 Bet Jėzus atsakė: “Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius”.

8:23b.MAT.008.023 Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui Jį.

8:24b.MAT.008.024 Ir štai ežere pakilo smarki audra, ir bangos liejo valtį. O Jis miegojo.

8:25b.MAT.008.025 Mokiniai pripuolę ėmė Jį žadinti, šaukdami: “Viešpatie, gelbėk mus, žūvame!”

8:26b.MAT.008.026 Jis jiems tarė: “Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?” Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.

8:27b.MAT.008.027 Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: “Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?”

8:28b.MAT.008.028 Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gergeziečių krašte, Jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu.

8:29b.MAT.008.029 Ir štai jiedu ėmė šaukti: “Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?”

8:30b.MAT.008.030 Toli nuo jų ganėsi didelė banda kiaulių.

8:31b.MAT.008.031 Demonai prašė: “Jeigu mus išvarysi, tai leisk sueiti kiaulių bandon”.

8:32b.MAT.008.032 Ir Jis jiems tarė: “Eikite!” Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa banda metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė vandenyje.

8:33b.MAT.008.033 Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius.

8:34b.MAT.008.034 Tada visas miestas išėjo pasitikti Jėzaus ir, Jį pamatę, maldavo pasišalinti iš jų krašto.

9

9:1b.MAT.009.001 Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.

9:2b.MAT.009.002 Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: “Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!”

9:3b.MAT.009.003 Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: “Jis piktžodžiauja!”

9:4b.MAT.009.004 Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: “Kam piktai mąstote savo širdyje?

9:5b.MAT.009.005 Kas gi lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?

9:6b.MAT.009.006 Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,­čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį:­Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!”

9:7b.MAT.009.007 Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus.

9:8b.MAT.009.008 Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

9:9b.MAT.009.009 Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: “Sek paskui mane!” Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.

9:10b.MAT.009.010 Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.

9:11b.MAT.009.011 Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: “Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?”

9:12b.MAT.009.012 Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.

9:13b.MAT.009.013 Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

9:14b.MAT.009.014 Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: “Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?”

9:15b.MAT.009.015 Jėzus jiems atsakė: “Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

9:16b.MAT.009.016 Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.

9:17b.MAT.009.017 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko”.

9:18b.MAT.009.018 Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: “Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis”.

9:19b.MAT.009.019 Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.

9:20b.MAT.009.020 Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą.

9:21b.MAT.009.021 Mat ji pati sau kalbėjo: “Jei tik palytėsiu Jo drabužį­išgysiu”.

9:22b.MAT.009.022 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: “Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave”. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

9:23b.MAT.009.023 Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią,

9:24b.MAT.009.024 Jėzus paliepė: “Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega”. Jie tik šaipėsi iš Jo.

9:25b.MAT.009.025 Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.

9:26b.MAT.009.026 Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

9:27b.MAT.009.027 Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: “Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!”

9:28b.MAT.009.028 Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: “Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?” Šie atsakė: “Taip, Viešpatie!”

9:29b.MAT.009.029 Tada Jis palietė jų akis ir tarė: “Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą”.

9:30b.MAT.009.030 Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: “Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!”

9:31b.MAT.009.031 Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą.

9:32b.MAT.009.032 Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį.

9:33b.MAT.009.033 Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: “Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų”.

9:34b.MAT.009.034 O fariziejai kalbėjo: “Jis išvaro demonus jų valdovo jėga”.

9:35b.MAT.009.035 Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.

9:36b.MAT.009.036 Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.

9:37b.MAT.009.037 Tuomet Jis tarė savo mokiniams: “Pjūtis didelė, o darbininkų maža.

9:38b.MAT.009.038 Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį”.

10

10:1b.MAT.010.001 Pasišaukęs dvylika savo mokinių, Jis suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visas ligas bei negalias.

10:2b.MAT.010.002 Dvylikos apaštalų vardai: pirmasis Simonas, vadinamas Petru, ir jo brolis Andriejus; Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas;

10:3b.MAT.010.003 Pilypas ir Baltramiejus; Tomas ir muitininkas Matas; Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Lebėjus, vadinamas Tadu;

10:4b.MAT.010.004 Simonas Kananietis ir Judas Iskarijotas, kuris išdavė Jėzų.

10:5b.MAT.010.005 Šiuos dvylika Jėzus išsiuntė, įsakydamas jiems: “Nepasukite keliu pas pagonis ir neužeikite į samariečių miestą,

10:6b.MAT.010.006 bet verčiau eikite pas pražuvusias Izraelio namų avis.

10:7b.MAT.010.007 Keliaudami skelbkite: ‘Prisiartino dangaus karalystė!’

10:8b.MAT.010.008 Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!

10:9b.MAT.010.009 Neimkite nei aukso, nei sidabro, nei variokų į savo juostas;

10:10b.MAT.010.010 nei kelionmaišio, nei dviejų tunikų, nei sandalų, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio.

10:11b.MAT.010.011 Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite.

10:12b.MAT.010.012 Įeidami į namus, pasveikinkite juos.

10:13b.MAT.010.013 Ir jeigu namai bus verti, teateinie jiems jūsų ramybė. O jeigu nebus verti­jūsų ramybė tesugrįžta jums.

10:14b.MAT.010.014 Jei kas jūsų nepriimtų ir neklausytų jūsų žodžių, tai, išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų.

10:15b.MAT.010.015 Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui”.

10:16b.MAT.010.016 “Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.

10:17b.MAT.010.017 Saugokitės žmonių, nes jie įskųs jus teismams ir plaks savo sinagogose.

10:18b.MAT.010.018 Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdytojus ir karalius liudyti jiems ir pagonims.

10:19b.MAT.010.019 Kai jie jus įskųs, nesirūpinkite, kaip arba ką kalbėsite, nes tą valandą jums bus duota, ką jūs turite sakyti.

10:20b.MAT.010.020 Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse.

10:21b.MAT.010.021 Brolis išduos mirti brolį ir tėvas­sūnų, o vaikai sukils prieš gimdytojus ir žudys juos.

10:22b.MAT.010.022 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.

10:23b.MAT.010.023 Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite išvaikščioję Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus.

10:24b.MAT.010.024 Mokinys nėra aukštesnis už savo mokytoją nei tarnas už šeimininką.

10:25b.MAT.010.025 Pakanka, jei mokinys prilygsta mokytojui ir tarnas šeimininkui. Jei namų šeimininką jie praminė Belzebulu, tai ką bekalbėti apie namiškius!”

10:26b.MAT.010.026 “Taigi nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.

10:27b.MAT.010.027 Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir ką šnibždu į ausį, skelbkite nuo stogų.

10:28b.MAT.010.028 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.

10:29b.MAT.010.029 Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios.

10:30b.MAT.010.030 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti.

10:31b.MAT.010.031 Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

10:32b.MAT.010.032 Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.

10:33b.MAT.010.033 O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje”.

10:34b.MAT.010.034 “Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo.

10:35b.MAT.010.035 Atėjau sukiršinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.

10:36b.MAT.010.036 Žmogaus namiškiai taps jam priešais’.

10:37b.MAT.010.037 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane­nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane­nevertas manęs.

10:38b.MAT.010.038 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs.

10:39b.MAT.010.039 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs­atras ją.

10:40b.MAT.010.040 Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima Tą, kuris mane siuntė.

10:41b.MAT.010.041 Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį.

10:42b.MAT.010.042 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens vienam iš šitų mažųjų dėl to, kad jis yra mokinys,­iš tiesų sakau jums,­tas nepraras savo atlygio”.

11

11:1b.MAT.011.001 Baigęs nurodymus dvylikai savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose.

11:2b.MAT.011.002 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokinius

11:3b.MAT.011.003 Jo paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”

11:4b.MAT.011.004 Jėzus jiems atsakė: “Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote:

11:5b.MAT.011.005 aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija.

11:6b.MAT.011.006 Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi”.

