Proverbs (Lithuanian)

1

1:1b.PRO.001.001 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

1:2b.PRO.001.002 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

1:3b.PRO.001.003 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

1:4b.PRO.001.004 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

1:5b.PRO.001.005 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

1:6b.PRO.001.006 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

1:7b.PRO.001.007 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

1:8b.PRO.001.008 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

1:9b.PRO.001.009 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

1:10b.PRO.001.010 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

1:11b.PRO.001.011 Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

1:12b.PRO.001.012 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

1:13b.PRO.001.013 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

1:14b.PRO.001.014 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.

1:15b.PRO.001.015 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

1:16b.PRO.001.016 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

1:17b.PRO.001.017 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

1:18b.PRO.001.018 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

1:19b.PRO.001.019 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

1:20b.PRO.001.020 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

1:21b.PRO.001.021 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

1:22b.PRO.001.022 “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

1:23b.PRO.001.023 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

1:24b.PRO.001.024 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

1:25b.PRO.001.025 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

1:26b.PRO.001.026 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

1:27b.PRO.001.027 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

1:28b.PRO.001.028 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

1:29b.PRO.001.029 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

1:30b.PRO.001.030 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

1:31b.PRO.001.031 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

1:32b.PRO.001.032 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

1:33b.PRO.001.033 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

2

2:1b.PRO.002.001 Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

2:2b.PRO.002.002 jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,

2:3b.PRO.002.003 jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,

2:4b.PRO.002.004 jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,

2:5b.PRO.002.005 tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

2:6b.PRO.002.006 Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

2:7b.PRO.002.007 Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

2:8b.PRO.002.008 Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius.

2:9b.PRO.002.009 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

2:10b.PRO.002.010 kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai.

2:11b.PRO.002.011 Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,

2:12b.PRO.002.012 kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

2:13b.PRO.002.013 kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais,

2:14b.PRO.002.014 kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu,

2:15b.PRO.002.015 kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;

2:16b.PRO.002.016 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,

2:17b.PRO.002.017 kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.

2:18b.PRO.002.018 Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius.

2:19b.PRO.002.019 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

2:20b.PRO.002.020 Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako.

2:21b.PRO.002.021 Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame.

2:22b.PRO.002.022 Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.

3

3:1b.PRO.003.001 Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

3:2b.PRO.003.002 Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

3:3b.PRO.003.003 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.

3:4b.PRO.003.004 Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

3:5b.PRO.003.005 Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

3:6b.PRO.003.006 Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

3:7b.PRO.003.007 Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

3:8b.PRO.003.008 tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

3:9b.PRO.003.009 Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,

3:10b.PRO.003.010 tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.

3:11b.PRO.003.011 Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,

3:12b.PRO.003.012 nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

3:13b.PRO.003.013 Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,

3:14b.PRO.003.014 nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.

3:15b.PRO.003.015 Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

3:16b.PRO.003.016 Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

3:17b.PRO.003.017 Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė.

3:18b.PRO.003.018 Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

3:19b.PRO.003.019 Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.

3:20b.PRO.003.020 Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

3:21b.PRO.003.021 Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.

3:22b.PRO.003.022 Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;

3:23b.PRO.003.023 tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

3:24b.PRO.003.024 Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.

3:25b.PRO.003.025 Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

3:26b.PRO.003.026 Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

3:27b.PRO.003.027 Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

3:28b.PRO.003.028 Nesakyk savo artimui: “Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu”, kai turi su savimi.

3:29b.PRO.003.029 Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

3:30b.PRO.003.030 Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.

3:31b.PRO.003.031 Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

3:32b.PRO.003.032 Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

3:33b.PRO.003.033 Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

3:34b.PRO.003.034 Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.

3:35b.PRO.003.035 Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

4

4:1b.PRO.004.001 Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.

4:2b.PRO.004.002 Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo.

4:3b.PRO.004.003 Aš buvau tėvo sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos akyse.

4:4b.PRO.004.004 Jis mokė mane ir sakė: “Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas.

4:5b.PRO.004.005 Įsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų.

4:6b.PRO.004.006 Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave.

4:7b.PRO.004.007 Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.

4:8b.PRO.004.008 Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę.

4:9b.PRO.004.009 Ji vainikuos tavo galvą malone, duos tau šlovės karūną.

4:10b.PRO.004.010 Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad ilgai gyventum.

4:11b.PRO.004.011 Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais.

4:12b.PRO.004.012 Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir bėgdamas nesuklupsi.

4:13b.PRO.004.013 Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį, nes tai yra tavo gyvybė.

4:14b.PRO.004.014 Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu.

4:15b.PRO.004.015 Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį.

4:16b.PRO.004.016 Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia.

4:17b.PRO.004.017 Jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną.

4:18b.PRO.004.018 Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.

4:19b.PRO.004.019 Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups.

4:20b.PRO.004.020 Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams.

4:21b.PRO.004.021 Teneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos širdies gilumoje.

4:22b.PRO.004.022 Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.

4:23b.PRO.004.023 Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

4:24b.PRO.004.024 Atstumk nuo savęs nedorą burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs.

4:25b.PRO.004.025 Tegul tavo akys žiūri tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš tave.

4:26b.PRO.004.026 Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti.

