Lamentations (Lithuanian)

1

1:1b.LAM.001.001 Koks vienišas miestas, kuris pirma buvo pilnas žmonių! Jis buvo garsus tarp tautų, o dabar lyg našlė. Buvo lyg kunigaikštienė, o dabar lyg vergė.

1:2b.LAM.001.002 Ji verkia graudžiai nakties metu, skruostai pasruvę ašaromis. Nė vienas jos meilužis neguodžia jos. Visi draugai tapo išdavikais ir priešais.

1:3b.LAM.001.003 Judas ištremtas vargsta ir vergauja, gyvena tarp pagonių tautų, neturi ramybės. Jo persekiotojai pasivijo jį siaurose vietose.

1:4b.LAM.001.004 Siono keliai tušti, niekas jais nekeliauja į šventes. Miesto vartai sunaikinti, kunigai dūsauja. Jo mergaitės liūdi, jis apimtas kartėlio.

1:5b.LAM.001.005 Prispaudėjai viešpatauja, priešai džiaugiasi. Viešpats siuntė tą bausmę Jeruzalei dėl daugybės jos kalčių. Jos vaikai priešų išvesti nelaisvėn.

1:6b.LAM.001.006 Siono dukters grožis­praeitis. Jos kunigaikščiai lyg elniai, nerandantys ganyklos, bejėgiai jie eina savo priešų priekyje.

1:7b.LAM.001.007 Jeruzalė, pavergta ir pamiršta, prisimena laimingus praeities laikus. Ji pateko į priešo rankas, niekas jai nepadėjo. Prispaudėjai tyčiojasi iš jos sabatų.

1:8b.LAM.001.008 Jeruzalės nusikaltimas didelis, todėl ji atmesta. Kas ją gerbė, dabar niekina, nes matė jos nuogumą. Ji pati vaitoja ir sukasi į šalį.

1:9b.LAM.001.009 Jos rūbas suteptas. Ji nepagalvojo, kas jos laukia, todėl ji visko neteko, nėra kas ją paguostų. Viešpatie, pažvelk į mano vargą, nes mano priešai iškilo!

1:10b.LAM.001.010 Jos brangenybės priešų rankose. Net pagonių tautos, kurioms Tu buvai uždraudęs įeiti į ją, įsilaužė į šventyklą.

1:11b.LAM.001.011 Visa tauta dūsauja, trūksta maisto. Jie keičia brangenybes į maistą gyvybei palaikyti. Viešpatie, pažvelk į mano paniekinimą!

1:12b.LAM.001.012 Ar tai nieko nereiškia jums, einantiems pro šalį? Pažvelkite ir pagalvokite, ar kas kenčia tokį vargą kaip aš? Viešpats baudžia mane savo rūstybės įkarštyje.

1:13b.LAM.001.013 Jis siuntė iš aukštybės ugnį ir degino mane. Jis ištiesė tinklą, pagavo mano kojas ir paklupdė mane. Jis padarė mane apleistą ir besikamuojančią.

1:14b.LAM.001.014 Jis uždėjo man jungą už mano nusikaltimus. Jo ranka uždėtas jungas slegia mano pečius. Viešpats palaužė mano jėgas, atidavė mane į galingesnių rankas.

1:15b.LAM.001.015 Viešpats sunaikino visus mano stipriuosius; Jis sušaukė daugybę, kad sunaikintų mano jaunuolius. Viešpats mynė mergelę, Judo dukterį, kaip vynuogių spaustuve.

1:16b.LAM.001.016 Aš verkiu, mano skruostais rieda ašaros. Neturiu, kas mane nuramintų, kas atgaivintų mano sielą. Mano vaikus išsklaidė galingas priešas.

1:17b.LAM.001.017 Sionas tiesia savo rankas, bet nėra, kas jį paguostų. Viešpats sukėlė prieš Jokūbą jo kaimynus, jie tapo jo priešais. Jeruzalė tapo jiems kaip moteris mėnesinių metu.

1:18b.LAM.001.018 Viešpats yra teisus, nes aš neklausiau Jo įsakymų. Tautos, išgirskite! Pamatykite mano vargą! Mano jaunuoliai ir mergaitės išvesti į nelaisvę.

1:19b.LAM.001.019 Aš ieškojau pagalbos tarp meilužių, bet jie apvylė mane. Kunigai ir vyresnieji mirė iš bado mieste, nerasdami maisto gyvybei palaikyti.

1:20b.LAM.001.020 Viešpatie, pažvelk, kokia aš nelaiminga ir nerami. Mano širdis nerimsta krūtinėje, nes aš neklausiau Tavęs. Lauke siaučia kardas, o viduje­mirtis.

