Numbers (Lithuanian)

1

1:1b.NUM.001.001 Antraisiais metais, izraelitams išėjus iš Egipto, antro mėnesio pirmą dieną Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje Susitikimo palapinėje:

1:2b.NUM.001.002 “Suskaičiuokite visus izraelitų vyrus pagal jų kilmę ir šeimas,

1:3b.NUM.001.003 visus dvidešimties metų ir vyresnius vyrus, tinkamus karui. Tu ir Aaronas suskaičiuokite juos pagal jų būrius.

1:4b.NUM.001.004 Jums padės kiekvienos giminės vyresnieji.

1:5b.NUM.001.005 Jų vardai: iš Rubeno­Šedeūro sūnus Elicūras,

1:6b.NUM.001.006 iš Simeono­Cūrišadajo sūnus Šelumielis,

1:7b.NUM.001.007 iš Judo­Aminadabo sūnus Naasonas,

1:8b.NUM.001.008 iš Isacharo­Cuaro sūnus Netanelis,

1:9b.NUM.001.009 iš Zabulono­Helono sūnus Eliabas,

1:10b.NUM.001.010 iš Juozapo sūnų: iš Efraimo­Amihudo sūnus Elišama ir iš Manaso­ Pedacūro sūnus Gamelielis,

1:11b.NUM.001.011 iš Benjamino­Gideonio sūnus Abidanas,

1:12b.NUM.001.012 iš Dano­Amišadajo sūnus Ahiezeras,

1:13b.NUM.001.013 iš Ašero­Ochrano sūnus Pagielis,

1:14b.NUM.001.014 iš Gado­Deuelio sūnus Eljasafas,

1:15b.NUM.001.015 iš Neftalio­Enano sūnus Ahyra”.

1:16b.NUM.001.016 Šitie yra tautos išrinktieji, atskirų giminių kunigaikščiai ir Izraelio tūkstančių vadai.

1:17b.NUM.001.017 Mozė ir Aaronas su šiais išvardintais vyrais

1:18b.NUM.001.018 antrojo mėnesio pirmą dieną surinko vyrus pagal jų gimines ir šeimas, visus turėjusius dvidešimt metų ir vyresnius,

1:19b.NUM.001.019 kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, ir suskaičiavo juos Sinajaus dykumoje.

1:20b.NUM.001.020 Izraelio pirmagimio Rubeno giminės vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:21b.NUM.001.021 buvo suskaičiuota keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.

1:22b.NUM.001.022 Iš Simeono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:23b.NUM.001.023 buvo suskaičiuota penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.

1:24b.NUM.001.024 Iš Gado sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:25b.NUM.001.025 buvo suskaičiuota keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt.

1:26b.NUM.001.026 Iš Judo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:27b.NUM.001.027 buvo suskaičiuota septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.

1:28b.NUM.001.028 Iš Isacharo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:29b.NUM.001.029 buvo suskaičiuota penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.

1:30b.NUM.001.030 Iš Zabulono sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:31b.NUM.001.031 buvo suskaičiuota penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.

1:32b.NUM.001.032 Iš Juozapo giminės, Efraimo sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:33b.NUM.001.033 buvo suskaičiuota keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

1:34b.NUM.001.034 Iš Manaso sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:35b.NUM.001.035 buvo suskaičiuota trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.

1:36b.NUM.001.036 Iš Benjamino sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:37b.NUM.001.037 buvo suskaičiuota trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.

1:38b.NUM.001.038 Iš Dano sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:39b.NUM.001.039 buvo suskaičiuota šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.

1:40b.NUM.001.040 Iš Ašero sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:41b.NUM.001.041 buvo suskaičiuota keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.

1:42b.NUM.001.042 Iš Neftalio sūnų vyrų, dvidešimties metų ir vyresnių, tinkančių eiti į karą, pagal jų kilmę ir šeimas

1:43b.NUM.001.043 buvo suskaičiuota penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.

1:44b.NUM.001.044 Tai vyrai, kuriuos suskaičiavo Mozė, Aaronas ir dvylika Izraelio vyresniųjų, kiekvieną pagal jų kilmę, giminę ir šeimas,

1:45b.NUM.001.045 dvidešimties metų ir vyresni, tinkantys eiti į karą.

1:46b.NUM.001.046 Iš viso jų buvo suskaičiuota šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.

1:47b.NUM.001.047 Nebuvo priskaičiuoti tik levitai,

1:48b.NUM.001.048 nes Viešpats kalbėjo Mozei:

1:49b.NUM.001.049 “Levio giminės vyrų neskaičiuok kartu su Izraelio sūnumis,

1:50b.NUM.001.050 bet paskirk juos šventai tarnystei prie Susitikimo palapinės. Jie nešios palapinę ir visus jos daiktus ir tarnaus prie jos bei gyvens aplink palapinę.

1:51b.NUM.001.051 Keliantis į kitą vietą, levitai išardys palapinę, o sustojus­vėl išties ją. Jei kas pašalinis prisiartintų prie jos, bus baudžiamas mirtimi.

1:52b.NUM.001.052 Izraelitai statys savo palapines kiekvienas savoje stovykloje bei jiems paskirtoje vietoje,

1:53b.NUM.001.053 o levitai statys savo palapines aplink Susitikimo palapinę, kad Izraelio vaikai neiššauktų mano rūstybės. Levitai eis sargybą prie Susitikimo palapinės”.

1:54b.NUM.001.054 Izraelitai padarė visa, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.

2

2:1b.NUM.002.001 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

2:2b.NUM.002.002 “Izraelitai privalo ištiesti savo palapines aplink Sandoros palapinę pagal giminės eilę, kiekviena giminė su savo vėliava.

2:3b.NUM.002.003 Rytų pusėje savo būrių palapines išties Judas, jo vadas yra Aminadabo sūnus Naasonas.

2:4b.NUM.002.004 Jo giminės vyrų, tinkančių eiti į karą, yra septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.

2:5b.NUM.002.005 Šalia jo įrengs savo stovyklą Isacharo giminė, jos vadas yra Cuaro sūnus Netanelis.

2:6b.NUM.002.006 Jo karių yra penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.

2:7b.NUM.002.007 Zabulono giminės vadas yra Helono sūnus Eliabas.

2:8b.NUM.002.008 Jo giminės vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.

2:9b.NUM.002.009 Viso Judo stovykloje yra šimtas aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai vyrų. Jie eis pirmieji.

2:10b.NUM.002.010 Pietinėje pusėje Rubeno stovyklai vadovaus Šedeūro sūnus Elicūras.

2:11b.NUM.002.011 Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.

2:12b.NUM.002.012 Šalia jo įrengs stovyklą Simeono giminė, kurios vadas yra Cūrišadajo sūnus Šelumielis.

2:13b.NUM.002.013 Jo tinkančių karui vyrų skaičius yra penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.

2:14b.NUM.002.014 Gado giminės vadas yra Deuelio sūnus Eljasafas.

2:15b.NUM.002.015 Jo karių skaičius yra keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.

2:16b.NUM.002.016 Viso Rubeno stovykloje yra šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt vyrų. Rubeno būriai eis antri.

2:17b.NUM.002.017 Levitai žygiuos viduryje ir neš Susitikimo palapinę. Jie eis ta tvarka, kaip apsistoja, kiekvienas prie savo vėliavos.

2:18b.NUM.002.018 Vakaruose bus Efraimo sūnų stovykla. Jų vadas yra Amihudo sūnus Elišama.

2:19b.NUM.002.019 Jo vyrų, tinkančių eiti į karą, yra keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

2:20b.NUM.002.020 Šalia jų bus Manaso giminė. Jos vadas yra Pedacūro sūnus Gamelielis.

2:21b.NUM.002.021 Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.

2:22b.NUM.002.022 Benjamino giminės vadas yra Gideonio sūnus Abidanas.

2:23b.NUM.002.023 Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.

2:24b.NUM.002.024 Viso Efraimo stovykloje yra šimtas aštuoni tūkstančiai šimtas karių. Efraimo būriai eis treti.

2:25b.NUM.002.025 Šiaurėje bus Dano stovykla. Jos vadas yra Amišadajo sūnus Ahiezeras.

2:26b.NUM.002.026 Jo vyrų, tinkančių karui, yra šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.

2:27b.NUM.002.027 Šalia jo išties savo palapines Ašero giminė, kurios vadas yra Ochrano sūnus Pagielis.

2:28b.NUM.002.028 Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.

2:29b.NUM.002.029 Šalia jų stovyklaus Neftalio giminė. Jos vadas yra Enano sūnus Ahyra.

2:30b.NUM.002.030 Jo vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.

2:31b.NUM.002.031 Viso Dano stovykloje yra šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai karių. Jie eis paskutiniai”.

2:32b.NUM.002.032 Visų izraelitų vyrų pagal jų gimines, šeimas bei kariuomenės būrius buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt.

2:33b.NUM.002.033 Levitai nebuvo suskaičiuoti kartu su izraelitais, kaip Viešpats įsakė Mozei.

2:34b.NUM.002.034 Izraelitai viską padarė taip, kaip Viešpats įsakė. Jie sustodavo ir žygiuodavo būriais, giminėmis ir šeimomis.

3

3:1b.NUM.003.001 Tuo metu, kai Viešpats kalbėjo Sinajaus kalne, Aarono ir Mozės palikuonys buvo:

3:2b.NUM.003.002 Aarono pirmagimis sūnus Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras bei Itamaras.

3:3b.NUM.003.003 Jie buvo patepti ir pašvęsti kunigų tarnystei.

3:4b.NUM.003.004 Bet Nadabas ir Abihuvas, aukoję svetimą ugnį Viešpačiui Sinajaus dykumose, mirė, nepalikdami vaikų. Aaronui gyvam esant, kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras.

3:5b.NUM.003.005 Viešpats kalbėjo Mozei:

3:6b.NUM.003.006 “Pakviesk Levio giminę pas kunigą Aaroną, kad jam tarnautų.

3:7b.NUM.003.007 Jie atliks visus darbus, susijusius su Susitikimo palapine,

3:8b.NUM.003.008 prižiūrės jos daiktus ir tarnaus prie palapinės tarp Izraelio vaikų.

3:9b.NUM.003.009 Atiduok levitus Aaronui ir jo sūnums; jie visi yra atiduoti jam iš Izraelio vaikų.

3:10b.NUM.003.010 Aaroną ir jo sūnus paskirk kunigais. Jei kas iš pašalinių artinsis, bus baudžiamas mirtimi”.

3:11b.NUM.003.011 Viešpats kalbėjo Mozei:

3:12b.NUM.003.012 “Aš paėmiau levitus izraelitų pirmagimių vietoje.

3:13b.NUM.003.013 Kiekvienas pirmagimis yra mano nuo to laiko, kai išžudžiau pirmagimius Egipte; tuomet pašvenčiau sau izraelitų ir jų gyvulių pirmagimius. Jie yra mano. Aš esu Viešpats”.

3:14b.NUM.003.014 Izraelitams esant Sinajaus dykumoje, Viešpats kalbėjo Mozei:

3:15b.NUM.003.015 “Suskaičiuok levitus pagal jų šeimas, visus vyriškos giminės asmenis, nuo vieno mėnesio amžiaus”.

3:16b.NUM.003.016 Mozė suskaitė juos, kaip Viešpats buvo įsakęs.

3:17b.NUM.003.017 Štai Levio sūnų vardai: Geršonas, Kehatas ir Meraris.

3:18b.NUM.003.018 Geršono sūnūs: Libnis ir Šimis.

3:19b.NUM.003.019 Kehato sūnūs: Amramas ir Iccharas, Hebronas ir Uzielis.

3:20b.NUM.003.020 Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Tai yra Levio giminė pagal savo šeimas.

3:21b.NUM.003.021 Iš Geršono kilo dvi šeimos: libnių ir šimių.

3:22b.NUM.003.022 Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta septyni tūkstančiai penki šimtai asmenų.

3:23b.NUM.003.023 Geršono šeimos turėjo statyti savo palapines už Susitikimo palapinės vakarų pusėje,

3:24b.NUM.003.024 vadovaujami Laelio sūnaus Eljasafo.

3:25b.NUM.003.025 Jie buvo atsakingi už Susitikimo palapinę, jos uždangalus, palapinės įėjimo užuolaidą,

3:26b.NUM.003.026 kiemo užkabas, įėjimo į kiemą užkabą, palapinės virves bei visus jos reikmenis.

3:27b.NUM.003.027 Kehato giminei priklausė amramų, iccharų, hebronų ir uzielitų šeimos. Tai yra kehatų šeimos.

3:28b.NUM.003.028 Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta aštuoni tūkstančiai šeši šimtai asmenų. Jie prižiūrėjo šventyklą.

3:29b.NUM.003.029 Kehato sūnų šeimos statydavo palapines pietinėje Susitikimo palapinės pusėje.

3:30b.NUM.003.030 Jiems vadovavo Uzielio sūnus Elicafanas.

3:31b.NUM.003.031 Jie turėjo saugoti skrynią, stalą, žvakidę, aukurus, šventyklos indus, naudojamus tarnavimo metu, uždangą ir visus reikmenis.

3:32b.NUM.003.032 Levitų vadų vyriausias buvo Eleazaras, kunigo Aarono sūnus. Jis prižiūrės tuos, kurie rūpinasi šventykla.

3:33b.NUM.003.033 Iš Merario yra kilusios machlių ir mušių šeimos.

3:34b.NUM.003.034 Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, buvo šeši tūkstančiai du šimtai asmenų.

3:35b.NUM.003.035 Jų vadas buvo Abihailo sūnus Cūrielis, jų stovykla buvo šiaurinėje Susitikimo palapinės pusėje.

3:36b.NUM.003.036 Jie saugojo palapinės lentas, kartis, stulpus, jų pakojus,

3:37b.NUM.003.037 kiemo stulpus, statomus aplinkui, su jų pakojais, kuoleliais ir virvėmis.

3:38b.NUM.003.038 Priešais palapinę, rytinėje pusėje, pasistatydavo palapinę Mozė ir Aaronas su savo sūnumis. Jie saugojo šventyklą tarp Izraelio vaikų, nes jei prisiartintų kas iš pašalinių, turėjo būti baudžiamas mirtimi.

3:39b.NUM.003.039 Viešpačiui įsakius, Mozė ir Aaronas suskaitė visus levitus vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus. Jų buvo dvidešimt du tūkstančiai asmenų.

3:40b.NUM.003.040 Viešpats tarė Mozei: “Dabar suskaičiuok visus izraelitų pirmagimius vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus.

3:41b.NUM.003.041 Atskirk levitus man­Aš esu Viešpats­vietoj visų Izraelio vaikų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoj izraelitų galvijų pirmagimių”.

3:42b.NUM.003.042 Mozė suskaitė izraelitų pirmagimius, kaip Viešpats buvo įsakęs.

3:43b.NUM.003.043 Visų vyriškos lyties pirmagimių nuo vieno mėnesio amžiaus buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys.

3:44b.NUM.003.044 Viešpats kalbėjo Mozei:

3:45b.NUM.003.045 “Imk levitus vietoje izraelitų pirmagimių ir levitų gyvulius vietoje izraelitų gyvulių. Levitai bus mano. Aš esu Viešpats.

3:46b.NUM.003.046 Išpirk du šimtus septyniasdešimt tris izraelitų pirmagimius, nes jų yra daugiau negu levitų;

3:47b.NUM.003.047 imk nuo kiekvieno penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį. Šekelis susideda iš dvidešimt gerų.

3:48b.NUM.003.048 Atiduok pinigus Aaronui ir jo sūnums už tuos, kurie viršija levitų skaičių”.

3:49b.NUM.003.049 Mozė paėmė išpirkimo pinigus už tuos, kurie viršijo levitų skaičių,

3:50b.NUM.003.050 iš izraelitų pirmagimių paėmė pinigus: tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį.

3:51b.NUM.003.051 Juos atidavė Aaronui ir jo sūnums, vykdydamas Viešpaties įsakymą.

4

4:1b.NUM.004.001 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

4:2b.NUM.004.002 “Suskaičiuok Kehato sūnus levitus pagal jų kilmę ir šeimas,

4:3b.NUM.004.003 visus nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus; jie prižiūrės Susitikimo palapinę.

4:4b.NUM.004.004 Tokios bus kehatų pareigos Susitikimo palapinėje ir Švenčiausiojoje.

4:5b.NUM.004.005 Aaronas ir jo sūnūs, prieš iškeliaujant, nuims uždangą, kabančią prieš Švenčiausiąją, ir ja apdengs Liudijimo skrynią,

4:6b.NUM.004.006 ant viršaus užties opšrų kailiais ir mėlynu audiniu, ir įvers kartis.

4:7b.NUM.004.007 Taip pat padėtinės duonos stalą apdengs mėlyna drobe, sudės smilkytuvus ir indus, taures ir puodelius geriamosioms aukoms pilti, o padėtinę duoną uždės viršuje,

4:8b.NUM.004.008 užties raudona drobe, kurią apdengs opšrų kailių uždangalu, ir įvers kartis.

4:9b.NUM.004.009 Ims mėlyną audinį, juo apdengs žvakidę, lempas, gnybtuvus, indus nuognaiboms ir visus aliejaus indus;

4:10b.NUM.004.010 tai įvynios į opšrų kailių uždangalą ir įvers kartis.

4:11b.NUM.004.011 Auksinį aukurą apdengs mėlyna drobe, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis.

4:12b.NUM.004.012 Visus apeigoms naudojamus daiktus įvynios į mėlyną audinį, ant viršaus užties opšrų kailių uždangalu ir uždės ant neštuvų.

4:13b.NUM.004.013 Iš aukuro išims pelenus ir jį apdengs violetine drobe.

4:14b.NUM.004.014 Sudėję visus reikmenis, kurie vartojami prie aukuro: indus anglims, šakutes, semtuvėlius ir dubenis, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis.

4:15b.NUM.004.015 Aaronui ir jo sūnums apdengus šventyklą ir visus jos daiktus, keliantis stovyklai, kehatai atėję juos paims. Jiems negalima prisiliesti prie šventų daiktų, kad nemirtų. Tai yra kehatų pareiga Susitikimo palapinėje.

4:16b.NUM.004.016 Kunigo Aarono sūnus Eleazaras rūpinsis aliejumi lempoms, kvapniais smilkalais, padėtine duona, patepimo aliejumi ir viskuo, ko reikia šventyklos apeigoms, taip pat visais šventykloje esančiais daiktais”.

4:17b.NUM.004.017 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

4:18b.NUM.004.018 “Neleiskite kehatų giminei žūti.

4:19b.NUM.004.019 Tai darykite, kad jie liktų gyvi ir nemirtų, kai ateina prie šventų daiktų. Aaronas ir jo sūnūs paskirs kiekvienam darbą, kas ką turi nešti.

4:20b.NUM.004.020 Jiems negalima žiūrėti, kas yra Švenčiausiojoje, kol ji neapdengta, kad nenumirtų”.

4:21b.NUM.004.021 Viešpats kalbėjo Mozei:

4:22b.NUM.004.022 “Suskaičiuok taip pat Geršono sūnus pagal jų kilmę ir šeimas

4:23b.NUM.004.023 nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Sandoros palapinėje.

4:24b.NUM.004.024 Geršonų pareigos yra:

4:25b.NUM.004.025 nešti palapinės uždangalus, užuolaidą, pakabintą Susitikimo palapinės įėjime,

4:26b.NUM.004.026 kiemo, kuris yra aplinkui aukurą ir palapinę, užkabas, virves ir prie jų naudojamus įrankius; tai yra jų tarnavimas.

4:27b.NUM.004.027 Geršonai neš, ką lieps Aaronas ir jo sūnūs. Darbai jiems bus nurodyti ir paskirstyti.

4:28b.NUM.004.028 Tokia bus Geršono sūnų tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje.

4:29b.NUM.004.029 Suskaičiuok taip pat Merario sūnus pagal jų kilmę ir šeimas

4:30b.NUM.004.030 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Susitikimo palapinėje.

4:31b.NUM.004.031 Jų darbas bus nešti palapinės lentas, jos užkaiščius, stulpus ir pakojus;

4:32b.NUM.004.032 taip pat kiemo stulpus, statomus aplinkui, jų pakojus, kuolelius, virves ir visus jų reikmenis. Kiekvienam paskirsite, ką jis turi nešti.

4:33b.NUM.004.033 Tai yra Merario sūnų giminės pareiga ir tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje”.

