Nehemiah (Lithuanian)

1

1:1b.NEH.001.001 Nehemijo, Hachalijos sūnaus, žodžiai. Dvidešimtaisiais metais, Kislevo mėnesį, aš buvau sostinėje Sūzuose.

1:2b.NEH.001.002 Vienas iš mano brolių Hananis atvyko su keliais vyrais iš Judo. Aš juos klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę.

1:3b.NEH.001.003 Jie man atsakė: “Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti”.

1:4b.NEH.001.004 Išgirdęs šituos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą:

1:5b.NEH.001.005 “Viešpatie, didis ir galingas dangaus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie Tave myli ir vykdo Tavo įsakymus.

1:6b.NEH.001.006 Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą. Meldžiuosi dieną ir naktį Tavo akivaizdoje už izraelitus, Tavo tarnus, išpažįstu jų nuodėmes, kuriomis mes visi­aš ir mano tėvai­Tau nusidėjome.

1:7b.NEH.001.007 Mes elgėmės netinkamai prieš Tave ir nesilaikėme Tavo įsakymų, nuostatų ir potvarkių, kuriuos Tu davei savo tarnui Mozei.

1:8b.NEH.001.008 Meldžiu, prisimink žodžius, kuriuos sakei savo tarnui Mozei: ‘Jei jūs nusikalsite, Aš jus išsklaidysiu tarp tautų,

1:9b.NEH.001.009 o jei sugrįšite pas mane, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite, tai Aš jus iš ten surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią išrinkau savo vardui, nors jūsų išsklaidytieji būtų toliausiame žemės pakraštyje’.

1:10b.NEH.001.010 Jie yra Tavo tarnai ir Tavo tauta, kurią išgelbėjai savo didele jėga ir galinga ranka.

1:11b.NEH.001.011 Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse”. Aš tuo laiku buvau karaliaus vyno pilstytojas.

2

2:1b.NEH.002.001 Dvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso metais, Nisano mėnesį, aš pakėliau vyno taurę ir ją padaviau karaliui. Kadangi aš niekada nebūdavau nuliūdęs jo akivaizdoje,

2:2b.NEH.002.002 karalius klausė manęs: “Kodėl tavo veidas nusiminęs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdies skausmas”. Aš labai nusigandau

2:3b.NEH.002.003 ir tariau karaliui: “Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip man neliūdėti, kai miestas, kuriame yra mano tėvų kapai, apleistas ir jo vartai ugnies sunaikinti?”

2:4b.NEH.002.004 Karalius klausė: “Ko norėtum?” Aš meldžiausi dangaus Dievui

2:5b.NEH.002.005 ir tariau karaliui: “Jei karaliui patiktų ir tavo tarnas surastų malonę tavo akyse, siųsk mane į Judą, į mano tėvų kapų miestą, kad galėčiau jį atstatyti”.

2:6b.NEH.002.006 Karalius, karalienei sėdint šalia jo, sakė man: “Kiek užtruksi kelionėje ir kada sugrįši?” Karaliui patiko mane pasiųsti, ir aš nurodžiau jam laiką.

2:7b.NEH.002.007 Be to, aš sakiau karaliui: “Jei karaliui patiktų, tegul duoda man laiškų valdytojams anapus upės, kad jie mane praleistų vykti į Judą,

2:8b.NEH.002.008 ir laišką Asafui, karaliaus girininkui, kad jis man duotų medžių rūmų vartams, miesto sienai ir namams, kuriuose apsigyvensiu”. Karalius davė man, ko prašiau, nes gera Dievo ranka buvo ant manęs.

2:9b.NEH.002.009 Nuvykęs pas valdytojus anapus upės, įteikiau jiems karaliaus laiškus; kartu su manimi buvo karaliaus pasiųsti kariuomenės vadai ir raiteliai.

2:10b.NEH.002.010 Sanbalatas iš Horono ir Tobija, tarnas iš Amono, sužinoję, kad atvyko besirūpinąs izraelitų gerove žmogus, buvo labai nepatenkinti.

2:11b.NEH.002.011 Atvykęs į Jeruzalę ir išbuvęs tris dienas,

2:12b.NEH.002.012 atsikėliau naktį, su manimi atsikėlė ir keli vyrai. Niekam nesakiau, ką Dievas buvo įdėjęs man į širdį daryti Jeruzalėje. Su savimi turėjau tik gyvulį, ant kurio jojau.

2:13b.NEH.002.013 Naktį aš išjojau pro Slėnio vartus priešais Slibino versmę ir jojau Šiukšlių vartų link, apžiūrėdamas Jeruzalės sugriautas sienas ir ugnies sunaikintus vartus.

2:14b.NEH.002.014 Prijojus prie Versmės vartų ir Karaliaus tvenkinio, nebuvo vietos, kur galėtų praeiti gyvulys, kuriuo jojau.

2:15b.NEH.002.015 Aš ėjau palei upelį, apžiūrėdamas sieną ir grįžau atgal pro Slėnio vartus.

2:16b.NEH.002.016 Valdininkai nežinojo, kur aš buvau ir ką dariau. Aš iki šiol niekam nebuvau sakęs: nei žydams, nei kunigams, nei kilmingiesiems, nei valdininkams, nei tiems, kurie turėjo dirbti.

2:17b.NEH.002.017 Tada jiems tariau: “Jūs matote, kokiame varge esame; Jeruzalė apleista ir jos vartai sudeginti. Atstatykime Jeruzalės sieną, kad nebūtų mums pažeminimo”.

2:18b.NEH.002.018 Ir papasakojau jiems, kaip mano Dievo ranka buvo su manimi; taip pat papasakojau, ką karalius man kalbėjo. Jie sakė: “Pakilkime ir statykime”. Taip jie sutvirtino savo rankas geram darbui.

2:19b.NEH.002.019 Kai Sanbalatas iš Horono, Tobija, tarnas iš Amono, ir arabas Gešemas apie tai išgirdo, jie tyčiojosi iš mūsų ir niekino mus, sakydami: “Ką jūs čia dirbate? Ar norite sukilti prieš karalių?”

2:20b.NEH.002.020 Jiems atsakiau: “Dangaus Dievas duos mums sėkmę, o mes, Jo tarnai, statysime. Bet jūs neturite dalies, teisės nė atminimo Jeruzalėje”.

3

3:1b.NEH.003.001 Tuomet vyriausiasis kunigas Eljašibas su savo broliais kunigais pirmasis pradėjo darbą ir atstatė Avių vartus; jie juos atnaujino, įstatė jiems duris ir pašventino juos iki Mejos bokšto ir toliau iki Hananelio bokšto.

3:2b.NEH.003.002 Šalia jo statė Jericho vyrai, o po jų­Imrio sūnus Zakūras.

3:3b.NEH.003.003 Žuvų vartus statė Hasenajo sūnūs; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius.

3:4b.NEH.003.004 Šalia jų sienos dalį taisė Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus Meremotas. Už jo taisė Mešezabelio sūnaus Berechijos sūnus Mešulamas, toliau­Baanos sūnus Cadokas.

3:5b.NEH.003.005 Šalia jų dirbo tekojiečiai, atstatydami sieną, tačiau jų kilmingieji nepalenkė savo sprandų prie Viešpaties darbo.

3:6b.NEH.003.006 Senuosius vartus statė Paseacho sūnus Jehojada ir Besodijos sūnus Mešulamas; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius.

3:7b.NEH.003.007 Greta jų dirbo šios upės pusės valdytojui pavaldūs: gibeonietis Melatija ir meronotietis Jadonas su Gibeono ir Micpos vyrais.

3:8b.NEH.003.008 Šalia jų­Harhajos sūnus Uzielis, auksakalys, ir Hananija, vaistininko sūnus. Jie sutvirtino Jeruzalę iki Plačiosios sienos.

3:9b.NEH.003.009 Po jų­Hūro sūnus Refaja, pusės Jeruzalės viršininkas.

3:10b.NEH.003.010 Po jų­Harumafo sūnus Jedaja iki savo namų. Šalia jo­Hasabnėjo sūnus Hatušas.

3:11b.NEH.003.011 Kitą dalį, taip pat Krosnių bokštą atstatė Harimo sūnus Malkija ir toliau Pahat Moabo sūnus Hašubas.

3:12b.NEH.003.012 Po jų­Ha Lohešo sūnus Šalumas, pusės Jeruzalės viršininkas; jis dirbo su dukterimis.

3:13b.NEH.003.013 Slėnio vartus sutvarkė Hanūnas ir Zanoacho gyventojai; jie atstatė juos, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius. Be to, jie dar atstatė tūkstantį uolekčių sienos iki Šiukšlių vartų.