11:7b.MAT.011.007 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

11:8b.MAT.011.008 Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose.

11:9b.MAT.011.009 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo!

11:10b.MAT.011.010 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią’.

11:11b.MAT.011.011 Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį.

11:12b.MAT.011.012 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima.

11:13b.MAT.011.013 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono

11:14b.MAT.011.014 ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti.

11:15b.MAT.011.015 Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

11:16b.MAT.011.016 “Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:

11:17b.MAT.011.017 ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote’.

11:18b.MAT.011.018 Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’.

11:19b.MAT.011.019 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos vaikai”.

11:20b.MAT.011.020 Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo:

11:21b.MAT.011.021 “Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose.

11:22b.MAT.011.022 Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!

11:23b.MAT.011.023 Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos.

11:24b.MAT.011.024 Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau”.

11:25b.MAT.011.025 Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.

11:26b.MAT.011.026 Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.

11:27b.MAT.011.027 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.

11:28b.MAT.011.028 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.

11:29b.MAT.011.029 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

11:30b.MAT.011.030 Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

12

12:1b.MAT.012.001 Anuo metu sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė.

12:2b.MAT.012.002 Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: “Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per sabatą draudžiama”.

12:3b.MAT.012.003 Jis jiems atsakė: “Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę?

12:4b.MAT.012.004 Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.

12:5b.MAT.012.005 Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per sabatą kunigai šventykloje pažeidžia sabatą ir nenusikalsta?

12:6b.MAT.012.006 Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!

12:7b.MAT.012.007 Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

12:8b.MAT.012.008 Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats”.

12:9b.MAT.012.009 Iš ten išėjęs, Jis atėjo į jų sinagogą.

12:10b.MAT.012.010 Ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): “Ar leistina sabato dieną gydyti?”

12:11b.MAT.012.011 Jis jiems atsakė: “Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per sabatą įkris į duobę, nestvers ir neištrauks?

12:12b.MAT.012.012 O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera sabato dieną”.

12:13b.MAT.012.013 Tada Jis tarė žmogui: “Ištiesk ranką!” Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji.

12:14b.MAT.012.014 Tuomet išėję fariziejai tarėsi, kaip Jėzų pražudyti.

12:15b.MAT.012.015 Tai sužinojęs, Jėzus pasitraukė iš ten. Didelės minios sekė paskui Jį, ir Jis visus išgydė,

12:16b.MAT.012.016 bet įspėjo, kad Jo negarsintų.

12:17b.MAT.012.017 Kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją:

12:18b.MAT.012.018 “Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš duosiu Jam savo Dvasią, ir Jis skelbs pagonims teisingumą.

12:19b.MAT.012.019 Jis nesiginčys, nešauks, ir niekas gatvėje negirdės Jo balso.

12:20b.MAT.012.020 Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nenuves teisingumo į pergalę;

12:21b.MAT.012.021 o Jo vardas teiks viltį pagonims!”

12:22b.MAT.012.022 Tuomet atvedė pas Jį demono apsėstąjį, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, ir šis prakalbo ir praregėjo.

12:23b.MAT.012.023 Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: “Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!”

12:24b.MAT.012.024 Tai išgirdę, fariziejai sakė: “Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo jėga”.

12:25b.MAT.012.025 Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: “Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ir namas neišsilaikys.

12:26b.MAT.012.026 Jeigu tad šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tada galėtų išsilaikyti jo karalystė?

12:27b.MAT.012.027 Ir jeigu Aš išvarau demonus Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai.

12:28b.MAT.012.028 Bet jeigu Aš išvarau demonus Dievo Dvasia, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

12:29b.MAT.012.029 Argi gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno? Tik tada jis apiplėš jo namus.

12:30b.MAT.012.030 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto”.

12:31b.MAT.012.031 “Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus jiems atleistas.

12:32b.MAT.012.032 Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje.

12:33b.MAT.012.033 Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių.

12:34b.MAT.012.034 Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.

12:35b.MAT.012.035 Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.

12:36b.MAT.012.036 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

12:37b.MAT.012.037 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas”.

12:38b.MAT.012.038 Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: “Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą”.

12:39b.MAT.012.039 Jis jiems atsakė: “Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.

12:40b.MAT.012.040 Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.

12:41b.MAT.012.041 Ninevės žmonės teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo, išgirdę Jonos pamokslą, o štai čia daugiau negu Jona.

12:42b.MAT.012.042 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas”.

12:43b.MAT.012.043 “Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda.

12:44b.MAT.012.044 Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.

12:45b.MAT.012.045 Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai”.

12:46b.MAT.012.046 Jam tebekalbant minioms, štai Jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su Juo pasikalbėti.

12:47b.MAT.012.047 Tada kažkas pranešė Jam: “Štai Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavim pasikalbėti”.

12:48b.MAT.012.048 Jis atsakė pranešusiam: “Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?”

12:49b.MAT.012.049 Ir, ištiesęs ranką į savo mokinius, tarė: “Štai mano motina ir mano broliai!

12:50b.MAT.012.050 Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis, ir sesuo, ir motina”.

13

13:1b.MAT.013.001 Tą dieną, išėjęs iš namų, Jėzus atsisėdo ant ežero kranto.

13:2b.MAT.013.002 Prie Jo susirinko didžiulė minia; todėl Jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o žmonės stovėjo pakrantėje.

13:3b.MAT.013.003 Jis daug jiems kalbėjo palyginimais: “Štai sėjėjas išėjo sėti.

13:4b.MAT.013.004 Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė.

13:5b.MAT.013.005 Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.

13:6b.MAT.013.006 Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.

13:7b.MAT.013.007 Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.

13:8b.MAT.013.008 Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.

13:9b.MAT.013.009 Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

13:10b.MAT.013.010 Priėję mokiniai paklausė Jo: “Kodėl jiems kalbi palyginimais?”

13:11b.MAT.013.011 Jėzus atsakė: “Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota.

13:12b.MAT.013.012 Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

13:13b.MAT.013.013 Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta.

13:14b.MAT.013.014 Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.

13:15b.MAT.013.015 Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’.

13:16b.MAT.013.016 Bet palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.

13:17b.MAT.013.017 Iš tiesų sakau jums: daugelis pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo”.

13:18b.MAT.013.018 “Tad pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.

13:19b.MAT.013.019 Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio.

13:20b.MAT.013.020 Pasėlis uolėtoje vietoje­tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima.

13:21b.MAT.013.021 Tačiau jis be šaknų­nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina.

13:22b.MAT.013.022 Pasėlis tarp erškėčių­tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turtų apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.

13:23b.MAT.013.023 O pasėlis geroje žemėje­tas, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir neša vaisių: kas duoda šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą”.

13:24b.MAT.013.024 Jis pateikė jiems kitą palyginimą: “Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo dirvoje gerą sėklą.

13:25b.MAT.013.025 Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo.

13:26b.MAT.013.026 Kai želmuo paūgėjo ir subrandino vaisių, pasirodė ir raugės.

13:27b.MAT.013.027 Šeimininko tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’

13:28b.MAT.013.028 Jis atsakė: ‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei nori, eisime ir jas išravėsime’.

13:29b.MAT.013.029 Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių.

13:30b.MAT.013.030 Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’ ”.

13:31b.MAT.013.031 Jis pateikė jiems dar vieną palyginimą: “Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje.

13:32b.MAT.013.032 Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose”.

13:33b.MAT.013.033 Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: “Dangaus karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo”.

13:34b.MAT.013.034 Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų Jis jiems nekalbėjo,

13:35b.MAT.013.035 kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: “Aš atversiu savo burną palyginimais, skelbsiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus”.

13:36b.MAT.013.036 Paleidęs minias, Jėzus parėjo namo. Prie Jo priėjo mokiniai ir prašė: “Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje”.

13:37b.MAT.013.037 Jis jiems atsakė: “Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus.

13:38b.MAT.013.038 Dirva­tai pasaulis. Gera sėkla­karalystės vaikai, o raugės­ piktojo vaikai.

