Song of Solomon (Lithuanian)

1

1:1b.SON.001.001 Giesmių giesmė, Saliamono sukurta.

1:2b.SON.001.002 Tepabučiuoja jis mane savo burnos pabučiavimu, nes tavo meilė yra geriau už vyną.

1:3b.SON.001.003 Kvapas tavo tepalų yra malonus. Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas, todėl mergaitės myli tave.

1:4b.SON.001.004 Nusivesk mane! Mes bėgsime paskui tave. Karalius parsivedė mane į savo kambarius! Mes džiaugsimės ir linksminsimės dėl tavęs, mes prisiminsime tavo meilę labiau negu vyną. Jos tikrai tave myli.

1:5b.SON.001.005 Jeruzalės dukros, aš esu tamsi, bet graži kaip Kedaro palapinės, kaip Saliamono užuolaidos.

1:6b.SON.001.006 Nežiūrėkite į mane, kad aš tamsi, nes saulė nudegino mane. Mano broliai pyko ant manęs ir liepė man saugoti vynuogynus, bet savo vynuogyno aš nesaugojau.

1:7b.SON.001.007 Pasakyk man tu, kurį mano siela myli, kur tu ganai, kur tavo banda pietų metu ilsisi. Kodėl aš turėčiau klaidžioti prie tavo draugų bandų?

1:8b.SON.001.008 Jei tu nežinai, o gražiausioji, sek bandos pėdomis ir ganyk savo ožiukus šalia piemenų palapinių.

1:9b.SON.001.009 Mano mylimoji, aš tave lyginu su faraono kovos vežimų žirgais.

1:10b.SON.001.010 Tavo skruostai gražūs tarp papuošalų, tavo kaklas papuoštas karoliais.

1:11b.SON.001.011 Mes padarysime tau auksinę grandinėlę su sidabro gėlytėmis.

1:12b.SON.001.012 Karaliui sėdint prie stalo, mano nardas skleidė savo kvapą.

1:13b.SON.001.013 Mano mylimasis yra man kaip miros ryšulėlis, kabąs man ant krūtinės.

1:14b.SON.001.014 Mano mylimasis yra man kaip kamparo žiedai En Gedžio vynuogyne.

1:15b.SON.001.015 Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės.

1:16b.SON.001.016 Tu graži, mano mylimoji, tikrai maloni! Mūsų guolis­žalumynuose,

1:17b.SON.001.017 mūsų namų rąstai­kedrai, o lubos­kiparisai.

2

2:1b.SON.002.001 Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija.

2:2b.SON.002.002 Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.

2:3b.SON.002.003 Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

2:4b.SON.002.004 Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė.

2:5b.SON.002.005 Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.

2:6b.SON.002.006 Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

2:7b.SON.002.007 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

2:8b.SON.002.008 Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.

2:9b.SON.002.009 Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.

2:10b.SON.002.010 Mano mylimasis man kalba: “Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

2:11b.SON.002.011 Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.

2:12b.SON.002.012 Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.

2:13b.SON.002.013 Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

2:14b.SON.002.014 Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus”.

2:15b.SON.002.015 Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.

2:16b.SON.002.016 Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.

2:17b.SON.002.017 Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.

3

3:1b.SON.003.001 Naktį savo guolyje ieškojau to, kurį myliu; aš ieškojau jo, bet neradau.

3:2b.SON.003.002 Aš kelsiuos, eisiu į miestą, vaikštinėsiu miesto gatvėmis ir aikštėmis, ieškosiu savo mylimojo. Aš ieškojau jo, bet neradau.

3:3b.SON.003.003 Mane sutiko miesto sargybiniai, vaikščiodami miesto gatvėmis. Aš paklausiau, ar jie nematė mano mylimojo.

3:4b.SON.003.004 Praėjusi pro juos, radau tą, kurį myliu. Pagavau jį ir nepaleidau, kol neįsivedžiau į savo motinos namus, į kambarį savo gimdytojos.

3:5b.SON.003.005 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

3:6b.SON.003.006 Kas ten lyg dūmų stulpas ateina iš dykumos; iškvėpintas mira, kvepalais ir visokiais pirklių milteliais.