1:21b.LAM.001.021 Jie išgirdo mano vaitojimą, bet nėra kas mane paguostų. Mano priešai, išgirdę, kad Tu mane baudi, džiaugiasi. Tavo keršto diena teateina ir jiems, kaip ji atėjo man.

1:22b.LAM.001.022 Teiškyla ir jų nusikaltimai Tavo akivaizdoje. Atlygink jiems taip, kaip man atlyginai už mano kaltes. Mano dūsavimams nėra galo, mano širdis alpsta.

2

2:1b.LAM.002.001 Viešpats savo rūstybės debesimi aptemdė Siono dukterį. Jis nusviedė Izraelio didybę iš dangaus į dulkes. Rūstybės dieną Jis užmiršo savo pakojį.

2:2b.LAM.002.002 Viešpats negailestingai sunaikino visas Jokūbo gyvenvietes, nugriovė Judo dukters tvirtoves, nusviedė į dulkes; karalystė ir kunigaikščiai neteko savo garbės.

2:3b.LAM.002.003 Jis savo rūstybėje nulaužė Izraelio ragą, atitraukė nuo jo savo dešinę priešų akivaizdoje ir degė Jokūbe kaip viską ryjanti ugnis.

2:4b.LAM.002.004 Jis savo dešine įtempė lanką kaip priešas ir sunaikino visą Siono dukters išdidumą. Jo įtūžis išsiliejo kaip ugnis.

2:5b.LAM.002.005 Viešpats tapo priešu: prarijo Izraelį, prarijo jo rūmus, pavertė griuvėsiais tvirtoves ir padaugino Judo dukrai vargų ir kančių.

2:6b.LAM.002.006 Savo palapinę Jis sugriovė kaip sodo pastogę, susirinkimų vietą sunaikino. Viešpats pašalino Sione švenčių ir sabatų iškilmes, paniekino savo įtūžyje karalius bei kunigus.

2:7b.LAM.002.007 Viešpats atmetė savo aukurą, atsisakė šventyklos, o rūmus atidavė į priešų rankas. Jie šūkavo Viešpaties namuose kaip anksčiau iškilmių metu.

2:8b.LAM.002.008 Viešpats nusprendė Siono dukters sienas sunaikinti. Jis, ištempęs matavimo virvę, ištiesė ranką galutiniam sunaikinimui. Įtvirtinimai ir sienos sunaikinti.

2:9b.LAM.002.009 Vartai sulindo į žemę, užkaiščiai sulinko ir sulūžo, karaliai ir kunigaikščiai išsklaidyti pagonių tautose; įstatymo nebeliko, pranašai nebegauna regėjimų iš Viešpaties.

2:10b.LAM.002.010 Siono dukters vyresnieji sėdi tylėdami ant žemės, galvas apsibarstę pelenais ir apsisiautę ašutinėmis. Jeruzalės mergaitės stovi, nuleidusios galvas.

2:11b.LAM.002.011 Mano akys paraudo nuo ašarų, siela nerimsta, širdis plyšta iš skausmo dėl tautos sunaikinimo; kūdikiai ir vaikai alpsta miesto gatvėse.

2:12b.LAM.002.012 Jie sako motinoms: “Kur grūdai ir vynas?”, kai alpsta, lyg būtų sunkiai sužeisti, ir miršta motinų glėbyje.

2:13b.LAM.002.013 Jeruzale, kuo paguosiu ir kam prilyginsiu tavo kančias? Siono dukterie, kuo pastiprinsiu tave? Tavo žaizda yra didelė kaip jūra. Kas gali pagydyti tave?

2:14b.LAM.002.014 Tavo pranašai pranašavo tuštybes ir kvailystes. Jie neatidengė tavo kalčių, kad apsaugotų nuo tremties. Jie matė melagingų regėjimų dėl tavęs ir apgaulę.

2:15b.LAM.002.015 Dabar praeiviai ploja rankomis, švilpia ir kraipo galvas, žiūrėdami į Jeruzalę: “Ar taip atrodo miestas, kurį vadino grožio tobulybe ir visos žemės džiaugsmu?”

2:16b.LAM.002.016 Tavo priešai atvėrė burnas prieš tave, švilpia, griežia dantimis. Jie sako: “Mes prarijome ją! Tai diena, kurios laukėme. Mes sulaukėme ir matome tai!”

2:17b.LAM.002.017 Ką Viešpats nusprendė, tą įvykdė. Jo seniai paskelbti žodžiai išsipildė. Jis griovė ir nesigailėjo, o tavo priešams leido džiaugtis ir išaukštino jų ragus.

2:18b.LAM.002.018 Jų širdys šaukėsi Viešpaties: “Siono dukters siena!” Tavo ašaros tegul teka srovėmis dieną ir naktį! Nesudėk akių ir nesiilsėk!