13:39b.MAT.013.039 Jas pasėjęs priešas­velnias. Pjūtis­pasaulio pabaiga, o pjovėjai­ angelai.

13:40b.MAT.013.040 Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos ugnyje raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.

13:41b.MAT.013.041 Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš Jo karalystės visus papiktinimus bei piktadarius

13:42b.MAT.013.042 ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

13:43b.MAT.013.043 Tada teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

13:44b.MAT.013.044 “Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą.

13:45b.MAT.013.045 Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų.

13:46b.MAT.013.046 Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį”.

13:47b.MAT.013.047 “Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su jūron metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų.

13:48b.MAT.013.048 Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o blogąsias išmeta.

13:49b.MAT.013.049 Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų

13:50b.MAT.013.050 ir įmes juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.

13:51b.MAT.013.051 Jėzus paklausė jų: “Ar supratote visa tai?” Jie atsakė: “Taip, Viešpatie”.

13:52b.MAT.013.052 Tada Jis jiems tarė: “Todėl kiekvienas Rašto žinovas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų”.

13:53b.MAT.013.053 Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš ten.

13:54b.MAT.013.054 Jis parėjo į savo tėviškę ir mokė žmones jų sinagogoje taip, kad jie stebėjosi ir klausinėjo: “Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklingi darbai?

13:55b.MAT.013.055 Argi Jis ne dailidės sūnus?! Argi Jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Jozė, Simonas ir Judas argi ne Jo broliai?

13:56b.MAT.013.056 Ir Jo seserys­argi jos ne visos yra pas mus? Iš kur Jam visa tai?”

13:57b.MAT.013.057 Ir jie ėmė piktintis Juo. O Jėzus jiems atsakė: “Pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose”.

13:58b.MAT.013.058 Ir Jis ten nedarė daug stebuklų dėl jų netikėjimo.

14

14:1b.MAT.014.001 Anuo metu garsas apie Jėzų pasiekė tetrarchą Erodą,

14:2b.MAT.014.002 ir jis savo tarnams pasakė: “Tai Jonas Krikštytojas! Jis prisikėlė iš numirusių, ir todėl jame veikia stebuklingos jėgos”.

14:3b.MAT.014.003 Mat Erodas buvo suėmęs Joną, sukaustęs jį ir įmetęs į kalėjimą dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados.

14:4b.MAT.014.004 Nes Jonas jam sakė: “Tau nevalia jos turėti”.

14:5b.MAT.014.005 Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo žmonių, nes jie laikė jį pranašu.

14:6b.MAT.014.006 Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir patiko Erodui.

14:7b.MAT.014.007 Todėl jis su priesaika pažadėjo jai duoti, ko tik ji paprašys.

14:8b.MAT.014.008 O ši, savo motinos primokyta, tarė: “Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą”.

14:9b.MAT.014.009 Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir svečių įsakė duoti.

14:10b.MAT.014.010 Jis pasiuntė nukirsti kalėjime Jonui galvą.

14:11b.MAT.014.011 Jo galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.

14:12b.MAT.014.012 Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir nuėję pranešė Jėzui.

14:13b.MAT.014.013 Tai išgirdęs, Jėzus valtimi nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.

14:14b.MAT.014.014 Išlipęs Jėzus pamatė daugybę žmonių. Jėzui pagailo jų, ir Jis išgydė jų ligonius.

14:15b.MAT.014.015 Atėjus vakarui, priėjo mokiniai ir tarė: “Čia dykvietė, ir jau vėlus metas. Paleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto”.

14:16b.MAT.014.016 Bet Jėzus jiems atsakė: “Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti”.

14:17b.MAT.014.017 Jie atsiliepė: “Mes čia turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis”.

14:18b.MAT.014.018 Jis tarė: “Atneškite juos man”.

14:19b.MAT.014.019 Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus mokiniams, o tie dalijo žmonėms.

14:20b.MAT.014.020 Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.

14:21b.MAT.014.021 O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

14:22b.MAT.014.022 Tuojau pat Jėzus privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią.

14:23b.MAT.014.023 Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.

14:24b.MAT.014.024 Tuo tarpu valtis jau buvo ežero viduryje, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.

14:25b.MAT.014.025 Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

14:26b.MAT.014.026 Pamatę Jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: “Tai šmėkla!”

14:27b.MAT.014.027 Jėzus tuojau juos prakalbino: “Drąsos! Tai Aš. Nebijokite!”

14:28b.MAT.014.028 Petras atsiliepė: “Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu”.

14:29b.MAT.014.029 Jis atsakė: “Ateik!” Petras, išlipęs iš valties, ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų.

14:30b.MAT.014.030 Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!”

14:31b.MAT.014.031 Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: “Mažatiki, ko suabejojai?”

14:32b.MAT.014.032 Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.

14:33b.MAT.014.033 Tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino Jį, sakydami: “Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!”

14:34b.MAT.014.034 Perplaukę jie išlipo į krantą Genezarete.

14:35b.MAT.014.035 Pažinę Jį, tos vietos gyventojai pasiuntė į visas to krašto apylinkes ir sugabeno pas Jį visus sergančius.

14:36b.MAT.014.036 Jie maldavo Jį leisti palytėti nors Jo apsiausto apvadą. Ir kurie tik palietė­tapo visiškai sveiki.

15

15:1b.MAT.015.001 Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė:

15:2b.MAT.015.002 “Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų”.

15:3b.MAT.015.003 Jis, atsakydamas jiems, tarė: “O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?!

15:4b.MAT.015.004 Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’

15:5b.MAT.015.005 O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­

15:6b.MAT.015.006 tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį.

15:7b.MAT.015.007 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas:

15:8b.MAT.015.008 ‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs.

15:9b.MAT.015.009 Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ”.

15:10b.MAT.015.010 Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: “Klausykite ir supraskite!

15:11b.MAT.015.011 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų”.

15:12b.MAT.015.012 Tada priėję Jo mokiniai pranešė: “Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?”

15:13b.MAT.015.013 Jis atsakė: “Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.

15:14b.MAT.015.014 Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”.

15:15b.MAT.015.015 Tuomet Petras paprašė Jo: “Išaiškink mums tą palyginimą”.

15:16b.MAT.015.016 Jėzus atsakė: “Ar ir jūs dar nesuprantate?!

15:17b.MAT.015.017 Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?

15:18b.MAT.015.018 O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.

15:19b.MAT.015.019 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

15:20b.MAT.015.020 Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia”.

15:21b.MAT.015.021 Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.

15:22b.MAT.015.022 Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!”

15:23b.MAT.015.023 Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: “Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!”

15:24b.MAT.015.024 Bet Jis atsakė: “Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”.

15:25b.MAT.015.025 Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: “Viešpatie, padėk man!”

15:26b.MAT.015.026 Jis atsakė: “Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams”.

15:27b.MAT.015.027 O ji atsiliepė: “Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo”.

15:28b.MAT.015.028 Tada Jėzus jai tarė: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori”. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

15:29b.MAT.015.029 Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo.

15:30b.MAT.015.030 Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos.

15:31b.MAT.015.031 Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą.

15:32b.MAT.015.032 Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: “Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje”.

15:33b.MAT.015.033 Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?”

15:34b.MAT.015.034 Jėzus paklausė jų: “Kiek turite duonos?” Jie atsakė: “Septynis kepalus ir kelias žuveles”.

15:35b.MAT.015.035 Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės.

15:36b.MAT.015.036 Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai.

15:37b.MAT.015.037 Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių.

15:38b.MAT.015.038 O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.

15:39b.MAT.015.039 Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.

16

16:1b.MAT.016.001 Atėjo fariziejų ir sadukiejų ir mėgindami prašė Jį parodyti jiems ženklą iš dangaus.