3:7b.SON.003.007 Tai Saliamono neštuvai! Šešiasdešimt karių, Izraelio karžygių, jį lydi.

3:8b.SON.003.008 Jie visi ginkluoti kardais, įgudę kovotojai; kiekvieno kardas prie juosmens, paruoštas nakties pavojui.

3:9b.SON.003.009 Karaliaus Saliamono neštuvai padaryti iš Libano medžių.

3:10b.SON.003.010 Neštuvų atramos sidabrinės, atlošas auksinis, sėdynė purpuru aptraukta, o vidus su meile papuoštas Jeruzalės dukterų.

3:11b.SON.003.011 Siono dukros, išeikite pamatyti karalių Saliamoną su karūna, kuria jo motina karūnavo jį vestuvių dieną, jo linksmybių dieną.

4

4:1b.SON.004.001 Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų.

4:2b.SON.004.002 Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

4:3b.SON.004.003 Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

4:4b.SON.004.004 Tavo kaklas kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant kurio kabo tūkstantis karžygių skydų.

4:5b.SON.004.005 Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų.

4:6b.SON.004.006 Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos.

4:7b.SON.004.007 Tu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės.

4:8b.SON.004.008 Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų.

4:9b.SON.004.009 Tu pagrobei mano širdį, mano sesuo, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.

4:10b.SON.004.010 Kaip maloni yra tavo meilė, mano sesuo, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas­už visus brangiausius kvepalus.

4:11b.SON.004.011 Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu yra medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano.

4:12b.SON.004.012 Mano sesuo, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis.

4:13b.SON.004.013 Tavo sode auga granatai ir rinktiniai vaismedžiai, kamparas ir nardas;

4:14b.SON.004.014 nardas ir šafranas, kvepiančios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiais aromatais;

4:15b.SON.004.015 sodo šaltinis­gyvybės vanduo ir tekantys upeliai nuo Libano.

4:16b.SON.004.016 Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.

5

5:1b.SON.005.001 Aš atėjau į savo sodą, mano sesuo ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Draugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji!

5:2b.SON.005.002 Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: “Atidaryk, mano sesuo, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji! Mano galva pilna rasos, o mano garbanos­ nakties lašų”.

5:3b.SON.005.003 Aš nusivilkau savo drabužius, kaip aš juos vėl apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip vėl jas sutepsiu?

5:4b.SON.005.004 Mano mylimasis įkišo ranką pro duris, ir mano širdis suvirpėjo nuo jo.

5:5b.SON.005.005 Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam. Nuo mano rankų ir pirštų varvėjo mira ant durų skląsčio.

5:6b.SON.005.006 Aš atidariau duris savo mylimajam, bet jis buvo nuėjęs. Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau; šaukiau, bet jis neatsiliepė.

5:7b.SON.005.007 Mane pastebėjo miesto sargai. Jie mušė ir sužeidė mane; sienų sargai nuplėšė mano apsiaustą.

5:8b.SON.005.008 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, jei rasite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad alpstu iš meilės.

5:9b.SON.005.009 Gražiausioji tarp moterų, kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad mus taip saikdini?

5:10b.SON.005.010 Mano mylimasis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių.

5:11b.SON.005.011 Jo galva yra lyg brangiausias auksas, jo plaukai banguoti ir juodi kaip varnas.

5:12b.SON.005.012 Jo akys kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene, labai jam tinka.

5:13b.SON.005.013 Jo skruostai kaip lysvės, kuriose auga kvepiančios žolės. Jo lūpos kaip lelijos, varvančios geriausia mira.

5:14b.SON.005.014 Jo rankos lyg aukso žiedai su berilio akmenimis. Jo liemuo lyg iš dramblio kaulo, pagražintas safyrais.

5:15b.SON.005.015 Jo kojos lyg marmuro kolonos, stovinčios ant auksinių papėdžių. Jis atrodo kaip Libanas, puikus kaip kedras.