2:19b.LAM.002.019 Maldauk vakare ir nakčia! Išliek savo širdį kaip vandenį Viešpaties akivaizdoje. Pakelk rankas į Jį dėl savo vaikų gyvybės, kurie alpsta iš bado gatvėse.

2:20b.LAM.002.020 Viešpatie, pažvelk! Argi esi ką panašaus matęs? Nejaugi motinos turi valgyti savo vaisių, kūdikius, kuriuos glamonėjo? Argi kunigai ir pranašai turi būti žudomi Viešpaties šventykloje?

2:21b.LAM.002.021 Gatvių dulkėse guli jauni ir seni. Jaunuoliai ir mergaitės krito nuo kardo. Pykčio metu juos nužudei, išžudei nesigailėdamas.

2:22b.LAM.002.022 Tu pašaukei iš visų kampų lyg į šventas iškilmes mano priešus taip, kad Viešpaties įtūžio dieną nė vienas neištrūko ir nepabėgo. Kuriuos auginau ir auklėjau, sunaikino priešas.

3

3:1b.LAM.003.001 Aš­žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.

3:2b.LAM.003.002 Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.

3:3b.LAM.003.003 Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.

3:4b.LAM.003.004 Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.

3:5b.LAM.003.005 Jis apsupo mane kartybe ir vargu,

3:6b.LAM.003.006 perkėlė į tamsą kaip mirusį.

3:7b.LAM.003.007 Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.

3:8b.LAM.003.008 Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.

3:9b.LAM.003.009 Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.

3:10b.LAM.003.010 Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.

3:11b.LAM.003.011 Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.

3:12b.LAM.003.012 Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu

3:13b.LAM.003.013 ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

3:14b.LAM.003.014 Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.

3:15b.LAM.003.015 Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.

3:16b.LAM.003.016 Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.

3:17b.LAM.003.017 Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.

3:18b.LAM.003.018 Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.

3:19b.LAM.003.019 Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.

3:20b.LAM.003.020 Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.

3:21b.LAM.003.021 Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.

3:22b.LAM.003.022 Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.

3:23b.LAM.003.023 Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.

3:24b.LAM.003.024 Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.

3:25b.LAM.003.025 Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.

3:26b.LAM.003.026 Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,

3:27b.LAM.003.027 gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.

3:28b.LAM.003.028 Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.

3:29b.LAM.003.029 Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.

3:30b.LAM.003.030 Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,

3:31b.LAM.003.031 nes Viešpats neatstumia amžiams.

3:32b.LAM.003.032 Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.

3:33b.LAM.003.033 Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.

3:34b.LAM.003.034 Kai mindžioja kojomis belaisvius,

3:35b.LAM.003.035 kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,

3:36b.LAM.003.036 kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.

3:37b.LAM.003.037 Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?

3:38b.LAM.003.038 Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?

3:39b.LAM.003.039 Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?

3:40b.LAM.003.040 Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.

3:41b.LAM.003.041 Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.

3:42b.LAM.003.042 Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.

3:43b.LAM.003.043 Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.

3:44b.LAM.003.044 Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.

3:45b.LAM.003.045 Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.

3:46b.LAM.003.046 Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.

3:47b.LAM.003.047 Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.

3:48b.LAM.003.048 Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.

3:49b.LAM.003.049 Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,

3:50b.LAM.003.050 kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.

3:51b.LAM.003.051 Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.

3:52b.LAM.003.052 Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,

3:53b.LAM.003.053 įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.

3:54b.LAM.003.054 Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.

3:55b.LAM.003.055 Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.

3:56b.LAM.003.056 Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.

3:57b.LAM.003.057 Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: “Nebijok”.

3:58b.LAM.003.058 Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

3:59b.LAM.003.059 Viešpatie, Tu matei man daromą skriaudą, išspręsk mano bylą.

3:60b.LAM.003.060 Tu matei jų įniršį ir visus jų sumanymus prieš mane;

3:61b.LAM.003.061 Tu girdėjai jų patyčias ir visus jų sumanymus prieš mane.

3:62b.LAM.003.062 Mano priešininkų lūpos visą laiką planuoja pikta prieš mane.

3:63b.LAM.003.063 Ar jie sėdi, ar keliasi, aš esu jų daina.

3:64b.LAM.003.064 Viešpatie, atlygink jiems pagal jų darbus.

3:65b.LAM.003.065 Suteik jų širdims skausmo. Prakeikimas tekrinta ant jų.

3:66b.LAM.003.066 Viešpatie, persekiok juos ir nušluok nuo žemės paviršiaus.

4

4:1b.LAM.004.001 Kaip grynas auksas patamsėjo, kaip jis pasikeitė! Šventyklos akmenys guli išmėtyti visur gatvėse.