4:34b.NUM.004.034 Mozė, Aaronas ir vyresnieji suskaitė kehatus pagal jų kilmę

4:35b.NUM.004.035 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.

4:36b.NUM.004.036 Jų buvo du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt.

4:37b.NUM.004.037 Juos suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

4:38b.NUM.004.038 Buvo suskaityta taip pat ir Geršono sūnūs pagal jų kilmę ir šeimas

4:39b.NUM.004.039 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.

4:40b.NUM.004.040 Jų buvo du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.

4:41b.NUM.004.041 Geršono sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs.

4:42b.NUM.004.042 Buvo suskaityta taip pat ir Merario sūnūs pagal jų kilmę ir šeimas

4:43b.NUM.004.043 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, kurie gali tarnauti Susitikimo palapinėje.

4:44b.NUM.004.044 Jų buvo trys tūkstančiai du šimtai.

4:45b.NUM.004.045 Merario sūnus suskaitė Mozė ir Aaronas, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

4:46b.NUM.004.046 Visų levitų, kuriuos Mozė, Aaronas ir Izraelio vyresnieji suskaitė pagal jų kilmę ir šeimas

4:47b.NUM.004.047 nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, galinčių tarnauti ir nešti Susitikimo palapinę,

4:48b.NUM.004.048 buvo aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt asmenų.

4:49b.NUM.004.049 Juos suskaitė Mozė, kaip Viešpats buvo įsakęs, kiekvieną pagal jo tarnystę ir naštą.

5

5:1b.NUM.005.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

5:2b.NUM.005.002 “Įsakyk izraelitams pašalinti iš stovyklos visus raupsuotus, visus turinčius plūdimą ir susitepusius mirusiu.

5:3b.NUM.005.003 Pašalinkite tokius vyrus ir tokias moteris, kad jie nesuteptų stovyklos, kurios viduryje Aš gyvenu”.

5:4b.NUM.005.004 Izraelitai taip ir padarė, ir juos apgyvendino už stovyklos ribų, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

5:5b.NUM.005.005 Viešpats kalbėjo Mozei:

5:6b.NUM.005.006 “Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarytų kurią nors nuodėmę, peržengtų Viešpaties įsakymą ir taip nusikalstų,

5:7b.NUM.005.007 tai jis prisipažins kaltas ir atlygins tam, kuriam nusikalto, atiduos tą patį daiktą ir, be to, pridės penktą dalį jo vertės.

5:8b.NUM.005.008 O jei nebūtų to, kuriam nusikalto, atiduos viską Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, neskaitant avino, kuris turi būti aukojamas, kad jis būtų sutaikintas.

5:9b.NUM.005.009 Visos aukos, kurias aukoja izraelitai, priklauso kunigui.

5:10b.NUM.005.010 Ką pavieniai asmenys aukoja šventykloje ir atiduoda kunigui, yra jo nuosavybė’ ”.

5:11b.NUM.005.011 Viešpats kalbėjo Mozei:

5:12b.NUM.005.012 “Sakyk izraelitams: ‘Jei kieno žmona nusidėtų, būdama neištikima savo vyrui,

5:13b.NUM.005.013 ir kitas vyras gulėtų su ja ir ją suterštų, tačiau tai įvyktų slaptai ir būtų paslėpta nuo jos vyro akių, ir nebūtų liudytojų, nes ji nebūtų sugauta,

5:14b.NUM.005.014 ir jei pavydo dvasia apimtų vyrą, nepaisant ar žmona iš tiesų susitepusi, ar tai tik neteisingas įtarimas,

5:15b.NUM.005.015 jis ją turi atvesti pas kunigą ir aukoti už ją dešimtą efos dalį miežinių miltų; nepils ant jų aliejaus ir nedės smilkalų, nes tai pavydo auka, primenanti nedorybę.

5:16b.NUM.005.016 Kunigas ją atves ir pastatys Viešpaties akivaizdoje.

5:17b.NUM.005.017 Jis, paėmęs švento vandens moliniame inde, įmes į jį truputį dulkių nuo palapinės aslos.

5:18b.NUM.005.018 Kai moteris atsistos Viešpaties akivaizdoje, jis atidengs jos galvą ir paduos jai į ranką pavydo auką; pats gi laikys kartaus vandens, kuris neša prakeikimą,

5:19b.NUM.005.019 ir prisaikdins ją, sakydamas: ‘Jei neturėjai santykių su svetimu vyru, tau nekenks šitas kartus vanduo.

5:20b.NUM.005.020 Bet jei buvai neištikima savo vyrui ir susitepei gulėdama su kitu,

5:21b.NUM.005.021 Viešpats padarys tave prakeikimu tavo tautoje, ir tavo šlaunys ims pūti, o tavo pilvas išsipūs.

5:22b.NUM.005.022 Šitas vanduo, nešantis prakeikimą, teįeina į tavo vidų, kad tavo pilvas išsipūstų ir šlaunys imtų pūti’. Moteris atsakys: ‘Amen, amen’.

5:23b.NUM.005.023 Kunigas surašys tuos prakeikimus ir juos nuplaus karčiuoju vandeniu.

5:24b.NUM.005.024 Jis duos moteriai gerti kartaus vandens, nešančio prakeikimą, kad tas vanduo patektų į moters vidų.

5:25b.NUM.005.025 Tada kunigas paims iš jos rankų pavydo auką, ją siūbuos Viešpaties akivaizdoje ir aukos ant aukuro.

5:26b.NUM.005.026 Jis ims saują aukojamųjų miltų ir sudegins ant aukuro. Po to vėl duos moteriai gerti kartaus vandens.

5:27b.NUM.005.027 Kai ji išgers, jei ji yra nusikaltusi svetimavimu, prakeikimo vanduo, įėjęs į ją, išpūs jos pilvą, ir jos šlaunys ims pūti, ir moteris bus prakeikimas savo tautoje.

5:28b.NUM.005.028 O jei ji bus nekalta, jai nepakenks, ir ji galės pastoti.

5:29b.NUM.005.029 Toks yra pavydo įstatymas.

5:30b.NUM.005.030 Jei vyras apimtas pavydo dvasios atvestų žmoną Viešpaties akivaizdon ir kunigas padarytų visa, kas čia parašyta,

5:31b.NUM.005.031 vyras bus nekaltas, o moteris susilauks bausmės, jeigu bus nusikaltusi’ ”.

6

6:1b.NUM.006.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

6:2b.NUM.006.002 “Sakyk izraelitams: ‘Jei vyras ar moteris padarys nazarėno įžadą, kad pasišvęstų Viešpačiui,

6:3b.NUM.006.003 jis susilaikys nuo vyno ir stipraus gėrimo. Negers vynuogių sulčių nei jokio kito gėrimo, kas iš vynuogių išspaudžiama, nevalgys nei šviežių, nei džiovintų vynuogių.

6:4b.NUM.006.004 Visą laiką, kol yra įžadu pasišventęs Viešpačiui, nevalgys nieko, kas iš vynuogių, net sėklų ar odelės.

6:5b.NUM.006.005 Padaręs įžadą neskus galvos, kol pasibaigs įžado laikas. Visą savo pasišventimo laiką augins galvos plaukus.

6:6b.NUM.006.006 Per visą savo įžado laiką nepalies mirusio,

6:7b.NUM.006.007 net savo tėvu, motina, broliu ar seserimi nesusiteps, jei jie numirtų, nes įžado metu bus pasižadėjęs Dievui.

6:8b.NUM.006.008 Visą savo įžado laiką jis yra šventas Viešpačiui.

6:9b.NUM.006.009 Jei kas staiga mirtų šalia jo ir jis susiteptų, tada jis turės nusiskusti galvą septintą, apsivalymo, dieną.

6:10b.NUM.006.010 Aštuntą dieną atneš du balandžius ar du jaunus karvelius ir prie Susitikimo palapinės paduos juos kunigui.

6:11b.NUM.006.011 Kunigas vieną jų aukos už nuodėmę, o antrą­deginamąja auka, kad sutaikintų jį, nes jis susitepė mirusiu. Tą dieną jis pakartos įžadą

6:12b.NUM.006.012 ir atves metinį avinėlį aukai už kaltę. Ankstesnės dienos nebus įskaitytos, nes jo pasišventimas buvo suteptas.

6:13b.NUM.006.013 Tas yra nazarėno įstatymas. Pasibaigus įžado laikui, jį atves prie Susitikimo palapinės durų,

6:14b.NUM.006.014 kur jis aukos auką Viešpačiui: metinį sveiką avinėlį deginamajai aukai, metinę sveiką avelę aukai už nuodėmę ir sveiką aviną padėkos aukai,

6:15b.NUM.006.015 taip pat apšlakstytą aliejumi neraugintos duonos pintinę, neraugintų bandelių, apteptų aliejumi, ir geriamąją auką.

6:16b.NUM.006.016 Kunigas aukos Viešpačiui auką už nuodėmę ir deginamąją auką.

6:17b.NUM.006.017 Aviną aukos kaip padėkos auką Viešpačiui, kartu su neraugintos duonos pintine ir geriamąja auka.

6:18b.NUM.006.018 Tada prie Susitikimo palapinės durų nuskus nazarėnui plaukus; ir kunigas jo plaukus sudegins su padėkos auka.

6:19b.NUM.006.019 Kunigas, paėmęs išvirtą avino petį, vieną neraugintą bandelę iš pintinės bei neraugintą paplotį, įdės į nazarėno rankas po to, kai jo galva bus nuskusta.

6:20b.NUM.006.020 Paskui, paėmęs iš nazarėno rankų, jis siūbuos viską Viešpaties akivaizdoje. Visi pašvęstieji daiktai priklausys kunigui. Po to nazarėnas galės gerti vyną.

6:21b.NUM.006.021 Toks yra nazarėno, kuris davė įžadą, įstatymas ir auka Viešpačiui, neskaičiuojant to, ką jis aukos pagal savo įžadą, kad išpildytų pasišventimo įstatymą’ ”.

6:22b.NUM.006.022 Viešpats kalbėjo Mozei:

6:23b.NUM.006.023 “Pasakyk Aaronui ir jo sūnums laiminti izraelitus tokiais žodžiais:

6:24b.NUM.006.024 ‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave.

6:25b.NUM.006.025 Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.

6:26b.NUM.006.026 Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę’.

6:27b.NUM.006.027 Jie šauksis mano vardo izraelitams, ir Aš juos laiminsiu”.

7

7:1b.NUM.007.001 Tą dieną, kai pabaigė statyti palapinę ir Mozė patepė ir pašventino ją ir visus jos reikmenis, taip pat aukurą ir visus jo daiktus,

7:2b.NUM.007.002 Izraelio giminių kunigaikščiai aukojo

7:3b.NUM.007.003 Viešpačiui šešis dengtus vežimus ir dvylika jaučių. (Po vežimą nuo dviejų kunigaikščių ir nuo kiekvieno po jautį.) Visa tai jie atgabeno prie palapinės.

7:4b.NUM.007.004 Viešpats sakė Mozei:

7:5b.NUM.007.005 “Imk tas aukas palapinės reikalams ir skirstyk levitams pagal jų pareigas”.

7:6b.NUM.007.006 Mozė paskirstė vežimus ir jaučius levitams.

7:7b.NUM.007.007 Du vežimus ir keturis jaučius jis davė Geršono sūnums.

7:8b.NUM.007.008 Keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario sūnums. Jų vyresnysis buvo kunigo Aarono sūnus Itamaras.

7:9b.NUM.007.009 Kehato sūnums nedavė vežimų nei jaučių, nes jiems patikėta Švenčiausioji turi būti nešama ant pečių.

7:10b.NUM.007.010 Aukuro patepimo dieną giminių kunigaikščiai aukojo aukuro reikalams.

7:11b.NUM.007.011 Viešpats tarė Mozei: “Kunigaikščiai kiekvienas savo dieną teaukoja aukuro pašventimui skirtas aukas”.

7:12b.NUM.007.012 Pirmą dieną aukojo Aminadabo sūnus Naasonas iš Judo giminės.

7:13b.NUM.007.013 Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį,­abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:14b.NUM.007.014 be to, auksinis indelis, sveriąs dešimt šekelių, pilnas smilkalų;

7:15b.NUM.007.015 jautis, avinas ir metinis avinėlis deginamajai aukai;

7:16b.NUM.007.016 ožys aukai už nuodėmę;

7:17b.NUM.007.017 du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai padėkos aukai. Tai buvo Aminadabo sūnaus Naasono auka.

7:18b.NUM.007.018 Antrą dieną aukojo Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės kunigaikštis:

7:19b.NUM.007.019 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:20b.NUM.007.020 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:21b.NUM.007.021 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:22b.NUM.007.022 ožį aukai už nuodėmę;

7:23b.NUM.007.023 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cuaro sūnaus Netanelio auka.

7:24b.NUM.007.024 Trečią dieną aukojo Zabulono sūnų kunigaikštis, Helono sūnus Eliabas:

7:25b.NUM.007.025 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:26b.NUM.007.026 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:27b.NUM.007.027 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:28b.NUM.007.028 ožį aukai už nuodėmę;

7:29b.NUM.007.029 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius, penkis metinius avinėlius. Tai buvo Helono sūnaus Eliabo auka.

7:30b.NUM.007.030 Ketvirtą dieną aukojo Rubeno sūnų kunigaikštis, Šedeūro sūnus Elicūras:

7:31b.NUM.007.031 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:32b.NUM.007.032 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:33b.NUM.007.033 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:34b.NUM.007.034 ožį aukai už nuodėmę;

7:35b.NUM.007.035 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Šedeūro sūnaus Elicūro auka.

7:36b.NUM.007.036 Penktą dieną aukojo Simeono sūnų kunigaikštis, Cūrišadajo sūnus Šelumielis:

7:37b.NUM.007.037 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:38b.NUM.007.038 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:39b.NUM.007.039 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:40b.NUM.007.040 ožį aukai už nuodėmę;

7:41b.NUM.007.041 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio auka.

7:42b.NUM.007.042 Šeštą dieną aukojo Gado sūnų kunigaikštis, Deuelio sūnus Elja-safas:

7:43b.NUM.007.043 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:44b.NUM.007.044 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:45b.NUM.007.045 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:46b.NUM.007.046 ožį aukai už nuodėmę;

7:47b.NUM.007.047 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Deuelio sūnaus Eljasafo auka.

7:48b.NUM.007.048 Septintą dieną aukojo Efraimo sūnų kunigaikštis, Amihudo sūnus Elišama:

7:49b.NUM.007.049 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:50b.NUM.007.050 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:51b.NUM.007.051 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:52b.NUM.007.052 ožį aukai už nuodėmę;

7:53b.NUM.007.053 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amihudo sūnaus Elišamos auka.

7:54b.NUM.007.054 Aštuntą dieną aukojo Manaso sūnų kunigaikštis, Pedacūro sūnus Gamelielis:

7:55b.NUM.007.055 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:56b.NUM.007.056 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:57b.NUM.007.057 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:58b.NUM.007.058 ožį aukai už nuodėmę;

7:59b.NUM.007.059 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio auka.

7:60b.NUM.007.060 Devintą dieną aukojo Benjamino sūnų kunigaikštis, Gideonio sūnus Abidanas:

7:61b.NUM.007.061 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:62b.NUM.007.062 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:63b.NUM.007.063 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:64b.NUM.007.064 ožį aukai už nuodėmę;

7:65b.NUM.007.065 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Gideonio sūnaus Abidano auka.

7:66b.NUM.007.066 Dešimtą dieną aukojo Dano sūnų kunigaikštis, Amišadajo sūnus Ahiezeras:

7:67b.NUM.007.067 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:68b.NUM.007.068 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:69b.NUM.007.069 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:70b.NUM.007.070 ožį aukai už nuodėmę;

7:71b.NUM.007.071 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero auka.

7:72b.NUM.007.072 Vienuoliktą dieną aukojo Ašero sūnų kunigaikštis, Ochrano sūnus Pagielis:

7:73b.NUM.007.073 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:74b.NUM.007.074 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:75b.NUM.007.075 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:76b.NUM.007.076 ožį aukai už nuodėmę;

7:77b.NUM.007.077 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Ochrano sūnaus Pagielio auka.

7:78b.NUM.007.078 Dvyliktą dieną aukojo Neftalio sūnų kunigaikštis, Enano sūnus Ahyra:

7:79b.NUM.007.079 sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai;

7:80b.NUM.007.080 auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų;

7:81b.NUM.007.081 jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai;

7:82b.NUM.007.082 ožį aukai už nuodėmę;

7:83b.NUM.007.083 padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Enano sūnaus Ahyros auka.

7:84b.NUM.007.084 Tos buvo Izraelio kunigaikščių aukos aukuro pašventinimo proga: dvylika sidabrinių dubenių, dvylika sidabrinių taurių, dvylika auksinių indelių.

7:85b.NUM.007.085 Kadangi dubuo svėrė šimtą trisdešimt šekelių sidabro ir kiekviena taurė septyniasdešimt šekelių, tai visi sidabriniai indai svėrė du tūkstančius keturis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį.

7:86b.NUM.007.086 Dvylika auksinių indelių, kurie buvo pilni smilkalų, kiekvienas svėrė po dešimt šekelių; viso aukso buvo šimtas dvidešimt šekelių.

7:87b.NUM.007.087 Jaučių deginamajai aukai buvo dvylika, avinų dvylika, metinių avinėlių dvylika kartu su duonos auka; aukai už nuodėmę buvo dvylika ožių.

7:88b.NUM.007.088 Padėkos aukai buvo dvidešimt keturi jaučiai, šešiasdešimt avinų, šešiasdešimt ožių ir šešiasdešimt metinių avinėlių. Tos aukos buvo duotos aukuro pašventinimui po to, kai jis buvo pateptas.

7:89b.NUM.007.089 Kai Mozė įėjo į Susitikimo palapinę kalbėtis su Dievu, jis girdėjo balsą nuo dangčio, kuris buvo ant Sandoros skrynios tarp dviejų cherubų. Iš ten Dievas kalbėjo su juo.

8

8:1b.NUM.008.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

8:2b.NUM.008.002 “Sakyk Aaronui, kad jis sustatytų lempas taip, kad visos degtų žvakidės priekyje”.

8:3b.NUM.008.003 Aaronas sustatė lempas, kad jos degtų žvakidės priekyje, kaip Viešpats įsakė Mozei.

8:4b.NUM.008.004 Visa žvakidė buvo nukalta iš aukso, pagal Viešpaties Mozei parodytą pavyzdį.

8:5b.NUM.008.005 Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:

8:6b.NUM.008.006 “Imk levitus iš Izraelio vaikų ir apvalyk juos,

8:7b.NUM.008.007 apšlakstydamas apvalomuoju vandeniu, liepk nusiskusti plaukus nuo viso kūno ir išsiplauti drabužius, tai jie bus apvalyti.

8:8b.NUM.008.008 Jie ims veršį ir duonos aukai­ aliejumi apšlakstytų smulkių miltų, ir kitą veršį­aukai už nuodėmę.

8:9b.NUM.008.009 Sušauk izraelitus ir pastatyk levitus prie Susitikimo palapinės.

8:10b.NUM.008.010 Tu pastatysi levitus prieš Viešpatį, ir izraelitai uždės ant jų rankas.

8:11b.NUM.008.011 Aaronas paaukos levitus Viešpačiui, kaip Izraelio vaikų auką, kad jie tarnautų Jam.

8:12b.NUM.008.012 Levitai uždės rankas ant veršių galvų, kurių vieną paaukosi kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką; taip levitai bus sutaikinti.

8:13b.NUM.008.013 Pastatyk levitus prieš Aaroną ir jo sūnus ir paaukok juos Viešpačiui;

8:14b.NUM.008.014 išskirk levitus iš izraelitų, kad jie būtų mano.

8:15b.NUM.008.015 Po to jie tarnaus man Susitikimo palapinėje. Taip jie bus apvalyti ir pašvęsti man,

8:16b.NUM.008.016 nes jie visi yra man atiduoti vietoje izraelitų pirmagimių,

8:17b.NUM.008.017 kadangi visi izraelitų pirmagimiai yra mano­žmonės ir gyvuliai. Aš juos pašvenčiau sau nuo tos dienos, kai išžudžiau egiptiečių pirmagimius.

8:18b.NUM.008.018 Aš paėmiau levitus vietoje izraelitų pirmagimių

8:19b.NUM.008.019 ir pavedžiau juos Aarono ir jo sūnų priežiūrai, kad tarnautų man Susitikimo palapinėje ir sutaikintų izraelitus. Taip izraelitai bus apsaugoti nuo sunaikinimo, kuris ištiktų juos, jei kas iš jų išdrįstų artintis prie šventyklos”.

