Habakkuk (Lithuanian)

1

1:1b.HAB.001.001 Regėjimas, kurį matė pranašas Habakukas.

1:2b.HAB.001.002 Viešpatie, kaip ilgai aš šauksiu, o Tu neišklausysi, šauksiu apie smurtą, o Tu negelbėsi!

1:3b.HAB.001.003 Kodėl man leidi patirti nedorybę ir vargą? Priespauda ir smurtas prieš mane, visur kyla vaidai ir barniai.

1:4b.HAB.001.004 Įstatymas nusilpo, į teisingumą nekreipiama dėmesio, nedorėlis apsuka teisųjį, teisme sprendimas iškraipomas!

1:5b.HAB.001.005 “Dairykitės tarp tautų ir įsidėmėkite, didžiai stebėkitės, nes jūsų dienomis darysiu darbą, kuriuo jūs netikėtumėte, jei jums kas apie tai pasakotų.

1:6b.HAB.001.006 Aš sukelsiu chaldėjus, kurie siekia užimti jiems nepriklausančias žemes, kitų gyvenvietes.

1:7b.HAB.001.007 Tai žiauri ir baisi tauta, jie patys nusprendžia, kas teisu ir garbinga.

1:8b.HAB.001.008 Jų žirgai greitesni už leopardus. Jie plėšresni negu stepių vilkai. Raiteliai išsiskleidžia, jie atjoja iš toli, jie skrenda kaip erelis prie grobio.

1:9b.HAB.001.009 Jie visi siekia smurto, jų veidai kaip rytų vėjas, jie ima belaisvius kaip smėlio smiltis.

1:10b.HAB.001.010 Jie tyčiojasi iš karalių, šaiposi iš kunigaikščių. Jie juokiasi iš tvirtovių, supylę pylimus, jie jas paima.

1:11b.HAB.001.011 Jie traukia tolyn kaip vėjas, viską nualina. Jiems jėga­jų dievas”.

1:12b.HAB.001.012 Argi Tu nesi amžinasis Viešpats, mano Dievas, mano Šventasis? Mes nemirsime! Viešpatie, Tu juos paskyrei teismui, galingasis Dieve, Tu juos paruošei bausmei.

1:13b.HAB.001.013 Tavo akys tyros, jos negali matyti pikto, negali žiūrėti į neteisybę. Kodėl ramiai stebi piktadarius ir tyli, kai nedorėlis praryja teisesnį už save?

1:14b.HAB.001.014 Tu padarei žmones kaip jūros žuvis, kaip kirmėles, kurios neturi valdovo.

1:15b.HAB.001.015 Jie iškelia juos meškere, ištraukia savo tinklu, surenka bradiniu; todėl jie patenkinti džiaugiasi.

1:16b.HAB.001.016 Jie aukoja tinklui ir smilko bradiniui, nes jų dėka grobis gausus ir maistas geras.

1:17b.HAB.001.017 Argi jie nuolat tuštins tinklus ir žudys tautas be pasigailėjimo?

2

2:1b.HAB.002.001 Aš stovėsiu sargyboje, pakilsiu į bokštą ir stebėsiu, ką Viešpats man kalbės ir ką man atsakyti, kai esu baramas.

2:2b.HAB.002.002 Viešpats atsakydamas man tarė: “Užrašyk regėjimą aiškiai ant plokščių, kad jį galėtų perskaityti prabėgantis.

2:3b.HAB.002.003 Regėjimas yra skirtam laikui, bet galiausiai jis kalbės ir nemeluos. Jei jis uždelstų­lauk, nes jis tikrai išsipildys ir nevėluos.

2:4b.HAB.002.004 Pasipūtėlio siela nėra dora, bet teisusis gyvens savo tikėjimu.

2:5b.HAB.002.005 Kaip vynas yra apgaulingas, taip išdidus žmogus­besotis. Jo gerklė kaip mirusiųjų buveinė, nepasotinama kaip mirtis, jis pavergia tautas ir gimines.

2:6b.HAB.002.006 Ar ne jie dainuos pašaipias dainas ir sugalvos patarlių apie jį: ‘Vargas tam, kuris daugina tai, kas ne jo. Kaip ilgai tai tęsis? Tu apkrauni save užstatų daugybe’.

2:7b.HAB.002.007 Ar nepabus ir nepakils tie, kurie apiplėš tave, ar neprivers tavęs drebėti? Tada tu tapsi jiems grobiu.

2:8b.HAB.002.008 Kadangi tu apiplėšei daug tautų, dabar tave apiplėš visos likusios tautos­dėl pralieto kraujo ir padaryto smurto miestams ir visiems jų gyventojams.

2:9b.HAB.002.009 Vargas tam, kuris godžiai siekia neteisingo pelno savo namams, kad susuktų lizdą aukštybėje, kad apsisaugotų nuo nelaimės!