16:2b.MAT.016.002 Jis jiems atsakė: “Atėjus vakarui, jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’,

16:3b.MAT.016.003 ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apsiniaukęs dangus’. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti dangaus veidą, o laiko ženklų­ ne.

16:4b.MAT.016.004 Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, tačiau jai nebus duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas”. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin.

16:5b.MAT.016.005 Keldamiesi į kitą ežero pusę, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos.

16:6b.MAT.016.006 Jėzus jiems tarė: “Būkite atidūs ir saugokitės fariziejų bei sadukiejų raugo”.

16:7b.MAT.016.007 O jie tarpusavy svarstė: “Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos”.

16:8b.MAT.016.008 Tai supratęs, Jėzus tarė: “Mažatikiai! Kodėl svarstote, kad nepasiėmėte duonos?

16:9b.MAT.016.009 Argi dar nesuprantate? Ar neprisimenate penkių kepalų penkiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?

16:10b.MAT.016.010 Arba septynių kepalų keturiems tūkstančiams ir kiek pintinių surinkote trupinių?!

16:11b.MAT.016.011 Tad kaip nesuprantate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!”

16:12b.MAT.016.012 Tada jie suprato, kad Jis liepė saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.

16:13b.MAT.016.013 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinius: “Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?”

16:14b.MAT.016.014 Jie atsakė: “Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų”.

16:15b.MAT.016.015 Jis vėl paklausė: “O kuo jūs mane laikote?”

16:16b.MAT.016.016 Tada Simonas Petras atsakė: “Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

16:17b.MAT.016.017 Jėzus jam atsakė: “Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.

16:18b.MAT.016.018 Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.

16:19b.MAT.016.019 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje”.

16:20b.MAT.016.020 Tada Jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad Jis yra Jėzus­Kristus.

16:21b.MAT.016.021 Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.

16:22b.MAT.016.022 Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: “Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!”

16:23b.MAT.016.023 Bet Jis atsisukęs pasakė Petrui: “Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių”.

16:24b.MAT.016.024 Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.

16:25b.MAT.016.025 Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.

16:26b.MAT.016.026 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?

16:27b.MAT.016.027 Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

16:28b.MAT.016.028 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį savo karalystėje”.

17

17:1b.MAT.017.001 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno.

17:2b.MAT.017.002 Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa.

17:3b.MAT.017.003 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.

17:4b.MAT.017.004 Tada Petras kreipėsi į Jėzų: “Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, mes pastatysime čia tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei, trečią Elijui”.

17:5b.MAT.017.005 Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: “Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Jo klausykite!”

17:6b.MAT.017.006 Tai išgirdę, mokiniai puolė veidais į žemę ir labai išsigando.

17:7b.MAT.017.007 Tuomet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: “Kelkitės, nebijokite!”

17:8b.MAT.017.008 Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.

17:9b.MAT.017.009 Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: “Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių”.

17:10b.MAT.017.010 Tada Jo mokiniai Jį paklausė: “Kodėl Rašto žinovai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?”

17:11b.MAT.017.011 Jėzus atsakė: “Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir viską atstatyti.

17:12b.MAT.017.012 Bet Aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus”.

17:13b.MAT.017.013 Tuomet mokiniai suprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Joną Krikštytoją.

17:14b.MAT.017.014 Jiems atėjus prie minios, priėjo vienas vyras ir puolė prieš Jį ant kelių, sakydamas:

17:15b.MAT.017.015 “Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi: dažnai įpuola į ugnį ir į vandenį.

17:16b.MAT.017.016 Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė išgydyti”.

17:17b.MAT.017.017 Tada Jėzus atsakė: “O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane”.

17:18b.MAT.017.018 Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą pačią akimirką jis pasveiko.

17:19b.MAT.017.019 Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė: “Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?”

17:20b.MAT.017.020 Jėzus jiems atsakė: “Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.

17:21b.MAT.017.021 O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku”.

17:22b.MAT.017.022 Būdamas su mokiniais Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: “Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas,

17:23b.MAT.017.023 ir jie nužudys Jį, o trečią dieną Jis prisikels”. Tada jie labai nuliūdo.

17:24b.MAT.017.024 Atėjus jiems į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmų rinkėjai ir paklausė: “Ar jūsų Mokytojas nemoka didrachmos?”

17:25b.MAT.017.025 Jis atsakė: “Taip!” Kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: “Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar mokestį: iš savo vaikų ar iš svetimųjų?”

17:26b.MAT.017.026 Petras Jam atsakė: “Iš svetimųjų”. Jėzus jam tarė: “Taigi vaikai laisvi.

17:27b.MAT.017.027 Tačiau, kad jų nepapiktintume, nueik prie ežero, užmesk meškerę, paimk pirmą užkibusią žuvį; ją pražiodęs, rasi staterą. Paimk ją ir atiduok jiems už mane ir už save”.

18

18:1b.MAT.018.001 Tuo metu prie Jėzaus priėjo mokiniai ir paklausė: “Kas yra didžiausias dangaus karalystėje?”

18:2b.MAT.018.002 Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų

18:3b.MAT.018.003 ir tarė: “Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę.

18:4b.MAT.018.004 Taigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje”.

18:5b.MAT.018.005 “Kas priima tokį vaikelį mano vardu, tas mane priima.

18:6b.MAT.018.006 O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.

18:7b.MAT.018.007 Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina.

18:8b.MAT.018.008 Jei tavo ranka ar koja traukia tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ir kojom būti įmestam į amžiną ugnį.

18:9b.MAT.018.009 Ir jeigu tavo akis traukia tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.

18:10b.MAT.018.010 Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą”.

18:11b.MAT.018.011 “Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.

18:12b.MAT.018.012 Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?

18:13b.MAT.018.013 Ir jei surastų­iš tiesų sakau jums­jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.

18:14b.MAT.018.014 Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių”.

18:15b.MAT.018.015 “Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.

18:16b.MAT.018.016 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’.

18:17b.MAT.018.017 Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.

18:18b.MAT.018.018 Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje”.

18:19b.MAT.018.019 “Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.

18:20b.MAT.018.020 Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų”.

18:21b.MAT.018.021 Tuomet Petras priėjo ir paklausė: “Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?”

18:22b.MAT.018.022 Jėzus jam atsakė: “Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių”.

18:23b.MAT.018.023 “Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais.

18:24b.MAT.018.024 Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų.

18:25b.MAT.018.025 Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti skolą, valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną ir vaikus bei visą jo nuosavybę, kad būtų sumokėta skola.

18:26b.MAT.018.026 Tada parpuolęs tarnas jį pagarbino ir tarė: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską tau sumokėsiu’.

18:27b.MAT.018.027 Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.

18:28b.MAT.018.028 Vos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’

18:29b.MAT.018.029 Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską sumokėsiu’.

18:30b.MAT.018.030 Bet tas nesutiko, ėmė ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.

18:31b.MAT.018.031 Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas įvyko.

18:32b.MAT.018.032 Tada, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą tavo skolą aš tau dovanojau, nes labai manęs prašei.

18:33b.MAT.018.033 Argi neturėjai ir tu pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’

18:34b.MAT.018.034 Užsirūstinęs valdovas atidavė jį kankintojams, iki jis sumokės visą skolą.

18:35b.MAT.018.035 Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų”.

19

19:1b.MAT.019.001 Baigęs tai kalbėti, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį, anapus Jordano.

19:2b.MAT.019.002 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių, ir Jis ten juos išgydė.

19:3b.MAT.019.003 Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir, mėgindami Jį, klausė: “Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti savo žmoną?”

19:4b.MAT.019.004 Jis atsakė: “Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’,

19:5b.MAT.019.005 ir pasakė: ‘Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu’.

19:6b.MAT.019.006 Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”.

19:7b.MAT.019.007 Tada jie paklausė Jo: “O kodėl Mozė įsakė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?”

19:8b.MAT.019.008 Jis atsakė: “Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo, bet pradžioje taip nebuvo.