8:20b.NUM.008.020 Mozė, Aaronas ir izraelitai pasielgė su levitais taip, kaip Viešpats įsakė Mozei:

8:21b.NUM.008.021 juos apvalė, jie išsiplovė savo drabužius, o Aaronas paaukojo juos kaip auką Viešpačiui ir sutaikino.

8:22b.NUM.008.022 Po to levitai ėjo į Susitikimo palapinę ir atliko jiems skirtą tarnystę Aarono ir jo sūnų priežiūroje.

8:23b.NUM.008.023 Viešpats kalbėjo Mozei:

8:24b.NUM.008.024 “Toks yra įstatymas levitams: dvidešimt penkerių metų ir vyresni tarnaus Susitikimo palapinėje,

8:25b.NUM.008.025 o, sulaukę penkiasdešimties metų amžiaus, jie nebetarnaus.

8:26b.NUM.008.026 Jie padės savo broliams saugoti Susitikimo palapinę, bet nedirbs jokio darbo. Tai įsakymas levitams, liečiąs jų tarnystę”.

9

9:1b.NUM.009.001 Izraelitams išėjus iš Egipto, antraisiais metais, pirmą mėnesį Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje:

9:2b.NUM.009.002 “Tegul izraelitai švenčia Paschą jai skirtu metu,

9:3b.NUM.009.003 šio mėnesio keturioliktos dienos vakare, laikydamiesi visų apeigų ir nurodymų”.

9:4b.NUM.009.004 Mozė pasakė izraelitams, kad jie turi švęsti Paschą.

9:5b.NUM.009.005 Jie ją šventė pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare prie Sinajaus kalno. Izraelitai darė visa, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

9:6b.NUM.009.006 Kai kurie buvo susitepę žmogaus lavonu ir tą dieną negalėjo švęsti Paschos. Jie atėjo pas Mozę bei Aaroną ir jiems tarė:

9:7b.NUM.009.007 “Mes susitepę mirusiu. Ar dėl to mes neturime teisės aukoti Viešpačiui kartu su visais izraelitais?”

9:8b.NUM.009.008 Mozė jiems atsakė: “Palaukite, aš paklausiu, ką Viešpats pasakys šiuo reikalu”.

9:9b.NUM.009.009 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

9:10b.NUM.009.010 “Jei kas iš izraelitų susiteptų mirusiu ar būtų kelionėje, tešvenčia Paschą

9:11b.NUM.009.011 antro mėnesio keturioliktos dienos vakare, valgydamas neraugintą duoną su karčiomis žolėmis;

9:12b.NUM.009.012 nieko nepaliks ligi ryto ir nė vieno avinėlio kaulo nesulaužys; laikysis visų Paschos nuostatų.

9:13b.NUM.009.013 O jei kas nesuteptas ir nekeliaudamas nešvęstų Paschos, tas bus išnaikintas iš savo tautos, nes neaukojo Viešpačiui skirtu laiku; jis atsakys už savo nuodėmę.

9:14b.NUM.009.014 Jei tarp jūsų būtų svetimšalis ar ateivis, kuris norėtų švęsti Paschą, tešvenčia ją Viešpačiui, laikydamasis tų pačių apeigų ir nurodymų. Jums ir ateiviui yra tas pats įstatymas”.

9:15b.NUM.009.015 Tą dieną, kai buvo pastatyta Liudijimo palapinė, ją apdengė debesis, o naktį virš palapinės buvo tarsi ugnies liepsna.

9:16b.NUM.009.016 Taip buvo visą laiką: dieną ją dengė debesis, o naktį­tarsi liepsna.

9:17b.NUM.009.017 Kai palapinę dengiąs debesis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo; toje vietoje, kur debesis nusileisdavo, izraelitai statydavo stovyklą.

9:18b.NUM.009.018 Pagal Viešpaties įsakymą jie keliaudavo ir Jam įsakius ištiesdavo palapines. Kol debesis dengė palapinę, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje.

9:19b.NUM.009.019 Jei debesis virš palapinės pasilikdavo ilgą laiką, izraelitai nekeliaudavo.

9:20b.NUM.009.020 Kartais debesis virš palapinės likdavo tik kelias dienas. Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo.

9:21b.NUM.009.021 Jei debesis stovėdavo virš palapinės tik vieną naktį ir, dienai brėkštant, pakildavo, jie keliaudavo toliau; jei debesis pakildavo, jie iškeliaudavo ar dieną, ar naktį.

9:22b.NUM.009.022 O jei dvi dienas ar visą mėnesį, ar metus debesis pasilikdavo ant palapinės, izraelitai pasilikdavo toje pačioje vietoje; kai tik debesis pakildavo, jie keldavosi iš stovyklos.

9:23b.NUM.009.023 Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. Jie laikėsi Viešpaties per Mozę duoto įsakymo.

10

10:1b.NUM.010.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

10:2b.NUM.010.002 “Padaryk du sidabrinius trimitus, kad galėtum sušaukti žmones ir jiems pranešti, kai reikės keltis iš stovyklos.

10:3b.NUM.010.003 Sutrimitavus abiem trimitais, visa tauta susirinks pas tave prie Susitikimo palapinės.

10:4b.NUM.010.004 Jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai.

10:5b.NUM.010.005 Kai trimituos pavojų, pirmieji pakils tie, kurie stovyklauja rytų pusėje.

10:6b.NUM.010.006 Trimituojant pavojų antrą sykį, pajudės pietuose esančios stovyklos. Pavojaus ženklą trimituosite skelbdami kelionės pradžią.

10:7b.NUM.010.007 Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą.

10:8b.NUM.010.008 Trimituos Aarono sūnūs, kunigai; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms.

10:9b.NUM.010.009 Jei eisite į karą savo žemėje prieš tuos, kurie jus spaudžia, trimituokite pavojų. Viešpats, jūsų Dievas, prisimins jus ir išgelbės iš jūsų priešų.

10:10b.NUM.010.010 Jūsų džiaugsmo dieną, šventės dieną ir pirmą mėnesio dieną, trimituokite prie deginamųjų ir padėkos aukų kaip atminimą Dievui. Aš, Viešpats, jūsų Dievas”.

10:11b.NUM.010.011 Antraisiais metais, antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Liudijimo palapinės,

10:12b.NUM.010.012 ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje.

10:13b.NUM.010.013 Tai buvo pirmoji jų kelionė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

10:14b.NUM.010.014 Pirmieji ėjo Judo giminės žmonės tvarkingais būriais. Jų vadas buvo Aminadabo sūnus Naasonas.

10:15b.NUM.010.015 Isacharo giminės pulkų vadas buvo Cuaro sūnus Netanelis.

10:16b.NUM.010.016 Zabulono giminės pulkų vadas buvo Helono sūnus Eliabas.

10:17b.NUM.010.017 Po to buvo išardyta palapinė, kuria nešini ėjo Geršono ir Merario sūnūs.

10:18b.NUM.010.018 Paskui juos keliavo Rubeno pulkai. Jų vadas buvo Šedeūro sūnus Elicūras.

10:19b.NUM.010.019 Simeono giminės pulkų vadas buvo Cūrišadajo sūnus Šelumielis.

10:20b.NUM.010.020 Gado giminės pulkų vadas buvo Deuelio sūnus Eljasafas.

10:21b.NUM.010.021 Po to ėjo Kehato sūnūs, kurie nešė Švenčiausiąją. Kai jie nuėjo, palapinė buvo jau pastatyta.

10:22b.NUM.010.022 Toliau ėjo Efraimo giminės pulkai, kuriems vadovavo Amihudo sūnus Elišama.

10:23b.NUM.010.023 Manaso giminės pulkų vadas buvo Pedacūro sūnus Gamelielis.

10:24b.NUM.010.024 Benjamino giminės pulkų vadas buvo Gideonio sūnus Abidanas.

10:25b.NUM.010.025 Paskutiniai iš stovyklos iškeliavo Dano pulkai. Jiems vadovavo Amišadajo sūnus Ahiezeras.

10:26b.NUM.010.026 Ašero giminės pulkų vadas buvo Ochrano sūnus Pagielis.

10:27b.NUM.010.027 Neftalio giminės pulkų vadas buvo Enano sūnus Ahyra.

10:28b.NUM.010.028 Tokia tvarka ėjo Izraelio vaikų pulkai, kai keldavosi iš vienos vietos į kitą.

10:29b.NUM.010.029 Mozė sakė savo žmonos broliui Hobabui, midjaniečio Reuelio sūnui: “Mes eisime į vietą, kurią Viešpats mums pažadėjo. Keliauk su mumis, mes tau gera darysime, nes Viešpats pažadėjo Izraeliui gerovę”.

10:30b.NUM.010.030 Tas jam atsakė: “Aš nekeliausiu su jumis, bet grįšiu į savo šalį, kurioje gimiau”.

10:31b.NUM.010.031 Mozė atsakė: “Nepalik mūsų, nes tu geriausiai žinai, kaip mes turime įsikurti dykumoje; tu būsi mums vietoje akių.

10:32b.NUM.010.032 Jei pasiliksi su mumis, duosime tau, ką mums Viešpats duos”.

10:33b.NUM.010.033 Jie keliavo nuo Sinajaus kalno tris dienas, ir Viešpaties Sandoros skrynia buvo nešama pirma jų į stovyklai paskirtą vietą.

10:34b.NUM.010.034 Viešpaties debesis rodė jiems kelią, keliaujant dienos metu.

10:35b.NUM.010.035 Sandoros skrynią pakeliant kelionei, Mozė tardavo: “Viešpatie! Teišsisklaido Tavo priešai ir bėga nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs nekenčia”.

10:36b.NUM.010.036 Kai sustodavo, jis tardavo: “Sugrįžk, Viešpatie, pas Izraelio tūkstančių tūkstančius!”

11

11:1b.NUM.011.001 Izraelitai murmėjo prieš Viešpatį, ir Viešpačiui tai nepatiko. Tai išgirdęs, Viešpats užsirūstino, Jo ugnis užsidegė tarp jų ir ėmė naikinti stovyklos pakraštį.

11:2b.NUM.011.002 Tauta šaukėsi Mozės ir, kai Mozė pasimeldė Viešpačiui, ugnis užgeso.

11:3b.NUM.011.003 Jie praminė tą vietą Tabera, nes Viešpaties ugnis degė tarp jų.

11:4b.NUM.011.004 Kartu keliavo daug svetimšalių, kurie pasidavė geiduliams; su jais drauge verkė ir izraelitai, sakydami: “Kas duos mums mėsos?

11:5b.NUM.011.005 Atsimename žuvis, kurias valgėme Egipte ir jos mums nieko nekainavo; taip pat prisimename agurkus, melionus, porus, svogūnus ir česnakus.

11:6b.NUM.011.006 Dabar mūsų sielos išseko, nes mūsų akys nieko kito nemato­tiktai maną”.

11:7b.NUM.011.007 Mana buvo geltona ir panaši į kalendros sėklas.

11:8b.NUM.011.008 Žmonės vaikščiojo aplinkui ir ją rinkosi, malė girnomis ar susitrindavo grūstuvuose, virė puoduose ir kepė iš jos papločius; jos skonis buvo panašus į ragaišio su aliejumi skonį.

11:9b.NUM.011.009 Nusileidžiant naktį ant stovyklos rasai, krisdavo ir mana.

11:10b.NUM.011.010 Mozė išgirdo, kaip žmonės verkia savo šeimose prie palapinių angų. Viešpaties rūstybė smarkiai užsidegė, Mozė taip pat buvo nepatenkintas.

11:11b.NUM.011.011 Jis skundėsi Viešpačiui: “Kam vargini savo tarną? Kodėl nerandu malonės Tavo akyse? Ir kodėl uždėjai man visos šitos tautos naštą?

11:12b.NUM.011.012 Argi šita tauta yra mano vaikai, ar aš ją pagimdžiau, kad man sakai: ‘Nunešk juos, paėmęs į glėbį, kaip auklė nešioja kūdikį, į žemę, kurią Tu pažadėjai jų tėvams?’

11:13b.NUM.011.013 Iš kur aš imsiu mėsos, kad pasotinčiau tokią daugybę? Jie rauda ir šaukia: ‘Duok mums mėsos!’

11:14b.NUM.011.014 Aš negaliu vienas nešti visos šitos tautos, nes man tai per sunku.

11:15b.NUM.011.015 Jeigu taip su manimi elgiesi, geriau nužudyk mane, jei atradau malonę Tavo akyse, kad nebūčiau varginamas tokių didelių bėdų”.

11:16b.NUM.011.016 Viešpats atsakė Mozei: “Surink septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų, apie kuriuos žinai, kad jie yra tautos vadovai, nuvesk juos prie Susitikimo palapinės ir atsistok ten kartu su jais.

11:17b.NUM.011.017 Aš nužengsiu ir kalbėsiu su tavimi, paimsiu dvasios, kuri yra ant tavęs, ir suteiksiu jiems, kad jie kartu su tavimi neštų tautos naštą ir tau nereikėtų nešti vienam.

11:18b.NUM.011.018 O tautai sakyk: ‘Pasišventinkite ir rytoj valgysite mėsos, nes Viešpats išgirdo jūsų verksmą, kai sakėte: ‘Kas mums duos mėsos? Gera mums buvo Egipte’. Viešpats jums duos mėsos, ir jūs valgysite.

11:19b.NUM.011.019 Ne vieną dieną, ne dvi dienas, ne penkias dienas, ne dešimt dienų ir ne dvidešimt dienų,

11:20b.NUM.011.020 bet visą mėnesį, kol nebegalėsite į ją net pažiūrėti; jūs paniekinote Viešpatį, kuris yra tarp jūsų, ir raudojote Jo akivaizdoje, sakydami: ‘Kodėl mes išėjome iš Egipto?’ ”

11:21b.NUM.011.021 Mozė tarė: “Šitos tautos yra šeši šimtai tūkstančių pajėgių vyrų, ir Tu sakai, kad duosi jiems visą mėnesį valgyti mėsos?

11:22b.NUM.011.022 Argi mes turėsime papjauti avis ir jaučius, kad užtektų visiems? Ar susirinks visos jūros žuvys, kad juos pasotintų?”

11:23b.NUM.011.023 Viešpats atsakė jam: “Argi Viešpaties ranka sutrumpėjo? Dabar matysi, ar mano žodžiai išsipildys, ar ne”.

11:24b.NUM.011.024 Mozė nuėjo ir pasakė tautai Viešpaties žodžius. Jis surinko septyniasdešimt izraelitų vyresniųjų ir juos sustatė prie palapinės.

11:25b.NUM.011.025 Viešpats nužengė debesyje ir jam kalbėjo. Ir Jis paėmė dvasios, kuri buvo ant Mozės, ir davė septyniasdešimčiai vyresniųjų. Kai ant jų nusileido dvasia, jie pradėjo pranašauti ir nepaliovė.

11:26b.NUM.011.026 Stovykloje buvo pasilikę du vyrai, vienas vardu Eldadas, o kitas­Medadas. Ir jie gavo tos dvasios, nes ir juodu buvo įtraukti į sąrašą, bet nebuvo atėję prie palapinės. Jie pradėjo pranašauti stovykloje.

11:27b.NUM.011.027 Vienas jaunuolis atbėgo ir pranešė Mozei: “Eldadas ir Medadas pranašauja stovykloje!”

11:28b.NUM.011.028 Nūno sūnus Jozuė, Mozės tarnas, tarė: “Mano valdove Moze, uždrausk jiems!”

11:29b.NUM.011.029 Bet jis atsakė: “Ar tu pavydi dėl manęs? O, kad visa Viešpaties tauta pranašautų ir kad Viešpats duotų kiekvienam savo dvasios!”

11:30b.NUM.011.030 Mozė ir Izraelio vyresnieji sugrįžo į stovyklą.

11:31b.NUM.011.031 Pakilo Viešpaties siųstas vėjas ir atnešė putpelių. Jų tiek prikrito aplinkui stovyklą, kiek galima apeiti per dvi dienas ir dvi uolektys nuo žemės.

11:32b.NUM.011.032 Žmonės rinko putpeles visą tą dieną ir naktį ir dar kitą dieną, ir kiekvienas prisirinko nemažiau kaip dešimt homerų; jas džiovino aplink stovyklą.

11:33b.NUM.011.033 Mėsa tebebuvo jiems tarp dantų, ir jie dar nebuvo jos suvalgę, kai Viešpaties rūstybė užsidegė prieš tautą, ir Jis ištiko juos dideliu maru.

11:34b.NUM.011.034 Ta vieta buvo pavadinta Kibrot Taavos kapinėmis, nes ten palaidojo žmones, kurie buvo pasidavę geiduliams.

11:35b.NUM.011.035 Išėję iš Kibrot Taavos kapinių, jie nukeliavo į Hacerotą ir ten sustojo.

12

12:1b.NUM.012.001 Mirjama ir Aaronas priekaištavo Mozei dėl jo vedybų, nes jis buvo vedęs etiopę.

12:2b.NUM.012.002 Jie sakė: “Argi Viešpats kalbėjo tik per vieną Mozę? Argi Jis nekalbėjo taip pat ir per mus?” Viešpats tai išgirdo.

12:3b.NUM.012.003 Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje.

12:4b.NUM.012.004 Viešpats staiga prabilo į Mozę, Aaroną bei Mirjamą: “Jūs trys išeikite prie Susitikimo palapinės”. Jiems išėjus,

12:5b.NUM.012.005 Viešpats nužengė debesies stulpe ir, stovėdamas palapinės įėjime, pašaukė Aaroną ir Mirjamą. Kai juodu priėjo,

12:6b.NUM.012.006 Jis tarė jiems: “Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.

12:7b.NUM.012.007 Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose.

12:8b.NUM.012.008 Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?”

12:9b.NUM.012.009 Užsirūstinęs Viešpats pasitraukė.

12:10b.NUM.012.010 Pasitraukė ir debesis nuo palapinės. Staiga Mirjamą išbėrė raupsai, ji pabalo kaip sniegas. Aaronas, pažvelgęs į ją ir pamatęs ją apdengtą raupsais,

12:11b.NUM.012.011 tarė Mozei: “Maldauju, mano valdove, tenepasilieka ant mudviejų ši nuodėmė, kurią padarėme per savo kvailumą.

12:12b.NUM.012.012 Tenebūna ji kaip kūdikis, negyvas gimęs, kurio kūno dalis jau sugedus”.

12:13b.NUM.012.013 Mozė šaukėsi Viešpaties: “Maldauju, o Dieve, išgydyk ją”.

12:14b.NUM.012.014 Viešpats jam atsakė: “Jei jos tėvas būtų spjovęs jai į veidą, argi ji nebūtų turėjusi rausti bent septynias dienas? Tebūna atskirta septynias dienas nuo stovyklos ir paskui bus pašaukta atgal”.

12:15b.NUM.012.015 Mirjama buvo septynias dienas atskirta nuo stovyklos, ir tauta nepajudėjo iš vietos, kol Mirjama nebuvo pašaukta atgal.

12:16b.NUM.012.016 Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje.

13

13:1b.NUM.013.001 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

13:2b.NUM.013.002 “Siųsk vyrus, po vieną vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano žemės, kurią duosiu izraelitams”.

13:3b.NUM.013.003 Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį:

13:4b.NUM.013.004 Rubeno giminės­Zakūro sūnų Šamūvą,

13:5b.NUM.013.005 Simeono giminės­Horio sūnų Šafatą,

13:6b.NUM.013.006 Judo giminės­Jefunės sūnų Kalebą,

13:7b.NUM.013.007 Isacharo giminės­Juozapo sūnų Igalą,

13:8b.NUM.013.008 Efraimo giminės­Nūno sūnų Ozėją,

13:9b.NUM.013.009 Benjamino giminės­Rafuvo sūnų Paltį,

13:10b.NUM.013.010 Zabulono giminės­Sodžio sūnų Gadielį,

13:11b.NUM.013.011 iš Juozapo sūnų, Manaso giminės­ Susio sūnų Gadį,

13:12b.NUM.013.012 Dano giminės­Gemalio sūnų Amielį,

13:13b.NUM.013.013 Ašero giminės­Mykolo sūnų Setūrą,

13:14b.NUM.013.014 Neftalio giminės­Vofsio sūnų Nachbį,

13:15b.NUM.013.015 Gado giminės­Machio sūnų Geuelį.