4:27b.PRO.004.027 Nepasuk nei dešinėn, nei kairėn. Patrauk savo koją nuo pikto”.

5

5:1b.PRO.005.001 Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

5:2b.PRO.005.002 kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

5:3b.PRO.005.003 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

5:4b.PRO.005.004 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

5:5b.PRO.005.005 Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

5:6b.PRO.005.006 Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

5:7b.PRO.005.007 Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

5:8b.PRO.005.008 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

5:9b.PRO.005.009 kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

5:10b.PRO.005.010 kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

5:11b.PRO.005.011 ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

5:12b.PRO.005.012 ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

5:13b.PRO.005.013 neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

5:14b.PRO.005.014 Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury”.

5:15b.PRO.005.015 Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

5:16b.PRO.005.016 Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

5:17b.PRO.005.017 Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

5:18b.PRO.005.018 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

5:19b.PRO.005.019 Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

5:20b.PRO.005.020 Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

5:21b.PRO.005.021 Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

5:22b.PRO.005.022 Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

5:23b.PRO.005.023 Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

6

6:1b.PRO.006.001 Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,

6:2b.PRO.006.002 tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

6:3b.PRO.006.003 Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.

6:4b.PRO.006.004 Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.

6:5b.PRO.006.005 Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

6:6b.PRO.006.006 Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

6:7b.PRO.006.007 Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,

6:8b.PRO.006.008 bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

6:9b.PRO.006.009 Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?

6:10b.PRO.006.010 Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,

6:11b.PRO.006.011 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

6:12b.PRO.006.012 Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,

6:13b.PRO.006.013 mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.

6:14b.PRO.006.014 Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

6:15b.PRO.006.015 Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

6:16b.PRO.006.016 Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:

6:17b.PRO.006.017 išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

6:18b.PRO.006.018 širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

6:19b.PRO.006.019 neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

6:20b.PRO.006.020 Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

6:21b.PRO.006.021 Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.

6:22b.PRO.006.022 Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.

6:23b.PRO.006.023 Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.

6:24b.PRO.006.024 Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

6:25b.PRO.006.025 Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

6:26b.PRO.006.026 Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.

6:27b.PRO.006.027 Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?

6:28b.PRO.006.028 Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?

6:29b.PRO.006.029 Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

6:30b.PRO.006.030 Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.

6:31b.PRO.006.031 Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.

6:32b.PRO.006.032 Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

6:33b.PRO.006.033 Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;

6:34b.PRO.006.034 nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

6:35b.PRO.006.035 Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.

7

7:1b.PRO.007.001 Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

7:2b.PRO.007.002 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

7:3b.PRO.007.003 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

7:4b.PRO.007.004 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą­artimiausiu savo draugu,

7:5b.PRO.007.005 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

7:6b.PRO.007.006 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

7:7b.PRO.007.007 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

7:8b.PRO.007.008 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

7:9b.PRO.007.009 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

7:10b.PRO.007.010 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

7:11b.PRO.007.011 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

7:12b.PRO.007.012 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

7:13b.PRO.007.013 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

7:14b.PRO.007.014 “Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

7:15b.PRO.007.015 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

7:16b.PRO.007.016 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

7:17b.PRO.007.017 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

7:18b.PRO.007.018 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;

7:19b.PRO.007.019 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.

7:20b.PRO.007.020 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”.

7:21b.PRO.007.021 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

7:22b.PRO.007.022 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

7:23b.PRO.007.023 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

7:24b.PRO.007.024 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

7:25b.PRO.007.025 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

7:26b.PRO.007.026 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

7:27b.PRO.007.027 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

8

8:1b.PRO.008.001 Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?

8:2b.PRO.008.002 Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.

8:3b.PRO.008.003 Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:

8:4b.PRO.008.004 “Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.

8:5b.PRO.008.005 Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.

8:6b.PRO.008.006 Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.

8:7b.PRO.008.007 Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.

8:8b.PRO.008.008 Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.

8:9b.PRO.008.009 Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.

8:10b.PRO.008.010 Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.

8:11b.PRO.008.011 Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.

8:12b.PRO.008.012 Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.

8:13b.PRO.008.013 Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

8:14b.PRO.008.014 Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.

8:15b.PRO.008.015 Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.

8:16b.PRO.008.016 Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.

8:17b.PRO.008.017 Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

8:18b.PRO.008.018 Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.

8:19b.PRO.008.019 Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.

8:20b.PRO.008.020 Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,

8:21b.PRO.008.021 kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.

8:22b.PRO.008.022 Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.

8:23b.PRO.008.023 Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.

8:24b.PRO.008.024 Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.

8:25b.PRO.008.025 Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,

8:26b.PRO.008.026 kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.

8:27b.PRO.008.027 Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,

8:28b.PRO.008.028 įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,

8:29b.PRO.008.029 davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,

8:30b.PRO.008.030 aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.

8:31b.PRO.008.031 Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.

8:32b.PRO.008.032 Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.

8:33b.PRO.008.033 Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.

8:34b.PRO.008.034 Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.

8:35b.PRO.008.035 Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.

8:36b.PRO.008.036 Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.

9

9:1b.PRO.009.001 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

9:2b.PRO.009.002 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

9:3b.PRO.009.003 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

9:4b.PRO.009.004 “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

9:5b.PRO.009.005 “Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

9:6b.PRO.009.006 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

9:7b.PRO.009.007 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

9:8b.PRO.009.008 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

9:9b.PRO.009.009 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

9:10b.PRO.009.010 Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.