19:9b.MAT.019.009 Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną,­jei ne dėl ištvirkavimo,­ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja”.

19:10b.MAT.019.010 Jo mokiniai pasakė Jam: “Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai geriau nevesti”.

19:11b.MAT.019.011 Jis jiems atsakė: “Ne visi gali išmanyti tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota.

19:12b.MAT.019.012 Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano”.

19:13b.MAT.019.013 Tuomet atvedė pas Jį vaikučių, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų, o mokiniai draudė jiems.

19:14b.MAT.019.014 Bet Jėzus tarė: “Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė”.

19:15b.MAT.019.015 Ir, uždėjęs ant jų rankas, Jis iš ten išėjo.

19:16b.MAT.019.016 Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: “Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?”

19:17b.MAT.019.017 Jis jam atsakė: “Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų”.

19:18b.MAT.019.018 Tas paklausė Jo: “Kokių?” Jėzus atsakė: “Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk;

19:19b.MAT.019.019 gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį”.

19:20b.MAT.019.020 Jaunuolis Jam tarė: “Viso to laikausi nuo savo jaunystės. Ko dar man trūksta?”

19:21b.MAT.019.021 Jėzus atsakė: “Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane”.

19:22b.MAT.019.022 Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

19:23b.MAT.019.023 Tada Jėzus tarė savo mokiniams: “Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę.

19:24b.MAT.019.024 Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.

19:25b.MAT.019.025 Tai išgirdę, Jo mokiniai labai nustebo ir klausė: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”

19:26b.MAT.019.026 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: “Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma”.

19:27b.MAT.019.027 Tada Petras Jį paklausė: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave. Kas mums bus už tai?”

19:28b.MAT.019.028 Jėzus jiems atsakė: “Iš tiesų sakau jums: atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių.

19:29b.MAT.019.029 Ir kiekvienas, kas paliko namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar laukus dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.

19:30b.MAT.019.030 Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai­pirmi”.

20

20:1b.MAT.020.001 “Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.

20:2b.MAT.020.002 Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.

20:3b.MAT.020.003 Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.

20:4b.MAT.020.004 Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo.

20:5b.MAT.020.005 Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.

20:6b.MAT.020.006 Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’

20:7b.MAT.020.007 Jie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’.

20:8b.MAT.020.008 Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’

20:9b.MAT.020.009 Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą.

20:10b.MAT.020.010 Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.

20:11b.MAT.020.011 Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką,

20:12b.MAT.020.012 sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.

20:13b.MAT.020.013 Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?

20:14b.MAT.020.014 Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.

20:15b.MAT.020.015 Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’

20:16b.MAT.020.016 Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji­paskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų”.

20:17b.MAT.020.017 Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:

20:18b.MAT.020.018 “Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti,

20:19b.MAT.020.019 atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels”.

20:20b.MAT.020.020 Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti.

20:21b.MAT.020.021 Jis paklausė jos: “Ko nori?” Toji atsakė: “Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje”.

20:22b.MAT.020.022 Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?” Jie atsakė: “Galime”.

20:23b.MAT.020.023 Tuomet Jis tarė: “Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta”.

20:24b.MAT.020.024 Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.

20:25b.MAT.020.025 O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė: “Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.

20:26b.MAT.020.026 Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,

20:27b.MAT.020.027 ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.

20:28b.MAT.020.028 Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.

20:29b.MAT.020.029 Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.

20:30b.MAT.020.030 Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti: “Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”

20:31b.MAT.020.031 Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė: “Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”

20:32b.MAT.020.032 Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė: “Ko norite, kad jums padaryčiau?”

20:33b.MAT.020.033 Neregiai Jam atsakė: “Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys”.

20:34b.MAT.020.034 Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.

21

21:1b.MAT.021.001 Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,

21:2b.MAT.021.002 liepdamas: “Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man.

21:3b.MAT.021.003 O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis”.

21:4b.MAT.021.004 Tai įvyko, kad išsipildytų, kas per pranašą buvo pasakyta:

21:5b.MAT.021.005 “Sakykite Siono dukrai: štai atkeliauja tavo karalius, romus, ir joja ant asilės, lydimas asilaičio, darbinio gyvulio jauniklio”.

21:6b.MAT.021.006 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzus jiems įsakė.

21:7b.MAT.021.007 Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, ir Jis užsėdo ant viršaus.

21:8b.MAT.021.008 Didžiulė minia tiesė drabužius ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.

21:9b.MAT.021.009 Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: “Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!”

21:10b.MAT.021.010 Jam įėjus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: “Kas yra šitas?”

21:11b.MAT.021.011 O minios kalbėjo: “Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto”.

21:12b.MAT.021.012 Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus

21:13b.MAT.021.013 ir tarė jiems: “Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’ ”

21:14b.MAT.021.014 Šventykloje prie Jo susirinko aklų ir luošų, ir Jis išgydė juos.

21:15b.MAT.021.015 O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę stebuklus, kuriuos Jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: “Osana Dovydo Sūnui!”, įpyko

21:16b.MAT.021.016 ir sakė Jam: “Ar girdi, ką jie sako?” Jėzus atsiliepė: “Girdžiu. Argi niekada neskaitėte: ‘Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių’?”

21:17b.MAT.021.017 Ir, palikęs juos, Jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.

21:18b.MAT.021.018 Rytą, grįždamas į miestą, Jis išalko.

21:19b.MAT.021.019 Pamatęs pakelėje figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė jam: “Tegul per amžius ant tavęs neaugs vaisiai!” Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.

21:20b.MAT.021.020 Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: “Kaip tas figmedis taip greit nudžiūvo?!”

21:21b.MAT.021.021 Jėzus atsakė: “Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks.

21:22b.MAT.021.022 Ir visa, ko tik prašysite maldoje tikėdami,­gausite”.

21:23b.MAT.021.023 Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie klausė: “Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė šitą valdžią?”

21:24b.MAT.021.024 Jėzus atsakė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau.

21:25b.MAT.021.025 Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?” Jie samprotavo tarpusavy: “Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

21:26b.MAT.021.026 O pasakyti­iš žmonių, baisu prieš minią, nes visi laiko Joną pranašu”.

21:27b.MAT.021.027 Todėl jie atsakė Jėzui: “Mes nežinome”. Tada Jis tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.

21:28b.MAT.021.028 “Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne’.

21:29b.MAT.021.029 Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo.

21:30b.MAT.021.030 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo.

21:31b.MAT.021.031 Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?” Jie atsakė: “Pirmasis”. Tada Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę.

21:32b.MAT.021.032 Nes Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai matydami, nė vėliau neatgailavote ir netikėjote juo”.

21:33b.MAT.021.033 “Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo vienas šeimininkas, kuris pasodino vynuogyną, aptvėrė jį tvora, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į tolimą šalį.

21:34b.MAT.021.034 Atėjus vaisių metui, jis nusiuntė savo tarnus pas vynininkus atsiimti savo vaisių.

21:35b.MAT.021.035 Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, kitą nužudė, o trečią užmėtė akmenimis.

21:36b.MAT.021.036 Jis vėl nusiuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais.

21:37b.MAT.021.037 Galiausiai jis išsiuntė pas juos savo sūnų, sakydamas: ‘Jie gerbs mano sūnų’.

21:38b.MAT.021.038 Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai paveldėtojas! Eime, užmuškime jį ir pagrobkime palikimą’.

21:39b.MAT.021.039 Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė.

21:40b.MAT.021.040 Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?”

21:41b.MAT.021.041 Jie atsakė Jam: “Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių”.

21:42b.MAT.021.042 Jėzus jiems tarė: “Ar niekada neskaitėte Raštuose: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir nuostabu mūsų akyse’.

21:43b.MAT.021.043 Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir duota tautai, kuri neš jos vaisių.

21:44b.MAT.021.044 Kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins”.

21:45b.MAT.021.045 Išgirdę Jo palyginimus, aukštieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jis kalbėjo apie juos.