13:16b.NUM.013.016 Tai vardai vyrų, kuriuos Mozė pasiuntė išžvalgyti kraštą. Nūno sūnų Ozėją jis pavadino Jozue.

13:17b.NUM.013.017 Mozė, siųsdamas juos į Kanaano šalį, tarė jiems: “Pradėkite šalies pietuose ir, nuėję į kalnus,

13:18b.NUM.013.018 apžiūrėkite žemę ir žmones, kurie ten gyvena: ar jie galingi, ar silpni, ar jų mažai, ar daug;

13:19b.NUM.013.019 ar pati žemė gera, ar bloga; kokie miestai, ar turi mūro sienas, ar ne;

13:20b.NUM.013.020 ar žemė derlinga, ar nualinta, ar miškinga, ar ne. Būkite drąsūs ir mums atneškite tos žemės vaisių”. Buvo metas, kada skinamos pirmosios vynuogės.

13:21b.NUM.013.021 Jie nuėję išžvalgė žemę nuo Cino dykumos iki Rehobo, kur einama į Lebo Hamatą.

13:22b.NUM.013.022 Jie patraukė į pietus ir atėjo į Hebroną, kur gyveno Anako sūnūs Ahimanas, Šešajas ir Talmajas. Hebronas įkurtas septyneriais metais anksčiau už Egipto miestą Coaną.

13:23b.NUM.013.023 Nuėję prie Eškolo upelio, nupjovė šaką su viena keke vynuogių, ir du vyrai ją nešė ant karties. Taip pat paėmė granato vaisių ir figų iš tos vietos,

13:24b.NUM.013.024 kuri buvo pavadinta Eškolu, nes ten Izraelio vaikai nupjovė vynuogių kekę.

13:25b.NUM.013.025 Žvalgai, apėję visą šalį, sugrįžo po keturiasdešimties dienų

13:26b.NUM.013.026 pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius.

13:27b.NUM.013.027 Jie sakė: “Buvome nuėję į žemę, į kurią mus siuntei. Ji tikrai plūsta pienu ir medumi, ir štai jos vaisiai;

13:28b.NUM.013.028 bet jos gyventojai yra stiprūs, miestai dideli, apjuosti mūro sienomis. Ten matėme ir Anako palikuonių.

13:29b.NUM.013.029 Amalekiečiai gyvena pietuose, hetitai, jebusiečiai ir amoritai kalnuose, kanaaniečiai prie jūros ir Jordano slėnyje”.

13:30b.NUM.013.030 Bet Kalebas nuramino žmones prieš Mozę ir sakė: “Eikime ir užimkime tą žemę, nes mes esame pajėgūs juos nugalėti”.

13:31b.NUM.013.031 Bet vyrai, buvę su juo, sakė: “Mes negalime eiti prieš tas tautas, nes jos už mus stipresnės”.

13:32b.NUM.013.032 Ir jie skleidė tarp Izraelio vaikų blogus atsiliepimus apie tą žemę, kurią buvo išžvalgę, kalbėdami: “Žemė, kurią išžvalgėme, ryja savo gyventojus, o žmonės, kuriuos matėme, yra labai aukšto ūgio.

13:33b.NUM.013.033 Ten matėme milžinus iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse”.

14

14:1b.NUM.014.001 Visa tauta pakėlė balsus ir raudojo tą naktį.

14:2b.NUM.014.002 Jie murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: “Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje dykumoje.

14:3b.NUM.014.003 Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į Egiptą?”

14:4b.NUM.014.004 Jie tarėsi: “Išsirinkime vadą ir grįžkime į Egiptą”.

14:5b.NUM.014.005 Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą Izraelio vaikų susirinkimą.

14:6b.NUM.014.006 Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė savo rūbus

14:7b.NUM.014.007 ir kalbėjo izraelitams: “Žemė, kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera.

14:8b.NUM.014.008 Jei Viešpats bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią pienu ir medumi.

14:9b.NUM.014.009 Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis, nebijokime!”

14:10b.NUM.014.010 Bet žmonės ketino juodu užmušti akmenimis. Ir Viešpaties šlovė pasirodė visiems izraelitams virš Susitikimo palapinės.

14:11b.NUM.014.011 Viešpats tarė Mozei: “Ar dar ilgai šita tauta niekins mane? Kodėl jie netiki manimi, matydami visus stebuklus, kuriuos padariau jų akivaizdoje?

14:12b.NUM.014.012 Aš juos bausiu maru ir sunaikinsiu, o iš tavęs padarysiu didesnę ir galingesnę tautą už šitą”.

14:13b.NUM.014.013 Mozė kalbėjo Viešpačiui: “Tada egiptiečiai, iš kurių Tu išvedei šią tautą, išgirs tai, ką Tu padarei tautai,

14:14b.NUM.014.014 ir pasakys šio krašto gyventojams, kurie girdėjo, kad Tu, Viešpatie, esi su mumis, kad Tu esi regimas veidu į veidą, kad Tavo debesis yra virš šios tautos ir kad Tu eini pirma mūsų dienos metu debesies stulpe ir naktį­ ugnies stulpe;

14:15b.NUM.014.015 todėl jei Tu išžudysi savo žmones, tautos, kurios girdėjo apie Tavo šlovę, sakys:

14:16b.NUM.014.016 ‘Kadangi Viešpats nepajėgė įvesti šitos tautos į žemę, kurią jiems prisiekdamas pažadėjo, tai išžudė juos dykumoje’.

14:17b.NUM.014.017 Viešpatie, meldžiu Tave, parodyk savo galią, kaip esi pasakęs:

14:18b.NUM.014.018 ‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’.

14:19b.NUM.014.019 Maldauju, atleisk šitos tautos nusikaltimus dėl Tavo didelio gailestingumo, kaip atleisdavai jai nuo išėjimo iš Egipto iki šiol”.

14:20b.NUM.014.020 Viešpats atsakė: “Atleidžiu, kaip prašei.

14:21b.NUM.014.021 Kaip Aš gyvas, visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės.

14:22b.NUM.014.022 Kadangi visi žmonės, kurie matė mano šlovę ir stebuklus, kuriuos dariau Egipte ir dykumoje, mane gundė jau dešimt kartų ir neklausė mano balso,

14:23b.NUM.014.023 jie neišvys žemės, kurią pažadėjau jų tėvams. Niekas iš tų, kurie mane pykdė, nematys jos.

14:24b.NUM.014.024 Savo tarną Kalebą, kuris kupinas kitokios dvasios ir iki galo sekė manimi, įvesiu į tą žemę, į kurią jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys ją paveldės.

14:25b.NUM.014.025 Kadangi amalekiečiai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose, rytoj iš stovyklos visi keliaukite į dykumą Raudonosios jūros link”.

14:26b.NUM.014.026 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

14:27b.NUM.014.027 “Kiek dar šita pikta tauta murmės prieš mane? Aš girdžiu Izraelio vaikų murmėjimą, kai jie murma prieš mane.

14:28b.NUM.014.028 Sakyk jiems: ‘Kaip Aš gyvas,­ sako Viešpats,­padarysiu jums taip, kaip jūs kalbėjote.

14:29b.NUM.014.029 Šioje dykumoje liks jūsų lavonai. Visi, kurie buvote suskaičiuoti, dvidešimties metų ir vyresni, ir murmėjote prieš mane,

14:30b.NUM.014.030 neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

14:31b.NUM.014.031 Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote.

14:32b.NUM.014.032 Jūsų lavonai kris šioje dykumoje.

14:33b.NUM.014.033 Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje.

14:34b.NUM.014.034 Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną­metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems.

14:35b.NUM.014.035 Kaip kalbėjau, taip ir padarysiu visai šiai piktai tautai, kuri sukilo prieš mane­visi mirs šioje dykumoje’ ”.

14:36b.NUM.014.036 Vyrai, kuriuos Mozė buvo išsiuntęs išžvalgyti žemę, ir kurie grįžę sukurstė tautą murmėti prieš Viešpatį, blogai kalbėdami apie kraštą

14:37b.NUM.014.037 ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė.

14:38b.NUM.014.038 Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.

14:39b.NUM.014.039 Kai Mozė pasakė visus šiuos žodžius izraelitams, jie labai nuliūdo.

14:40b.NUM.014.040 Atsikėlę anksti rytą, jie užlipo ant kalno, sakydami: “Eisime į žemę, kurią Viešpats pažadėjo, nes mes nusikaltome”.

14:41b.NUM.014.041 Mozė jiems atsakė: “Kodėl neklausote Viešpaties įsakymo? Jūs nieko gero nelaimėsite.

14:42b.NUM.014.042 Neikite, nes Viešpats neis su jumis, jūs žūsite nuo priešų.

14:43b.NUM.014.043 Amalekiečiai ir kaananiečiai yra prieš jus. Jūs žūsite nuo kardo, nes neklausėte Viešpaties, todėl Viešpats nebus su jumis”.

14:44b.NUM.014.044 Bet jie nusprendė eiti į kalnus. Tačiau nei Viešpaties Sandoros skrynia, nei Mozė nepajudėjo iš stovyklos.

14:45b.NUM.014.045 Atėję amalekiečiai ir kaananiečiai, gyvenantys kalnuose, juos sumušė ir vijosi iki Hormos.

15

15:1b.NUM.015.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

15:2b.NUM.015.002 “Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite įėję ir apsigyvenę pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,

15:3b.NUM.015.003 ir aukosite Viešpačiui auką iš bandos ar kaimenės­deginamąją, vykdydami įžadus, laisva valia aukodami ar savo iškilmėse, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,

15:4b.NUM.015.004 kiekvienas, kuris aukos, atsineš duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su vienu ketvirtadaliu hino aliejaus,

15:5b.NUM.015.005 ir prie deginamosios ar kitos gyvulinės aukos pridės ketvirtą hino dalį vyno prie kiekvieno avinėlio geriamajai aukai.

15:6b.NUM.015.006 Prie kiekvieno avino duonos aukai pridėkite dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su trečdaliu hino aliejaus,

15:7b.NUM.015.007 ir geriamajai aukai trečią dalį hino vyno, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

15:8b.NUM.015.008 Kai aukosite jautį deginamajai aukai ar įžadui įvykdyti, ar padėkos aukoms,

15:9b.NUM.015.009 duokite prie kiekvieno jaučio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su puse hino aliejaus,

15:10b.NUM.015.010 ir pusę hino vyno geriamajai aukai, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

15:11b.NUM.015.011 Taip darykite prie kiekvieno jaučio, avino, avinėlio ar ožio

15:12b.NUM.015.012 pagal aukų skaičių, kurias aukosite.

15:13b.NUM.015.013 Vietiniai gyventojai taip darys aukodami auką, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui;

15:14b.NUM.015.014 ir jeigu tarp jūsų esantis ateivis norės aukoti auką, jis darys taip pat, kaip ir jūs.

15:15b.NUM.015.015 Tas pats nuostatas galioja ir jums, ir ateiviams, gyvenantiems jūsų žemėje, nes kaip jūs, taip ir ateiviai bus prieš Viešpatį.

15:16b.NUM.015.016 Toks pat įstatymas bus jums ir ateiviams, gyvenantiems tarp jūsų’ ”.

15:17b.NUM.015.017 Viešpats kalbėjo Mozei:

15:18b.NUM.015.018 “Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,

15:19b.NUM.015.019 ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką.

15:20b.NUM.015.020 Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas.

15:21b.NUM.015.021 Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.

15:22b.NUM.015.022 Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei

15:23b.NUM.015.023 ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas,

15:24b.NUM.015.024 jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę.

15:25b.NUM.015.025 Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę.

15:26b.NUM.015.026 Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.

15:27b.NUM.015.027 Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą.

15:28b.NUM.015.028 Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista.

15:29b.NUM.015.029 Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas.

15:30b.NUM.015.030 Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos,

15:31b.NUM.015.031 nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ”.

15:32b.NUM.015.032 Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną.

15:33b.NUM.015.033 Jie atvedė jį pas Mozę ir Aaroną,

15:34b.NUM.015.034 ir uždarė jį, nes nežinojo, ką su juo daryti.

15:35b.NUM.015.035 Viešpats tarė Mozei: “Tas žmogus turi mirti, visi žmonės tegul užmuša jį akmenimis už stovyklos ribų”.

15:36b.NUM.015.036 Išvedę už stovyklos, užmušė jį akmenimis, kaip Viešpats buvo įsakęs.

15:37b.NUM.015.037 Viešpats kalbėjo Mozei:

15:38b.NUM.015.038 “Įsakyk izraelitams pasidaryti savo apdarų kraštuose kutus su mėlynomis juostelėmis.

15:39b.NUM.015.039 Pažvelgę į juosteles, atsiminkite Viešpaties įsakymus ir nesekite savo širdimis ir akimis, kurios veda į paleistuvystę.

15:40b.NUM.015.040 Atsiminkite mano įsakymus, juos vykdykite ir būkite šventi.

15:41b.NUM.015.041 Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės”.

16

16:1b.NUM.016.001 Korachas, Levio sūnaus Kehato sūnaus Iccharo sūnus, ir iš Rubeno sūnų Eliabo sūnūs Datanas ir Abiramas bei Peleto sūnus Onas

16:2b.NUM.016.002 sukilo prieš Mozę. Prie jų prisidėjo du šimtai penkiasdešimt izraelitų, tautos kunigaikščių, žinomų bendruomenėje ir gerbiamų vyrų.

16:3b.NUM.016.003 Jie susirinkę kalbėjo prieš Mozę ir Aaroną: “Gana judviem; visi izraelitai yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl judu keliatės aukščiau Viešpaties tautos?”

16:4b.NUM.016.004 Tai išgirdęs, Mozė puolė ant žemės

16:5b.NUM.016.005 ir kalbėjo Korachui ir su juo esantiems: “Rytoj Viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra Jo. Tiems, kuriuos Jis išsirinko, Jis leis prisiartinti prie Jo.

16:6b.NUM.016.006 Kiekvienas imkite savo smilkytuvą: tu, Korachai, ir visas tavo būrys,

16:7b.NUM.016.007 pasiėmę ugnies, užberkite ant jos smilkalų Viešpaties akivaizdoje. Kurį Jis išsirinks, tas bus šventas. Jūs, Levio sūnūs, keliatės per aukštai!”

16:8b.NUM.016.008 Mozė sakė Korachui: “Klausykite, Levio sūnūs!

16:9b.NUM.016.009 Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties palapinėje ir tarnauti tautai?

16:10b.NUM.016.010 Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės?

16:11b.NUM.016.011 Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?”

16:12b.NUM.016.012 Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: “Mudu neisime.

16:13b.NUM.016.013 Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medum, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori viešpatauti mums?

16:14b.NUM.016.014 Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!”

16:15b.NUM.016.015 Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: “Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau”.

16:16b.NUM.016.016 Mozė sakė Korachui: “Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas.

16:17b.NUM.016.017 Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdon­du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus”.

16:18b.NUM.016.018 Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo, kartu su Moze su Aaronu.

16:19b.NUM.016.019 Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė.

16:20b.NUM.016.020 Viešpats tarė Mozei ir Aaronui:

16:21b.NUM.016.021 “Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu”.

16:22b.NUM.016.022 Juodu puolė ant žemės, prašydami: “Dieve, Tu kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?”

16:23b.NUM.016.023 Viešpats atsakė Mozei:

16:24b.NUM.016.024 “Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių”.

16:25b.NUM.016.025 Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji.

16:26b.NUM.016.026 Jis tarė tautai: “Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių”.

16:27b.NUM.016.027 Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais.

16:28b.NUM.016.028 Mozė tarė: “Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia.

16:29b.NUM.016.029 Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė;

16:30b.NUM.016.030 bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir prarys juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui”.

16:31b.NUM.016.031 Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis

16:32b.NUM.016.032 ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu.

16:33b.NUM.016.033 Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų.

16:34b.NUM.016.034 O visi izraelitai, kurie stovėjo aplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: “Kad tik ir mūsų žemė neprarytų”.

16:35b.NUM.016.035 Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus.

16:36b.NUM.016.036 Po to Viešpats kalbėjo Mozei:

16:37b.NUM.016.037 “Įsakyk Aarono sūnui kunigui Eleazarui surinkti smilkytuvus iš degėsių, ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti.

16:38b.NUM.016.038 Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atsiminimo ženklas”.

16:39b.NUM.016.039 Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą,

16:40b.NUM.016.040 kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys.

16:41b.NUM.016.041 Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: “Judu nužudėte Viešpaties žmones”.

16:42b.NUM.016.042 Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis ir pasirodė Viešpaties šlovė.

16:43b.NUM.016.043 Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės.

16:44b.NUM.016.044 Viešpats tarė Mozei:

16:45b.NUM.016.045 “Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu”. Juodu puolė ant žemės.

16:46b.NUM.016.046 Mozė sakė Aaronui: “Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras”.

16:47b.NUM.016.047 Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą.

16:48b.NUM.016.048 Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi.

16:49b.NUM.016.049 Mirė keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant žuvusiųjų Koracho maište.

16:50b.NUM.016.050 Kai maras liovėsi, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės.

17

17:1b.NUM.017.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

17:2b.NUM.017.002 “Sakyk izraelitams, kad kiekviena giminė duotų lazdą; iš visų jų kunigaikščių pagal jų giminę dvylika lazdų. Užrašyk kiekvieno vardą ant jo lazdos.

17:3b.NUM.017.003 Ant Levio lazdos užrašyk Aarono vardą. Nuo giminės kunigaikščio bus po vieną lazdą.

17:4b.NUM.017.004 Jas sudėk Susitikimo palapinėje ties liudijimu, kur jums apsireiškiu.

17:5b.NUM.017.005 Kurį iš jų išsirinksiu, to lazda pražys, taip padarysiu galą izraelitų murmėjimui, kuriuo jie prieš judu murma”.

17:6b.NUM.017.006 Mozė pranešė tai izraelitams. Kiekvienos giminės kunigaikštis davė lazdą. Buvo dvylika lazdų, tarp jų ir Aarono lazda.

17:7b.NUM.017.007 Mozė jas padėjo Viešpaties akivaizdoje Liudijimo palapinėje.

17:8b.NUM.017.008 Mozė, įėjęs kitą dieną, rado žaliuojančią Aarono, Levio giminės, lazdą. Pumpurai išsiskleidė žiedais, sužaliavo lapeliais ir subrandino migdolus.

17:9b.NUM.017.009 Mozė išnešė visas lazdas iš šventyklos prie izraelitų. Jie apžiūrėjo jas ir kiekvienas atsiėmė savo lazdą.

17:10b.NUM.017.010 Tuomet Viešpats tarė Mozei: “Įnešk atgal Aarono lazdą prie liudijimo, kad ji būtų ženklas maištaujantiems, kad pasibaigtų jų murmėjimas prieš mane, ir jie nemirtų”.

17:11b.NUM.017.011 Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė.

17:12b.NUM.017.012 Izraelitai sakė Mozei: “Štai mes mirštame, mes visi žūvame.

17:13b.NUM.017.013 Kas tik artinasi prie Viešpaties palapinės, tas miršta. Argi visi būsime sunaikinti?”

18

18:1b.NUM.018.001 Viešpats kalbėjo Aaronui: “Tu ir tavo sūnūs būsite atsakingi už šventyklą ir kunigų tarnystę.

18:2b.NUM.018.002 Tavo broliai iš Levio giminės, tavo tėvo palikuonys, prisidės prie tavęs ir tarnaus tau, bet tu ir tavo sūnūs atliksite kunigų tarnystę Liudijimo palapinėje.

18:3b.NUM.018.003 Levitai tarnaus tau ir atliks visus palapinės darbus, tačiau jie nelies šventyklos indų ir aukuro, kad jie ir jūs nežūtumėte.

18:4b.NUM.018.004 Tebūna jie su tavimi ir tetarnauja Susitikimo palapinėje, atlikdami visus jos darbus. Svetimasis neturi būti tarp jūsų.

18:5b.NUM.018.005 Prižiūrėkite šventyklą ir aukurą, kad nekiltų mano rūstybė prieš izraelitus.

18:6b.NUM.018.006 Aš jums daviau jūsų brolius levitus iš izraelitų kaip dovaną, kad jie tarnautų Susitikimo palapinėje.

18:7b.NUM.018.007 Tu ir tavo sūnūs atlikite kunigų tarnystę. Visa, kas priklauso aukurui ir kas yra už uždangos, bus kunigų aptarnaujama; jei kas svetimas artinsis, bus baudžiamas mirtimi”.

