Leviticus (Lithuanian)

1

1:1b.LEV.001.001 Viešpats, pasišaukęs Mozę, jam kalbėjo iš Susitikimo palapinės:

1:2b.LEV.001.002 “Sakyk izraelitams: ‘Jei kas iš jūsų norės aukoti Viešpačiui, teaukoja iš galvijų ir avių.

1:3b.LEV.001.003 Jei jo deginamoji auka bus iš galvijų bandos, teatveda sveiką patiną prie Susitikimo palapinės įėjimo laisva valia Viešpaties akivaizdon,

1:4b.LEV.001.004 teuždeda ranką ant aukojamo gyvulio galvos, kad auka būtų priimta ir jis būtų sutaikintas.

1:5b.LEV.001.005 Jis papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują aplink aukurą, esantį ties Susitikimo palapinės įėjimu.

1:6b.LEV.001.006 Po to, nulupęs aukai odą, sukapos ją į gabalus.

1:7b.LEV.001.007 Aarono sūnūs, kunigai, sukraus malkas ant aukuro ir, užkūrę ugnį,

1:8b.LEV.001.008 ant viršaus dės sukapotas aukos dalis, galvą bei taukus,

1:9b.LEV.001.009 o vidurius ir kojas nuplaus vandeniu. Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui.

1:10b.LEV.001.010 Jei auka būtų iš smulkesnių gyvulių­avių arba ožių,­jis aukos sveiką patiną.

1:11b.LEV.001.011 Papjaus jį aukuro šiauriniame šone Viešpaties akivaizdoje; jo kraują Aarono sūnūs šlakstys ant aukuro ir aplink jį.

1:12b.LEV.001.012 Sukapotą gyvulį, galvą ir taukus kunigas uždės ant malkų, kurios degs ant aukuro.

1:13b.LEV.001.013 O vidurius ir kojas nuplaus vandeniu, ir kunigas sudegins visa tai ant aukuro. Tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui.

1:14b.LEV.001.014 Jei deginamoji auka Viešpačiui aukojama iš paukščių, tegu ji bus iš laukinių ir jaunų balandžių.

1:15b.LEV.001.015 Kunigas nuneš šią auką prie aukuro, nusuks jai galvą ir sudegins ant aukuro, o kraują išvarvins ant aukuro briaunos.

1:16b.LEV.001.016 Gurklį ir plunksnas numes rytinėje aukuro pusėje, kur paprastai pilami pelenai,

1:17b.LEV.001.017 sparnus sulaužys, bet neatskirs, ir sudegins ją ant aukure degančių malkų. Tai yra deginamoji auka­malonus kvapas Viešpačiui’ ”.

2

2:1b.LEV.002.001 “Jei kas nori aukoti Viešpačiui duonos auką, tegu ji bus iš smulkių miltų, apipiltų aliejumi, ir smilkalų.

2:2b.LEV.002.002 Ją atneš Aarono sūnums, kunigams, kurių vienas ims pilną saują smulkių miltų su aliejumi ir visus smilkalus ir kaip atminimą sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

2:3b.LEV.002.003 Likusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis.

2:4b.LEV.002.004 Duonos auka, kepta krosnyje, turi būti nerauginti papločiai iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir nerauginti ragaišiai, aptepti aliejumi.

2:5b.LEV.002.005 O jei tavo duonos auka būtų kepta ant skardos, ji turi būti iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, be raugo;

2:6b.LEV.002.006 ją sulaužysi į gabaliukus ir užpilsi aliejumi: tai yra duonos auka.

2:7b.LEV.002.007 O jei duonos auka būtų kepta keptuvėje, ji turi būti smulkių miltų ir sumaišyta su aliejumi.

2:8b.LEV.002.008 Aukodamas ją Viešpačiui, paduosi kunigui į rankas.

2:9b.LEV.002.009 Dalį aukos jis sudegins atminimui ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,

2:10b.LEV.002.010 o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui.

2:11b.LEV.002.011 Kiekviena duonos auka, aukojama Viešpačiui, turi būti be raugo; raugas ir medus neturi būti deginama kaip auka Viešpačiui.

2:12b.LEV.002.012 Jei aukosi pirmųjų vaisių dovanas Viešpačiui, jos nebus dedamos ant aukuro kaip malonus kvapas.

2:13b.LEV.002.013 Visas duonos aukas pasūdysi druska; tavo Dievo sandoros druskos neturi pritrūkti duonos aukose. Druską aukosi su kiekviena auka.