5:16b.SON.005.016 Jo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas.

6

6:1b.SON.006.001 Pasakyk, gražiausioji tarp moterų, kur nuėjo tavo mylimasis? Kuriuo keliu pasuko jis, kad galėtume kartu su tavimi jo ieškoti?

6:2b.SON.006.002 Mano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas.

6:3b.SON.006.003 Aš esu mylimojo, o jis yra mano; jis gano tarp lelijų.

6:4b.SON.006.004 Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis.

6:5b.SON.006.005 Nežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado.

6:6b.SON.006.006 Tavo dantys kaip avių banda, išeinanti iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

6:7b.SON.006.007 Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

6:8b.SON.006.008 Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergaičių be skaičiaus.

6:9b.SON.006.009 Bet tik viena yra mano balandėlė, mano tyroji, vienintelė pas savo motiną, išskirtinė tai, kuri ją pagimdė. Mergaitės matė ir laimino ją. Karalienės ir sugulovės taip pat ją gyrė.

6:10b.SON.006.010 Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?

6:11b.SON.006.011 Aš nuėjau pažiūrėti į riešutų sodą, ar pražydo vynuogynas, ar išsprogo granato medžiai.

6:12b.SON.006.012 Net nesuvokiau, kaip mano siela nusinešė mane tarsi Aminadabo kovos vežimai.

6:13b.SON.006.013 Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, kad galėtume pamatyti tave! Ką gi matysime? Tik dvi pasiruošusias kariuomenes.

7

7:1b.SON.007.001 Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.

7:2b.SON.007.002 Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.

7:3b.SON.007.003 Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.

7:4b.SON.007.004 Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.

7:5b.SON.007.005 Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.

7:6b.SON.007.006 Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!

7:7b.SON.007.007 Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys­į vynuogių kekes.

7:8b.SON.007.008 Aš tariau: “Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas”. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas­kaip obuolių.

7:9b.SON.007.009 Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.

7:10b.SON.007.010 Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.

7:11b.SON.007.011 Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.

7:12b.SON.007.012 Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.

7:13b.SON.007.013 Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai.

8

8:1b.SON.008.001 O kad tu būtum mano brolis, kurį maitino mano motina! Tada, sutikus tave lauke, galėčiau bučiuoti, niekas manęs neniekintų.

8:2b.SON.008.002 Aš paimčiau ir vesčiau tave į savo motinos namus, į kambarius, kur gimiau. Aš duočiau tau gerti kvepiančio vyno ir granato sulčių.

8:3b.SON.008.003 Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

8:4b.SON.008.004 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

8:5b.SON.008.005 Kas yra ta, kuri ateina iš dykumos, pasiremdama į savo mylimąjį? Po obelim aš pažadinau tave, kur motina tave pagimdė.

8:6b.SON.008.006 Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.

8:7b.SON.008.007 Daugybė vandenų neužgesins meilės ir srovės nepaskandins jos. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas.

8:8b.SON.008.008 Mes turime mažą seserį, ji neturi krūtų. Ką darysime su ja, kai ateis jai laikas ištekėti?

8:9b.SON.008.009 Jei ji būtų mūras, pastatytume ant jos sidabrinių bokštų, jei ji būtų durys, apkaltume ją kedro lentomis.

8:10b.SON.008.010 Aš esu mūras, ir mano krūtys kaip bokštai. Aš atradau palankumą jo akyse.

8:11b.SON.008.011 Saliamonas turėjo vynuogyną Baal Hamone, kurį išnuomojo. Kiekvienas už vaisius privalėjo jam mokėti tūkstantį šekelių sidabro.

8:12b.SON.008.012 Mano vynuogynas priklauso tik man. Tau, Saliamonai, duodu tūkstantį, o jo prižiūrėtojams už vaisius­du šimtus.

8:13b.SON.008.013 Tu, kuri gyveni soduose, draugai tavęs klausosi. Leisk man išgirsti tavo balsą.

8:14b.SON.008.014 Skubėk, mano mylimasai, būk kaip stirna ar jaunas briedis, bėgąs kvepiančiais kalnais.