3:14b.NEH.003.014 Šiukšlių vartus atstatė, sudėjo užraktus ir užkaiščius Rechabo sūnus Malkija, Bet Keremo srities viršininkas.

3:15b.NEH.003.015 Šaltinio vartus sutvarkė Kol Hozės sūnus Šalumas, Micpos srities viršininkas. Jis apdengė stogą, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius ir atstatė Siloamo tvenkinio sieną prie karaliaus sodo iki laiptų, nusileidžiančių iš Dovydo miesto.

3:16b.NEH.003.016 Už jo­Azbuko sūnus Nehemija, pusės Bet Cūro srities viršininkas; jis atstatė iki Dovydo kapų, dirbtinio tvenkinio ir iki karžygių namų.

3:17b.NEH.003.017 Už jo dirbo levitai: Banio sūnus Rehumas ir šalia jo Hašabija, pusės Keilos viršininkas.

3:18b.NEH.003.018 Po jų statė jų broliai: Henadado sūnus Bavajis, pusės Keilos viršininkas,

3:19b.NEH.003.019 ir Ješūvos sūnus Ezeras, Micpos viršininkas; jie taisė sieną iki tako į ginklų sandėlį prie kampo.

3:20b.NEH.003.020 Už jo Zabajo sūnus Baruchas uoliai taisė kitą dalį, nuo kampo iki vyriausiojo kunigo Eljašibo namų vartų.

3:21b.NEH.003.021 Už jo­Meremotas, Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus, nuo Eljašibo namų vartų iki Eljašibo namų galo.

3:22b.NEH.003.022 Po jų taisė kunigai, lygumos vyrai.

3:23b.NEH.003.023 Už jų­Benjaminas ir Hašubas priešais savo namus. Už jų­Azarijas, Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus, greta savo namų.

3:24b.NEH.003.024 Už jo­Henadado sūnus Binujis nuo Azarijos namų iki sienos pasisukimo, iki kampo.

3:25b.NEH.003.025 Uzajo sūnus Palalas­nuo pasisukimo ir bokšto, kuris išsikiša iš karaliaus aukštutinių namų ties sargybos kiemu. Už jo­Parošo sūnus Pedaja

3:26b.NEH.003.026 ir šventyklos tarnai, gyvenantieji Ofelyje; jie atstatė iki Vandens vartų rytuose ir iki išsikišusio bokšto.

3:27b.NEH.003.027 Už jo tekojiečiai statė kitą dalį priešingoje išsikišusio didžiojo bokšto pusėje iki Ofelio sienos.

3:28b.NEH.003.028 Nuo Arklių vartų statė kunigai, kiekvienas ties savo namais.

3:29b.NEH.003.029 Už jų­Imerio sūnus Cadokas ties savo namais. Už jo­Šechanijo sūnus Šemajas, rytinių vartų sargas.

3:30b.NEH.003.030 Už jo­Šelemijo sūnus Hananija ir Zalafo šeštasis sūnus Hanūnas. Už jo­Berechijo sūnus Mešulamas ties savo kambariu.

3:31b.NEH.003.031 Už jo­auksakalio sūnus Malkija iki šventyklos tarnų ir pirklių namo ties Sargybos vartais ir iki kampo kambario.

3:32b.NEH.003.032 O tarp kampo kambario ir Avių vartų statė auksakaliai ir pirkliai.

4

4:1b.NEH.004.001 Sanbalatas, išgirdęs, kad statoma siena, labai pyko ir tyčiojosi iš žydų,

4:2b.NEH.004.002 kalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: “Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?”

4:3b.NEH.004.003 O amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: “Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena”.

4:4b.NEH.004.004 Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę.

4:5b.NEH.004.005 Neatleisk jiems nuodėmių ir nepamiršk jų nusikaltimų, nes jie įžeidė dirbančius.

4:6b.NEH.004.006 Mes statėme sieną ir pusę jos jau pastatėme, nes žmonės noriai dirbo.

4:7b.NEH.004.007 Sanbalatas, Tobija, arabai, amonitai ir ašdodiečiai, išgirdę, kad Jeruzalės sienos atstatomos ir spragos užtaisomos, labai supyko

4:8b.NEH.004.008 ir nutarė kartu kovoti prieš Jeruzalę bei trukdyti darbą.

4:9b.NEH.004.009 Mes meldėme Dievą ir pastatėme sargybinius budėti dieną ir naktį.

4:10b.NEH.004.010 Judas sakė: “Nešikų jėgos senka, o griuvėsių dar daug. Mes neįstengsime atstatyti sienų”.

4:11b.NEH.004.011 O mūsų priešai kalbėjo: “Jie nesužinos ir nepastebės mūsų, kai mes, atsiradę tarp jų, išžudysime juos ir sustabdysime darbą”.

4:12b.NEH.004.012 Jų kaimynystėje gyveną žydai ateidavo ir dešimt kartų sakė mums, kad jie ateis iš visų pusių prieš mus.

4:13b.NEH.004.013 Žemesnėse ir atvirose vietose už sienos aš pastačiau žmones, ginkluotus kardais, ietimis ir lankais.

4:14b.NEH.004.014 Apžiūrėjęs tariau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: “Nebijokite jų! Atsiminkite Viešpatį, didingą ir baisų, ir kovokite už savo brolius, sūnus, dukteris, žmonas ir savo namus”.

4:15b.NEH.004.015 Mūsų priešai išgirdo, kad tai mums žinoma, ir Dievas pavertė niekais jų planus; o mes visi grįžome prie statybos, kiekvienas prie savo darbo.

4:16b.NEH.004.016 Nuo tos dienos pusė mano tarnų dirbo darbą, o kita pusė ėjo sargybą, apsiginklavę ietimis, skydais, lankais ir šarvais; vyresnieji buvo sustoję už visų žydų.

4:17b.NEH.004.017 Tie, kurie statė sieną, taip pat ir naštų nešėjai buvo ginkluoti; viena ranka dirbo, o kitoje rankoje laikė ginklą.

4:18b.NEH.004.018 Kiekvienas darbininkas nešiojo prisijuosęs kardą, o trimitininkas stovėjo šalia manęs.

4:19b.NEH.004.019 Aš pranešiau kilmingiesiems, viršininkams ir visiems žmonėms: “Darbas yra didelis ir platus. Mes pasiskirstę ant sienos toli vienas nuo kito.

4:20b.NEH.004.020 Išgirdę trimito garsą, tuojau susirinkite prie mūsų. Mūsų Dievas kariaus už mus!”

4:21b.NEH.004.021 Taip mes dirbome, o pusė iš jų laikė rankose ietį nuo aušros iki sutemų.

4:22b.NEH.004.022 Tuo metu aš įsakiau žmonėms: “Kiekvienas su savo tarnu tegul nakvoja Jeruzalėje, kad naktį jie eitų sargybą, o dieną dirbtų”.

4:23b.NEH.004.023 Nei aš pats, nei mano broliai, nei mano tarnai, nei sargybiniai, lydėję mane, nenusivilkdavo savo drabužių; nusivilkdavo kiekvienas tik tada, kai reikėdavo apsiprausti.

5

5:1b.NEH.005.001 Kilo didelis žmonių ir jų moterų šauksmas prieš savo brolius žydus.

5:2b.NEH.005.002 Vieni sakė: “Mūsų su sūnumis ir dukterimis yra daug. Pirkime grūdus, kad turėtume ką valgyti ir išliktume gyvi!”

5:3b.NEH.005.003 Kiti sakė: “Savo laukus, vynuogynus ir namus užstatėme už grūdus, kad apsigintume nuo bado”.

5:4b.NEH.005.004 Dar kiti sakė: “Mes turime skolintis pinigų iš karaliaus, užstatydami savo laukus ir vynuogynus.

5:5b.NEH.005.005 Mes esame tokie pat, kaip ir mūsų broliai; mūsų vaikai yra tokie pat, kaip ir jų vaikai. Tačiau mes turime atiduoti savo sūnus ir dukteris vergais, ir kai kurių mūsų dukterys jau yra vergės. Mes negalime jų išpirkti, nes mūsų laukai ir vynuogynai priklauso kitiems”.

5:6b.NEH.005.006 Išgirdęs tą šauksmą ir tuos žodžius, labai supykau.