4:2b.LAM.004.002 Brangūs Siono sūnūs, prilygstantys auksui, dabar laikomi moliniais indais, puodžiaus rankų darbu!

4:3b.LAM.004.003 Net jūrų pabaisos maitina ir žindo savo vaikus, o mano tautos duktė tapo žiauri lyg strutis dykumoje.

4:4b.LAM.004.004 Nuo troškulio kūdikių liežuvis prilipo prie gomurio. Vaikai prašo duonos, bet niekas jiems neatlaužia jos.

4:5b.LAM.004.005 Valgę skanumynus, dabar miršta gatvėse badu; išauginti purpuro drabužiuose, dabar guli dulkėse.

4:6b.LAM.004.006 Bausmė už mano tautos kaltę yra didesnė už Sodomos bausmę, kuri buvo sunaikinta per akimirką be žmogaus rankos.

4:7b.LAM.004.007 Jos nazarėnai buvo švaresni už sniegą, baltesni už pieną, jų kūnas rausvesnis už koralus, išvaizda gražesnė už safyrą.

4:8b.LAM.004.008 Dabar jų veidai juodesni už anglį, jie nebeatpažįstami gatvėje, jų oda prilipusi prie kaulų, sudžiūvusi kaip medis.

4:9b.LAM.004.009 Laimingesni kritę kovoje negu mirę badu, nes jų kūnas seko pamažu ir, netekę maisto, jie mirė.

4:10b.LAM.004.010 Gailestingosios moterys virė ir valgė savo pačių vaikus; tai buvo jų maistas mano tautos sunaikinimo metu.

4:11b.LAM.004.011 Viešpaties rūstybė pasireiškė, Jis išliejo savo įtūžį. Jis įžiebė Sione ugnį, kuri sunaikino jo pamatus.

4:12b.LAM.004.012 Žemės karaliai ir pasaulio gyventojai netikėjo, kad priešas galėtų įžengti į Jeruzalę.

4:13b.LAM.004.013 Tas įvyko dėl pranašų nuodėmių ir kunigų kalčių, kurie praliejo teisiųjų kraują miesto viduryje.

4:14b.LAM.004.014 Jie vaikščiojo gatvėmis lyg akli, taip susitepę nekaltųjų krauju, kad buvo baisu juos paliesti.

4:15b.LAM.004.015 Apie juos buvo sakoma: “Pasitraukite, jie nešvarūs, nepalieskite jų!” Jie pabėgo ir klajojo aplinkui, bet net pagonys sakė: “Jų neturi būti tarp mūsų!”

4:16b.LAM.004.016 Pats Viešpats juos išsklaidė ir nekreipė dėmesio į juos; nebuvo pagarbos nei kunigams, nei vyresniesiems.

4:17b.LAM.004.017 Mes pavargome, belaukdami pagalbos, bet jos nesulaukėme. Laukėme pagalbos iš tautos, kuri negalėjo mums padėti.

4:18b.LAM.004.018 Mūsų žingsniai buvo sekami, negalėjome net gatvėje pasirodyti. Mūsų galas artėjo, dienos baigėsi.

4:19b.LAM.004.019 Persekiotojai buvo greitesni už padangių erelius. Jie gaudė mus kalnuose, tykojo dykumose.

4:20b.LAM.004.020 Viešpaties pateptąjį jie sugavo, o mes tikėjome, kad jo ūksmėje gyvensime tarp tautų.

4:21b.LAM.004.021 Edomo dukra, gyvenanti Uco krašte, džiaukis ir būk linksma! Ir tave pasieks keršto taurė, tu taip pat būsi nugirdyta ir apsinuoginsi.

4:22b.LAM.004.022 Siono dukra, tavo bausmė baigta! Jis tavęs nebeištrems. Jis aplankys tavo kaltę, Edomo dukra, ir iškels tavo nuodėmes.

5

5:1b.LAM.005.001 Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.

5:2b.LAM.005.002 Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

5:3b.LAM.005.003 Mes esame našlaičiai, mūsų motinos­našlės;

5:4b.LAM.005.004 privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.

5:5b.LAM.005.005 Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.

5:6b.LAM.005.006 Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.

5:7b.LAM.005.007 Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

5:8b.LAM.005.008 Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.

5:9b.LAM.005.009 Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

5:10b.LAM.005.010 Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.

5:11b.LAM.005.011 Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.

5:12b.LAM.005.012 Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.

5:13b.LAM.005.013 Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

5:14b.LAM.005.014 Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.

5:15b.LAM.005.015 Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.

5:16b.LAM.005.016 Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.

5:17b.LAM.005.017 Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.

5:18b.LAM.005.018 Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.

5:19b.LAM.005.019 Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.

5:20b.LAM.005.020 Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?

5:21b.LAM.005.021 Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!

5:22b.LAM.005.022 Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?