2:14b.LEV.002.014 Jei aukotum Viešpačiui duonos auką iš pirmųjų javų, dar tebežaliuojančių varpų, sudžiovinsi jas, smulkiai sugrūsi,

2:15b.LEV.002.015 užpilsi ant viršaus aliejaus ir pridėsi smilkalų. Tai yra duonos auka.

2:16b.LEV.002.016 Kunigas dalį sugrūstų grūdų su aliejumi ir visus smilkalus sudegins: tai bus auka Viešpačiui”.

3

3:1b.LEV.003.001 “Jei kas aukotų padėkos auką iš galvijų, teaukoja Viešpačiui sveiką patiną ar patelę.

3:2b.LEV.003.002 Jis turi uždėti ranką aukai ant galvos ir papjauti prie Susitikimo palapinės įėjimo, o Aarono sūnūs, kunigai, šlakstys kraują apie aukurą.

3:3b.LEV.003.003 Kaip padėkos auką jis aukos Viešpačiui visus taukus, dengiančius vidurius,

3:4b.LEV.003.004 abu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį.

3:5b.LEV.003.005 Aarono sūnūs tai sudegins ant aukuro kaip deginamąją auką, kad auka Viešpačiui būtų malonus kvapas.

3:6b.LEV.003.006 Jei kas aukotų padėkos auką iš avių, turi atvesti sveiką patiną ar patelę.

3:7b.LEV.003.007 Jei kas aukotų Viešpaties akivaizdoje ėriuką,

3:8b.LEV.003.008 uždės ranką ant galvos savo aukai, papjaus ją prieš Susitikimo palapinę, o Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplinkui aukurą.

3:9b.LEV.003.009 Padėkos auka Viešpačiui bus vidurių taukai, uodega,

3:10b.LEV.003.010 inkstai, ant jų esantys taukai, paslėpsnių taukai ir kepenų tinklelis.

3:11b.LEV.003.011 Kunigas tai sudegins ant aukuro kaip auką Viešpačiui.

3:12b.LEV.003.012 Jei jis aukotų ožką, atves ją Viešpaties akivaizdon,

3:13b.LEV.003.013 uždės ranką ant galvos ir papjaus prie Susitikimo palapinės įėjimo; Aarono sūnūs šlakstys jos kraują aplink aukurą.

3:14b.LEV.003.014 Viešpaties aukai ims jos vidurių taukus,

3:15b.LEV.003.015 abu inkstus su taukais, paslėpsnių taukus ir kepenų tinklelį.

3:16b.LEV.003.016 Kunigas visa tai sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

3:17b.LEV.003.017 Tai amžinas įstatas jūsų kartoms kur jūs begyventumėte: jūs nevalgysite nei kraujo, nei taukų”.

4

4:1b.LEV.004.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

4:2b.LEV.004.002 “Sakyk izraelitams: ‘Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta,

4:3b.LEV.004.003 tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį.

4:4b.LEV.004.004 Jis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus.

4:5b.LEV.004.005 Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn.

4:6b.LEV.004.006 Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš Švenčiausiąją

4:7b.LEV.004.007 ir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės.

4:8b.LEV.004.008 Už nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus,

4:9b.LEV.004.009 abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį.

4:10b.LEV.004.010 Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro.

4:11b.LEV.004.011 Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą

4:12b.LEV.004.012 išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai.

4:13b.LEV.004.013 Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti,

4:14b.LEV.004.014 bet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo.

4:15b.LEV.004.015 Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje.

4:16b.LEV.004.016 Pateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėn

4:17b.LEV.004.017 ir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą;

4:18b.LEV.004.018 ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje.

4:19b.LEV.004.019 Veršio taukus sudegins ant aukuro;

4:20b.LEV.004.020 padarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis.

4:21b.LEV.004.021 Patį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę.

4:22b.LEV.004.022 Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą,

4:23b.LEV.004.023 bet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę.

4:24b.LEV.004.024 Jis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę.

4:25b.LEV.004.025 Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje.

4:26b.LEV.004.026 Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista.

4:27b.LEV.004.027 Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu,

4:28b.LEV.004.028 o vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką.

4:29b.LEV.004.029 Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje.

4:30b.LEV.004.030 Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje.

4:31b.LEV.004.031 Po to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista.

4:32b.LEV.004.032 O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika.

4:33b.LEV.004.033 Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos.

4:34b.LEV.004.034 Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje.

4:35b.LEV.004.035 Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista”.

5

5:1b.LEV.005.001 “Jei kas girdi keikimą, bet atsisako liudyti, ką yra matęs ir žino, jis bus kaltas.