9:11b.PRO.009.011 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

9:12b.PRO.009.012 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

9:13b.PRO.009.013 Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

9:14b.PRO.009.014 Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

9:15b.PRO.009.015 ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

9:16b.PRO.009.016 “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

9:17b.PRO.009.017 “Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė”.

9:18b.PRO.009.018 Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.

10

10:1b.PRO.010.001 Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai.

10:2b.PRO.010.002 Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

10:3b.PRO.010.003 Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

10:4b.PRO.010.004 Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

10:5b.PRO.010.005 Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

10:6b.PRO.010.006 Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

10:7b.PRO.010.007 Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

10:8b.PRO.010.008 Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.

10:9b.PRO.010.009 Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.

10:10b.PRO.010.010 Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

10:11b.PRO.010.011 Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

10:12b.PRO.010.012 Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

10:13b.PRO.010.013 Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.

10:14b.PRO.010.014 Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

10:15b.PRO.010.015 Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

10:16b.PRO.010.016 Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

10:17b.PRO.010.017 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.

10:18b.PRO.010.018 Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

10:19b.PRO.010.019 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

10:20b.PRO.010.020 Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.

10:21b.PRO.010.021 Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

10:22b.PRO.010.022 Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

10:23b.PRO.010.023 Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

10:24b.PRO.010.024 Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

10:25b.PRO.010.025 Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

10:26b.PRO.010.026 Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.

10:27b.PRO.010.027 Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

10:28b.PRO.010.028 Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

10:29b.PRO.010.029 Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

10:30b.PRO.010.030 Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.

10:31b.PRO.010.031 Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.

10:32b.PRO.010.032 Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna­kas ydinga.

11

11:1b.PRO.011.001 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

11:2b.PRO.011.002 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis.

11:3b.PRO.011.003 Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

11:4b.PRO.011.004 Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

11:5b.PRO.011.005 Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

11:6b.PRO.011.006 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

11:7b.PRO.011.007 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

11:8b.PRO.011.008 Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

11:9b.PRO.011.009 Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.

11:10b.PRO.011.010 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.

11:11b.PRO.011.011 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

11:12b.PRO.011.012 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

11:13b.PRO.011.013 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

11:14b.PRO.011.014 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

11:15b.PRO.011.015 Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

11:16b.PRO.011.016 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.

11:17b.PRO.011.017 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.

11:18b.PRO.011.018 Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

11:19b.PRO.011.019 Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

11:20b.PRO.011.020 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

11:21b.PRO.011.021 Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

11:22b.PRO.011.022 Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

11:23b.PRO.011.023 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

11:24b.PRO.011.024 Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.

11:25b.PRO.011.025 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

11:26b.PRO.011.026 Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

11:27b.PRO.011.027 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

11:28b.PRO.011.028 Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

11:29b.PRO.011.029 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

11:30b.PRO.011.030 Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

11:31b.PRO.011.031 Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.

12

12:1b.PRO.012.001 Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis.

12:2b.PRO.012.002 Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.

12:3b.PRO.012.003 Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta.

12:4b.PRO.012.004 Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose.

12:5b.PRO.012.005 Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas­apgaulė.

12:6b.PRO.012.006 Nedorėlių žodžiai: “Tykokime pralieti kraują”, bet teisiųjų burna išgelbės juos.

12:7b.PRO.012.007 Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

12:8b.PRO.012.008 Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas.

12:9b.PRO.012.009 Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos.

12:10b.PRO.012.010 Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus.

12:11b.PRO.012.011 Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto.

12:12b.PRO.012.012 Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.

12:13b.PRO.012.013 Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.

12:14b.PRO.012.014 Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.

12:15b.PRO.012.015 Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

12:16b.PRO.012.016 Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

12:17b.PRO.012.017 Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.

12:18b.PRO.012.018 Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

12:19b.PRO.012.019 Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

12:20b.PRO.012.020 Apgaulė­planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą.

12:21b.PRO.012.021 Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.

12:22b.PRO.012.022 Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

12:23b.PRO.012.023 Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.

12:24b.PRO.012.024 Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.

12:25b.PRO.012.025 Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.

12:26b.PRO.012.026 Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.

12:27b.PRO.012.027 Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.

12:28b.PRO.012.028 Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

13

13:1b.PRO.013.001 Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

13:2b.PRO.013.002 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą.

13:3b.PRO.013.003 Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

13:4b.PRO.013.004 Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

13:5b.PRO.013.005 Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

13:6b.PRO.013.006 Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

13:7b.PRO.013.007 Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

13:8b.PRO.013.008 Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.

13:9b.PRO.013.009 Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

13:10b.PRO.013.010 Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

13:11b.PRO.013.011 Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas­ praturtėja.

13:12b.PRO.013.012 Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas­ gyvybės medis.

13:13b.PRO.013.013 Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.

13:14b.PRO.013.014 Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

13:15b.PRO.013.015 Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

13:16b.PRO.013.016 Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

13:17b.PRO.013.017 Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

13:18b.PRO.013.018 Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.

13:19b.PRO.013.019 Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.

13:20b.PRO.013.020 Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

13:21b.PRO.013.021 Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

13:22b.PRO.013.022 Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

13:23b.PRO.013.023 Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

13:24b.PRO.013.024 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

13:25b.PRO.013.025 Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.