2:10b.HAB.002.010 Tu atnešei gėdą savo namams, naikindamas tautas, pats praradai gyvybę!

2:11b.HAB.002.011 Akmuo iš sienos šauks, o medinės sijos jam atsakys:

2:12b.HAB.002.012 ‘Vargas tam, kuris stato miestą krauju ir tvirtovę neteisybe’.

2:13b.HAB.002.013 Tai ne kareivijų Viešpaties valia, kad tautos dirbtų ugniai ir giminės vargtų veltui.

2:14b.HAB.002.014 Žemė bus pilna Viešpaties šlovės pažinimo kaip jūra pilna vandens.

2:15b.HAB.002.015 Vargas tam, kuris pila savo artimui, ragindamas jį gerti, ir taip jį nugirdo, kad galėtų matyti jo nuogumą.

2:16b.HAB.002.016 Tu prisipildei gėda vietoj garbės. Dabar gerk ir tu ir atidenk savo gėdą. Viešpats siunčia tau gėdos ir pažeminimo taurę.

2:17b.HAB.002.017 Tave užgrius Libanui padarytas smurtas ir gyvulių grobimas gąsdins tave dėl žmonių kraujo ir kraštui, miestams bei visiems jų gyventojams padaryto smurto.

2:18b.HAB.002.018 Kokia nauda iš drožinio, kurį drožėjas padarė? Ar iš lieto atvaizdo, melų mokytojo, kuriuo jo gamintojas pasitiki, darydamas nebylius stabus?

2:19b.HAB.002.019 Vargas tam, kuris sako medžiui: ‘Pabusk!’, nebyliam akmeniui: ‘Pajudėk!’ Tiesa, jis aptrauktas auksu ir sidabru, tačiau jame nėra kvapo.

2:20b.HAB.002.020 Bet Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį!”

3

3:1b.HAB.003.001 Pranašo Habakuko malda:

3:2b.HAB.003.002 “Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Atnaujink ir apreikšk savo darbą metuose, savo rūstybėje prisimink gailestingumą.

3:3b.HAB.003.003 Dievas atėjo iš Temano, Šventasis­nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus.

3:4b.HAB.003.004 Spinduliuojančioje šviesoje Jis pasirodė. Iš Jo rankų tvieskė šviesos spinduliai­Jo galybė.

3:5b.HAB.003.005 Pirma Jo ėjo maras, degančios anglys po Jo kojomis.

3:6b.HAB.003.006 Jis sustojo ir išmatavo žemę. Jis pažvelgė­išsigando tautos, susvyravo amžinieji kalnai, nusilenkė kalvos. Jo keliai amžini.

3:7b.HAB.003.007 Aš mačiau Kušano palapines nelaimėje, Midjano krašto palapinių uždangos siūbavo.

3:8b.HAB.003.008 Viešpatie, ar upės sukėlė Tavo kerštą, ar jūra sužadino įtūžį, ar srovės uždegė Tavo rūstybę, kad Tu važiavai žirgais ir išgelbėjimo vežimais?

3:9b.HAB.003.009 Tavo lankas buvo apnuogintas, kaip buvai prisiekęs tautoms. Tu išraižei žemę upėmis.

3:10b.HAB.003.010 Tave pamatę sudrebėjo kalnai, liejosi vanduo, gelmės balsas pasigirdo, ir ji kėlė rankas į aukštybes.

3:11b.HAB.003.011 Saulė ir mėnulis sustojo, kai pasipylė Tavo šviečiančios strėlės ir suspindo ietys.

3:12b.HAB.003.012 Įtūžęs Tu ėjai per žemę, užsirūstinęs trypei tautas.

3:13b.HAB.003.013 Tu išėjai gelbėti savo tautos, gelbėti savo pateptojo, sutrupinai nedorėlių namų galvą, apnuoginai juos nuo pamatų iki kaklo.

3:14b.HAB.003.014 Tu pervėrei jo strėlėmis jo karius, kai jie kaip audra ėjo išblaškyti manęs, džiūgaudami, kad galės slaptoje praryti vargšą.

3:15b.HAB.003.015 Tu su savo žirgais perėjai jūrą galingų vandenų paviršiumi.

3:16b.HAB.003.016 Man tai girdint, drebėjo mano kūnas, virpėjo lūpos. Skausmas palietė kaulus, buvau labai sukrėstas. Aš ramus laukiu bausmės tiems, kurie užpuolė mano tautą.

3:17b.HAB.003.017 Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose,

3:18b.HAB.003.018 tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!

3:19b.HAB.003.019 Viešpats Dievas yra mano stiprybė. Jis padarys mano kojas kaip elnių ir leis man pasiekti aukštumas”. Choro vadovui. Styginiais instrumentais.