5:2b.LEV.005.002 Kas paliestų kokį nešvarų daiktą: nešvaraus žvėries, gyvulio ar roplio dvėseną, tačiau to nežinotų, jis bus nešvarus ir kaltas.

5:3b.LEV.005.003 Jei kas nežinodamas prisiliestų prie žmogaus kūno nešvarumų, kokie jie bebūtų, kai jis sužinos apie tai, jis bus kaltas.

5:4b.LEV.005.004 Jei kas nors prisiekia, neapgalvotai savo lūpomis pasižadėdamas padaryti pikta ar gera,­kas tai bebūtų, ką žmogus patvirtina priesaika,­ir tai liktų paslėpta nuo jo, kai jis tai supras, jis bus kaltas.

5:5b.LEV.005.005 Jei žmogus kaltas kuo nors iš šių dalykų, jis turi išpažinti, kad nusidėjo,

5:6b.LEV.005.006 ir aukoti auką už kaltę Viešpačiui, už nuodėmę, kuria nusidėjo,­jauną avį ar ožką,­ir kunigas sutaikins jį.

5:7b.LEV.005.007 O jei kas negali aukoti avies ar ožkos, teaukoja Viešpačiui du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą­deginamajai aukai.

5:8b.LEV.005.008 Jis teatneša juos kunigui, kuris, aukodamas pirmąjį už nuodėmę, nusuks jam galvą, tačiau jos visiškai nenutrauks;

5:9b.LEV.005.009 jo krauju apšlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje, nes tai auka už nuodėmę.

5:10b.LEV.005.010 Antrą sudegins kaip deginamąją auką, kaip paprastai daroma. Kunigas sutaikins jį, ir jo nuodėmė bus jam atleista.

5:11b.LEV.005.011 O jei jis negalės duoti dviejų balandžių ar dviejų jaunų karvelių, teaukoja už savo nuodėmę dešimtą dalį efos miltų; tegu nepila į juos aliejaus ir neprideda smilkalų, nes tai auka už nuodėmę.

5:12b.LEV.005.012 Jis teatneša juos kunigui, kuris, paėmęs jų pilną saują, sudegins ant aukuro atminimui.

5:13b.LEV.005.013 Kunigas įvykdys sutaikinimą už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista. Likusią aukos dalį kunigas pasiims kaip duonos auką”.

5:14b.LEV.005.014 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

5:15b.LEV.005.015 “Jei kas apsirikęs paimtų, kas Viešpačiui paskirta, ir tuo nusidėtų, aukos už savo kaltę sveiką aviną, kokį galima nupirkti už du šekelius pagal šventyklos šekelį.

5:16b.LEV.005.016 Jis atlygins padarytą nuostolį ir pridės penktąją dalį viršaus kunigui, kuris sutaikins jį aukodamas aviną, ir jam bus atleista.

5:17b.LEV.005.017 Jei kas nusikalstų, nesąmoningai sulaužydamas Viešpaties įstatymą, ir, padaręs nuodėmę, suprastų savo kaltę,

5:18b.LEV.005.018 tegu jis ima iš savo bandos sveiką aviną aukai už kaltę ir atiduoda jį kunigui. Ir kunigas sutaikins jį, nes jis nusikalto nežinodamas, ir jam bus atleista.

5:19b.LEV.005.019 Tai yra auka už kaltę, kuria jis nusikalto Viešpačiui”.

6

6:1b.LEV.006.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

6:2b.LEV.006.002 “Kas nusidėtų Viešpačiui, nenorėdamas sugrąžinti savo artimui to, ką tas buvo jam patikėjęs ar paskolinęs, arba ką nors prievarta atimtų, arba apgautų savo artimą,

6:3b.LEV.006.003 arba, radęs pamestą daiktą, išsigintų, arba melagingai prisiektų, arba padarytų kitą nuodėmę,

6:4b.LEV.006.004 kadangi jis nusidėjo ir yra kaltas, turi grąžinti tai, ką atėmė ar apgaule įsigijo, ar buvo gavęs pasaugoti, ar surado,

6:5b.LEV.006.005 ar melagingai prisiekė. Jis turi atlyginti ir pridėti penktąją dalį savininkui tą dieną, kai aukoja auką už kaltę.

6:6b.LEV.006.006 Ir jis aukos auką Viešpačiui už kaltę, aviną iš bandos, pagal nusikaltimo dydį: tegul atveda jį kunigui,

6:7b.LEV.006.007 kuris sutaikins jį su Viešpačiu, ir jam bus atleistas jo nusikaltimas”.