14

14:1b.PRO.014.001 Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

14:2b.PRO.014.002 Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

14:3b.PRO.014.003 Kvailio burnoje­išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

14:4b.PRO.014.004 Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

14:5b.PRO.014.005 Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

14:6b.PRO.014.006 Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

14:7b.PRO.014.007 Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

14:8b.PRO.014.008 Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

14:9b.PRO.014.009 Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

14:10b.PRO.014.010 Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

14:11b.PRO.014.011 Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

14:12b.PRO.014.012 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

14:13b.PRO.014.013 Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

14:14b.PRO.014.014 Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus­savo.

14:15b.PRO.014.015 Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

14:16b.PRO.014.016 Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

14:17b.PRO.014.017 Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

14:18b.PRO.014.018 Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

14:19b.PRO.014.019 Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

14:20b.PRO.014.020 Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

14:21b.PRO.014.021 Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

14:22b.PRO.014.022 Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

14:23b.PRO.014.023 Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

14:24b.PRO.014.024 Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

14:25b.PRO.014.025 Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

14:26b.PRO.014.026 Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

14:27b.PRO.014.027 Viešpaties baimė­gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

14:28b.PRO.014.028 Gausi tauta­garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

14:29b.PRO.014.029 Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

14:30b.PRO.014.030 Sveika širdis­kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

14:31b.PRO.014.031 Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

14:32b.PRO.014.032 Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

14:33b.PRO.014.033 Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

14:34b.PRO.014.034 Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

14:35b.PRO.014.035 Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.

15

15:1b.PRO.015.001 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

15:2b.PRO.015.002 Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

15:3b.PRO.015.003 Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

15:4b.PRO.015.004 Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

15:5b.PRO.015.005 Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

15:6b.PRO.015.006 Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai.

15:7b.PRO.015.007 Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

15:8b.PRO.015.008 Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

15:9b.PRO.015.009 Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

15:10b.PRO.015.010 Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

15:11b.PRO.015.011 Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

15:12b.PRO.015.012 Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

15:13b.PRO.015.013 Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

15:14b.PRO.015.014 Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

15:15b.PRO.015.015 Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

15:16b.PRO.015.016 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

15:17b.PRO.015.017 Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

15:18b.PRO.015.018 Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

15:19b.PRO.015.019 Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus.

15:20b.PRO.015.020 Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

15:21b.PRO.015.021 Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

15:22b.PRO.015.022 Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

15:23b.PRO.015.023 Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

15:24b.PRO.015.024 Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

15:25b.PRO.015.025 Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

15:26b.PRO.015.026 Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

15:27b.PRO.015.027 Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

15:28b.PRO.015.028 Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

15:29b.PRO.015.029 Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

15:30b.PRO.015.030 Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams.

15:31b.PRO.015.031 Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

15:32b.PRO.015.032 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

15:33b.PRO.015.033 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

16

16:1b.PRO.016.001 Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.

16:2b.PRO.016.002 Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

16:3b.PRO.016.003 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

16:4b.PRO.016.004 Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.

16:5b.PRO.016.005 Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

16:6b.PRO.016.006 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

16:7b.PRO.016.007 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

16:8b.PRO.016.008 Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

16:9b.PRO.016.009 Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

16:10b.PRO.016.010 Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.

16:11b.PRO.016.011 Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

16:12b.PRO.016.012 Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.

16:13b.PRO.016.013 Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.

16:14b.PRO.016.014 Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.

16:15b.PRO.016.015 Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.

16:16b.PRO.016.016 Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

16:17b.PRO.016.017 Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

16:18b.PRO.016.018 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą.

16:19b.PRO.016.019 Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

16:20b.PRO.016.020 Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.

16:21b.PRO.016.021 Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.

16:22b.PRO.016.022 Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

16:23b.PRO.016.023 Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

16:24b.PRO.016.024 Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui.

16:25b.PRO.016.025 Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

16:26b.PRO.016.026 Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.

16:27b.PRO.016.027 Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.

16:28b.PRO.016.028 Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

16:29b.PRO.016.029 Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.

16:30b.PRO.016.030 Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.

16:31b.PRO.016.031 Žili plaukai­šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.

16:32b.PRO.016.032 Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

16:33b.PRO.016.033 Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

17

17:1b.PRO.017.001 Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.

17:2b.PRO.017.002 Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

17:3b.PRO.017.003 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

17:4b.PRO.017.004 Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis­pikto liežuvio.

17:5b.PRO.017.005 Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.

17:6b.PRO.017.006 Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė­jų tėvai.

17:7b.PRO.017.007 Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.

17:8b.PRO.017.008 Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.

17:9b.PRO.017.009 Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.

17:10b.PRO.017.010 Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.

17:11b.PRO.017.011 Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.

17:12b.PRO.017.012 Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.

17:13b.PRO.017.013 Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.

17:14b.PRO.017.014 Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.

17:15b.PRO.017.015 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

17:16b.PRO.017.016 Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?

17:17b.PRO.017.017 Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

17:18b.PRO.017.018 Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.

17:19b.PRO.017.019 Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.

17:20b.PRO.017.020 Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.

17:21b.PRO.017.021 Kvailas sūnus­ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.

17:22b.PRO.017.022 Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

17:23b.PRO.017.023 Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.

17:24b.PRO.017.024 Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.