5:7b.NEH.005.007 Apsvarsčiau reikalą ir sudraudžiau kilminguosius ir viršininkus, sakydamas: “Jūs kiekvienas lupate palūkanas iš savo brolio”. Sušaukęs visuotinį susirinkimą,

5:8b.NEH.005.008 kalbėjau: “Kiek leido mūsų išgalės, mes išpirkome savo brolius žydus, kurie buvo parduoti pagonims, o jūs verčiate savo brolius parsiduoti jums!” Jie tylėjo ir nieko neatsakė.

5:9b.NEH.005.009 Aš tęsiau: “Negerai darote! Argi neturėtumėte bijoti Dievo ir neduoti progos pagonims mūsų gėdinti?

5:10b.NEH.005.010 Aš, mano broliai ir mano tarnai taip pat skolinome pinigų ir grūdų. Dovanokime jiems šitą skolą!

5:11b.NEH.005.011 Šiandien pat grąžinkite jiems dirvas, vynuogynus, alyvų sodus bei namus ir dalį skolų: pinigus, javus, vyną ir aliejų, ką ėmėte palūkanų”.

5:12b.NEH.005.012 Tuomet jie atsakė: “Viską grąžinsime ir skolų iš jų nereikalausime, darysime, kaip sakei”. Pasišaukęs kunigus, prisaikdinau juos žmonėms girdint, kad vykdytų savo pažadą.

5:13b.NEH.005.013 Aš iškračiau savo antį ir tariau: “Tegul Dievas taip pat iškrato kiekvieną, kuris neištesės šito pažado, iš jo namų ir iš įsigytos nuosavybės ir tegul jis lieka tuščias”. Visi susirinkusieji tarė: “Amen”. Ir šlovino Viešpatį. Žmonės vykdė, ką buvo pasižadėję.

5:14b.NEH.005.014 Nuo tos dienos, kai buvau paskirtas valdytoju Judo krašte, nuo dvidešimtųjų iki trisdešimt antrųjų karaliaus Artakserkso metų, dvylika metų aš su savo broliais nevalgiau valdytojo duonos.

5:15b.NEH.005.015 Valdytojai, buvę iki manęs, skriaudė žmones, imdami iš jų duonos ir vyno ir keturiasdešimt šekelių sidabro; taip pat ir jų tarnai išnaudojo tautą, bet aš taip nedariau, bijodamas Dievo.

5:16b.NEH.005.016 Aš taip pat tęsiau darbą prie sienos ir neįsigijau jokios nuosavybės; visi mano tarnai irgi dirbo prie statybos.

5:17b.NEH.005.017 Be to, šimtas penkiasdešimt žydų ir viršininkų valgė prie mano stalo, neskaičiuojant svetimų tautų žmonių, kurie apsilankydavo pas mus.

5:18b.NEH.005.018 Kasdien man paruošdavo vieną jautį, šešias rinktines avis ir paukščių; kas dešimtą dieną gausiai pristatydavo visokio vyno; aš nereikalaudavau valdytojo duonos, nes skurdas sunkiai slėgė tautą.

5:19b.NEH.005.019 Mano Dieve, priskaityk mano naudai visa, ką padariau šiai tautai!

6

6:1b.NEH.006.001 Kai Sanbalatui, Tobijai, arabui Gešemui ir visiems kitiems mūsų priešams buvo pranešta, kad siena atstatyta, spragos užtaisytos, tik dar nebuvau įstatęs durų vartuose,

6:2b.NEH.006.002 Sanbalatas ir Gešemas kvietė mane susitikti su jais viename kaime Onojo lygumoje. Tačiau jie buvo sugalvoję prieš mane pikta.

6:3b.NEH.006.003 Aš jiems pranešiau: “Dirbu didelį darbą ir negaliu ateiti. Darbas susitrukdytų, jei eičiau pas jus, palikdamas jį”.

6:4b.NEH.006.004 Jie darė taip keturis kartus; aš jiems atsakiau tą patį.

6:5b.NEH.006.005 Sanbalatas penktą kartą siuntė pas mane savo tarną su atviru laišku rankoje.

6:6b.NEH.006.006 Jame buvo parašyta: “Tautose sklinda gandas ir Gešemas tai tvirtina, kad tu ir žydai ruošiatės maištui; todėl tu pastatei sieną, kad galėtum tapti jų karaliumi.

6:7b.NEH.006.007 Taip pat jau esi paskyręs ir pranašų, kad jie skelbtų Jeruzalėje tave esant Judo karaliumi. Šitos kalbos bus praneštos karaliui. Taigi dabar ateik pasitarti”.

6:8b.NEH.006.008 Aš pasiunčiau jam atsakymą: “Nieko panašaus nėra, tai tik tavo prasimanymai”.

6:9b.NEH.006.009 Jie norėjo mus įbauginti, manydami: “Jie nuleis rankas, ir darbas nebus užbaigtas”. Tačiau tas mane dar labiau sustiprino.

6:10b.NEH.006.010 Kartą aš atėjau į Mehetabelio sūnaus Delajos sūnaus Šemajos namus. Jis užsirakino ir kalbėjo man: “Eikime į Dievo namus, į šventyklą, ir užrakinkime duris, nes nakčia jie ateis tavęs nužudyti”.

6:11b.NEH.006.011 Aš jam atsakiau: “Ar aš turėčiau bėgti? Kas aš esu, kad eičiau į šventyklą gelbėtis? Neisiu”.

6:12b.NEH.006.012 Supratau, kad Dievas jo nesiuntė; jis man kalbėjo taip, nes buvo Tobijos ir Sanbalato papirktas,

6:13b.NEH.006.013 kad mane įbaugintų ir aš taip padarydamas nusidėčiau. Jie tai būtų panaudoję man sugėdinti.

6:14b.NEH.006.014 Mano Dieve, prisimink Tobiją ir Sanbalatą pagal jų darbus, taip pat pranašę Noadiją ir kitus pranašus, norėjusius įbauginti mane.

6:15b.NEH.006.015 Siena buvo baigta Elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt dvi dienas.

6:16b.NEH.006.016 Mūsų priešai ir apylinkėje gyveną pagonys, pamatę mūsų darbą, pasijuto labai pažeminti, nes suprato, kad šitas darbas buvo padarytas mūsų Dievo.

6:17b.NEH.006.017 Tomis dienomis Judo kilmingieji dažnai susirašinėjo su Tobija.

6:18b.NEH.006.018 Daugelis Jude buvo prisiekę jam, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas; be to, Tobijo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį.

6:19b.NEH.006.019 Jie kalbėjo apie jo gerus darbus man girdint, o mano žodžius pranešdavo jam. Tobijas siuntė laiškus, norėdamas mane įbauginti.

7

7:1b.NEH.007.001 Kai buvo baigta siena, įstatytos durys ir paskirti vartininkai, giedotojai ir levitai,

7:2b.NEH.007.002 daviau savo broliui Hananiui ir rūmų viršininkui Hananijai paliepimą dėl Jeruzalės, nes jie buvo ištikimi ir dievobaimingi vyrai.

7:3b.NEH.007.003 Įsakiau jiems neatidaryti Jeruzalės vartų iki saulės kaitros, o uždaryti bei užsklęsti juos prieš sutemstant. Sargybas statyti iš Jeruzalės gyventojų, kiekvieną arti jo namų.

7:4b.NEH.007.004 Miestas buvo platus ir didelis, bet žmonių ir namų jame buvo mažai.

7:5b.NEH.007.005 Dievas įdėjo į mano širdį sukviesti kilminguosius, viršininkus ir tautą ir surašyti giminėmis. Suradau sąrašus pirmųjų, grįžusių iš nelaisvės.

7:6b.NEH.007.006 Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nabuchodonosaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą.