6:8b.LEV.006.008 Ir Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas:

6:9b.LEV.006.009 “Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie deginamąją auką. Deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro visą naktį iki ryto­ir aukuro ugnis turi degti.

6:10b.LEV.006.010 Kunigas, apsivilkęs drobine jupa ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro.

6:11b.LEV.006.011 Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje.

6:12b.LEV.006.012 Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus.

6:13b.LEV.006.013 Ugnis ant aukuro neužges niekados.

6:14b.LEV.006.014 Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje.

6:15b.LEV.006.015 Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui.

6:16b.LEV.006.016 Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme.

6:17b.LEV.006.017 Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę.

6:18b.LEV.006.018 Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas”.

6:19b.LEV.006.019 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

6:20b.LEV.006.020 “Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką­pusę rytą ir pusę vakare.

6:21b.LEV.006.021 Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

6:22b.LEV.006.022 Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro.

6:23b.LEV.006.023 Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta­niekas jos nevalgys”.

6:24b.LEV.006.024 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

6:25b.LEV.006.025 “Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa.

6:26b.LEV.006.026 Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme.

6:27b.LEV.006.027 Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje.

6:28b.LEV.006.028 Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniame­jį išvalysi ir vandeniu išplausi.

6:29b.LEV.006.029 Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa.

6:30b.LEV.006.030 Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta”.

7

7:1b.LEV.007.001 “Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.

7:2b.LEV.007.002 Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.

7:3b.LEV.007.003 Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,

7:4b.LEV.007.004 abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.

7:5b.LEV.007.005 Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.

7:6b.LEV.007.006 Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.

7:7b.LEV.007.007 Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.

7:8b.LEV.007.008 Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.

7:9b.LEV.007.009 Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;

7:10b.LEV.007.010 Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.

7:11b.LEV.007.011 Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.

7:12b.LEV.007.012 Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.

7:13b.LEV.007.013 Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką.

7:14b.LEV.007.014 Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.

7:15b.LEV.007.015 Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną­nieko iš jos neleistina palikti rytojui.

7:16b.LEV.007.016 Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.

7:17b.LEV.007.017 Kas lieka trečiai dienai­sudeginama.

7:18b.LEV.007.018 Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,­tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.

7:19b.LEV.007.019 Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.

7:20b.LEV.007.020 Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

7:21b.LEV.007.021 Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos”.

7:22b.LEV.007.022 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

7:23b.LEV.007.023 “Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.

7:24b.LEV.007.024 Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.

7:25b.LEV.007.025 Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

7:26b.LEV.007.026 Nevalgykite jokio kraujo­ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.

7:27b.LEV.007.027 Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos”.

7:28b.LEV.007.028 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

7:29b.LEV.007.029 “Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.

7:30b.LEV.007.030 Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.

7:31b.LEV.007.031 Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.

7:32b.LEV.007.032 Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.

7:33b.LEV.007.033 Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.

7:34b.LEV.007.034 Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ”.

7:35b.LEV.007.035 Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę.

7:36b.LEV.007.036 Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.

7:37b.LEV.007.037 Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas.

7:38b.LEV.007.038 Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.

8

8:1b.LEV.008.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

8:2b.LEV.008.002 “Imk Aaroną ir jo sūnus, jų apdarus, patepimo aliejaus, veršį aukai už nuodėmę, du avinus ir pintinę neraugintos duonos

8:3b.LEV.008.003 ir sušauk izraelitų susirinkimą prie Susitikimo palapinės įėjimo”.

8:4b.LEV.008.004 Mozė padarė, kaip Viešpats liepė. Sušaukęs izraelitus prie palapinės įėjimo,

8:5b.LEV.008.005 kalbėjo jiems: “Štai ką Viešpats įsakė padaryti”.

8:6b.LEV.008.006 Mozė, pašaukęs Aaroną bei jo sūnus, apiplovė juos vandeniu,

8:7b.LEV.008.007 apvilko Aaroną drobine jupa, apjuosė juosta, aprengė mėlyna tunika, uždėjo efodą ir sujuosė jį efodo juosta, kad efodas laikytųsi ant jo,

8:8b.LEV.008.008 uždėjo ant efodo krūtinės skydelį, į kurį įdėjo Urimą ir Tumimą.

8:9b.LEV.008.009 Galvą pridengė mitra ir ant jos, ties kakta, pritaisė auksinę plokštelę, šventą vainiką, kaip Viešpats įsakė Mozei.

8:10b.LEV.008.010 Po to Mozė ėmė patepimo aliejaus, juo patepė palapinę ir visus jos daiktus.

8:11b.LEV.008.011 Apšlakstė aukurą aliejumi septynis kartus ir patepė visus jo reikmenis; be to, pašventino ir patepė aliejumi praustuvę ir jos stovą.