17:25b.PRO.017.025 Kvailas sūnus­apmaudas tėvui ir skausmas motinai.

17:26b.PRO.017.026 Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.

17:27b.PRO.017.027 Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.

17:28b.PRO.017.028 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

18

18:1b.PRO.018.001 Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

18:2b.PRO.018.002 Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

18:3b.PRO.018.003 Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

18:4b.PRO.018.004 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis­tekanti srovė.

18:5b.PRO.018.005 Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.

18:6b.PRO.018.006 Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

18:7b.PRO.018.007 Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai.

18:8b.PRO.018.008 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

18:9b.PRO.018.009 Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.

18:10b.PRO.018.010 Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

18:11b.PRO.018.011 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.

18:12b.PRO.018.012 Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

18:13b.PRO.018.013 Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.

18:14b.PRO.018.014 Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

18:15b.PRO.018.015 Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

18:16b.PRO.018.016 Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.

18:17b.PRO.018.017 Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.

18:18b.PRO.018.018 Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.

18:19b.PRO.018.019 Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.

18:20b.PRO.018.020 Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.

18:21b.PRO.018.021 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

18:22b.PRO.018.022 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

18:23b.PRO.018.023 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

18:24b.PRO.018.024 Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.

19

19:1b.PRO.019.001 Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

19:2b.PRO.019.002 Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

19:3b.PRO.019.003 Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

19:4b.PRO.019.004 Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

19:5b.PRO.019.005 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

19:6b.PRO.019.006 Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

19:7b.PRO.019.007 Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

19:8b.PRO.019.008 Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

19:9b.PRO.019.009 Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

19:10b.PRO.019.010 Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.

19:11b.PRO.019.011 Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

19:12b.PRO.019.012 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams.

19:13b.PRO.019.013 Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

19:14b.PRO.019.014 Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties.

19:15b.PRO.019.015 Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

19:16b.PRO.019.016 Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.

19:17b.PRO.019.017 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

19:18b.PRO.019.018 Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

19:19b.PRO.019.019 Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.

19:20b.PRO.019.020 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

19:21b.PRO.019.021 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

19:22b.PRO.019.022 Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

19:23b.PRO.019.023 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

19:24b.PRO.019.024 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.

19:25b.PRO.019.025 Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.

19:26b.PRO.019.026 Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

19:27b.PRO.019.027 Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

19:28b.PRO.019.028 Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

19:29b.PRO.019.029 Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.

20

20:1b.PRO.020.001 Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

20:2b.PRO.020.002 Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

20:3b.PRO.020.003 Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

20:4b.PRO.020.004 Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

20:5b.PRO.020.005 Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

20:6b.PRO.020.006 Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

20:7b.PRO.020.007 Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

20:8b.PRO.020.008 Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

20:9b.PRO.020.009 Kas gali sakyti: “Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?

20:10b.PRO.020.010 Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

20:11b.PRO.020.011 Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

20:12b.PRO.020.012 Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

20:13b.PRO.020.013 Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

20:14b.PRO.020.014 Pirkėjas sako: “Niekam tikę, niekam tikę!”, o nuėjęs savo keliu giriasi.

20:15b.PRO.020.015 Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

20:16b.PRO.020.016 Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

20:17b.PRO.020.017 Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

20:18b.PRO.020.018 Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

20:19b.PRO.020.019 Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

20:20b.PRO.020.020 Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

20:21b.PRO.020.021 Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

20:22b.PRO.020.022 Nesakyk: “Atlyginsiu už pikta”. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

20:23b.PRO.020.023 Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

20:24b.PRO.020.024 Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

20:25b.PRO.020.025 Spąstai žmogui­padaryti įžadą, o po to galvoti.

20:26b.PRO.020.026 Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

20:27b.PRO.020.027 Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

20:28b.PRO.020.028 Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

20:29b.PRO.020.029 Jaunuolių garbė­jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

20:30b.PRO.020.030 Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.

21

21:1b.PRO.021.001 Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori.

21:2b.PRO.021.002 Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį.

21:3b.PRO.021.003 Tiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka.

21:4b.PRO.021.004 Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.

21:5b.PRO.021.005 Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti­į nuostolį.

21:6b.PRO.021.006 Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties.

21:7b.PRO.021.007 Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga.

21:8b.PRO.021.008 Nusikaltėlio kelias yra vingiuotas, nekaltojo darbai teisūs.

21:9b.PRO.021.009 Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

21:10b.PRO.021.010 Nedorėlio siela trokšta pikto, jis nesigaili artimo.

21:11b.PRO.021.011 Kai nubaudžiamas niekintojas, neišmanėlis tampa išmintingas. Kai išmintingas pamokomas, jis įgyja supratimo.

21:12b.PRO.021.012 Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes.

21:13b.PRO.021.013 Kas neklauso vargšo šauksmo, pats šauks, bet nebus išgirstas.

21:14b.PRO.021.014 Slapta dovana nuramina pyktį, o dovana į antį­stiprią rūstybę.

21:15b.PRO.021.015 Teisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina.

21:16b.PRO.021.016 Nuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime.

21:17b.PRO.021.017 Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės.

21:18b.PRO.021.018 Nedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlis­už nekaltąjį.

21:19b.PRO.021.019 Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.

21:20b.PRO.021.020 Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.

21:21b.PRO.021.021 Kas seka teisumą ir gailestingumą, suranda gyvenimą, teisumą ir garbę.