7:7b.NEH.007.007 Jiems vadovavo Zorobabelis, Jozuė, Nehemija, Azarija, Raamija, Nahamanis, Mordechajas, Bilšanas, Misperetas, Bigvajas, Nehumas ir Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius:

7:8b.NEH.007.008 Parošo palikuonių buvo du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;

7:9b.NEH.007.009 Šefatijos­trys šimtai septyniasdešimt du;

7:10b.NEH.007.010 Aracho­šeši šimtai penkiasdešimt du;

7:11b.NEH.007.011 Pahat Moabo palikuonių iš Ješūvos ir Joabo giminės­du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika;

7:12b.NEH.007.012 Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

7:13b.NEH.007.013 Zatuvo­aštuoni šimtai keturiasdešimt penki;

7:14b.NEH.007.014 Zakajo­septyni šimtai šešiasdešimt;

7:15b.NEH.007.015 Binujo­šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni;

7:16b.NEH.007.016 Bebajo­šeši šimtai dvidešimt aštuoni;

7:17b.NEH.007.017 Azgado­du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du;

7:18b.NEH.007.018 Adonikamo­šeši šimtai šešiasdešimt septyni;

7:19b.NEH.007.019 Bigvajo­du tūkstančiai šešiasdešimt septyni;

7:20b.NEH.007.020 Adino­šeši šimtai penkiasdešimt penki;

7:21b.NEH.007.021 Atero palikuonių iš Ezekijo­ devyniasdešimt aštuoni;

7:22b.NEH.007.022 Hašumo­trys šimtai dvidešimt aštuoni;

7:23b.NEH.007.023 Becajo­trys šimtai dvidešimt keturi;

7:24b.NEH.007.024 Harifo­šimtas dvylika;

7:25b.NEH.007.025 Gibeono­devyniasdešimt penki;

7:26b.NEH.007.026 Betliejaus ir Netofos vyrų­šimtas aštuoniasdešimt aštuoni;

7:27b.NEH.007.027 Anatoto vyrų­šimtas dvidešimt aštuoni;

7:28b.NEH.007.028 Bet Azmaveto vyrų­keturiasdešimt du;

7:29b.NEH.007.029 Kirjat Jearimo, Kefyros ir Beeroto vyrų­septyniasdešimt trys;

7:30b.NEH.007.030 Ramos ir Gebos vyrų­šeši šimtai dvidešimt vienas;

7:31b.NEH.007.031 Michmašo vyrų­šimtas dvidešimt du;

7:32b.NEH.007.032 Betelio ir Ajo vyrų­šimtas dvidešimt trys;

7:33b.NEH.007.033 Kito Nebojo vyrų­penkiasdešimt du;

7:34b.NEH.007.034 Kito Elamo palikuonių­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

7:35b.NEH.007.035 Harimo­trys šimtai dvidešimt;

7:36b.NEH.007.036 Jericho­trys šimtai keturiasdešimt penki;

7:37b.NEH.007.037 Lodo, Hadido ir Onojo­septyni šimtai dvidešimt vienas;

7:38b.NEH.007.038 Senavos­trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt.

7:39b.NEH.007.039 Kunigų: Jedajos palikuonių iš Ješūvos namų­devyni šimtai septyniasdešimt trys;

7:40b.NEH.007.040 Imero­tūkstantis penkiasdešimt du;

7:41b.NEH.007.041 Pašhūro­tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;

7:42b.NEH.007.042 Harimo­tūkstantis septyniolika.

7:43b.NEH.007.043 Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodvos sūnų­septyniasdešimt keturi.

7:44b.NEH.007.044 Giedotojų: Asafo palikuonių­ šimtas keturiasdešimt aštuoni.

7:45b.NEH.007.045 Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių­šimtas trisdešimt aštuoni.

7:46b.NEH.007.046 Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto,

7:47b.NEH.007.047 Keroso, Sijos, Padono,

7:48b.NEH.007.048 Lebanos, Hagabos, Šalmajo,

7:49b.NEH.007.049 Hanano, Gidelio, Gaharo,

7:50b.NEH.007.050 Reajos, Recino, Nekodos,

7:51b.NEH.007.051 Gazamo, Uzos, Paseacho,

7:52b.NEH.007.052 Besajo, Meunimo, Nefišsos,

7:53b.NEH.007.053 Bakbuko, Hakufos, Harhūro,

7:54b.NEH.007.054 Baclito, Mehidos, Haršos,

7:55b.NEH.007.055 Barkoso, Siseros, Temacho,

7:56b.NEH.007.056 Neciacho ir Hatifos palikuonys.

7:57b.NEH.007.057 Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Peridos,

7:58b.NEH.007.058 Jaalos, Darkono, Gidelio,

7:59b.NEH.007.059 Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amono palikuonys.

7:60b.NEH.007.060 Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.

7:61b.NEH.007.061 Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie kilę iš Izraelio:

7:62b.NEH.007.062 Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių­šeši šimtai keturiasdešimt du.

7:63b.NEH.007.063 Iš kunigų: Hobajos, Hakoco, Barzilajaus (kuris buvo vedęs gileadito Barzilajaus dukterį ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys.

7:64b.NEH.007.064 Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau nerado; todėl jie buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.

7:65b.NEH.007.065 Tiršata jiems uždraudė valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu.

7:66b.NEH.007.066 Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt,

7:67b.NEH.007.067 neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo giedotojų vyrų ir moterų­du šimtus keturiasdešimt penkis.

7:68b.NEH.007.068 Arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų­du šimtai keturiasdešimt penki,

7:69b.NEH.007.069 kupranugarių­keturi šimtai trisdešimt penki, asilų­šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

7:70b.NEH.007.070 Kai kurie šeimų vadai aukojo darbui. Tiršata davė tūkstantį drachmų aukso, penkiasdešimt šlakstytuvų, penkis šimtus trisdešimt kunigų apdarų.

7:71b.NEH.007.071 Kai kurie šeimų vadai­dvidešimt tūkstančių drachmų aukso ir du tūkstančius du šimtus minų sidabro.

7:72b.NEH.007.072 Visų kitų dovanos buvo dvidešimt tūkstančių drachmų aukso, du tūkstančiai minų sidabro ir šešiasdešimt septyni kunigų apdarai.

7:73b.NEH.007.073 Kunigai, levitai, giedotojai, vartininkai, dalis tautos, šventyklos tarnai ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose. Septintą mėnesį izraelitai buvo savo miestuose.

8

8:1b.NEH.008.001 Septintą mėnesį visi žmonės iki vieno susirinko Vandens vartų aikštėje ir sakė Rašto žinovui Ezrai atnešti knygą Mozės įstatymo, kurį Viešpats buvo davęs Izraeliui.

8:2b.NEH.008.002 Septinto mėnesio pirmą dieną kunigas Ezra atnešė įstatymo knygą į susirinkimą, kur buvo vyrai, moterys ir kiti, galintys suprasti tai, ką girdi.

8:3b.NEH.008.003 Jis skaitė iš knygos aikštėje prie Vandens vartų nuo ankstyvo ryto iki vidudienio vyrams, moterims ir visiems suprantantiems; visų dėmesys buvo nukreiptas į įstatymą.

8:4b.NEH.008.004 Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje­Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.

8:5b.NEH.008.005 Ezra atvyniojo knygą visiems matant, nes jis stovėjo aukščiau. Jam atvyniojus knygą, visi žmonės atsistojo.

8:6b.NEH.008.006 Ezra palaimino Viešpatį, didį Dievą, o visi žmonės pakėlė rankas ir atsakė: “Amen, amen” ir, parpuolę žemėn, garbino Viešpatį.

8:7b.NEH.008.007 Jozuė, Banis, Šerebija, Jaminas, Akubas, Šabetajas, Hodija, Maasėja, Kelita, Azarija, Jehozabadas, Hananas, Pelaja ir levitai aiškino žmonėms įstatymą, o žmonės stovėjo savo vietose.

8:8b.NEH.008.008 Jie skaitė iš Dievo įstatymų knygos, aiškindami juos, ir žmonės suprato, kas buvo skaitoma.

8:9b.NEH.008.009 Nehemijas, tai yra Tiršata, Rašto žinovas kunigas Ezra ir levitai, kurie mokė žmones, kalbėjo žmonėms: “Šita diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite!” Nes visi žmonės verkė, klausydamiesi įstatymo žodžių.

8:10b.NEH.008.010 Nehemijas tarė: “Eikite, valgykite riebius valgius, gerkite saldų vyną ir pasiųskite dalį tiems, kurie nieko neturi paruošto, nes ši diena yra šventa mūsų Viešpačiui; nesisielokite, nes Viešpaties džiaugsmas­jūsų stiprybė”.

8:11b.NEH.008.011 Levitai ramino žmones: “Nusiraminkite, nes ši diena yra šventa, ir nesisielokite”.

8:12b.NEH.008.012 Visi žmonės nuėję valgė, gėrė ir dalinosi su vargšais, nes jie suprato žodžius, kurie jiems buvo paskelbti.

8:13b.NEH.008.013 Kitą dieną susirinko pas Rašto žinovą Ezrą visos tautos šeimų vadai, kunigai ir levitai, norėdami suprasti įstatymo žodžius.

8:14b.NEH.008.014 Įstatyme, kurį Viešpats davė per Mozę, jie rado parašyta, kad izraelitai septinto mėnesio šventės metu turi gyventi palapinėse.

8:15b.NEH.008.015 Jie paskelbė Jeruzalėje ir visuose miestuose: “Išeikite į kalnus ir atsineškite alyvmedžių, laukinių alyvmedžių, mirtų, palmių ir kitokių šakų palapinėms pasidaryti, kaip parašyta”.