18:8b.NUM.018.008 Viešpats kalbėjo Aaronui: “Aš tau duodu savo aukų dalį iš visko, ką izraelitai pašvenčia. Duodu tai tau ir tavo sūnums, nes esate patepti. Tas įstatymas bus amžinas.

18:9b.NUM.018.009 Šitos aukos, aukojamos Viešpačiui, priklausys tau: duonos auka, auka už nuodėmę ir auka už kaltę. Jos yra šventos ir teks tau ir tavo sūnums.

18:10b.NUM.018.010 Jas valgysite šventoje vietoje, tik vyrai valgys tas aukas, nes jos šventos.

18:11b.NUM.018.011 Visas izraelitų siūbuojamąsias aukas duodu tau, tavo sūnums ir dukterims amžina teise: kas tavo namuose nesuteptas, valgys jas.

18:12b.NUM.018.012 Geriausio aliejaus, vynuogių ir javų pirmojo derliaus, aukojamų Viešpačiui, duodu tau.

18:13b.NUM.018.013 Visi pirmieji jūsų krašto vaisiai, atnešami Viešpačiui, bus tavo ir, kas tavo namuose nesuteptas, juos valgys.

18:14b.NUM.018.014 Visa, kas Izraelyje pašvęsta, bus tavo.

18:15b.NUM.018.015 Visi pirmagimiai, kurie aukojami Viešpačiui, ar tai būtų žmonės, ar gyvuliai, priklausys tau. Žmogaus pirmagimis turi būti išpirktas ir kiekvieno nešvaraus gyvulio pirmagimį aukotojas privalės išpirkti.

18:16b.NUM.018.016 Kūdikis vieno mėnesio amžiaus bus išperkamas už penkis šekelius sidabro pagal šventyklos šekelį, kurį sudaro dvidešimt gerų.

18:17b.NUM.018.017 Galvijų, avių ir ožkų pirmagimių negalima išpirkti, nes jie paskirti Viešpačiui: jų kraują išliesi ant aukuro ir taukus sudeginsi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

18:18b.NUM.018.018 Jų mėsa bus tavo kaip ir siūbuojamosios aukos krūtinė ir dešinysis petys.

18:19b.NUM.018.019 Visas šventas aukas, kurias izraelitai aukoja Viešpačiui, duodu tau ir tavo sūnums bei dukterims amžina teise. Tai amžina druskos sandora prieš Viešpatį tau ir tavo vaikams”.

18:20b.NUM.018.020 Viešpats kalbėjo Aaronui: “Izraelitų žemėje nieko nepaveldėsi ir neturėsi tarp jų dalies: Aš­tavo dalis ir paveldėjimas.

18:21b.NUM.018.021 Levitams atiduodu visas Izraelio dešimtines už tarnystę, kurią jie man atlieka Susitikimo palapinėje,

18:22b.NUM.018.022 kad izraelitai nesiartintų prie palapinės, nenusidėtų ir nemirtų.

18:23b.NUM.018.023 Tik levitai tarnaus Susitikimo palapinėje ir bus už ją atsakingi; tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms. Jie nieko nepaveldės tarp izraelitų.

18:24b.NUM.018.024 Izraelio vaikų dešimtines, atnešamas Viešpačiui, atidaviau levitams. Todėl jiems pasakiau: ‘Jūs nieko nepaveldėsite tarp izraelitų’ ”.

18:25b.NUM.018.025 Po to Viešpats kalbėjo Mozei:

18:26b.NUM.018.026 “Taip kalbėk levitams: ‘Gavę iš izraelitų dešimtines, tų dešimtinių dešimtą dalį aukokite Viešpačiui.

18:27b.NUM.018.027 Tai bus jums įskaityta kaip grūdai iš klojimo ar dalis nuo vynuogių spaustuvo.

18:28b.NUM.018.028 Taip ir jūs aukosite auką Viešpačiui iš surinktų dešimtinių, atiduodami ją kunigui Aaronui.

18:29b.NUM.018.029 Iš visko, kas duodama jums, aukokite aukas Viešpačiui, iš visko, kas geriausia, pašvęstąją dalį’.

18:30b.NUM.018.030 Todėl sakyk jiems: ‘Kai atnešite iš visko tai, kas geriausia, bus tai įskaityta levitams kaip gauta iš klojimo ir vynuogių spaustuvo.

18:31b.NUM.018.031 Jūs ir jūsų šeimos valgys tai bet kur, nes tai užmokestis už tarnystę, kurią atliekate Susitikimo palapinėje.

18:32b.NUM.018.032 Nenusikalskite, pasilaikydami sau geriausius dalykus, ir nesutepkite izraelitų aukų, kad nemirtumėte’ ”.

19

19:1b.NUM.019.001 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

19:2b.NUM.019.002 “Įsakyk izraelitams atvesti sveiką žalą karvę, dar nekinkytą į jungą,

19:3b.NUM.019.003 ir duokite ją kunigui Eleazarui. Ji bus išvesta iš stovyklos ir papjauta jo akivaizdoje.

19:4b.NUM.019.004 Tada Eleazaras, padažęs jos kraujyje pirštą, pašlakstys septynis kartus Susitikimo palapinės įėjimo link.

19:5b.NUM.019.005 Paskui ji bus sudeginta jo akivaizdoje: oda, mėsa, kraujas ir mėšlas.

19:6b.NUM.019.006 Kunigas įmes į ugnį, kurioje dega karvė, kedro medžio, yzopo ir raudonų siūlų.

19:7b.NUM.019.007 Po to kunigas išplaus savo drabužius, apsiplaus vandeniu ir grįš į stovyklą, ir jis bus nešvarus iki vakaro.

19:8b.NUM.019.008 Tas, kuris karvę sudegins, išplaus savo drabužius, išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro.

19:9b.NUM.019.009 Kas nors nesusitepęs susems karvės pelenus ir juos išpils už stovyklos švarioje vietoje, kad jie būtų izraelitų laikomi apvalymo vandeniui padaryti, nes karvė sudeginta kaip auka už nuodėmę.

19:10b.NUM.019.010 Kuris susems karvės pelenus, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Tai bus izraelitams ir tarp jų gyvenantiems ateiviams amžinas įstatymas.

19:11b.NUM.019.011 Kas paliečia žmogaus lavoną, bus nešvarus septynias dienas.

19:12b.NUM.019.012 Jis apsivalys šiuo vandeniu trečią ir septintą dieną ir bus švarus. Jei trečią dieną neapsivalys, tai septintą dieną nebus švarus.

19:13b.NUM.019.013 Kuris palies mirusio žmogaus lavoną ir nebus apšlakstytas minėtu vandeniu, suteps Viešpaties palapinę ir bus išnaikintas iš izraelitų; kadangi jis neapšlakstytas apvalomuoju vandeniu, jis liks nešvarus.

19:14b.NUM.019.014 Šitas yra įstatymas apie žmogų, mirusį palapinėje. Visi, kurie įeina į jo palapinę, ir visi ten esantieji bus nešvarūs septynias dienas.

19:15b.NUM.019.015 Indas, neturintis dangčio, bus suteptas.

19:16b.NUM.019.016 Jei kas lauke paliestų užmušto kardu ar savaime mirusio žmogaus lavoną, kaulą ar karstą, bus nešvarus septynias dienas.

19:17b.NUM.019.017 Dėl nešvaraus žmogaus tegul ima karvės, sudegintos apvalyti nuo nuodėmės, pelenų, įberia į indą ir užpila tekančio vandens ant jų.

19:18b.NUM.019.018 Nesusitepęs žmogus, padažęs jame yzopą, teapšlaksto visą palapinę ir visus daiktus bei susitepusius prisilietimu žmones.

19:19b.NUM.019.019 Nesusitepęs apšlakstys nešvarųjį trečią ir septintą dieną, ir jis apsivalys septintą dieną, išplaus savo drabužius, pats išsimaudys ir bus nešvarus iki vakaro.

19:20b.NUM.019.020 Jei kas nebus tuo būdu apvalytas, jis bus išnaikintas iš izraelitų, nes sutepė Viešpaties šventyklą; jis nebuvo apšlakstytas apvalomuoju vandeniu, todėl yra nešvarus.

19:21b.NUM.019.021 Tai amžinas nuostatas jiems, kad tas, kuris šlakstė vandeniu, plautų savo drabužius, ir kiekvienas, palietęs apvalomąjį vandenį, bus nešvarus iki vakaro.

19:22b.NUM.019.022 Ką nešvarus žmogus palies­suteps, kas prisiliestų suteptų daiktų­bus nešvarus iki vakaro”.

20

20:1b.NUM.020.001 Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota.

20:2b.NUM.020.002 Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną,

20:3b.NUM.020.003 priekaištaudami kalbėjo: “Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje.

20:4b.NUM.020.004 Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume?

20:5b.NUM.020.005 Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?”

20:6b.NUM.020.006 Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė.

20:7b.NUM.020.007 Viešpats tarė Mozei:

20:8b.NUM.020.008 “Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai”.

20:9b.NUM.020.009 Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė.

20:10b.NUM.020.010 Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: “Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?”

20:11b.NUM.020.011 Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai.

20:12b.NUM.020.012 Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: “Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu”.

20:13b.NUM.020.013 Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą.

20:14b.NUM.020.014 Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: “Taip sako tavo brolis Izraelis: ‘Tu žinai visus mūsų vargus,

20:15b.NUM.020.015 žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus.

20:16b.NUM.020.016 Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos.

20:17b.NUM.020.017 Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį’ ”.

20:18b.NUM.020.018 Karalius jiems atsakė: “Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu”.

20:19b.NUM.020.019 Izraelitai sakė: “Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę”.

20:20b.NUM.020.020 Bet jis atsakė: “Neleidžiu!” Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus.

20:21b.NUM.020.021 Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais.

20:22b.NUM.020.022 Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno.

20:23b.NUM.020.023 Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

20:24b.NUM.020.024 “Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos.

20:25b.NUM.020.025 Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno.

20:26b.NUM.020.026 Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai”.

20:27b.NUM.020.027 Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant.

20:28b.NUM.020.028 Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno.

20:29b.NUM.020.029 Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų.

21

21:1b.NUM.021.001 Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno krašto pietuose, išgirdęs, kad izraelitai ateina iš Atarimo, išėjo į kovą prieš juos ir kelis paėmė į nelaisvę.

21:2b.NUM.021.002 Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: “Jei atiduosi šitą tautą į mūsų rankas, sunaikinsime jos miestus”.

21:3b.NUM.021.003 Viešpats išklausė izraelitų prašymo ir atidavė jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo, sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė aną vietą Horma.

21:4b.NUM.021.004 Nuo Horo kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios jūros link, kad aplenktų Edomo žemę. Kelionėje tauta nerimavo,

21:5b.NUM.021.005 ji kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: “Kodėl mus išvedėte iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos, nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis maistas”.

21:6b.NUM.021.006 Tada Viešpats siuntė nuodingas gyvates. Jos gėlė žmones, ir daugelis nuo jų mirė.

21:7b.NUM.021.007 Jie kreipėsi į Mozę, sakydami: “Nusidėjome, kalbėdami prieš Viešpatį ir tave, melsk, kad pašalintų nuo mūsų gyvates”. Mozė meldėsi už tautą.

21:8b.NUM.021.008 Viešpats sakė Mozei: “Padaryk varinę gyvatę ir iškelk ją ant stulpo; kas įgeltas į ją pažvelgs, liks gyvas”.

21:9b.NUM.021.009 Mozė padirbdino varinę gyvatę ir iškėlė ją ant stulpo. Į ją pažvelgę, įgeltieji likdavo gyvi.

21:10b.NUM.021.010 Izraelitai keliavo toliau ir sustojo Obote.

21:11b.NUM.021.011 Išėję iš Oboto, ištiesė palapines Ije Abarimo dykumoje, kuri yra Moabo rytų pusėje.

21:12b.NUM.021.012 Iš ten pasitraukę, atėjo į Zeredo slėnį.

21:13b.NUM.021.013 Jį palikę, sustojo prie Arnono upės, tekančios dykumoje šiapus amoritų sienos. Arnono upė yra Moabo siena ir skiria moabitus nuo amoritų.

21:14b.NUM.021.014 Todėl Viešpaties kovų knygoje pasakyta: “Kaip padarė Raudonojoje jūroje, taip padarys ir prie Arnono upės,

21:15b.NUM.021.015 kuri pasisukus pasiekia Aro miestą ir priartėja prie moabitų sienos”.

21:16b.NUM.021.016 Iš čia izraelitai priartėjo prie šulinio, apie kurį Viešpats kalbėjo Mozei: “Surink tautą, ir Aš duosiu jai vandens”.

21:17b.NUM.021.017 Tada izraelitai giedojo: “Šuliny, duok vandens! Giedosime tau,

21:18b.NUM.021.018 šuliny, kurį kunigaikščiai ir kilnieji iškasė skeptru ir lazdomis”. Iš tos dykumos jie atėjo į Mataną,

21:19b.NUM.021.019 iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotą

21:20b.NUM.021.020 ir iš Bamoto­į slėnį Moabo šalyje arti Pisgos kalno, kuris yra ties dykuma.

21:21b.NUM.021.021 Izraelis nusiuntė pas amoritų karalių Sihoną pasiuntinius su prašymu:

21:22b.NUM.021.022 “Leisk mums pereiti per tavo žemę, mes nenukrypsime į dirvas ir vynuogynus, negersime vandens iš tavo šulinių, eisime vieškeliu, kol pereisime per tavo kraštą”.

21:23b.NUM.021.023 Bet Sihonas neleido izraelitams eiti per savo kraštą. Surinkęs savo kariuomenę, išėjo prieš juos į dykumą ir prie Jahaco kovojo su izraelitais.

21:24b.NUM.021.024 Izraelitai sumušė jį ir užėmė Sihono kraštą nuo Arnono iki Jaboko upių ir ligi Amono krašto, kurio sienos buvo ginamos stiprios sargybos.

21:25b.NUM.021.025 Izraelitai užėmė visus amoritų miestus ir apsigyveno juose, Hešbone ir jam priklausančiuose miesteliuose.

21:26b.NUM.021.026 Hešbonas buvo sostinė amoritų karaliaus Sihono, kuris buvo kovojęs su buvusiu Moabo karaliumi ir užėmęs visą jam priklausančią šalį iki Arnono upės.

21:27b.NUM.021.027 Todėl dainoje sakoma: “Ateikite į Hešboną, karaliaus Sihono miestą, kuris bus atstatytas ir sustiprintas!

21:28b.NUM.021.028 Ugnis iš Hešbono sunaikino moabitų miestą Arą ir Arnono aukštumų viešpačius.

21:29b.NUM.021.029 Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.

21:30b.NUM.021.030 Jie sunaikinti nuo Hešbono iki Dibono ir iki Nofacho prie Medebos”.

21:31b.NUM.021.031 Taip izraelitai apsigyveno amoritų žemėje.

21:32b.NUM.021.032 Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazerą, ir izraelitai užėmė jam priklausančius miestelius ir išvijo amoritus.

21:33b.NUM.021.033 Jie traukė Bašano keliu; ten juos pasitiko Bašano karalius Ogas su visa savo kariuomene prie Edrėjo.

21:34b.NUM.021.034 Viešpats kalbėjo Mozei: “Nebijok jo, nes Aš atidaviau tau jį, visą jo tautą ir žemę; padaryk su juo, kaip padarei su amoritų karaliumi Sihonu Hešbone”.

21:35b.NUM.021.035 Izraelitai sunaikino jį, jo sūnus ir visą jo tautą taip, kad nė vieno neliko, ir užėmė šalį.

22

22:1b.NUM.022.001 Izraelitai keliavo ir sustojo Moabo lygumoje, anoje pusėje Jordano, ties Jerichu.

22:2b.NUM.022.002 Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoritams.

22:3b.NUM.022.003 Moabitai labai bijojo izraelitų, nes jų buvo labai daug.

22:4b.NUM.022.004 Moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: “Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų”. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabitų karalius.

22:5b.NUM.022.005 Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petoro miestą prie upės, kad jį pakviestų, sakydami: “Iš Egipto išėjo tauta, kuri apdengė žemės paviršių ir dabar sustojo prie mano krašto sienų.

22:6b.NUM.022.006 Ateik ir prakeik tą tautą, nes ji galingesnė už mane. Gal tada galėsiu kaip nors ją sumušti ir išvyti iš savo žemės, nes žinau, kad kurį tu laimini, tas yra palaimintas ir, kurį prakeiki, yra prakeiktas”.

22:7b.NUM.022.007 Moabo ir Midjano vyresnieji išėjo laikydami rankose užmokestį už žyniavimą. Kai jie atėjo pas Balaamą ir jam perdavė Balako žodžius,

22:8b.NUM.022.008 jis atsakė: “Apsinakvokite pas mane, ir aš atsakysiu, ką man pasakys Viešpats”. Ir Moabo vyresnieji pasiliko pas Balaamą.

22:9b.NUM.022.009 Atėjo Dievas pas Balaamą ir klausė: “Kas yra šitie žmonės?”

22:10b.NUM.022.010 Balaamas atsakė Dievui: “Moabitų karalius, Ciporo sūnus Balakas, atsiuntė juos pas mane

22:11b.NUM.022.011 ir pranešė, kad išėjusi iš Egipto tauta apdengė žemės paviršių. Jis prašė: ‘Ateik ir prakeik ją, gal tada aš įstengsiu nugalėti juos ir išvaryti iš savo krašto’ ”.

22:12b.NUM.022.012 Dievas atsakė Balaamui: “Neik su jais ir neprakeik tautos, nes ji yra palaiminta”.

22:13b.NUM.022.013 Balaamas, atsikėlęs rytą, tarė Balako kunigaikščiams: “Grįžkite į savo žemę, nes Viešpats uždraudė man eiti su jumis”.

22:14b.NUM.022.014 Ir Moabo kunigaikščiai pakilo ir, sugrįžę pas Balaką, pranešė: “Balaamas atsisakė eiti su mumis”.

22:15b.NUM.022.015 Balakas vėl siuntė daugiau ir aukštesnės kilmės pasiuntinių.

22:16b.NUM.022.016 Jie, atėję pas Balaamą, tarė: “Ciporo sūnus Balakas taip sako: ‘Skubiai ateik pas mane.

22:17b.NUM.022.017 Pagerbsiu tave ir darysiu, ką įsakysi, tik ateik ir prakeik šitą tautą’ ”.

22:18b.NUM.022.018 Balaamas atsakė Balako pasiuntiniams: “Jei Balakas duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negalėčiau peržengti Viešpaties, mano Dievo, žodžio, ir padaryti daugiau ar mažiau.

22:19b.NUM.022.019 Prašau, pasilikite šią naktį pas mane, kad sužinočiau, ką dar Viešpats man sakys”.

22:20b.NUM.022.020 Naktį atėjo Dievas pas Balaamą ir jam tarė: “Jei tie žmonės tave kviečia, eik su jais, bet daryk taip, kaip tau įsakysiu”.

22:21b.NUM.022.021 Balaamas, atsikėlęs rytą, pabalnojo savo asilę ir iškeliavo su moabitų kunigaikščiais.

22:22b.NUM.022.022 Viešpats užsirūstino, kad Balaamas išėjo. Jiems keliaujant, Viešpaties angelas užstojo kelią Balaamui, kuris jojo ant asilės. Su juo buvo du tarnai.

22:23b.NUM.022.023 Asilė, pamačiusi angelą stovintį su nuogu kardu, pasuko iš kelio ir ėjo lauku. Balaamas mušė ją, norėdamas grąžinti į kelią.

22:24b.NUM.022.024 Angelas atsistojo siauroje vietoje tarp dviejų sienų, kuriomis buvo aptverti vynuogynai.

22:25b.NUM.022.025 Pamačiusi jį, asilė šliejosi prie sienos ir prispaudė Balaamo koją. Jis vėl ją mušė.

22:26b.NUM.022.026 Viešpaties angelas nuėjo į dar siauresnę vietą, kur nebuvo galima pasukti nei dešinėn, nei kairėn, ir atsistojo.

22:27b.NUM.022.027 Asilė, pamačiusi stovintį angelą, sukniubo po Balaamu. Balaamas įpykęs mušė ją lazda.

22:28b.NUM.022.028 Viešpats atvėrė asilės nasrus, ir ji kalbėjo Balaamui: “Ką aš tau padariau? Kodėl mane muši jau trečią kartą?”

22:29b.NUM.022.029 Balaamas atsakė asilei: “Kad tyčiojiesi iš manęs. Jei turėčiau kardą, aš tave užmuščiau”.