21:46b.MAT.021.046 Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo minios, nes ji laikė Jį pranašu.

22

22:1b.MAT.022.001 Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:

22:2b.MAT.022.002 “Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves.

22:3b.MAT.022.003 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti.

22:4b.MAT.022.004 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’

22:5b.MAT.022.005 Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti,

22:6b.MAT.022.006 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.

22:7b.MAT.022.007 Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.

22:8b.MAT.022.008 Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti.

22:9b.MAT.022.009 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’.

22:10b.MAT.022.010 Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.

22:11b.MAT.022.011 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu.

22:12b.MAT.022.012 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo.

22:13b.MAT.022.013 Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.

22:14b.MAT.022.014 Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų”.

22:15b.MAT.022.015 Tuomet fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje.

22:16b.MAT.022.016 Jie nusiuntė pas Jį savo mokinių kartu su erodininkais, kurie klausė: “Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesus, mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa, ir niekam nepataikauji, nes neatsižvelgi į asmenis.

22:17b.MAT.022.017 Tad pasakyk mums, kaip manai: reikia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?”

22:18b.MAT.022.018 Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: “Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?

22:19b.MAT.022.019 Parodykite man mokesčių pinigą!” Jie padavė Jam denarą.

22:20b.MAT.022.020 Jis paklausė: “Kieno čia atvaizdas ir įrašas?”

22:21b.MAT.022.021 Jie atsakė: “Ciesoriaus”. Tuomet Jėzus jiems tarė: “Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”.

22:22b.MAT.022.022 Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę Jį, nuėjo.

22:23b.MAT.022.023 Tą pačią dieną atėjo pas Jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:

22:24b.MAT.022.024 “Mokytojau, Mozė yra pasakęs: ‘Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių’.

22:25b.MAT.022.025 Štai pas mus buvo septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko žmoną savo broliui.

22:26b.MAT.022.026 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.

22:27b.MAT.022.027 Po jų visų numirė ir ta moteris.

22:28b.MAT.022.028 Tad kurio iš septynių ji bus žmona prisikėlime? Juk visi yra ją turėję”.

22:29b.MAT.022.029 Jėzus jiems atsakė: “Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo jėgos.

22:30b.MAT.022.030 Prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.

22:31b.MAT.022.031 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar neskaitėte, kas jums Dievo pasakyta:

22:32b.MAT.022.032 ‘Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas’. Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų!”

22:33b.MAT.022.033 Tai girdėdama, minia stebėjosi Jo mokymu.

22:34b.MAT.022.034 Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus nutildė sadukiejus, susirinko kartu,

22:35b.MAT.022.035 ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas Jį, paklausė:

22:36b.MAT.022.036 “Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?”

22:37b.MAT.022.037 Jėzus jam atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu’.

22:38b.MAT.022.038 Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.

22:39b.MAT.022.039 Antrasis­panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’.

22:40b.MAT.022.040 Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai”.

22:41b.MAT.022.041 Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:

22:42b.MAT.022.042 “Ką jūs manote apie Kristų? Kieno Jis Sūnus?” Jie atsakė: “Dovydo”.

22:43b.MAT.022.043 Jis tarė jiems: “O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina Jį Viešpačiu, sakydamas:

22:44b.MAT.022.044 ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

22:45b.MAT.022.045 Jei tad Dovydas vadina Jį Viešpačiu, kaipgi tada Jis gali būti jo Sūnus?”

22:46b.MAT.022.046 Ir nė vienas negalėjo Jam atsakyti nė žodžio, ir niekas nedrįso nuo tos dienos Jį klausinėti.

23

23:1b.MAT.023.001 Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams:

23:2b.MAT.023.002 “Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai.

23:3b.MAT.023.003 Todėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro.

23:4b.MAT.023.004 Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.

23:5b.MAT.023.005 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.

23:6b.MAT.023.006 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,

23:7b.MAT.023.007 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.

23:8b.MAT.023.008 Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas­Kristus, o jūs visi esate broliai.

23:9b.MAT.023.009 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.

23:10b.MAT.023.010 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas­ Kristus.

23:11b.MAT.023.011 Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.

23:12b.MAT.023.012 Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

23:13b.MAT.023.013 Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.

23:14b.MAT.023.014 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą.

23:15b.MAT.023.015 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.

23:16b.MAT.023.016 Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’.

23:17b.MAT.023.017 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis­auksas ar šventykla, kuri pašventina auksą?

23:18b.MAT.023.018 Arba vėl sakote: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įsipareigoja’.

23:19b.MAT.023.019 Kvaili ir akli! Kas gi didesnis­ atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?

23:20b.MAT.023.020 Todėl, kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo padėta,

23:21b.MAT.023.021 o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir Tuo, kuris joje gyvena.

23:22b.MAT.023.022 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir Tuo, kuris jame sėdi.

23:23b.MAT.023.023 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau,­teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti!

23:24b.MAT.023.024 Akli vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį.

23:25b.MAT.023.025 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo.

23:26b.MAT.023.026 Aklas fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė!

23:27b.MAT.023.027 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.

23:28b.MAT.023.028 Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.

23:29b.MAT.023.029 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus

23:30b.MAT.023.030 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’.

23:31b.MAT.023.031 Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai.

23:32b.MAT.023.032 Pripildykite tad savo tėvų saiką!

23:33b.MAT.023.033 Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!

23:34b.MAT.023.034 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Vienus iš jų užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto,

23:35b.MAT.023.035 kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventyklos ir aukuro.

23:36b.MAT.023.036 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą”.

23:37b.MAT.023.037 “Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!

23:38b.MAT.023.038 Štai jūsų namai jums paliekami tušti.

23:39b.MAT.023.039 Ir sakau jums: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ ”

24

24:1b.MAT.024.001 Išėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo tolyn. Priėjo Jo mokiniai, rodydami Jam šventyklos pastatus.

24:2b.MAT.024.002 O Jis jiems tarė: “Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta!”

24:3b.MAT.024.003 Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: “Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?”

24:4b.MAT.024.004 Jėzus jiems atsakė: “Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų.

24:5b.MAT.024.005 Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus!’, ir daugelį suklaidins.

24:6b.MAT.024.006 Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas.

24:7b.MAT.024.007 Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.

24:8b.MAT.024.008 Tačiau visa tai­gimdymo skausmų pradžia.

24:9b.MAT.024.009 Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo.

24:10b.MAT.024.010 Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs.

24:11b.MAT.024.011 Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.

24:12b.MAT.024.012 Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.

24:13b.MAT.024.013 Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.

24:14b.MAT.024.014 Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas”.

24:15b.MAT.024.015 “Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano),

24:16b.MAT.024.016 tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus,

24:17b.MAT.024.017 kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti ko nors iš savo namų,

24:18b.MAT.024.018 o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto.

24:19b.MAT.024.019 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!

24:20b.MAT.024.020 Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą.

24:21b.MAT.024.021 Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.

24:22b.MAT.024.022 Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.

24:23b.MAT.024.023 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite,

24:24b.MAT.024.024 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.

24:25b.MAT.024.025 Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!”

24:26b.MAT.024.026 “Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite.

24:27b.MAT.024.027 Kaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas.

24:28b.MAT.024.028 Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

24:29b.MAT.024.029 Tuoj pat po tų suspaudimo dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos.

24:30b.MAT.024.030 Tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galybe ir didžia šlove.

24:31b.MAT.024.031 Jis pasiųs savo angelus su skardžiais trimitų garsais, ir jie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.

24:32b.MAT.024.032 Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artėja vasara.

24:33b.MAT.024.033 Taip pat, visa šita išvydę, žinokite, jog tai arti, prie durų.

24:34b.MAT.024.034 Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.

24:35b.MAT.024.035 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.

24:36b.MAT.024.036 Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas”.