8:16b.NEH.008.016 Žmonės išėję atsinešė šakų ir pasistatė kiekvienas sau palapines: vieni ant savo namų stogo, kiti kieme, dar kiti Dievo namų kieme arba Vandens vartų ir Efraimo vartų aikštėse.

8:17b.NEH.008.017 Grįžę iš nelaisvės žydai pasistatė kiekvienas sau palapines ir gyveno jose. Nuo Nūno sūnaus Jozuės laikų iki tos dienos izraelitai nebuvo to darę. Visi buvo labai patenkinti.

8:18b.NEH.008.018 Kasdien buvo skaitoma iš Dievo įstatymo knygos. Taip šventė septynias dienas, o aštuntą dieną įvyko iškilmingas susirinkimas, kaip buvo nustatyta.

9

9:1b.NEH.009.001 Šio mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai susirinko pasninkaudami, apsivilkę ašutinėmis ir apsibarstę galvas žemėmis.

9:2b.NEH.009.002 Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių ir sustoję išpažino savo nuodėmes bei tėvų nusikaltimus.

9:3b.NEH.009.003 Stovėdami savo vietose, jie ketvirtį dienos skaitė iš Viešpaties, savo Dievo, įstatymo knygos, o antrą dienos ketvirtį išpažino savo nuodėmes ir, parpuolę ant žemės, garbino Viešpatį, savo Dievą.

9:4b.NEH.009.004 Ant paaukštinimo stovėjo levitai: Ješūva, Banis, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija, Banis ir Kenanis­ir garsiai šaukėsi Viešpaties, savo Dievo.

9:5b.NEH.009.005 Levitai Ješūva, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija sakė: “Atsistokite ir šlovinkite Viešpatį, savo Dievą, per amžių amžius. Tebūna palaimintas Tavo šlovingas vardas, kuris išaukštintas virš visokio palaiminimo ir gyriaus”.

9:6b.NEH.009.006 Ezra meldėsi: “Tu, Viešpatie, esi vienintelis. Tu sutvėrei dangų, dangaus dangų ir visą jų kareiviją, žemę, jūras ir visa, kas jose. Tu visa tai palaikai, ir dangaus kareivijos garbina Tave.

9:7b.NEH.009.007 Tu, Viešpatie, esi Dievas, kuris išsirinkai Abramą, jį išvedei iš chaldėjų Ūro ir davei jam Abraomo vardą.

9:8b.NEH.009.008 Patyręs, kad jis Tau ištikimas, padarei su juo sandorą, kad jo palikuonims duosi kraštą kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, jebusiečių ir girgašų. Tu ištesėjai savo žodį, nes Tu esi teisus.

9:9b.NEH.009.009 Tu matei mūsų tėvų priespaudą Egipte ir išgirdai jų šauksmą prie Raudonosios jūros.

9:10b.NEH.009.010 Tu darei ženklų ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visiems jo krašto žmonėms, nes žinojai, kaip jie didžiavosi prieš juos. Taip Tu įsigijai vardą, kaip yra ir iki šios dienos.

9:11b.NEH.009.011 Tu perskyrei jūrą prieš juos, ir izraelitai perėjo sausuma per jūrą, o jų persekiotojus atidavei gelmėms kaip akmenį šėlstančioms bangoms.

9:12b.NEH.009.012 Debesies stulpu vedei juos dieną ir ugnies stulpu nušvietei naktį jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.

9:13b.NEH.009.013 Tu nužengei ant Sinajaus kalno ir kalbėjaisi su jais iš dangaus; davei jiems teisingus potvarkius, tikrus įstatymus, gerus nuostatus ir įsakymus.

9:14b.NEH.009.014 Tu paskelbei jiems savo šventą sabatą; įsakymus, nuostatus bei įstatymus jiems davei per savo tarną Mozę.

9:15b.NEH.009.015 Kai jie badavo, davei jiems duonos iš dangaus, kai troško, leidai vandeniui tekėti iš uolos. Tu pažadėjai jiems, kad jie įeis į žemę, kurią Tu prisiekei jiems atiduoti.

9:16b.NEH.009.016 Bet jie ir mūsų tėvai elgėsi išdidžiai, sukietino savo sprandus ir neklausė Tavo įsakymų.

9:17b.NEH.009.017 Jie atsisakė paklusti ir neprisiminė Tavo stebuklų, kuriuos tarp jų padarei. Jie sukietino savo sprandus ir maištaudami išsirinko vadą, kuris juos parvestų vergijon. Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų.

9:18b.NEH.009.018 Kai jie nusiliejo veršį ir sakė: ‘Tai yra tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto’, jie Tave labai supykdė.

9:19b.NEH.009.019 Tačiau Tu, Dieve, būdamas didžiai gailestingas, jų nepalikai dykumoje; debesies stulpas neatsitraukė nuo jų dieną nė ugnies stulpas naktį, rodydamas jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.

9:20b.NEH.009.020 Tu davei savo gerąją dvasią ir mokei juos, maitinai mana ir girdei vandeniu.

9:21b.NEH.009.021 Keturiasdešimt metų aprūpinai juos dykumoje. Jiems nieko netrūko. Jų drabužiai nenusidėvėjo ir jų kojos neištino.

9:22b.NEH.009.022 Karalystes ir tautas Tu atidavei jiems ir paskirstei jas dalimis. Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono kraštą ir Bašano karaliaus Ogo žemę.

9:23b.NEH.009.023 Jų vaikus padauginai kaip dangaus žvaigždes ir jiems davei kraštą, kurį pažadėjai jų tėvams.

9:24b.NEH.009.024 Jų vaikai įėjo ir užėmė tą žemę. Tu pajungei jiems krašto gyventojus, kanaaniečius, ir atidavei juos į jų rankas su jų karaliais ir krašto žmonėmis, kad jie pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.

9:25b.NEH.009.025 Jie paėmė sutvirtintus miestus, derlingą žemę, pasisavino jų namus, pilnus gėrybių, ir iškastus šulinius, vynuogynus, alyvmedžių sodus ir vaismedžių daugybę. Jie valgė, pasisotino ir pralobo. Jie džiaugėsi Tavo didžiu gerumu.

9:26b.NEH.009.026 Bet jie tapo neklusnūs, maištavo prieš Tave, atmetė Tavo įstatymus ir žudė Tavo pranašus, kurie įspėjo juos sugrįžti prie Tavęs; jie Tau labai nusikalto.

9:27b.NEH.009.027 Todėl Tu atidavei juos jų priešams, kurie juos užėmė ir pavergė. Priespaudos metu jie šaukėsi Tavęs. Tu juos išklausei ir, didžiai gailėdamasis jų, siuntei jiems gelbėtojų, kurie juos išgelbėjo iš jų priešų rankų.

9:28b.NEH.009.028 Sulaukę ramybės, jie vėl darydavo pikta prieš Tave. Tuomet Tu vėl juos atiduodavai į priešų rankas. Jiems atgailaujant, Tu daug kartų išklausei juos ir išvadavai iš priešų, gailėdamasis jų.

9:29b.NEH.009.029 Tu perspėdavai juos grįžti prie Tavo įstatymų, tačiau jie elgdavosi išdidžiai ir nepaklusdavo Tavo įsakymams, bet laužė Tavo nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus yra gyvas. Jie atsuko Tau nugarą ir pasiliko užkietėję.

9:30b.NEH.009.030 Daugelį metų Tu pakentei juos, liudydamas prieš juos per savo dvasią savo pranašuose. Jie neklausė Tavęs, todėl Tu atidavei juos į žemės tautų rankas.

9:31b.NEH.009.031 Tačiau dėl savo didžio gailestingumo Tu jų nesunaikinai visiškai ir neatstūmei, nes Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas.

9:32b.NEH.009.032 O dabar, didis, galingas ir baisus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo, pažvelk į mūsų vargus, kurie ištiko mūsų karalius, kunigaikščius, kunigus, pranašus, tėvus ir visą mūsų tautą nuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos.

9:33b.NEH.009.033 Tu teisingai baudei mus. Tu buvai mums ištikimas, o mes nusikaltome Tau.

9:34b.NEH.009.034 Mūsų karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir mūsų tėvai nevykdė įstatymų ir nepaisė Tavo įsakymų ir įspėjimų.

9:35b.NEH.009.035 Gyvendami savo karalystėje, jie naudojosi gėrybėmis, kurias jiems davei, Tavo jiems duotame derlingame ir plačiame krašte. Tačiau jie netarnavo Tau ir neatsisakė savo piktų darbų.