21:22b.PRO.021.022 Išmintingasis užima stipriųjų miestą ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitikėjo.

21:23b.PRO.021.023 Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.

21:24b.PRO.021.024 Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.

21:25b.PRO.021.025 Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti.

21:26b.PRO.021.026 Jis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas.

21:27b.PRO.021.027 Nedorėlio auka Viešpats bjaurisi, tuo labiau, jei ji aukojama klastinga širdimi.

21:28b.PRO.021.028 Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo.

21:29b.PRO.021.029 Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus.

21:30b.PRO.021.030 Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.

21:31b.PRO.021.031 Žirgas ruošiamas kovos dienai, bet pergalę teikia Viešpats.

22

22:1b.PRO.022.001 Geras vardas yra vertingesnis už didelius turtus, o palankumas­už sidabrą ir auksą.

22:2b.PRO.022.002 Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.

22:3b.PRO.022.003 Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

22:4b.PRO.022.004 Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.

22:5b.PRO.022.005 Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų.

22:6b.PRO.022.006 Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.

22:7b.PRO.022.007 Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu.

22:8b.PRO.022.008 Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.

22:9b.PRO.022.009 Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.

22:10b.PRO.022.010 Išmesk niekintoją, ir liausis vaidai, barniai ir priekaištai.

22:11b.PRO.022.011 Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi.

22:12b.PRO.022.012 Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais.

22:13b.PRO.022.013 Tinginys sako: “Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!”

22:14b.PRO.022.014 Svetimos moters lūpos­gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.

22:15b.PRO.022.015 Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.

22:16b.PRO.022.016 Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.

22:17b.PRO.022.017 Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.

22:18b.PRO.022.018 Tau bus malonu laikyti juos savo širdyje, ir jie tiks tavo lūpose.

22:19b.PRO.022.019 Šiandien tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu.

22:20b.PRO.022.020 Ar aš neužrašiau tau prakilnių dalykų apie patarimus ir pažinimą,

22:21b.PRO.022.021 kad pamokyčiau tave tiesos žodžių tikrumo ir tu galėtum duoti atsakymą tiems, kurie klaus tavęs?

22:22b.PRO.022.022 Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,

22:23b.PRO.022.023 nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.

22:24b.PRO.022.024 Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,

22:25b.PRO.022.025 kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.

22:26b.PRO.022.026 Nebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą;

22:27b.PRO.022.027 jei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį?

22:28b.PRO.022.028 Nepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė.

22:29b.PRO.022.029 Ar matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones.

23

23:1b.PRO.023.001 Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.

23:2b.PRO.023.002 Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.

23:3b.PRO.023.003 Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

23:4b.PRO.023.004 Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.

23:5b.PRO.023.005 Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.

23:6b.PRO.023.006 Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,

23:7b.PRO.023.007 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.

23:8b.PRO.023.008 Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.

23:9b.PRO.023.009 Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.

23:10b.PRO.023.010 Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,

23:11b.PRO.023.011 nes jų Atpirkėjas yra galingas­ Jis gins jų bylą prieš tave.

23:12b.PRO.023.012 Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.

23:13b.PRO.023.013 Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.

23:14b.PRO.023.014 Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.

23:15b.PRO.023.015 Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.

23:16b.PRO.023.016 Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.

23:17b.PRO.023.017 Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.

23:18b.PRO.023.018 Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.

23:19b.PRO.023.019 Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.

23:20b.PRO.023.020 Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.

23:21b.PRO.023.021 Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.

23:22b.PRO.023.022 Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.

23:23b.PRO.023.023 Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.

23:24b.PRO.023.024 Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.

23:25b.PRO.023.025 Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.

23:26b.PRO.023.026 Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.

23:27b.PRO.023.027 Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris­siauras šulinys.

23:28b.PRO.023.028 Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.

23:29b.PRO.023.029 Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?

23:30b.PRO.023.030 Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.

23:31b.PRO.023.031 Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!

23:32b.PRO.023.032 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.

23:33b.PRO.023.033 Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.

23:34b.PRO.023.034 Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.

23:35b.PRO.023.035 Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.

24

24:1b.PRO.024.001 Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

24:2b.PRO.024.002 nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

24:3b.PRO.024.003 Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.

24:4b.PRO.024.004 Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

24:5b.PRO.024.005 Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.

24:6b.PRO.024.006 Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

24:7b.PRO.024.007 Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.

24:8b.PRO.024.008 Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.

24:9b.PRO.024.009 Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

24:10b.PRO.024.010 Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.

24:11b.PRO.024.011 Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.

24:12b.PRO.024.012 Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

24:13b.PRO.024.013 Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

24:14b.PRO.024.014 Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

24:15b.PRO.024.015 Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.

24:16b.PRO.024.016 Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

24:17b.PRO.024.017 Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,

24:18b.PRO.024.018 kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

24:19b.PRO.024.019 Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.

24:20b.PRO.024.020 Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

24:21b.PRO.024.021 Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.

24:22b.PRO.024.022 Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.

24:23b.PRO.024.023 Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

24:24b.PRO.024.024 Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

24:25b.PRO.024.025 Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.

24:26b.PRO.024.026 Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

24:27b.PRO.024.027 Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.

24:28b.PRO.024.028 Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

24:29b.PRO.024.029 Nesakyk: “Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam”.