22:30b.NUM.022.030 Asilė atsakė Balaamui: “Argi aš ne tavo asilė, kuria visada jodinėdavai? Pasakyk, ar aš tau kada nors taip dariau?” Jis atsakė: “Niekados!”

22:31b.NUM.022.031 Tada Viešpats atvėrė Balaamui akis. Ir jis, pamatęs Viešpaties angelą, stovintį kelyje su nuogu kardu, krito veidu į žemę.

22:32b.NUM.022.032 Viešpaties angelas jam tarė: “Kodėl muši jau trečią kartą savo asilę? Aš atėjau tau sukliudyti, nes nepritariu tavo kelionei.

22:33b.NUM.022.033 Jei asilė nebūtų pasukusi iš kelio tris kartus ir nebūtų pasitraukusi, būčiau tave užmušęs, o ji būtų išlikusi gyva”.

22:34b.NUM.022.034 Balaamas tarė Viešpaties angelui: “Nusidėjau, nežinodamas, kad tu stovi prieš mane, o dabar, jei tau nepatinka, aš sugrįšiu”.

22:35b.NUM.022.035 Viešpaties angelas tarė: “Eik su jais ir kalbėk tiktai tą, ką tau įsakysiu”. Balaamas nuėjo su Balako kunigaikščiais.

22:36b.NUM.022.036 Tai išgirdęs, Balakas išėjo pasitikti Balaamo ligi miesto Aro, kuris yra Moabo pasienyje prie Arnono upės,

22:37b.NUM.022.037 ir tarė Balaamui: “Aš siunčiau pasiuntinius tave pakviesti, kodėl neatėjai? Ar manai, kad aš negaliu tavęs tinkamai pagerbti?”

22:38b.NUM.022.038 Balaamas atsakė Balakui: “Štai aš atėjau pas tave. Bet ar galiu aš ką nors pasakyti? Žodį, kurį Dievas įdės į mano lūpas, tą kalbėsiu”.

22:39b.NUM.022.039 Balaamas su Balaku nuėjo į Kirjat Hucotą.

22:40b.NUM.022.040 Balakas aukojo jaučius bei avis ir nusiuntė dalį aukos Balaamui ir atvykusiems su juo kunigaikščiams.

22:41b.NUM.022.041 Rytui išaušus, Balakas nuvedė Balaamą į Baalo aukštumas, iš kur jis matė dalį izraelitų tautos.

23

23:1b.NUM.023.001 Tada Balaamas kalbėjo Balakui: “Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus”.

23:2b.NUM.023.002 Balakas padarė, kaip Balaamas sakė. Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro.

23:3b.NUM.023.003 Balaamas tarė Balakui: “Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps”. Jis nuėjo į nuošalią aukštumą.

23:4b.NUM.023.004 Ten jį sutiko Dievas. Balaamas Jam kalbėjo: “Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną”.

23:5b.NUM.023.005 Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė: “Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk”.

23:6b.NUM.023.006 Sugrįžęs rado stovintį Balaką prie savo deginamosios aukos su visais Moabo kunigaikščiais.

23:7b.NUM.023.007 Jis kalbėjo: “Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius, iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’.

23:8b.NUM.023.008 Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia?

23:9b.NUM.023.009 Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų.

23:10b.NUM.023.010 Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!”

23:11b.NUM.023.011 Balakas sakė Balaamui: “Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai”.

23:12b.NUM.023.012 Tas jam atsakė: “Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?”

23:13b.NUM.023.013 Balakas sakė jam: “Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi”.

23:14b.NUM.023.014 Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną.

23:15b.NUM.023.015 Tada Balaamas tarė Balakui: “Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties”.

23:16b.NUM.023.016 Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: “Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai”.

23:17b.NUM.023.017 Sugrįžęs jis rado Balaką stovintį prie savo deginamosios aukos kartu su Moabo kunigaikščiais. Balakas klausė jo: “Ką tau kalbėjo Viešpats?”

23:18b.NUM.023.018 Balaamas atsakė: “Balakai, klausykis ir išgirsk, Ciporo sūnau!

23:19b.NUM.023.019 Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?

23:20b.NUM.023.020 Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.

23:21b.NUM.023.021 Jis nerado nedorybės Jokūbe ir neįžiūrėjo neteisybės Izraelyje. Viešpats, jų Dievas, yra su jais, ir karaliaus šauksmas girdimas tarp jų.

23:22b.NUM.023.022 Dievas juos išvedė iš Egipto, jų galybė kaip stumbro.

23:23b.NUM.023.023 Nėra užkeikimo prieš Jokūbą nei ištarmės prieš Izraelį; ateis laikas, kai apie Izraelį sakys: ‘Štai ką padarė Dievas’.

23:24b.NUM.023.024 Tai tauta, kuri pakils kaip liūtė ir atsistos kaip liūtas, neatsiguls, kol nesurys grobio ir neišgers užmuštųjų kraujo”.

23:25b.NUM.023.025 Balakas tarė Balaamui: “Tu jų neprakeik, bet ir nelaimink”.

23:26b.NUM.023.026 Balaamas atsakė Balakui: “Argi aš tau nesakiau, kad ką man Viešpats lieps, tą turėsiu daryti!”

23:27b.NUM.023.027 Ir Balakas tarė Balaamui: “Eime, nuvesiu tave į kitą vietą, gal patiks Dievui, kad iš ten juos prakeiktum”.

23:28b.NUM.023.028 Balakas užvedė Balaamą į Peoro kalno viršūnę, kuris yra prie dykumos.

23:29b.NUM.023.029 Čia Balaamas sakė Balakui: “Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk tiek pat veršių ir avinų aukai”.

23:30b.NUM.023.030 Balakas padarė, kaip Balaamas įsakė. Jie aukojo po veršį ir po aviną ant kiekvieno aukuro.

24

24:1b.NUM.024.001 Balaamas, matydamas, kad Viešpačiui patinka laiminti Izraelį, nebėjo, kaip pirma eidavo ieškoti žyniavimo, bet atgręžė veidą į dykumą

24:2b.NUM.024.002 ir, pakėlęs akis, pamatė izraelitus, stovyklaujančius giminėmis savo palapinėse. Dievo dvasia nužengė ant jo,

24:3b.NUM.024.003 ir jis kalbėjo: “Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio atvertos akys,

24:4b.NUM.024.004 kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.

24:5b.NUM.024.005 Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli!

24:6b.NUM.024.006 Jos yra kaip besitęsią slėniai, kaip sodai paupiuose, kaip Viešpaties sodinti alavijų medžiai, lyg kedrai prie vandens!

24:7b.NUM.024.007 Vanduo tekės upėmis, ir jų slėniuose viskas augs. Izraelitų karalius bus žymesnis už Agagą, jo karalystė bus išaukštinta.

24:8b.NUM.024.008 Dievas išvedė jį iš Egipto, jo galybė kaip stumbro; jis suvalgys priešų tautas, sulaužys jų kaulus, pervers juos savo strėlėmis.

24:9b.NUM.024.009 Jis atsiguls kaip liūtas, kurio niekas nedrįs pažadinti. Kas tave laimina, bus palaimintas; kas keikia, bus prakeiktas”.

24:10b.NUM.024.010 Balakas, supykęs ant Balaamo, suplojo rankomis ir tarė: “Aš tave pasišaukiau prakeikti mano priešus, o tu juos tris kartus palaiminai.

24:11b.NUM.024.011 Grįžk skubiai į savo kraštą! Maniau tave didžiai pagerbti, bet Viešpats atėmė iš tavęs tau skirtą pagarbą”.

24:12b.NUM.024.012 Balaamas atsakė Balakui: “Argi aš nesakiau tavo pasiuntiniams, kuriuos atsiuntei pas mane:

24:13b.NUM.024.013 ‘Jei Balakas man duotų pilnus savo namus sidabro ir aukso, aš negaliu peržengti Viešpaties įsakymo ir daryti gera ar bloga savo noru. Kalbėsiu tai, ką Viešpats man įsakys’.

24:14b.NUM.024.014 Prieš grįždamas pas savo tautą, paskelbsiu tau, ką ši tauta padarys tavo tautai ateityje”.

24:15b.NUM.024.015 Balaamas toliau kalbėjo: “Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio akys atvertos,

24:16b.NUM.024.016 kuris girdi Dievo žodžius, pažįsta Aukščiausiojo mokslą, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.

24:17b.NUM.024.017 Aš jį matysiu, bet ne dabar, į jį žiūrėsiu, bet ne iš arti. Žvaigždė užtekės iš Jokūbo giminės, skeptras pakils Izraelyje, jis užims Moabą ir sunaikins Seto giminę.

24:18b.NUM.024.018 Edomas ir Seyras taps priešų nuosavybe, Izraelis parodys savo jėgą.

24:19b.NUM.024.019 Jokūbo ainiai viešpataus ir sunaikins priešų likučius”.

24:20b.NUM.024.020 Balaamas, pažiūrėjęs į amalekiečius, kalbėjo: “Amalekas yra pirmas tarp tautų, bet jis bus sunaikintas amžiams”.

24:21b.NUM.024.021 Pamatęs kainitus, tarė: “Stipri, saugi tavo buveinė, kaip ant uolos sukrautas lizdas.

24:22b.NUM.024.022 Bet ir jūs, kainitai, būsite išsklaidyti, jūsų palikuonis Ašūras ištrems.

24:23b.NUM.024.023 Ir kas išliks gyvas, kai Dievas visa tai darys?

24:24b.NUM.024.024 Laivai atvyks iš Kitimo, pavergs ašūriečius ir sunaikins Ebero kraštą, pagaliau patys žus”.

24:25b.NUM.024.025 Po to Balaamas sugrįžo į savo tėviškę; taip pat ir Balakas grįžo tuo keliu, kuriuo buvo atėjęs.

25

25:1b.NUM.025.001 Izraelitams gyvenant Šitime, tauta pradėjo paleistuvauti su Moabo dukterimis.

25:2b.NUM.025.002 Jos kvietė izraelitus į aukojimo šventes. Ten jie valgė ir lenkėsi prieš jų dievus.

25:3b.NUM.025.003 Izraelitai garbino Baal Peorą. Užsirūstinęs Viešpats

25:4b.NUM.025.004 tarė Mozei: “Surink visus tautos vadus ir juos pakark saulės kaitroje, kad mano rūstybė nepaliestų Izraelio tautos”.

25:5b.NUM.025.005 Mozė įsakė Izraelio teisėjams užmušti visus Baal Peoro garbintojus.

25:6b.NUM.025.006 Vienas izraelitas atsivedė midjanietę į savo palapinę Mozei ir visiems izraelitams matant, tuo metu, kai jie raudojo prie Susitikimo palapinės įėjimo.

25:7b.NUM.025.007 Tai išvydęs, kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas pakilo iš susirinkusiųjų ir, pagriebęs ietį,

25:8b.NUM.025.008 įėjo į palapinę paskui izraelitą, ir perdūrė juos abu kiaurai­izraelitą ir moterį per jos pilvą. Tada liovėsi maras tarp Izraelio sūnų.

25:9b.NUM.025.009 Iš viso nuo maro mirė dvidešimt keturi tūkstančiai žmonių.

25:10b.NUM.025.010 Viešpats tarė Mozei:

25:11b.NUM.025.011 “Kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas išgelbėjo izraelitus nuo mano rūstybės; jis buvo uolus dėl manęs, kad Aš nesunaikinčiau izraelitų, apimtas pavydo.

25:12b.NUM.025.012 Todėl sakyk jam, kad Aš darau su juo taikos sandorą:

25:13b.NUM.025.013 jam ir jo palikuonims priklausys kunigystė kaip amžina sandora, nes jis buvo uolus dėl Dievo ir sutaikino izraelitus”.

25:14b.NUM.025.014 Izraelitas, kurį nužudė kartu su midjaniete, buvo Saluvo sūnus Zimris, Simeono giminės kunigaikštis,

25:15b.NUM.025.015 o nužudytoji midjanietė, vardu Kozbė, buvo Midjano giminės kunigaikščio Cūro duktė.

25:16b.NUM.025.016 Viešpats kalbėjo Mozei:

25:17b.NUM.025.017 “Išžudykite midjaniečius,

25:18b.NUM.025.018 nes jie pasielgė su jumis klastingai, suvedžiodami jus Baalo garbinimu ir midjaniečių kunigaikščio dukterimi Kozbe, savo seserimi, kuri buvo nužudyta dėl Peoro maro dieną”.

26

26:1b.NUM.026.001 Viešpats tarė Mozei ir Aarono sūnui kunigui Eleazarui:

26:2b.NUM.026.002 “Suskaičiuokite visus izraelitus vyrus, dvidešimties metų ir vyresnius pagal jų gimines, tinkamus kariuomenei”.

26:3b.NUM.026.003 Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu, kalbėjo tiems, kurie buvo

26:4b.NUM.026.004 dvidešimties metų ir vyresni, kaip Viešpats buvo liepęs. Iš Egipto išėjusieji buvo:

26:5b.NUM.026.005 Rubenas, Izraelio pirmagimis. Jo sūnūs buvo Henochas, iš kurio kilo henochai, Paluvas, iš kurio­paluvai,

26:6b.NUM.026.006 Hecronas, iš jo­hecronai ir Karmis, iš jo­karmiai.

26:7b.NUM.026.007 Rubeno giminės buvo keturiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt.

26:8b.NUM.026.008 Paluvo sūnus buvo Eliabas;

26:9b.NUM.026.009 jo sūnūs Nemuelis, Datanas ir Abiramas; Datanas ir Abiramas prisidėjo prie Koracho maišto, kuris buvo sukeltas prieš Mozę ir Aaroną; tai buvo maištas prieš Viešpatį.

26:10b.NUM.026.010 Atvėrusi žemė prarijo juos kartu su Korachu. Du šimtai penkiasdešimt žmonių buvo sunaikinti ugnimi. Tai buvo ženklas izraelitams.

26:11b.NUM.026.011 Tačiau Koracho sūnūs nežuvo.

26:12b.NUM.026.012 Simeono sūnų šeimos: Nemuelio­nemuelitai, Jamino­jaminai, Jachino­jachinai,

26:13b.NUM.026.013 Zeracho­zerachai, Sauliaus­ sauliai.

26:14b.NUM.026.014 Simeono giminės buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai.

26:15b.NUM.026.015 Gado sūnų šeimos: Cefono, iš jo­cefonai, Hagio­hagiai, Šūnio­šūniai,

26:16b.NUM.026.016 Oznio­ozniai, Erio­eriai,

26:17b.NUM.026.017 Arodo­arodai, Arelio­arelitai.

26:18b.NUM.026.018 Gado giminės buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

26:19b.NUM.026.019 Judo sūnūs buvo Eras ir Onanas. Jie mirė Kanaano žemėje.

26:20b.NUM.026.020 Kitų Judo sūnų šeimos: Šelos­šelai, Pereco­perecai, Zeracho­zerachai.

26:21b.NUM.026.021 Pereco giminės sūnų: Esromo­ esromitai ir Hamulo­hamulai.

26:22b.NUM.026.022 Judo giminės buvo septyniasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.

26:23b.NUM.026.023 Isacharo sūnų: Tolos­tolai, Pūvos­pūvai,

26:24b.NUM.026.024 Jašubo­jašubai, Šimrono­šimronai.

26:25b.NUM.026.025 Isacharo giminės buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai.

26:26b.NUM.026.026 Zabulono sūnų: Seredo­seredai, Elono­elonai, Jachleelio­ jachlelitai.

26:27b.NUM.026.027 Zabulono giminės buvo šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

26:28b.NUM.026.028 Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas pagal savo šeimas:

26:29b.NUM.026.029 Manasui gimė Machyras, iš kurio kilo machyrai, iš Machyro sūnaus Gileado­gileadiečiai.

26:30b.NUM.026.030 Šitie yra Gileado sūnūs, iš kurių kilo: iš Jezero­jezerai, iš Heleko­helekai,

26:31b.NUM.026.031 iš Asrielio­asrielitai, iš Šechemo­šechemai,

26:32b.NUM.026.032 iš Šemidos­šemidai ir iš Hefero­heferai.

26:33b.NUM.026.033 O Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris, kurių vardai yra: Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca.

26:34b.NUM.026.034 Manaso giminės buvo penkiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.

26:35b.NUM.026.035 Efraimo sūnų šeimos: Šutelacho­šutelachai, Bechero­becherai, Tahano­tahanai.

26:36b.NUM.026.036 Šutelacho sūnaus Erano­eranai.

26:37b.NUM.026.037 Efraimo giminės buvo trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai. Šitos yra Juozapo giminės šeimos.

26:38b.NUM.026.038 Benjamino sūnų šeimos: Belos­belai, Ašbelio­ašbelitai, Ahiramo­ahiramai,

26:39b.NUM.026.039 Šefufamo­šefufamai, Hufamo­hufamai.

26:40b.NUM.026.040 Belos sūnūs buvo Ardas ir Naamanas. Iš Ardo­ardai, iš Naamano­naamanai.

26:41b.NUM.026.041 Benjamino giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.

26:42b.NUM.026.042 Dano sūnų šeimos: Šuhamo­ šuhamai. Tai Dano giminės šeimos.

26:43b.NUM.026.043 Šuhamų buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.

26:44b.NUM.026.044 Ašero sūnų šeimos: Imnos­imnai, Išvio­išviai, Berijos­berijai.

26:45b.NUM.026.045 Iš Berijos sūnų: Hebero­heberai ir Malkielio­malkielitai.

26:46b.NUM.026.046 Ašero dukters vardas buvo Seracha.

26:47b.NUM.026.047 Ašero giminės buvo penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.

26:48b.NUM.026.048 Neftalio sūnų šeimos: Jachceelio­jachceelitai, Gūnio­gūniai,

26:49b.NUM.026.049 Jecero­jecerai, Šilemo­šilemai.

26:50b.NUM.026.050 Neftalio giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.

26:51b.NUM.026.051 Izraelitų, kurie buvo surašyti, buvo šeši šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt.

26:52b.NUM.026.052 Viešpats kalbėjo Mozei:

26:53b.NUM.026.053 “Jiems bus išdalinta žemė paveldėjimui pagal vardų skaičių.

26:54b.NUM.026.054 Didesnėms šeimoms duosi didesnę dalį, o mažesnėms­mažesnę, kiekvienam bus duotas paveldėjimas pagal tuos, kurie buvo suskaičiuoti.

26:55b.NUM.026.055 Žemė bus padalyta tarp giminių burtų keliu.

26:56b.NUM.026.056 Burtų keliu bus padalinta nuosavybė tiems, kurių yra daug, ir tiems, kurių yra mažai.

26:57b.NUM.026.057 Levio giminės sūnų šeimos: Geršono­geršonų šeima, Kehato­kehatų šeima, Merario­merarių šeima.

26:58b.NUM.026.058 Šitos yra Levio šeimos: libniai, hebronai, machliai, mušiai ir koriai. Kehato sūnaus Amramo

26:59b.NUM.026.059 žmona, Levio duktė Jochebeda, gimusi Egipte, pagimdė Aaroną ir Mozę bei jų seserį Mirjamą.

26:60b.NUM.026.060 Aarono sūnūs buvo: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras.

26:61b.NUM.026.061 Nadabas ir Abihuvas mirė, aukodami svetimą ugnį Viešpačiui.

26:62b.NUM.026.062 Visų Levio giminės suskaitytų vyrų, vieno mėnesio amžiaus ir vyresnių, buvo dvidešimt trys tūkstančiai. Jie nebuvo suskaityti kartu su izraelitais, nes jiems nebuvo duota dalis tarp Izraelio vaikų.

26:63b.NUM.026.063 Tai izraelitai, kuriuos suskaičiavo Mozė ir kunigas Eleazaras Moabo lygumoje prie Jordano, ties Jerichu.

26:64b.NUM.026.064 Tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kurie buvo anksčiau Mozės ir Aarono suskaičiuoti Sinajaus dykumoje,

26:65b.NUM.026.065 nes Viešpats buvo pasakęs, kad jie visi mirs dykumoje. Nė vienas neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

27

27:1b.NUM.027.001 Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca, dukterys Celofhado, sūnaus Hefero, sūnaus Gileado, sūnaus Machyro, sūnaus Manaso, sūnaus Juozapo, atėjo

27:2b.NUM.027.002 prie Susitikimo palapinės įėjimo, kur stovėjo Mozė, kunigas Eleazaras ir visi tautos kunigaikščiai, ir tarė:

27:3b.NUM.027.003 “Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nedalyvavo maište, kuris buvo Koracho sukeltas prieš Viešpatį, bet mirė už savo nusikaltimus. Jis neturėjo sūnų.