9:36b.NEH.009.036 Šiandien esame vergai šalyje, kurią davei mūsų tėvams ir leidai naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis.

9:37b.NEH.009.037 Dabar jos derlius priklauso karaliams, kuriuos paskyrei mums už mūsų nuodėmes. Mūsų kūnai ir mūsų gyvuliai yra jų nuosavybė, su kuria jie elgiasi, kaip jiems patinka; mes papuolę į vargą.

9:38b.NEH.009.038 Todėl mes darome tvirtą sandorą ir ją užrašome, o mūsų kunigaikščiai, levitai ir kunigai ją užantspauduoja”.

10

10:1b.NEH.010.001 Užantspaudavo šie: Nehemijas, Hachalijos sūnus, tai yra Tiršata, Zedekija,

10:2b.NEH.010.002 Seraja, Azarija, Jeremija,

10:3b.NEH.010.003 Pašhūras, Amarija, Malkija,

10:4b.NEH.010.004 Hatušas, Šebanija, Maluchas,

10:5b.NEH.010.005 Harimas, Meremotas, Abdija,

10:6b.NEH.010.006 Danielius, Ginetonas, Baruchas,

10:7b.NEH.010.007 Mešulamas, Abija, Mijaminas,

10:8b.NEH.010.008 Maazija, Bilgajas ir Šemaja; jie visi yra kunigai.

10:9b.NEH.010.009 Levitai: Azanijos sūnus Ješūva, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis,

10:10b.NEH.010.010 Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas,

10:11b.NEH.010.011 Michėjas, Rehobas, Hašabija,

10:12b.NEH.010.012 Zakūras, Šerebija, Šebanija,

10:13b.NEH.010.013 Hodija, Banis ir Beninuvas.

10:14b.NEH.010.014 Tautos kunigaikščiai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis,

10:15b.NEH.010.015 Būnis, Azgadas, Bebajas,

10:16b.NEH.010.016 Adonija, Bigvajas, Adinas,

10:17b.NEH.010.017 Ateras, Ezekijas, Azūras,

10:18b.NEH.010.018 Hodija, Hašumas, Becajas,

10:19b.NEH.010.019 Harifas, Anatotas, Nebajas,

10:20b.NEH.010.020 Magpiašas, Mešulamas, Hezyras,

10:21b.NEH.010.021 Mešezabelis, Cadokas, Jadūva,

10:22b.NEH.010.022 Pelatija, Hananas, Anaja,

10:23b.NEH.010.023 Ozėjas, Hananija, Hašubas,

10:24b.NEH.010.024 Ha Lohešas, Pilha, Šobekas,

10:25b.NEH.010.025 Rehumas, Hašabna, Maasėja,

10:26b.NEH.010.026 Ahija, Hananas, Ananas,

10:27b.NEH.010.027 Maluchas, Harimas, Baana.

10:28b.NEH.010.028 Visi kiti kunigai, levitai, vartininkai, giedotojai, šventyklos tarnai ir tie, kurie atsiskyrė nuo krašto tautų dėl Dievo įstatymo, jų žmonos, sūnūs ir dukterys, kurie suprato,

10:29b.NEH.010.029 prisijungė prie savo brolių, savo kilmingųjų, ir įsipareigojo vykdyti Dievo įstatymą, kuris buvo duotas per Dievo tarną Mozę, ir laikytis visų Viešpaties potvarkių bei nuostatų.

10:30b.NEH.010.030 Pasižadėjome neduoti savo dukterų krašto žmonėms ir neimti jų dukterų.

10:31b.NEH.010.031 Jei krašto žmonės sabato dieną atgabentų prekių ar grūdų parduoti, nieko iš jų nepirksime nei sabatą, nei šventadieniais. Taip pat pasižadėjome septintais metais nesėti ir atleisti visas skolas.

10:32b.NEH.010.032 Mes pasižadėjome kas metai duoti trečdalį šekelio Dievo namų reikalams:

10:33b.NEH.010.033 padėtinei duonai, nuolatinei duonos aukai, nuolatinei deginamajai aukai, sabatų aukoms, jauno mėnulio ir iškilmingų švenčių aukoms, šventiems daiktams, aukoms už nuodėmę Izraeliui sutaikinti ir kitiems Dievo namų reikalams.

10:34b.NEH.010.034 Kunigai, levitai ir žmonės burtų keliu nustatė malkų pristatymo Dievo namams eilę, kad būtų atnešama šeimomis, kas metai nustatytu laiku Viešpaties, mūsų Dievo, aukurui, kaip parašyta įstatyme.

10:35b.NEH.010.035 Taip pat įsipareigojome kas metai pristatyti Viešpaties namams mūsų laukų derliaus ir vaisių pirmavaisius;

10:36b.NEH.010.036 be to, mūsų sūnų pirmagimius ir galvijų bei avių pirmgimius pristatyti į Dievo namus kunigams, tarnaujantiems Dievo namuose, kaip parašyta įstatyme.

10:37b.NEH.010.037 Kas geriausia iš mūsų valgių, įvairių medžių pirmųjų vaisių, vyno ir aliejaus pasižadėjome pristatyti kunigams į Dievo namų sandėlius, o mūsų laukų dešimtinę­levitams; levitai patys ims dešimtines visuose mūsų miestuose.

10:38b.NEH.010.038 Aarono sūnus kunigas lydės levitus, jiems renkant dešimtinę, o levitai atiduos dešimtą dalį dešimtinės į Dievo namų sandėlius.

10:39b.NEH.010.039 Izraelitai ir levitai sugabens javus, vyną ir aliejų į sandėlius, kur yra šventyklos indai, tarnaujantys kunigai, vartininkai ir giedotojai, kad neapleistume Dievo namų.

11

11:1b.NEH.011.001 Tautos kunigaikščiai gyveno Jeruzalėje, o kiti metė burtą, kad vienas dešimtadalis gyventų Jeruzalėje, šventajame mieste, o devyni dešimtadaliai liktų gyventi kituose miestuose.

11:2b.NEH.011.002 Tauta palaimino kiekvieną, kuris savanoriškai sutiko apsigyventi Jeruzalėje.

11:3b.NEH.011.003 Šie krašto valdytojai gyveno Jeruzalėje. Izraelitai, kunigai, levitai, šventyklos tarnai ir Saliamono tarnų palikuonys gyveno Judo miestuose, kiekvienas savo mieste prie savo nuosavybės.

11:4b.NEH.011.004 Jeruzalėje gyveno Judo ir Benjamino palikuonys. Judo sūnaus Faro palikuonys: Ataja, sūnus Uzijo, sūnaus Zacharijos, sūnaus Amarijo, sūnaus Šefatijos, sūnaus Mahalalelio,

11:5b.NEH.011.005 ir Maasėja, sūnus Barucho, sūnaus Kol Hozės, sūnaus Hazajos, sūnaus Adajos, sūnaus Jehojaribo, sūnaus Zacharijos, sūnaus Šilono.

11:6b.NEH.011.006 Iš viso Faro palikuonių, gyvenusių Jeruzalėje, buvo keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni vyrai.

11:7b.NEH.011.007 Benjamino palikuonys: Saluvas, sūnus Mešulamo, sūnaus Joedo, sūnaus Pedajos, sūnaus Kolajos, sūnaus Maasėjos, sūnaus Itielio, sūnaus Jesajo.

11:8b.NEH.011.008 Po jo Gabajas ir Salajas­devyni šimtai dvidešimt aštuoni.

11:9b.NEH.011.009 Zichrio sūnus Joelis buvo jų viršininkas, o Ha Senūvos sūnus Judas buvo miesto viršininko padėjėjas.

11:10b.NEH.011.010 Kunigai: Jehojaribo sūnus Jedaja, Jachinas.

11:11b.NEH.011.011 Serajas, sūnus Hilkijos, sūnaus Mešulamo, sūnaus Cadoko, sūnaus Merajoto, sūnaus Ahitubo, buvo vyriausiasis Dievo namuose.

11:12b.NEH.011.012 Jų brolių, kurie dirbo šventykloje, buvo aštuoni šimtai dvidešimt du. Adaja, sūnus Jerohamo, sūnaus Pelalijo, sūnaus Amcio, sūnaus Zacharijos, sūnaus Pašhūro, sūnaus Malkijos.

11:13b.NEH.011.013 Jo brolių, šeimos vyresniųjų, buvo du šimtai keturiasdešimt du. Amašsajas­sūnus Azarelio, sūnaus Achzajo, sūnaus Mešilemoto, sūnaus Imero.