24:30b.PRO.024.030 Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.

24:31b.PRO.024.031 Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.

24:32b.PRO.024.032 Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:

24:33b.PRO.024.033 “Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,

24:34b.PRO.024.034 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas”.

25

25:1b.PRO.025.001 Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.

25:2b.PRO.025.002 Dievo šlovė­nuslėpti dalyką, karaliaus garbė­ištirti dalyką.

25:3b.PRO.025.003 Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis.

25:4b.PRO.025.004 Pašalink priemaišas iš sidabro, ir sidabrakalys padarys iš jo indą.

25:5b.PRO.025.005 Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume.

25:6b.PRO.025.006 Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton.

25:7b.PRO.025.007 Geriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis.

25:8b.PRO.025.008 Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave.

25:9b.PRO.025.009 Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems,

25:10b.PRO.025.010 kad kas išgirdęs nesugėdintų tavęs ir tavo garbė nenukentėtų.

25:11b.PRO.025.011 Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.

25:12b.PRO.025.012 Išmintingas įspėjimas paklusniai ausiai yra kaip aukso žiedas ar auksinis papuošalas.

25:13b.PRO.025.013 Ištikimas pasiuntinys yra kaip sniego šaltumas pjūties metu, jis atgaivina šeimininko širdį.

25:14b.PRO.025.014 Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.

25:15b.PRO.025.015 Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.

25:16b.PRO.025.016 Radęs medaus, valgyk, kiek nori, tik nepersivalgyk, kad nereikėtų išvemti.

25:17b.PRO.025.017 Nesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti.

25:18b.PRO.025.018 Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.

25:19b.PRO.025.019 Kaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną.

25:20b.PRO.025.020 Kas dainuoja liūdinčiam, prilygsta tam, kuris atima apsiaustą šaltą dieną arba užpila actą ant žaizdos.

25:21b.PRO.025.021 Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta­pagirdyk.

25:22b.PRO.025.022 Taip darydamas, krausi žarijas ant jo galvos, ir Viešpats atlygins tau.

25:23b.PRO.025.023 Šiaurys vėjas atneša lietų, apkalbos sukelia pyktį.

25:24b.PRO.025.024 Geriau gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

25:25b.PRO.025.025 Kaip šaltas vanduo ištroškusiam, taip gera žinia iš tolimo krašto.

25:26b.PRO.025.026 Kaip sudrumstas šaltinis arba užterštas šulinys yra teisusis, krentąs prieš nedorėlį.

25:27b.PRO.025.027 Negerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė.

25:28b.PRO.025.028 Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.

26

26:1b.PRO.026.001 Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.

26:2b.PRO.026.002 Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

26:3b.PRO.026.003 Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

26:4b.PRO.026.004 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

26:5b.PRO.026.005 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

26:6b.PRO.026.006 Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

26:7b.PRO.026.007 Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

26:8b.PRO.026.008 Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

26:9b.PRO.026.009 Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

26:10b.PRO.026.010 Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

26:11b.PRO.026.011 Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

26:12b.PRO.026.012 Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

26:13b.PRO.026.013 Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!”

26:14b.PRO.026.014 Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

26:15b.PRO.026.015 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

26:16b.PRO.026.016 Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

26:17b.PRO.026.017 Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

26:18b.PRO.026.018 Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

26:19b.PRO.026.019 yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.

26:20b.PRO.026.020 Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

26:21b.PRO.026.021 Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

26:22b.PRO.026.022 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

26:23b.PRO.026.023 Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

26:24b.PRO.026.024 Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

26:25b.PRO.026.025 Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

26:26b.PRO.026.026 Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

26:27b.PRO.026.027 Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

26:28b.PRO.026.028 Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.

27

27:1b.PRO.027.001 Nesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš.

27:2b.PRO.027.002 Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos.

27:3b.PRO.027.003 Akmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu.

27:4b.PRO.027.004 Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui?

27:5b.PRO.027.005 Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė.

27:6b.PRO.027.006 Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas.

27:7b.PRO.027.007 Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus.

27:8b.PRO.027.008 Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo.

27:9b.PRO.027.009 Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai.

27:10b.PRO.027.010 Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli.

27:11b.PRO.027.011 Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.

27:12b.PRO.027.012 Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

27:13b.PRO.027.013 Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

27:14b.PRO.027.014 Kas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu.

27:15b.PRO.027.015 Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs.

27:16b.PRO.027.016 Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų.

27:17b.PRO.027.017 Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą.

27:18b.PRO.027.018 Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos.

27:19b.PRO.027.019 Kaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų.

27:20b.PRO.027.020 Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina.

27:21b.PRO.027.021 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais.

27:22b.PRO.027.022 Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.

27:23b.PRO.027.023 Prižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą,

27:24b.PRO.027.024 nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms.

27:25b.PRO.027.025 Kai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės.

27:26b.PRO.027.026 Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti.

27:27b.PRO.027.027 Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.

28

28:1b.PRO.028.001 Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.

28:2b.PRO.028.002 Dėl šalies nuodėmių daugėja kunigaikščių, bet, jei valdovas išmintingas ir sumanus, ji ilgai išsilaiko.

28:3b.PRO.028.003 Vargšas, kuris spaudžia vargšą, yra panašus į smarkų lietų, kuris sunaikina derlių.