27:4b.NUM.027.004 Kodėl jo vardas turėtų išnykti iš jo šeimos? Ar dėl to, kad jis neturėjo sūnaus? Duokite mums paveldėjimą tarp mūsų tėvo brolių”.

27:5b.NUM.027.005 Mozė kreipėsi tuo reikalu į Viešpatį.

27:6b.NUM.027.006 Viešpats atsakė Mozei:

27:7b.NUM.027.007 “Celofhado dukterys kalba teisingai. Duok joms paveldėjimą tarp jų tėvo brolių, tepaveldi jos jo nuosavybę.

27:8b.NUM.027.008 Izraelio sūnums įsakyk: ‘Jei kas miršta nepalikdamas sūnaus, jo nuosavybę tepaveldi jo duktė.

27:9b.NUM.027.009 Jei neturės dukters, įpėdiniais bus mirusiojo broliai.

27:10b.NUM.027.010 O jei nebus nė brolių, jo nuosavybę paveldės jo tėvo broliai.

27:11b.NUM.027.011 Jeigu neturės nė tėvo brolių, paveldas atiteks tiems, kurie yra jo artimiausi giminės’ ”. Tai amžinas įstatymas izraelitams, Viešpaties duotas Mozei.

27:12b.NUM.027.012 Viešpats kalbėjo Mozei: “Užlipk į Abarimo kalną ir iš ten pažiūrėk į kraštą, kurį duosiu izraelitams.

27:13b.NUM.027.013 Jį pamatęs, tu susijungsi su savo tauta, kaip susijungė tavo brolis Aaronas,

27:14b.NUM.027.014 nes judu nepaklausėte manęs Cino dykumoje tautos prieštaravimo metu, kad būtų parodytas mano šventumas jų akivaizdoje prie Meribos vandenų šaltinio, Cino dykumoje Kadeše”.

27:15b.NUM.027.015 Mozė atsakė Viešpačiui:

27:16b.NUM.027.016 “Viešpatie, visų gyvųjų Dieve, paskirk žmogų šitai tautai vadovauti,

27:17b.NUM.027.017 kuris eitų su jais, juos išvestų ir įvestų, kad Viešpaties susirinkimas nebūtų kaip avys be piemens”.

27:18b.NUM.027.018 Viešpats atsakė Mozei: “Imk Nūno sūnų Jozuę, kuriame yra mano dvasia, ir ant jo uždėk savo ranką.

27:19b.NUM.027.019 Jis teatsistoja kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje, o tu duok jam paliepimus

27:20b.NUM.027.020 ir suteik jam savo garbės, kad jo klausytų visi izraelitai.

27:21b.NUM.027.021 Tuo atveju, kai reikės pagalbos, tegul kunigas Eleazaras kreipiasi į Viešpatį patarimo. Tuo būdu Jozuė galės vadovauti izraelitams”.

27:22b.NUM.027.022 Mozė padarė, kaip Viešpats buvo įsakęs: pastatė Jozuę kunigo Eleazaro ir visos tautos akivaizdoje,

27:23b.NUM.027.023 uždėjo jam ant galvos rankas ir suteikė jam valdžią, kaip Viešpats liepė.

28

28:1b.NUM.028.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

28:2b.NUM.028.002 “Įsakyk izraelitams skirtu laiku aukoti duonos ir deginamąsias aukas kaip malonų kvapą.

28:3b.NUM.028.003 Šitos aukos bus: kasdien du sveiki metiniai avinėliai nuolatinei deginamajai aukai;

28:4b.NUM.028.004 vieną aukosite rytą, o antrą­vakare;

28:5b.NUM.028.005 ir duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su ketvirtadaliu hino tyriausio aliejaus.

28:6b.NUM.028.006 Tai bus nuolatinė deginamoji auka, kaip buvo įsakyta Sinajaus kalne, malonus kvapas Viešpačiui.

28:7b.NUM.028.007 Ir geriamoji auka bus ketvirtadalis hino vyno; šventykloje išliesite Viešpačiui vyną kaip geriamąją auką.

28:8b.NUM.028.008 Antrąjį avinėlį aukosite vakare, kaip ir rytmetinę auką, su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas.

28:9b.NUM.028.009 Sabato dieną aukosite du sveikus metinius avinėlius, o duonos aukai­ dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, taip pat ir geriamąją auką.

28:10b.NUM.028.010 Tai bus nuolatinė sabato deginamoji auka, priedas prie kasdieninių deginamųjų ir geriamųjų aukų.

28:11b.NUM.028.011 Kiekvieno mėnesio pradžioje privalote aukoti deginamąją auką Viešpačiui: du sveikus veršius, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius.

28:12b.NUM.028.012 Duonos aukai: prie kiekvieno veršio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi; prie kiekvieno avino dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi,

28:13b.NUM.028.013 ir dešimtą dalį smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai prie kiekvieno avinėlio. Tai bus malonaus kvapo deginamoji auka Viešpačiui.

28:14b.NUM.028.014 Geriamosios vyno aukos prie kiekvienos deginamosios aukos bus: pusė hino prie kiekvieno veršio, trečdalis­ prie avino, ketvirtadalis­prie kiekvieno avinėlio. Tai kiekvieno mėnesio geriamoji auka.

28:15b.NUM.028.015 Taip pat aukosite Viešpačiui ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinių deginamųjų ir geriamųjų aukų.

28:16b.NUM.028.016 Pirmo mėnesio keturioliktą dieną yra Viešpaties Pascha,

28:17b.NUM.028.017 o penkioliktą dieną­iškilmės. Neraugintą duoną valgysite septynias dienas.

28:18b.NUM.028.018 Pirmoji diena yra izraelitams šventa diena­tą dieną nedirbsite jokio darbo,

28:19b.NUM.028.019 aukosite deginamajai aukai du sveikus veršius, vieną aviną, septynis metinius avinėlius

28:20b.NUM.028.020 ir duonos aukai smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, tris dešimtąsias efos prie veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino

28:21b.NUM.028.021 ir vieną dešimtąją efos prie kiekvieno avinėlio,

28:22b.NUM.028.022 taip pat vieną ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti,

28:23b.NUM.028.023 neskaičiuojant rytmetinės deginamosios aukos, kuri nuolat aukojama.

28:24b.NUM.028.024 Taip darykite septynias dienas, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

28:25b.NUM.028.025 Septintoji diena bus jums šventa: tą dieną nedirbkite jokio darbo.

28:26b.NUM.028.026 Pirmųjų vaisių šventės dieną aukosite Viešpačiui naujo derliaus aukas. Ta diena bus šventa ir iškilminga, tada nedirbsite jokio darbo.

28:27b.NUM.028.027 Deginamajai aukai aukosite du veršius, vieną aviną bei septynis metinius avinėlius;

28:28b.NUM.028.028 duonos aukai­su aliejumi sumaišytų smulkių miltų tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, dvi­prie avino

28:29b.NUM.028.029 ir dešimtą dalį­prie kiekvieno avinėlio;

28:30b.NUM.028.030 taip pat ožį, kuris aukojamas sutaikinimui.

28:31b.NUM.028.031 Šias aukas aukosite neskaitant nuolatinių deginamųjų aukų ir kartu su jomis aukojamų duonos ir geriamųjų aukų”.

29

29:1b.NUM.029.001 “Pirmoji septinto mėnesio diena bus jums iškilminga ir šventa. Tą dieną nedirbsite jokio darbo­tai bus trimitavimo diena.

29:2b.NUM.029.002 Aukosite deginamajai aukai, kaip malonų kvapą Viešpačiui, sveikus gyvulius: vieną veršį, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius;

29:3b.NUM.029.003 duonos aukai­tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, prie kiekvieno veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino,

29:4b.NUM.029.004 vieną dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio

29:5b.NUM.029.005 ir ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti,

29:6b.NUM.029.006 neskaičiuojant mėnesinės deginamosios bei duonos aukos ir kasdieninės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos, kurias aukosite pagal jų nuostatus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

29:7b.NUM.029.007 Taip pat septinto mėnesio dešimtoji diena bus jums šventa ir iškilminga. Tą dieną varginsite savo sielas ir nedirbsite jokio darbo.

29:8b.NUM.029.008 Deginamajai Viešpaties aukai kaip malonų kvapą aukosite sveikus gyvulius: jauną veršį, aviną ir septynis metinius avinėlius;

29:9b.NUM.029.009 jų duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, prie kiekvieno veršio, dvi dešimtąsias efos prie kiekvieno avino,

29:10b.NUM.029.010 dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio

29:11b.NUM.029.011 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaitant aukos už nuodėmę sutaikinimui ir nuolatinės deginamosios aukos su duonos ir geriamosiomis aukomis.

29:12b.NUM.029.012 Septinto mėnesio penkioliktoji diena bus jums šventa ir iškilminga, nedirbsite tą dieną jokio darbo. Septynias dienas švęsite Viešpaties garbei.

29:13b.NUM.029.013 Aukosite deginamąją auką kaip malonų kvapą Viešpačiui: trylika sveikų jaunų veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių;

29:14b.NUM.029.014 taip pat duonos auką: smulkių, su aliejumi sumaišytų miltų po tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, kurių bus trylika, po dvi dešimtąsias efos prie kiekvieno avino, jų bus du,

29:15b.NUM.029.015 dešimtą dalį efos prie kiekvieno avinėlio, kurių bus keturiolika,

29:16b.NUM.029.016 ir ožį aukai už nuodėmę, be to, nuolatines deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas.

29:17b.NUM.029.017 Antrą dieną aukosite: dvylika jaunų veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių.

29:18b.NUM.029.018 Prie kiekvieno veršio, avino ir avinėlio aukosite jų duonos ir geriamąją auką, kaip įsakyta,

29:19b.NUM.029.019 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos.

29:20b.NUM.029.020 Trečią dieną aukosite: vienuolika veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių

29:21b.NUM.029.021 ir, kaip įsakyta, prie kiekvieno veršio, avino ir avinėlio duonos ir geriamąsias aukas.

29:22b.NUM.029.022 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukos.

29:23b.NUM.029.023 Ketvirtą dieną aukosite: dešimt veršių, du avinus, keturiolika metinių avinėlių

29:24b.NUM.029.024 ir prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

29:25b.NUM.029.025 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų.

29:26b.NUM.029.026 Penktą dieną aukosite: devynis veršius, du avinus, keturiolika metinių avinėlių,

29:27b.NUM.029.027 prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

29:28b.NUM.029.028 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų.

29:29b.NUM.029.029 Šeštą dieną aukosite: aštuonis veršius, du avinus ir keturiolika metinių avinėlių,

29:30b.NUM.029.030 prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

29:31b.NUM.029.031 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos bei geriamosios aukų.

29:32b.NUM.029.032 Septintą dieną aukosite: septynis veršius, du avinus ir keturiolika metinių avinėlių,

29:33b.NUM.029.033 prie kiekvieno jų duonos ir geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

29:34b.NUM.029.034 bei ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukų.

29:35b.NUM.029.035 Aštunta diena yra iškilminga­nedirbsite tą dieną jokio darbo

29:36b.NUM.029.036 ir aukosite deginamąją auką kaip malonų kvapą Viešpačiui: veršį, aviną, septynis metinius avinėlius,

29:37b.NUM.029.037 prie kiekvieno jų duonos bei geriamąsias aukas, kaip įsakyta,

29:38b.NUM.029.038 ir ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinės deginamosios, duonos ir geriamosios aukų. Visi aukojamieji gyvuliai turi būti sveiki.

29:39b.NUM.029.039 Tai aukosite švenčių metu kaip priedą prie jūsų įžadų ir laisvos valios aukų, o taip pat deginamųjų, duonos, geriamųjų bei padėkos aukų”.

29:40b.NUM.029.040 Mozė perdavė izraelitams visa, ką jam Viešpats kalbėjo.

30

30:1b.NUM.030.001 Ir Mozė kalbėjo izraelitų giminių vadams: “Štai ką Viešpats įsakė:

30:2b.NUM.030.002 ‘Jei kuris vyras duoda Viešpačiui įžadą ar pasižada su priesaika, negalės savo žodžio laužyti, turės įvykdyti, ką pažadėjo.

30:3b.NUM.030.003 Jei įžadą Viešpačiui duotų ir save priesaika suvaržytų jauna moteris, kuri gyvena savo tėvo namuose,

30:4b.NUM.030.004 ir jei tėvas, sužinojęs apie įžadą ir priesaiką, tylėtų, ji turi laikytis įžado ir privalo įvykdyti, ką pažadėjo ir prisiekė.

30:5b.NUM.030.005 O jei tėvas išgirdęs uždraustų tą pačią dieną, jos įžadas ir priesaika bus panaikinta, nes tėvas uždraudė, ir Viešpats jai atleis.

30:6b.NUM.030.006 Jei ištekėtų, davusi įžadą ar priesaiką,

30:7b.NUM.030.007 ir jos vyras sužinojęs neuždraustų jai to daryti tą pačią dieną, ji laikysis įžado ir jį įvykdys.

30:8b.NUM.030.008 O jei jis išgirdęs tuojau uždraustų ir tuo būdu panaikintų jos įžadus, Viešpats jai atleis.

30:9b.NUM.030.009 Našlė arba išsiskyrusi privalo įvykdyti, ką pažadėjo.

30:10b.NUM.030.010 Jei žmona, gyvendama su vyru, padarytų įžadą arba prisiektų

30:11b.NUM.030.011 ir jei jos vyras išgirdęs tylėtų ir neprieštarautų, ji vykdys savo įžadą.

30:12b.NUM.030.012 O jei išgirdęs tuojau uždraustų, nereikės vykdyti pažado, nes vyras uždraudė, ir Viešpats jai atleis.

30:13b.NUM.030.013 Kiekvieną jos įžadą ir kiekvieną priesaiką varginti savo sielą vyras gali patvirtinti arba panaikinti.

30:14b.NUM.030.014 O jei vyras išgirdęs tylėtų ir atidėtų sprendimą kitai dienai, ji vykdys, ką pažadėjo, nes jis tylėdamas patvirtino jos įžadus.

30:15b.NUM.030.015 Jei žinodamas vėliau prieštarautų, jis bus atsakingas už jos kaltę’ ”.

30:16b.NUM.030.016 Tai yra Viešpaties duoti Mozei įsakymai, kurių turi laikytis vyras ir žmona, tėvas ir duktė, kuri yra netekėjusi ir gyvena tėvo namuose.

31

31:1b.NUM.031.001 Viešpats tarė Mozei:

31:2b.NUM.031.002 “Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta”.

31:3b.NUM.031.003 Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams,

31:4b.NUM.031.004 ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės.

31:5b.NUM.031.005 Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai.

31:6b.NUM.031.006 Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus.

31:7b.NUM.031.007 Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei,

31:8b.NUM.031.008 taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą.

31:9b.NUM.031.009 Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį,

31:10b.NUM.031.010 sudegino jų miestus ir stovyklas.

31:11b.NUM.031.011 Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį

31:12b.NUM.031.012 izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu.

31:13b.NUM.031.013 Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos.

31:14b.NUM.031.014 Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko,

31:15b.NUM.031.015 Mozė tarė: “Kodėl palikote gyvas moteris?

31:16b.NUM.031.016 Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru.

31:17b.NUM.031.017 Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais!

31:18b.NUM.031.018 Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau.

31:19b.NUM.031.019 Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną.

31:20b.NUM.031.020 Reikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio”.

31:21b.NUM.031.021 Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: “Štai Viešpaties nurodymas:

31:22b.NUM.031.022 auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, ciną

31:23b.NUM.031.023 ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu.

31:24b.NUM.031.024 Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą”.

31:25b.NUM.031.025 Viešpats kalbėjo Mozei:

31:26b.NUM.031.026 “Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį­ žmones ir galvijus.

31:27b.NUM.031.027 Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams.

31:28b.NUM.031.028 Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių;

31:29b.NUM.031.029 viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui.

31:30b.NUM.031.030 O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui”.

31:31b.NUM.031.031 Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė.

31:32b.NUM.031.032 Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,

31:33b.NUM.031.033 septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų,

31:34b.NUM.031.034 šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų,

31:35b.NUM.031.035 trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių.

31:36b.NUM.031.036 Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių;

31:37b.NUM.031.037 iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys.

31:38b.NUM.031.038 Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du;

31:39b.NUM.031.039 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas.

31:40b.NUM.031.040 Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du.

31:41b.NUM.031.041 Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui.

31:42b.NUM.031.042 Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota:

31:43b.NUM.031.043 trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių,

31:44b.NUM.031.044 trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų,

31:45b.NUM.031.045 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų,

31:46b.NUM.031.046 šešiolika tūkstančių belaisvių.

31:47b.NUM.031.047 Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs.

31:48b.NUM.031.048 Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo:

31:49b.NUM.031.049 “Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome.

31:50b.NUM.031.050 Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu”.

31:51b.NUM.031.051 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus,

31:52b.NUM.031.052 kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių.

31:53b.NUM.031.053 Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau.

31:54b.NUM.031.054 Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus.

32

32:1b.NUM.032.001 Rubeno ir Gado giminės turėjo daug gyvulių. Jie matė Jazero ir Gileado žemes, tinkamas gyvuliams auginti.

32:2b.NUM.032.002 Atėję pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraelitų kunigaikščius, jie tarė:

32:3b.NUM.032.003 “Ataroto, Dibono, Jazero, Nimros, Hešbono, Elealės, Sebamo, Nebojo ir Beono žemės,

32:4b.NUM.032.004 kurios, Viešpačiui padedant, buvo užimtos izraelitų, labai tinka gyvuliams auginti, o mes, tavo tarnai, turime gyvulių.

32:5b.NUM.032.005 Taigi jei radome malonę tavo akyse, prašome, kad mums, tavo tarnams, atiduotum ją nuosavybėn ir nevestum mūsų per Jordaną”.

32:6b.NUM.032.006 Mozė jiems atsakė: “Argi, kai jūsų broliai kariaus, jūs čia sėdėsite?

32:7b.NUM.032.007 Kodėl atkalbinėjate izraelitus, kad jie neitų į žemę, kurią Viešpats jiems atidavė?

32:8b.NUM.032.008 Taip elgėsi jūsų tėvai, kai siunčiau iš Kadeš Barnėjos apžiūrėti kraštą.

32:9b.NUM.032.009 Jie, nuėję iki Eškolo slėnio ir apžiūrėję visą kraštą, įbaugino izraelitus, kad neitų į šalį, kurią Viešpats jiems pažadėjo.

32:10b.NUM.032.010 Tada Viešpats užsirūstinęs prisiekė:

32:11b.NUM.032.011 ‘Šitie žmonės, kurie išėjo iš Egipto, dvidešimties metų ir vyresni, neišvys žemės, kurią pažadėjau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie nesekė manimi iki galo,

32:12b.NUM.032.012 išskyrus kenazą Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę, kurie iki galo sekė Viešpačiu’.

32:13b.NUM.032.013 Viešpats, užsirūstinęs ant izraelitų, leido jiems klaidžioti dykumoje, kol išmirė visa karta, kuri buvo nusikaltusi Viešpačiui.

32:14b.NUM.032.014 Dabar jūs stojate savo tėvų vieton, kad dar labiau padidintumėte Viešpaties įtūžimą prieš Izraelį.

32:15b.NUM.032.015 Jei nenorite Jo klausyti, Jis vėl paliks tautą dykumoje, ir jūs pražudysite visą šią tautą”.

32:16b.NUM.032.016 Jie, prisiartinę prie Mozės, tarė: “Pastatysime tvartus galvijams, taip pat mūsų vaikams miestus;

32:17b.NUM.032.017 mes gi patys apsiginklavę eisime į kovą izraelitų priekyje, kol įvesime juos į jų žemes. Tuo tarpu mūsų vaikai gyvens apmūrytuose miestuose dėl šio krašto gyventojų.

32:18b.NUM.032.018 Negrįšime į savo namus, kol visi izraelitai gaus savo dalį,

32:19b.NUM.032.019 nieko nereikalausime anoje pusėje Jordano, nes mūsų dalis yra šiapus Jordano”.

32:20b.NUM.032.020 Mozė jiems atsakė: “Jei taip darysite ir stosite į kovą Viešpaties akivaizdoje,

32:21b.NUM.032.021 ir visi karui tinkami vyrai apsiginklavę pereis Jordaną, iki priešas bus nugalėtas

32:22b.NUM.032.022 ir visa žemė bus paimta, tuomet nenusikalsite nei Viešpačiui, nei Izraeliui ir ši žemė bus jūsų Viešpaties akivaizdoje.