24:37b.MAT.024.037 “Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

24:38b.MAT.024.038 Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą,

24:39b.MAT.024.039 nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.

24:40b.MAT.024.040 Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

24:41b.MAT.024.041 Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.

24:42b.MAT.024.042 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats.

24:43b.MAT.024.043 Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.

24:44b.MAT.024.044 Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote”.

24:45b.MAT.024.045 “Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku?

24:46b.MAT.024.046 Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.

24:47b.MAT.024.047 Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų.

24:48b.MAT.024.048 Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’,

24:49b.MAT.024.049 ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­

24:50b.MAT.024.050 to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano.

24:51b.MAT.024.051 Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.

25

25:1b.MAT.025.001 “Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.

25:2b.MAT.025.002 Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos.

25:3b.MAT.025.003 Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus.

25:4b.MAT.025.004 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus.

25:5b.MAT.025.005 Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo.

25:6b.MAT.025.006 Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’

25:7b.MAT.025.007 Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.

25:8b.MAT.025.008 Kvailosios prašė protingųjų: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!’

25:9b.MAT.025.009 Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite’.

25:10b.MAT.025.010 Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.

25:11b.MAT.025.011 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!’

25:12b.MAT.025.012 O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’

25:13b.MAT.025.013 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis”.

25:14b.MAT.025.014 “Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir patikėjo jiems savo turtą.

25:15b.MAT.025.015 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną­kiekvienam pagal jo gabumus­ir tuojau iškeliavo.

25:16b.MAT.025.016 Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus penkis.

25:17b.MAT.025.017 Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du.

25:18b.MAT.025.018 O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

25:19b.MAT.025.019 Praėjus nemaža laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą.

25:20b.MAT.025.020 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’.

25:21b.MAT.025.021 Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

25:22b.MAT.025.022 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’.

25:23b.MAT.025.023 Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

25:24b.MAT.025.024 Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu­žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei.

25:25b.MAT.025.025 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas tavo’.

25:26b.MAT.025.026 Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau.

25:27b.MAT.025.027 Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis.

25:28b.MAT.025.028 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.

25:29b.MAT.025.029 Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

25:30b.MAT.025.030 Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’ ”.

25:31b.MAT.025.031 “Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste.

25:32b.MAT.025.032 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.

25:33b.MAT.025.033 Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius­kairėje.

25:34b.MAT.025.034 Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!

25:35b.MAT.025.035 Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,

25:36b.MAT.025.036 buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’.

25:37b.MAT.025.037 Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?

25:38b.MAT.025.038 Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme?

25:39b.MAT.025.039 Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’

25:40b.MAT.025.040 Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.

25:41b.MAT.025.041 Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!

25:42b.MAT.025.042 Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,

25:43b.MAT.025.043 buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’.

25:44b.MAT.025.044 Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’

25:45b.MAT.025.045 Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte’.

25:46b.MAT.025.046 Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą”.

26

26:1b.MAT.026.001 Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams:

26:2b.MAT.026.002 “Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti”.

26:3b.MAT.026.003 Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus

26:4b.MAT.026.004 ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.

26:5b.MAT.026.005 Bet jie sakė: “Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio”.

26:6b.MAT.026.006 Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,

26:7b.MAT.026.007 atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.

26:8b.MAT.026.008 Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: “Kam toks eikvojimas?

26:9b.MAT.026.009 Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams”.

26:10b.MAT.026.010 Tai sužinojęs, Jėzus tarė: “Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!

26:11b.MAT.026.011 Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.

26:12b.MAT.026.012 Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.

26:13b.MAT.026.013 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.

26:14b.MAT.026.014 Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus

26:15b.MAT.026.015 ir tarė: “Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?” Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių.

26:16b.MAT.026.016 Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį.

26:17b.MAT.026.017 Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: “Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?”

26:18b.MAT.026.018 Jis atsakė: “Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ”.

26:19b.MAT.026.019 Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą.

26:20b.MAT.026.020 Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo.

26:21b.MAT.026.021 Jiems bevalgant, Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos”.

26:22b.MAT.026.022 Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: “Nejaugi aš, Viešpatie?”

26:23b.MAT.026.023 Jis atsakė: “Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.

26:24b.MAT.026.024 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti”.

26:25b.MAT.026.025 Jo išdavėjas Judas paklausė: “Nejaugi aš, Rabi?!” Jis atsakė: “Tu pasakei”.

26:26b.MAT.026.026 Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: “Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas”.

26:27b.MAT.026.027 Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: “Gerkite iš jos visi,

26:28b.MAT.026.028 nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.

26:29b.MAT.026.029 Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje”.

26:30b.MAT.026.030 Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

26:31b.MAT.026.031 Tada Jėzus jiems kalbėjo: “Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’.

26:32b.MAT.026.032 Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją”.

26:33b.MAT.026.033 Petras atsiliepė: “Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!”

26:34b.MAT.026.034 Jėzus jam tarė: “Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

26:35b.MAT.026.035 Bet Petras tvirtino: “Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!” Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

26:36b.MAT.026.036 Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: “Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos”.

26:37b.MAT.026.037 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.

26:38b.MAT.026.038 Tada tarė jiems: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi”.

26:39b.MAT.026.039 Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: “Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!”

26:40b.MAT.026.040 Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: “Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?

26:41b.MAT.026.041 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”.

26:42b.MAT.026.042 Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: “Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!”

26:43b.MAT.026.043 Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.

26:44b.MAT.026.044 Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.

26:45b.MAT.026.045 Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: “Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

26:46b.MAT.026.046 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat”.

26:47b.MAT.026.047 Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.

26:48b.MAT.026.048 Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: “Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!”

26:49b.MAT.026.049 Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: “Sveikas, Rabi!”, ir pabučiavo Jį.

26:50b.MAT.026.050 O Jėzus jam tarė: “Bičiuli, ko atėjai?” Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

26:51b.MAT.026.051 Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.

26:52b.MAT.026.052 Tuomet Jėzus jam tarė: “Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.

26:53b.MAT.026.053 O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų?

26:54b.MAT.026.054 Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!”

26:55b.MAT.026.055 Tą valandą Jėzus tarė miniai: “Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte.

26:56b.MAT.026.056 Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai”. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.

26:57b.MAT.026.057 Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji.

26:58b.MAT.026.058 O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.

26:59b.MAT.026.059 Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,

26:60b.MAT.026.060 tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du

26:61b.MAT.026.061 ir tarė: “Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ”.

26:62b.MAT.026.062 Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: “Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!”

26:63b.MAT.026.063 Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: “Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!”

26:64b.MAT.026.064 Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!”

26:65b.MAT.026.065 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: “Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.

26:66b.MAT.026.066 Kaip jums atrodo?” Jie atsakė: “Vertas mirties!”

26:67b.MAT.026.067 Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,

26:68b.MAT.026.068 sakydami: “Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?”

26:69b.MAT.026.069 Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: “Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu”.

26:70b.MAT.026.070 Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: “Aš nežinau, ką tu sakai”.

26:71b.MAT.026.071 Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: “Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu”.

26:72b.MAT.026.072 Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: “Aš nepažįstu to žmogaus!”

26:73b.MAT.026.073 Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: “Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda”.

26:74b.MAT.026.074 Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: “Aš nepažįstu to žmogaus!” Ir tuojau pragydo gaidys.

26:75b.MAT.026.075 Petras prisiminė Jėzaus žodžius: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.

27

27:1b.MAT.027.001 Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji nusprendė, kad Jėzus turi būti nužudytas.

27:2b.MAT.027.002 Surišę nuvedė ir atidavė Jį valdytojui Poncijui Pilotui.

27:3b.MAT.027.003 Pamatęs, jog Jėzus pasmerktas, išdavikas Judas gailėjosi ir nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems trisdešimt sidabrinių,

27:4b.MAT.027.004 sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!”

27:5b.MAT.027.005 Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

27:6b.MAT.027.006 Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: “Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują”.

27:7b.MAT.027.007 Jie pasitarė ir už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.

27:8b.MAT.027.008 Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.