11:14b.NEH.011.014 Jų brolių, drąsių vyrų, buvo šimtas dvidešimt aštuoni. Jų viršininkas buvo Zabdielis, Ha Gedolimo sūnus.

11:15b.NEH.011.015 Levitai: Šemajas, sūnus Hašubo, sūnaus Azrikamo, sūnaus Hašabijos, sūnaus Būnio;

11:16b.NEH.011.016 Šabetajas ir Jehozabadas­levitų viršininkai, kurie prižiūrėjo Dievo namų išorinius darbus;

11:17b.NEH.011.017 Matanija, sūnus Michėjo, sūnaus Zabdžio, sūnaus Asafo, vadovavo padėkos maldoms, Bakbukija, antras tarp savo brolių, ir Abda, sūnus Šamūvos, sūnaus Galalo, sūnaus Jedutūno.

11:18b.NEH.011.018 Iš viso šventajame mieste levitų buvo du šimtai aštuoniasdešimt keturi.

11:19b.NEH.011.019 Vartininkai: Akubas, Talmonas ir jų broliai, kurie ėjo sargybą prie vartų, iš viso šimtas septyniasdešimt du.

11:20b.NEH.011.020 Likusieji izraelitai, kunigai ir levitai gyveno visuose Judo miestuose, kiekvienas savo pavelde.

11:21b.NEH.011.021 Šventyklos tarnai gyveno Ofelyje; Ciha ir Gišpa buvo šventyklos tarnų viršininkai.

11:22b.NEH.011.022 Levitų viršininkas Jeruzalėje buvo Uzis, sūnus Banio, sūnaus Hašabijos, sūnaus Matanijos, sūnaus Michėjo; Dievo namų giedotojai buvo Asafo palikuonys.

11:23b.NEH.011.023 Karaliaus įsakymu giedotojai gavo išlaikymą kiekvieną dieną.

11:24b.NEH.011.024 Mešezabelio sūnus Petachija iš Judo sūnaus Zaros palikuonių buvo karaliaus paskirtas visiems tautos reikalams.

11:25b.NEH.011.025 Kai kurie Judo palikuonys gyveno Kirjat Arboje, Dibone, Jekabceelyje,

11:26b.NEH.011.026 Ješūve, Moladoje, Bet Pelete,

11:27b.NEH.011.027 Hacar Šuale, Beer Šeboje,

11:28b.NEH.011.028 Ciklage, Mechonoje,

11:29b.NEH.011.029 En Rimone, Coroje, Jarmute,

11:30b.NEH.011.030 Zanoache, Adulame, Lachiše, Azekoje ir tų miestų kaimuose. Jie gyveno nuo Beer Šebos iki Hinomo slėnio.

11:31b.NEH.011.031 O benjaminitai gyveno Geboje, Michmaše, Ajoje, Betelyje,

11:32b.NEH.011.032 Anatote, Nobe, Ananijoje,

11:33b.NEH.011.033 Hacore, Ramoje, Gitaimuose,

11:34b.NEH.011.034 Hadide, Ceboime, Nebalate,

11:35b.NEH.011.035 Lode, Onojuje, jų kaimuose ir Amatininkų slėnyje.

11:36b.NEH.011.036 Kai kurie levitai buvo pasiskirstę Jude ir Benjamine.

12

12:1b.NEH.012.001 Kunigai ir levitai, atvykę su Salatielio sūnumi Zorobabeliu ir Jozue, buvo šie: Seraja, Jeremija, Ezra,

12:2b.NEH.012.002 Amarija, Maluchas, Hatušas,

12:3b.NEH.012.003 Šechanija, Rehumas, Meremotas,

12:4b.NEH.012.004 Idojas, Ginetonas, Abija,

12:5b.NEH.012.005 Mijaminas, Maadija, Bilga,

12:6b.NEH.012.006 Šemaja, Jehojaribas, Jedaja,

12:7b.NEH.012.007 Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedajas. Šitie buvo kunigų ir jų brolių viršininkai Ješūvos laikais.

12:8b.NEH.012.008 Levitai: Ješūva, Binujas, Kadmielis, Šerebija, Judas, Matanija, kuris vadovavo dėkojimui, ir jo broliai.

12:9b.NEH.012.009 Bakbukija, Unis ir jų broliai budėjo priešais juos.

12:10b.NEH.012.010 Jozuė buvo Jehojakimo tėvas, Jehojakimas­Eljašibo, Eljašibas­ Jehojados,

12:11b.NEH.012.011 Jehojada­Jehonatano, Jehonatanas­Jadūvos.

12:12b.NEH.012.012 Jehojakimo laikais šie kunigai buvo šeimų vyresnieji: Meraja­ Serajo, Hananija­Jeremijo,

12:13b.NEH.012.013 Mešulamas­Ezro, Johananas­ Amarijo,

12:14b.NEH.012.014 Jehonatanas­Melichuvo, Juozapas­Šebanijo,

12:15b.NEH.012.015 Adna­Harimo, Helkajas­Merajoto,

12:16b.NEH.012.016 Zacharija­Idojo, Mešulamas­ Ginetono,

12:17b.NEH.012.017 Zichris­Abijo, Piltajas­Minjamino ir Moadijos,

12:18b.NEH.012.018 Šamūvos­Bilgo, Jehonatanas­ Šemajo,

12:19b.NEH.012.019 Matenajas­Jehojaribo, Uzis­ Jedajos,

12:20b.NEH.012.020 Kalajas­Salajo, Eberas­Amoko,

12:21b.NEH.012.021 Hašabija­Hilkijos, Netanelis­ Jedajos.

12:22b.NEH.012.022 Eljašibo, Jehojados, Joanano ir Jaduvo laikais buvo surašyti levitai, taip pat ir kunigų šeimų vyresnieji iki persų karaliaus Darijaus laikų.

12:23b.NEH.012.023 Levitų šeimų vyresnieji buvo surašyti metraščių knygoje iki Eljašibo sūnaus Joanano laikų.

12:24b.NEH.012.024 Vadovaujant levitams Hašabijai, Serebijui ir Jozuei, Kadmielio sūnui, giedotojai stovėjo prieš juos ir giedojo padėkos giesmes, kaip karalius, Dievo vyras Dovydas, buvo nustatęs.

12:25b.NEH.012.025 Matanijas, Bakbukijas, Abdija, Mešulamas, Talmonas ir Akubas buvo vartininkai, jie ėjo sargybą prie vartų sandėlių.

12:26b.NEH.012.026 Jie gyveno Jehocadako anūko, Ješūvos sūnaus Jehojakimo dienomis ir dienomis valdytojo Nehemijo bei Rašto žinovo kunigo Ezro.

12:27b.NEH.012.027 Jeruzalės sienoms pašventinti buvo sušaukti levitai iš visų vietovių; jie turėjo atvykti Jeruzalėn, kad pašventinimas vyktų su džiaugsmu, padėkos giesmėmis ir su cimbolų, arfų ir psalterių muzika.

12:28b.NEH.012.028 Giedotojų sūnūs susirinko iš Jeruzalės ir Netofos apylinkių,

12:29b.NEH.012.029 iš Gilgalo, Gebos ir Azmaveto vietovių; nes giedotojai buvo pasistatę kaimus Jeruzalės apylinkėse.

12:30b.NEH.012.030 Kunigai ir levitai apsivalė patys ir apvalė tautą, vartus ir sienas.

12:31b.NEH.012.031 Aš užvedžiau Judo kunigaikščius ant sienos ir pavedžiau jiems vadovauti dviems dėkojančiųjų grupėms. Viena ėjo sienos viršumi į dešinę, link Šiukšlių vartų.

12:32b.NEH.012.032 Juos sekė Hošaja ir pusė Judo kunigaikščių:

12:33b.NEH.012.033 Azarija, Ezra, Mešulamas,

12:34b.NEH.012.034 Judas, Benjaminas, Šemaja ir Jeremija;

12:35b.NEH.012.035 iš kunigų sūnų su trimitais sekė Zacharija, sūnus Jehonatano, sūnaus Šemajos, sūnaus Matanijos, sūnaus Mikajos, sūnaus Zakūro, sūnaus Asafo,

12:36b.NEH.012.036 ir jo broliai: Šemaja, Azarelis, Milalajas, Gilalajas, Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis su Dievo vyro Dovydo muzikos instrumentais; Rašto žinovas Ezra ėjo jų priekyje.

12:37b.NEH.012.037 Praėję pro Šaltinio vartus, jie lipo aukštyn Dovydo miesto laiptais, vedančiais pro Dovydo namus, iki rytinių Vandens vartų.