28:4b.PRO.028.004 Kurie nesilaiko įstatymo, giria nedorėlius; kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems.

28:5b.PRO.028.005 Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską.

28:6b.PRO.028.006 Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.

28:7b.PRO.028.007 Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.

28:8b.PRO.028.008 Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.

28:9b.PRO.028.009 Kas neklauso įstatymo, to malda­pasibjaurėjimas.

28:10b.PRO.028.010 Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.

28:11b.PRO.028.011 Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.

28:12b.PRO.028.012 Kai teisieji viešpatauja,­didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi.

28:13b.PRO.028.013 Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.

28:14b.PRO.028.014 Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.

28:15b.PRO.028.015 Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.

28:16b.PRO.028.016 Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas.

28:17b.PRO.028.017 Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.

28:18b.PRO.028.018 Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.

28:19b.PRO.028.019 Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.

28:20b.PRO.028.020 Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.

28:21b.PRO.028.021 Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals.

28:22b.PRO.028.022 Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.

28:23b.PRO.028.023 Kas pabara klystantį, susilauks daugiau palankumo negu tas, kuris jam pataikauja liežuviu.

28:24b.PRO.028.024 Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras.

28:25b.PRO.028.025 Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.

28:26b.PRO.028.026 Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.

28:27b.PRO.028.027 Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.

28:28b.PRO.028.028 Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų.

29

29:1b.PRO.029.001 Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.

29:2b.PRO.029.002 Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.

29:3b.PRO.029.003 Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.

29:4b.PRO.029.004 Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.

29:5b.PRO.029.005 Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.

29:6b.PRO.029.006 Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.

29:7b.PRO.029.007 Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.

29:8b.PRO.029.008 Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.

29:9b.PRO.029.009 Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės.

29:10b.PRO.029.010 Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.

29:11b.PRO.029.011 Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

29:12b.PRO.029.012 Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

29:13b.PRO.029.013 Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.

29:14b.PRO.029.014 Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.

29:15b.PRO.029.015 Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

29:16b.PRO.029.016 Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.

29:17b.PRO.029.017 Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.

29:18b.PRO.029.018 Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.

29:19b.PRO.029.019 Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.

29:20b.PRO.029.020 Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

29:21b.PRO.029.021 Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.

29:22b.PRO.029.022 Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.

29:23b.PRO.029.023 Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

29:24b.PRO.029.024 Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.

29:25b.PRO.029.025 Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.

29:26b.PRO.029.026 Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.

29:27b.PRO.029.027 Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.

30

30:1b.PRO.030.001 Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:

30:2b.PRO.030.002 “Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.

30:3b.PRO.030.003 Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

30:4b.PRO.030.004 Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

30:5b.PRO.030.005 Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

30:6b.PRO.030.006 Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

30:7b.PRO.030.007 Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.

30:8b.PRO.030.008 Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

30:9b.PRO.030.009 kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

30:10b.PRO.030.010 Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

30:11b.PRO.030.011 Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

30:12b.PRO.030.012 Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

30:13b.PRO.030.013 Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

30:14b.PRO.030.014 Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

30:15b.PRO.030.015 Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.

30:16b.PRO.030.016 Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis­ji nesako: ‘Užtenka!’

30:17b.PRO.030.017 Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

30:18b.PRO.030.018 Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

30:19b.PRO.030.019 erelio kelias padangėje, gyvatės­ant uolos, laivo­jūroje ir vyro kelias su mergaite.

30:20b.PRO.030.020 Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

30:21b.PRO.030.021 Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

30:22b.PRO.030.022 tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

30:23b.PRO.030.023 bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

30:24b.PRO.030.024 Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

30:25b.PRO.030.025 skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;

30:26b.PRO.030.026 triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

30:27b.PRO.030.027 skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

30:28b.PRO.030.028 voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.

30:29b.PRO.030.029 Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

30:30b.PRO.030.030 liūtas­stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;

30:31b.PRO.030.031 kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.

30:32b.PRO.030.032 Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

30:33b.PRO.030.033 Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.

31

31:1b.PRO.031.001 Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:

31:2b.PRO.031.002 “Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?

31:3b.PRO.031.003 Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

31:4b.PRO.031.004 Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,

31:5b.PRO.031.005 kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

31:6b.PRO.031.006 Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.

31:7b.PRO.031.007 Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

31:8b.PRO.031.008 Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

31:9b.PRO.031.009 Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

31:10b.PRO.031.010 Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

31:11b.PRO.031.011 Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.

31:12b.PRO.031.012 Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.

31:13b.PRO.031.013 Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.

31:14b.PRO.031.014 Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.

31:15b.PRO.031.015 Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.

31:16b.PRO.031.016 Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.

31:17b.PRO.031.017 Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.

31:18b.PRO.031.018 Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.

31:19b.PRO.031.019 Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.

31:20b.PRO.031.020 Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.

31:21b.PRO.031.021 Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.

31:22b.PRO.031.022 Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai.

31:23b.PRO.031.023 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.

31:24b.PRO.031.024 Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.

31:25b.PRO.031.025 Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

31:26b.PRO.031.026 Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.

31:27b.PRO.031.027 Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.

31:28b.PRO.031.028 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:

31:29b.PRO.031.029 ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’

31:30b.PRO.031.030 Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

31:31b.PRO.031.031 Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.