27:9b.MAT.027.009 Tuomet išsipildė, kas buvo parašyta per pranašą Jeremiją: “Ir paėmė trisdešimt sidabrinių­įkainotojo kainą, už kurią buvo Jį suderėję iš Izraelio vaikų,­

27:10b.MAT.027.010 ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs”.

27:11b.MAT.027.011 O Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas Jį klausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.

27:12b.MAT.027.012 Aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas, Jis nieko neatsakė.

27:13b.MAT.027.013 Tada Pilotas klausė: “Ar negirdi, kiek daug jie prieš Tave liudija?”

27:14b.MAT.027.014 Bet Jis neatsakė jam nė žodžio ir tuo labai nustebino valdytoją.

27:15b.MAT.027.015 Per šventę valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.

27:16b.MAT.027.016 Tuo metu jie turėjo pagarsėjusį kalinį, vardu Barabą.

27:17b.MAT.027.017 Todėl, žmonėms susirinkus, Pilotas klausė: “Kurį norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?”

27:18b.MAT.027.018 Nes jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.

27:19b.MAT.027.019 Sėdinčiam teismo krėsle Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: “Nieko nedaryk šitam teisiajam, nes šiąnakt sapne labai dėl Jo kentėjau”.

27:20b.MAT.027.020 Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino minią, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.

27:21b.MAT.027.021 Tada valdytojas jiems tarė: “Kurį iš šių dviejų norite, kad jums paleisčiau?” Jie šaukė: “Barabą!”

27:22b.MAT.027.022 Pilotas paklausė: “Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Kristumi?” Jie visi rėkė: “Nukryžiuok Jį!”

27:23b.MAT.027.023 Jis klausė: “Ką bloga Jis padarė?” Bet jie dar garsiau šaukė: “Nukryžiuok Jį!”

27:24b.MAT.027.024 Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: “Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!”

27:25b.MAT.027.025 Visi žmonės šaukė: “Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!”

27:26b.MAT.027.026 Tada jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.

27:27b.MAT.027.027 Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į pretorijų ir surinko aplink jį visą kuopą.

27:28b.MAT.027.028 Jie išrengė Jį ir apsiautė raudonu apsiaustu.

27:29b.MAT.027.029 Nupynę erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, o į Jo dešinę įspraudė nendrę. Po to tyčiodamiesi klūpčiojo prieš Jį ir sakė: “Sveikas, žydų karaliau!”

27:30b.MAT.027.030 Spjaudydami Jį, stvėrė iš Jo nendrę ir čaižė per galvą.

27:31b.MAT.027.031 Pasityčioję iš Jo, jie nusiautė apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.

27:32b.MAT.027.032 Išeidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė nešti Jėzaus kryžių.

27:33b.MAT.027.033 Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: “Kaukolės vieta”),

27:34b.MAT.027.034 davė Jam gerti rūgštaus vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus paragavęs negėrė.

27:35b.MAT.027.035 Nukryžiavę Jį, pasidalijo Jo drabužius, mesdami burtą, kad išsipildytų, kas buvo per pranašą pasakyta: “Jie dalinosi mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą”.

27:36b.MAT.027.036 Ir ten pat susėdę, saugojo Jį.

27:37b.MAT.027.037 Viršum Jo galvos jie prisegė užrašytą Jo kaltinimą: “Šitas yra Jėzus, žydų karalius”.

27:38b.MAT.027.038 Kartu su Juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

27:39b.MAT.027.039 Einantys pro šalį užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas

27:40b.MAT.027.040 ir sakydami: “Še Tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; išgelbėk save! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!”

27:41b.MAT.027.041 Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto žinovais ir vyresniaisiais, kalbėdami:

27:42b.MAT.027.042 “Kitus išgelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu Jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes Juo tikėsime.

27:43b.MAT.027.043 Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja Tas dabar Jį, jeigu Jam Jo reikia, nes Jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus’ ”.

27:44b.MAT.027.044 Taip pat Jį užgauliojo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

27:45b.MAT.027.045 Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.

27:46b.MAT.027.046 O apie devintą valandą Jėzus sušuko garsiu balsu: “Elí, Elí, lemá sabachtáni?”, tai reiškia: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!”

27:47b.MAT.027.047 Kai kurie iš ten stovėjusiųjų, tai išgirdę, sakė: “Jis šaukiasi Elijo”.

27:48b.MAT.027.048 Ir tuoj vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją rūgštaus vyno, užmovė ant nendrės ir padavė Jam gerti.

27:49b.MAT.027.049 Kiti kalbėjo: “Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas Jo išgelbėti”.

27:50b.MAT.027.050 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.

27:51b.MAT.027.051 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.

27:52b.MAT.027.052 Atsidarė kapai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė.

27:53b.MAT.027.053 Išėję iš kapų po Jo prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.

27:54b.MAT.027.054 Šimtininkas ir kiti su juo saugojantys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: “Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!”

27:55b.MAT.027.055 Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos sekė paskui Jėzų nuo Galilėjos, Jam tarnaudamos.

27:56b.MAT.027.056 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

27:57b.MAT.027.057 Vakarui atėjus, atvyko vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.

27:58b.MAT.027.058 Jis nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė kūną atiduoti.

27:59b.MAT.027.059 Juozapas paėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę

27:60b.MAT.027.060 ir paguldė savo naujame kape, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Užritęs didelį akmenį ant kapo angos, nuėjo.

27:61b.MAT.027.061 Ten buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

27:62b.MAT.027.062 Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai

27:63b.MAT.027.063 ir kalbėjo: “Valdove, mes prisimename, jog tas suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, sakė: ‘Po trijų dienų prisikelsiu’.

27:64b.MAT.027.064 Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais nakčia atėję Jo mokiniai nepavogtų Jo ir nepaskelbtų žmonėms: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją”.

27:65b.MAT.027.065 Pilotas jiems atsakė: “Štai jums sargyba­eikite ir saugokite, kaip išmanote”.

27:66b.MAT.027.066 Jie nuėjo, pastatė prie kapo sargybą ir paženklino antspaudu akmenį.

28

28:1b.MAT.028.001 Sabatui pasibaigus, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo.

28:2b.MAT.028.002 Ir štai kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo angos, ir atsisėdo ant jo.

28:3b.MAT.028.003 Jo išvaizda buvo tarsi žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas.

28:4b.MAT.028.004 Išsigandę jo, sargybiniai ėmė drebėti ir sustingo lyg negyvi.

28:5b.MAT.028.005 O angelas tarė moterims: “Nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas.

28:6b.MAT.028.006 Jo čia nėra! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo.

28:7b.MAT.028.007 Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai Jį pamatysite’. Štai aš jums tai pasakiau”.

28:8b.MAT.028.008 Jos skubiai paliko kapą, apimtos išgąsčio bei didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.

28:9b.MAT.028.009 Joms beeinant pranešti Jo mokiniams, štai Jėzus sutiko jas ir tarė: “Sveikos!” Jos priėjo, apkabino Jo kojas ir pagarbino Jį.

28:10b.MAT.028.010 Jėzus joms tarė: “Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys”.

28:11b.MAT.028.011 Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas įvyko.

28:12b.MAT.028.012 Tie susitiko su vyresniaisiais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų

28:13b.MAT.028.013 ir primokė: “Sakykite, kad, jums bemiegant, Jo mokiniai atėję naktį Jį pavogė.

28:14b.MAT.028.014 O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį įtikinsime ir apsaugosime jus nuo nemalonumų”.

28:15b.MAT.028.015 Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Šis žodis yra pasklidęs tarp žydų iki šios dienos.

28:16b.MAT.028.016 Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus.

28:17b.MAT.028.017 Jį pamatę, jie pagarbino Jį, tačiau kai kurie abejojo.

28:18b.MAT.028.018 Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: “Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.

28:19b.MAT.028.019 Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,

28:20b.MAT.028.020 mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen”.