12:38b.NEH.012.038 Antra grupė ėjo kairėn; paskui juos aš sekiau su puse tautos pro Krosnių bokštą iki Plačiosios sienos,

12:39b.NEH.012.039 toliau pro Efraimo vartus, Senuosius vartus, Žuvų vartus, Hananelio bokštą ir Mejos bokštą iki Avių vartų, ir jie sustojo prie Sargybos vartų.

12:40b.NEH.012.040 Abi grupės sustojo prie Dievo namų, taip pat aš, pusė viršininkų su manimi

12:41b.NEH.012.041 ir kunigai: Eljakimas, Maasėja, Minjaminas, Mikaja, Eljoenajas, Zacharija, Hananija su trimitais,

12:42b.NEH.012.042 Maasėja, Šemaja, Eleazaras, Uzis, Johananas, Malkija, Elamas ir Ezeras. Giedotojai, kuriems vadovavo Izrachija, garsiai giedojo.

12:43b.NEH.012.043 Tą dieną jie daug aukojo ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą. Moterys ir vaikai taip pat džiaugėsi, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo toli girdimas.

12:44b.NEH.012.044 Tuo metu buvo paskirti žmonės prižiūrėti sandėliams, kurie buvo įrengti atsargoms, vaisių pirmienoms ir dešimtinėms, kas buvo surinkta iš miestų ir kaimų, pagal įstatymą išlaikyti kunigus ir levitus. Judo gyventojai džiaugėsi kunigais ir levitais.

12:45b.NEH.012.045 Giedotojai ir vartininkai atliko savo tarnystę Dievui ir apvalymo tarnystę, kaip buvo įsakęs Dovydas ir jo sūnus Saliamonas.

12:46b.NEH.012.046 Jau Dovydo ir Asafo laikais buvo paskirti vadovai giedotojams, kurie giedojo šlovinimo ir padėkos giesmes Dievui.

12:47b.NEH.012.047 Zorobabelio ir Nehemijo dienomis izraelitai pristatydavo giedotojams ir vartininkams skirtą kasdieninę dalį. Jie duodavo šventas dovanas levitams, o levitai duodavo tai Aarono vaikams.

13

13:1b.NEH.013.001 Skaitant susirinkusiems Mozės knygą, buvo rasta parašyta: “Joks amonitas ar moabitas negali priklausyti Dievo tautai,

13:2b.NEH.013.002 nes jie nepasitiko izraelitų su duona ir vandeniu, bet pasamdė Balaamą, kad juos prakeiktų. Tačiau mūsų Dievas pakeitė prakeikimą į palaiminimą”.

13:3b.NEH.013.003 Išgirdę įstatymą, jie atskyrė visus svetimtaučius iš Izraelio.

13:4b.NEH.013.004 Prieš tai kunigas Eljašibas, Tobijos giminaitis, Dievo namų sandėlių prižiūrėtojas,

13:5b.NEH.013.005 buvo parūpinęs Tobijai didelį kambarį, kuriame anksčiau laikydavo duonos aukas, smilkalus, indus ir javų, vyno bei aliejaus dešimtinę, priklausančią levitams, giedotojams, vartininkams ir kunigams.

13:6b.NEH.013.006 Tuo laiku aš nebuvau Jeruzalėje, nes trisdešimt antraisiais Babilono karaliaus Artakserkso metais buvau pas karalių. Tačiau kuriam laikui praėjus, aš pasiprašiau karaliaus išleidžiamas.

13:7b.NEH.013.007 Sugrįžęs į Jeruzalę, sužinojau, kad Eljašibas blogai pasielgė, parūpindamas Tobijai kambarį Dievo namų kiemuose.

13:8b.NEH.013.008 Man tai labai nepatiko, todėl aš išmečiau iš kambario laukan visus Tobijo sdaiktus.

13:9b.NEH.013.009 Po to įsakiau išvalyti kambarius ir atgal sunešti Dievo namų reikmenis, duonos aukas ir smilkalus.

13:10b.NEH.013.010 Aš taip pat sužinojau, kad levitams nebuvo atiduodama jiems priklausanti dalis ir kad levitai ir giedotojai neatliko savo tarnystės, bet sugrįžo kiekvienas į savo laukus.

13:11b.NEH.013.011 Tuomet aš bariau vyresniuosius ir sakiau: “Kodėl Dievo namai apleisti?” Surinkęs visus, grąžinau juos į jų vietą.

13:12b.NEH.013.012 Tada visas Judas atnešė į sandėlius grūdų, vyno ir aliejaus dešimtinę.

13:13b.NEH.013.013 Aš paskyriau sandėlių prižiūrėtojais kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų, o jų padėjėju­Matanijos sūnaus Zakūro sūnų Hananą, nes jais buvo galima pasitikėti. Jie buvo įpareigoti išduoti broliams jiems priklausančią dalį.

13:14b.NEH.013.014 Mano Dieve, atsimink mane ir nepamiršk mano gerų darbų, kuriuos padariau Dievo namams ir tarnavimui juose.

13:15b.NEH.013.015 Tuomet aš mačiau Jude tuos, kurie per sabatą mynė vyno spaustuvus ir, suvalydami javus, krovė juos ant asilų; vyno, vynuogių, figų ir visokių naštų sabato dieną gabeno į Jeruzalę. Aš įspėjau juos, kad tą dieną nepardavinėtų maisto.

13:16b.NEH.013.016 Jeruzalėje gyveną Tyro gyventojai atgabendavo žuvies bei visokių prekių ir per sabatą parduodavo Judo žmonėms.

13:17b.NEH.013.017 Aš bariau Judo kilminguosius: “Kodėl taip piktai elgiatės ir išniekinate sabato dieną?

13:18b.NEH.013.018 Taip darė mūsų tėvai, todėl mūsų Dievas užleido mums ir šitam miestui tokią nelaimę. Jūs užtrauksite rūstybę Izraeliui, paniekindami sabatą”.

13:19b.NEH.013.019 Aš įsakiau sabato išvakarėse, pradėjus temti, užrakinti Jeruzalės vartus ir atidaryti juos tik sabatui pasibaigus ir pastačiau savo tarnus prie vartų, kad nebūtų įnešamos naštos per sabatą.

13:20b.NEH.013.020 Pirkliai ir visokių prekių pardavėjai vieną ir kitą kartą pasiliko už Jeruzalės vartų.

13:21b.NEH.013.021 Aš klausiau jų: “Kodėl pasiliekate už vartų? Jei padarysite tai dar kartą, aš panaudosiu prieš jus jėgą”. Nuo to laiko jie nebeateidavo sabate.

13:22b.NEH.013.022 Levitams įsakiau apsivalyti, eiti sargybą prie vartų ir švęsti sabatą. Todėl, Viešpatie, mano Dieve, atsimink ir pasigailėk manęs dėl savo didžio gailestingumo.

13:23b.NEH.013.023 Tais laikais aš mačiau ir žydus, imančius žmonas iš Ašdodo, Amono ir Moabo.

13:24b.NEH.013.024 Jų vaikai kalbėjo pusiau Ašdodo gyventojų kalba ir nemokėjo žydiškai.

13:25b.NEH.013.025 Aš subariau juos, iškeikiau, kai kuriuos sumušiau, roviau jų plaukus ir prisaikdinau, kad neduotų savo dukterų jų sūnums, neleistų savo sūnums vesti jų dukterų ir patys nevestų jų:

13:26b.NEH.013.026 “Argi ne tuo nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Juk jam nebuvo lygių žemėje. Jis buvo Dievo mylimas ir Dievas jį buvo padaręs karaliumi visam Izraeliui, tačiau net jį svetimtautės moterys įtraukė į nuodėmę.

13:27b.NEH.013.027 Argi ir mes neklausysime, padarysime tą didelę piktenybę ir nusikalsime prieš Dievą, vesdami svetimtautes?”

13:28b.NEH.013.028 Vienas vyriausiojo kunigo Eljašibo sūnaus Jehojados sūnus buvo horoniečio Sanbalato žentas; aš jį išvariau nuo savęs.

13:29b.NEH.013.029 Viešpatie, mano Dieve, prisimink tuos, kurie išniekino kunigystę, kunigų ir levitų sandorą.

13:30b.NEH.013.030 Taip aš apvaliau juos nuo svetimtaučių ir atstačiau kunigų bei levitų tarnavimus, kiekvieną jam skirtoje vietoje,

13:31b.NEH.013.031 ir įsakiau skirtu laiku atgabenti malkų ir pirmavaisių. Mano Dieve, atsimink mane mano labui.