32:23b.NUM.032.023 Jei nedarysite, ką sakote, tai nusidėsite Viešpačiui ir žinokite, kad būsite nubausti.

32:24b.NUM.032.024 Taigi statykite miestus savo vaikams, tvartus avims bei galvijams ir įvykdykite, ką pažadėjote”.

32:25b.NUM.032.025 Gaditai ir rubenai atsakė Mozei: “Mes, tavo tarnai, darysime, ką mūsų valdovas liepia.

32:26b.NUM.032.026 Savo vaikus ir moteris, avis ir galvijus paliksime Gileado miestuose,

32:27b.NUM.032.027 mes gi, tavo tarnai, visi apsiginklavę trauksime į karą, kaip tu, valdove, sakai”.

32:28b.NUM.032.028 Mozė įsakė kunigui Eleazarui, Nūno sūnui Jozuei ir izraelitų giminių vadams:

32:29b.NUM.032.029 “Jei gaditai ir rubenai kartu su jumis pereis Jordaną su ginklais ir žemė bus paimta, duokite jiems paveldėti Gileadą.

32:30b.NUM.032.030 Jei nenorės eiti kartu su jumis apsiginklavę į Kanaano žemę, tegul pasilieka tarp jūsų”.

32:31b.NUM.032.031 Gaditai ir rubenai atsakė: “Kaip Viešpats įsakė savo tarnams, taip mes darysime.

32:32b.NUM.032.032 Mes eisime apsiginklavę Viešpaties akivaizdoje įs Kanaano žemę, kad gautume dalį šiapus Jordano”.

32:33b.NUM.032.033 Mozė davė gaditams ir rubenams bei pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės amoritų karaliaus Sihono ir Bašano karaliaus Ogo karalysčių žemes su jų miestais.

32:34b.NUM.032.034 Gaditai atstatė sutvirtintus Dibono, Ataroto, Aroero,

32:35b.NUM.032.035 Atroto, Šofano, Jazero, Jogbohos,

32:36b.NUM.032.036 Bet Nimros, Bet Harano miestus ir pastatė savo galvijams tvartus.

32:37b.NUM.032.037 Rubenai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjataimą,

32:38b.NUM.032.038 Neboją, Baal Meoną ir Sibmą, pakeisdami jų vardus.

32:39b.NUM.032.039 Manaso sūnaus Machyro sūnūs patraukė į Gileadą ir jį užėmė, išvydami jo gyventojus amoritus.

32:40b.NUM.032.040 Mozė davė Gileado žemes Manaso sūnui Machyrui, kuris ten apsigyveno.

32:41b.NUM.032.041 O Manaso sūnus Jayras nuėjęs užėmė krašto miestelius ir juos pavadino Havot Jayru.

32:42b.NUM.032.042 Taip pat Nobachas nuėjęs užėmė Kenatą su jo kaimais ir jį pavadino savo vardu­Nobachas.

33

33:1b.NUM.033.001 Izraelitų sustojimo vietos, išėjus jiems iš Egipto, vadovaujant Mozei ir Aaronui.

33:2b.NUM.033.002 Mozė jas surašė pagal stovyklų vietas, kurias jie, Viešpačiui įsakant, keisdavo.

33:3b.NUM.033.003 Jie išėjo iš Ramzio pirmo mėnesio penkioliktą dieną, kitą dieną po Paschos, galingos rankos vedami visiems egiptiečiams matant,

33:4b.NUM.033.004 laidojant jiems Viešpaties išžudytus pirmagimius. Ir jų dievams Viešpats įvykdė teismą.

33:5b.NUM.033.005 Izraelitai, iškeliavę iš Ramzio, pasistatė stovyklas Sukote.

33:6b.NUM.033.006 Iš Sukoto atvyko į Etamą, esantį dykumos pakraštyje.

33:7b.NUM.033.007 Iš ten atvyko prie Pi Hahiroto, kuris yra priešais Baal Cefoną, ir sustojo prie Migdolo.

33:8b.NUM.033.008 Iškeliavę iš Pi Hahiroto, perėjo jūros dugnu į dykumą ir, keliavę tris dienas per Etamo dykumą, pasistatė stovyklą Maroje.

33:9b.NUM.033.009 Išėję iš Maros, pasiekė Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių bei septyniasdešimt palmių, ir sustojo.

33:10b.NUM.033.010 Išėję iš Elimo, ištiesė palapines prie Raudonosios jūros.

33:11b.NUM.033.011 Iš čia išėję, sustojo Sino dykumoje.

33:12b.NUM.033.012 Iš Sino dykumos atkeliavo į Dofką,

33:13b.NUM.033.013 išėję iš Dofkos sustojo Aluše.

33:14b.NUM.033.014 Iškeliavę iš Alušo, ištiesė palapines Refidime, kur stigo vandens.

33:15b.NUM.033.015 Palikę Refidimą, sustojo Sinajaus dykumoje.

33:16b.NUM.033.016 Išėję iš Sinajaus dykumos, atėjo į Kibrot Taavos kapines.

33:17b.NUM.033.017 Iškeliavę iš čia, pasistatė stovyklą Hacerote.

33:18b.NUM.033.018 Iš Haceroto atėjo į Ritmą,

33:19b.NUM.033.019 o iš Ritmos­į Rimon Perecą.

33:20b.NUM.033.020 Išėję iš Rimon Pereco, atvyko į Libną,

33:21b.NUM.033.021 o išėję iš Libnos, sustojo Risoje.

33:22b.NUM.033.022 Išėję ir Risos, atvyko į Kehelatą,

33:23b.NUM.033.023 o išėję iš Kehelato, sustojo prie Sefero kalno.

33:24b.NUM.033.024 Pasitraukę nuo Šefero kalno, atėjo į Haradą.

33:25b.NUM.033.025 Išėję iš Harados, pasistatė stovyklą Makhelote.

33:26b.NUM.033.026 Iškeliavę iš Makheloto, atėjo į Tahatą,

33:27b.NUM.033.027 o išėję iš Tahato, sustojo Terache.

33:28b.NUM.033.028 Išėję ir Teracho, ištiesė palapines Mitkoje,

33:29b.NUM.033.029 o išėję iš Mitkos, pasistatė stovyklą Hašmonoje.

33:30b.NUM.033.030 Išėję iš Hašmonos, atvyko į Moserotą,

33:31b.NUM.033.031 o išėję iš Moseroto, pasistatė stovyklą Bene Jaakane.

33:32b.NUM.033.032 Išėję iš Bene Jaakano, atkeliavo į Hor Gidgadą,

33:33b.NUM.033.033 o išėję iš čia, pasistatė stovyklą Jotbatoje.

33:34b.NUM.033.034 Iš Jotbatos atėjo į Abroną,

33:35b.NUM.033.035 išėję iš Abronos, ištiesė palapines Ecjon Gebere,

33:36b.NUM.033.036 o iš Ecjon Gebero atvyko į Cino dykumą, prie Kadešo.

33:37b.NUM.033.037 Išėję iš Kadešo, jie pasistatė stovyklas prie Horo kalno Edomo krašto pasienyje.

33:38b.NUM.033.038 Kunigas Aaronas, Viešpačiui liepiant užlipo ant Horo kalno ir mirė penkto mėnesio pirmą dieną, praėjus keturiasdešimčiai metų nuo izraelitų išėjimo iš Egipto,

33:39b.NUM.033.039 būdamas šimto dvidešimt trejų metų amžiaus.

33:40b.NUM.033.040 Kanaaniečių karalius Aradas, kuris gyveno Kanaano pietuose, sužinojo, kad ateina izraelitai.

33:41b.NUM.033.041 Pasitraukę nuo Horo kalno, jie sustojo Calmone.

33:42b.NUM.033.042 Išėję iš Calmono, jie atėjo į Punoną,

33:43b.NUM.033.043 o išėję iš Punono, sustojo Obote.

33:44b.NUM.033.044 Iš Oboto atėjo į Ije Abarimą, prie moabitų sienos,

33:45b.NUM.033.045 o išėję iš Ije Abarimo, ištiesė palapines Dibon Gade.

33:46b.NUM.033.046 Išėję iš Dibon Gado, sustojo Almon Diblataimoje,

33:47b.NUM.033.047 o iš čia jie atėjo iki Abarimo kalnų ties Neboju.

33:48b.NUM.033.048 Keliaudami nuo Abarimo kalnų, jie pasiekė Moabo lygumas prie Jordano ties Jerichu

33:49b.NUM.033.049 ir pasistatė stovyklą prie Jordano nuo Bet Ješimoto ligi Abel Šitimo, moabitų lygumose.

33:50b.NUM.033.050 Moabitų lygumose Viešpats kalbėjo Mozei:

33:51b.NUM.033.051 “Kai pereisite Jordaną ir įeisite į Kanaano žemę,

33:52b.NUM.033.052 išvykite visus to krašto gyventojus, sunaikinkite jų atvaizdus, sulaužykite stabus, išgriaukite visas aukštąsias stabų garbinimo vietas

33:53b.NUM.033.053 ir apsigyvenkite šalyje, kurią Aš jums daviau paveldėti.

33:54b.NUM.033.054 Pasidalykite ją burtų keliu: tiems, kurių bus daugiau, duokite didesnį žemės plotą, o kurių mažiau­mažesnį. Žemę išdalinkite burtų keliu giminėms ir šeimoms.

33:55b.NUM.033.055 Jei neišvarysite žemės gyventojų, jie bus jums krislai akyse ir dygliai šonuose ir vargins jus krašte, kuriame jūs gyvensite.

33:56b.NUM.033.056 Ir tada, ką buvau sumanęs padaryti jiems, jums padarysiu”.

34

34:1b.NUM.034.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

34:2b.NUM.034.002 “Kai įeisite į Kanaano šalį ir ją užimsite, jos sienos bus:

34:3b.NUM.034.003 pietinė dalis prasidės nuo Cino dykumos, esančios šalia Edomo, jos rytų siena bus Druskos jūra, pradedant pietine dalimi.

34:4b.NUM.034.004 Pietinė siena eis išilgai Akrabimo aukštumos ir tęsis iki Sinajaus, pietuose pasieks Kadeš Barnėją. Iš čia siena eis ligi Hacar Adaro ir toliau iki Acmono.

34:5b.NUM.034.005 Nuo Acmono siena pasisuks, sieks Egipto upę ir baigsis jūros krantu.

34:6b.NUM.034.006 Vakarų siena bus jums Didžioji jūra.

34:7b.NUM.034.007 Šiaurėje siena prasidės nuo Didžiosios jūros ir tęsis iki Horo kalno,

34:8b.NUM.034.008 iš čia į Lebo Hamatą iki Cedado apylinkės,

34:9b.NUM.034.009 toliau siena tęsis iki Zifrono ir Hacar Enano.

34:10b.NUM.034.010 Rytų siena eis nuo Hacar Enano ligi Šefamo,

34:11b.NUM.034.011 nuo Šefamo tęsis iki Riblos į rytus nuo Aino, iš čia eis Jordano rytų puse iki Kinereto ežero

34:12b.NUM.034.012 ir toliau Jordanu iki Sūriosios jūros. Tai bus jūsų krašto sienos”.

34:13b.NUM.034.013 Mozė kalbėjo izraelitams: “Tai žemė, kurią paveldėsite burtų keliu. Ją Viešpats liepė išdalinti devynioms ir pusei giminės.

34:14b.NUM.034.014 Rubeno, Gado ir pusė Manaso giminės gavo savo dalį.

34:15b.NUM.034.015 Dvi giminės ir pusė gavo savo dalį šioje Jordano pusėje ties Jerichu”.

34:16b.NUM.034.016 Viešpats tarė Mozei:

34:17b.NUM.034.017 “Tai yra vardai vyrų, kurie jums padalins žemę: kunigas Eleazaras, Nūno sūnus Jozuė

34:18b.NUM.034.018 ir iš kiekvienos giminės po vieną kunigaikštį.

34:19b.NUM.034.019 Jų vardai: iš Judo giminės­Jefunės sūnus Kalebas,

34:20b.NUM.034.020 iš Simeono­Amihudo sūnus Samuelis,

34:21b.NUM.034.021 iš Benjamino­Kislono sūnus Elidadas,

34:22b.NUM.034.022 iš Dano­Joglio sūnus Bukis,

34:23b.NUM.034.023 iš Juozapo palikuonių, Manaso giminės­Efodo sūnus Hanielis

34:24b.NUM.034.024 ir iš Efraimo­Šiftano sūnus Kemuelis,

34:25b.NUM.034.025 iš Zabulono­Parnacho sūnus Elicafanas,

34:26b.NUM.034.026 iš Isacharo­Azano sūnus Paltielis,

34:27b.NUM.034.027 iš Ašero­Šelomio sūnus Ahihudas,

34:28b.NUM.034.028 iš Neftalio­Amihudo sūnus Pedahelis”.

34:29b.NUM.034.029 Šitiems vyrams Viešpats įsakė padalyti Kanaano žemę izraelitams.

35

35:1b.NUM.035.001 Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu, Viešpats kalbėjo Mozei:

35:2b.NUM.035.002 “Pasakyk izraelitams duoti levitams iš savo paveldėjimo miestus gyventi ir jų apylinkes ganykloms;

35:3b.NUM.035.003 jie gyvens miestuose, jų bandos ganysis miestų apylinkėse,

35:4b.NUM.035.004 kurios tęsis tūkstantį uolekčių aplink miestų mūrus.

35:5b.NUM.035.005 Ganyklos sieks po du tūkstančius uolekčių visomis kryptimis: į rytus, į pietus, į vakarus ir į šiaurę, o miestai bus viduryje.

35:6b.NUM.035.006 Iš tų miestų, kuriuos duosite levitams, atskirkite šešis prieglaudai, kad juose rastų apsaugą nusikaltę žmogžudyste. Be šitų duokite levitams dar keturiasdešimt du miestus.

35:7b.NUM.035.007 Iš viso duokite levitams keturiasdešimt aštuonis miestus su jų ganyklomis.

35:8b.NUM.035.008 Miestų, kuriuos duosite iš izraelitų nuosavybės levitams, daugiau paimsite iš tų giminių, kurios daugiau turi, ir mažiau iš tų, kurios mažiau turi; kiekvienas duos levitams miestų pagal savo paveldo dydį”.

35:9b.NUM.035.009 Viešpats tarė Mozei:

35:10b.NUM.035.010 “Pasakyk izraelitams, kad, įėję į Kanaano žemę,

35:11b.NUM.035.011 paskirtų prieglaudos miestus netyčia nužudžiusiems žmogų.

35:12b.NUM.035.012 Tokie miestai bus jums prieglauda nuo keršytojo, kad tas, kuris užmušė žmogų, nemirtų, kol nebus stojęs prieš bendruomenės teismą.

35:13b.NUM.035.013 Paskirkite šešis miestus prieglaudai,

35:14b.NUM.035.014 iš kurių trys bus Jordano rytų pusėje ir trys bus Kanaano žemėje.

35:15b.NUM.035.015 Tie šeši miestai bus prieglauda izraelitams, taip pat ateiviams ir svetimšaliams, kad kiekvienas, netyčia nužudęs žmogų, galėtų į juos atbėgti.

35:16b.NUM.035.016 Jei kas geležimi užmuštų žmogų, bus kaltinamas žmogžudyste ir baudžiamas mirtimi.

35:17b.NUM.035.017 Jei kas akmeniu užmuštų žmogų, jis bus nubaustas mirtimi.

35:18b.NUM.035.018 Jei kas bus nužudytas mediniu įrankiu, užmušėjas bus baudžiamas mirtimi.

35:19b.NUM.035.019 Kraujo keršytojas pats užmuš žudiką, kai tik jį sutiks.

35:20b.NUM.035.020 Jei kas iš neapykantos pastumtų žmogų ar, mesdamas kuo, jį užmuštų,

35:21b.NUM.035.021 arba ranka suduotų taip, kad jis numirtų, nusikaltėlis bus laikomas žmogžudžiu ir baudžiamas mirtimi. Kraujo keršytojas užmuš žudiką, kai tik sutiks.

35:22b.NUM.035.022 Jei kas neturėdamas priešiškumo kitą pastumtų, ar mestų į jį ką nors, prieš tai netykojęs,

35:23b.NUM.035.023 ar užgautų akmeniu, kokiu galima užmušti, jo nepastebėjęs, taip, kad šis numirtų, tačiau prieš tai nebuvo jo priešas ir netykojo jam pakenkti,

35:24b.NUM.035.024 tai bendruomenė darys teismą tarp žudiko ir kraujo keršytojo pagal šiuos nurodymus.

35:25b.NUM.035.025 Teismas išvaduos žudiką iš kraujo keršytojo rankų ir grąžins į prieglaudos miestą, kuriame jis pasiliks iki vyriausiojo kunigo, patepto šventu aliejumi, mirties.

35:26b.NUM.035.026 Jei žudikas išeis už prieglaudos miesto, į kurį pabėgo, sienų

35:27b.NUM.035.027 ir sutikęs kraujo keršytojas jį užmuš, jis bus nekaltas,

35:28b.NUM.035.028 nes anas privalėjo likti mieste ligi vyriausiojo kunigo mirties; po kunigo mirties žmogžudys sugrįš prie savo nuosavybės.

35:29b.NUM.035.029 Šį nuostatą privalo vykdyti visos jūsų kartos, kur jūs begyventumėte.

35:30b.NUM.035.030 Žmogžudys bus nubaustas, apklausus liudytojus; tačiau vieno liudytojo neužtenka, kad pasmerktų žmogų mirčiai.

35:31b.NUM.035.031 Žmogžudys negali būti išpirktas, jis turi mirti.

35:32b.NUM.035.032 Pabėgėliai negalės išsipirkti ir grįžti prie savo nuosavybės prieš vyriausiojo kunigo mirtį.

35:33b.NUM.035.033 Nesutepkite savo žemės, nes ji sutepama krauju ir negali būti apvalyta kitaip, kaip tik krauju to, kuris praliejo kraują.

35:34b.NUM.035.034 Nesutepkite žemės, kurią paveldėsite ir kurioje Aš gyvenu, nes Aš, Viešpats, gyvenu tarp Izraelio vaikų”.

36

36:1b.NUM.036.001 Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado šeimų vadai iš Juozapo giminės atėjo ir kalbėjo Mozei, Izraelio vadams girdint:

36:2b.NUM.036.002 “Tau, mūsų valdove, Viešpats įsakė, kad burtų keliu padalytum žemę tarp izraelitų ir kad mūsų brolio Celofhado dalį duotum jo dukterims.

36:3b.NUM.036.003 Jei jas ves kitos giminės vyrai, jų dalis pereis kitai giminei ir bus atimta iš mums kritusios paveldėjimo dalies.

36:4b.NUM.036.004 Atėjus jubiliejaus metams, jų dalis prisidės prie tos giminės žemių, į kurią jos išėjo; taip jų dalis bus atplėšta nuo mūsų giminei tekusios dalies”.

36:5b.NUM.036.005 Mozė atsakė izraelitams pagal Viešpaties žodį: “Juozapo sūnų giminė kalba teisingai.

36:6b.NUM.036.006 Štai ką sako Viešpats apie Celofhado dukteris: ‘Tegul jos teka už ko nori, bet tik už savo giminės vyrų,

36:7b.NUM.036.007 kad izraelitų nuosavybė nepereitų iš vienos giminės kitai giminei.

36:8b.NUM.036.008 Visos mergaitės, turinčios paveldėjimo teisę, privalo tekėti už tos pačios giminės vyrų, kad Izraelio vaikai paveldėtų kiekvienas savo tėvų dalį.

36:9b.NUM.036.009 Nuosavybė iš vienos giminės nepereis kitai; visos izraelitų giminės išlaikys savo paveldo dalį’ ”.

36:10b.NUM.036.010 Kaip Viešpats įsakė Mozei, taip padarė Celofhado dukterys:

36:11b.NUM.036.011 Machla, Tirca, Hogla, Milka ir Noja ištekėjo už savo pusbrolių

36:12b.NUM.036.012 iš giminės Manaso, kuris buvo Juozapo sūnus. Joms paskirtoji dalis pasiliko jų giminėje ir šeimoje.

36:13b.NUM.036.013 Šituos nuostatus ir įsakymus Viešpats davė izraelitams per Mozę Moabo lygumose prie Jordano ties Jerichu.