8:12b.LEV.008.012 Ir užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus, kad pateptų ir pašventintų jį.

8:13b.LEV.008.013 Atvedęs jo sūnus, apvilko drobinėmis jupomis, sujuosė juostomis ir uždėjo gobtuvus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

8:14b.LEV.008.014 Tada atvedė veršį aukai už nuodėmę. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo aukai ant galvos rankas.

8:15b.LEV.008.015 Mozė papjovė jį, paėmęs jo kraujo, pamirkė pirštą ir patepė aukuro ragus; apvalęs ir pašventinęs aukurą, išpylė likusį kraują jo papėdėje;

8:16b.LEV.008.016 vidurių taukus, kepenų tinklelį ir abu inkstus su jų taukais sudegino ant aukuro,

8:17b.LEV.008.017 o veršio odą, mėsą ir mėšlus sudegino už stovyklos, kaip Viešpats įsakė Mozei.

8:18b.LEV.008.018 Mozė atvedė aviną deginamajai aukai. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo jam ant galvos rankas.

8:19b.LEV.008.019 Mozė jį papjovė ir, jo krauju apšlakstęs aukurą,

8:20b.LEV.008.020 sukapojo aviną į gabalus; jo galvą, gabalus, taukus,

8:21b.LEV.008.021 nuplautus vidurius ir kojas sudegino. Taip visas avinas buvo sudegintas, nes tai buvo deginamoji malonaus kvapo auka Viešpačiui, kaip Viešpats įsakė Mozei.

8:22b.LEV.008.022 Paskui aukojo antrą aviną, įšventinimo aviną. Aaronas ir jo sūnūs uždėjo ant jo galvos rankas,

8:23b.LEV.008.023 o Mozė jį papjovė. Jis jo krauju patepė dešinę Aarono ausį, dešinės rankos ir dešinės kojos nykštį.

8:24b.LEV.008.024 Tada jis liepė prieiti ir Aarono sūnums. Patepęs papjautojo avino krauju kiekvieno jų dešinę ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius, likusį kraują šlakstė aplink aukurą.

8:25b.LEV.008.025 Taukus, uodegą, abu inkstus su taukais ir vidurių taukus, kepenų tinklelį ir dešinį petį atskyrė.

8:26b.LEV.008.026 Iš neraugintos duonos pintinės, pastatytos Viešpaties akivaizdoje, ėmė neraugintos duonos, aliejumi apšlakstytą paplotį bei ragaišį, padėjo ant taukų ir avino dešiniojo peties

8:27b.LEV.008.027 ir viską padavė Aaronui ir jo sūnums; jie visa tai, pasiūbavę Viešpaties akivaizdoje,

8:28b.LEV.008.028 grąžino Mozei, kuris tai sudegino ant deginamųjų aukų aukuro. Tai buvo įšventinimo auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

8:29b.LEV.008.029 Mozė, pasiūbavęs įšventinimo avino krūtinę Viešpaties akivaizdoje, pasiėmė ją kaip jam Viešpaties skirtą aukos dalį.

8:30b.LEV.008.030 Mozė, paėmęs patepimo aliejaus ir buvusio ant aukuro kraujo, šlakstė Aarono ir jo sūnų apdarus, taip pašventindamas Aaroną, jo drabužius, jo sūnus ir sūnų drabužius.

8:31b.LEV.008.031 Ir Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: “Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės įėjimo ir valgykite ją su duona, kuri yra įšventinimo pintinėje, kaip Viešpats man įsakė.

8:32b.LEV.008.032 Tai, kas liks nesuvalgyta,­sudeginkite.

8:33b.LEV.008.033 Nuo palapinės įėjimo nesitraukite septynias dienas, kol pasibaigs jūsų pašventinimo laikas, nes jūs turite būti šventinami septynias dienas.

8:34b.LEV.008.034 Tai, kas buvo padaryta šiandien, Viešpats įsakė atlikti jūsų sutaikinimui.

8:35b.LEV.008.035 Todėl septynias dienas ir septynias naktis pasilikite prie palapinės įėjimo atlikti Viešpaties sargybą, kad nemirtumėte, nes taip man įsakė Viešpats”.

8:36b.LEV.008.036 Aaronas ir jo sūnūs darė visa, ką Viešpats įsakė Mozei.

9

9:1b.LEV.009.001 Aštuntą dieną Mozė pasišaukė Aaroną, jo sūnus bei Izraelio vyresniuosius

9:2b.LEV.009.002 ir tarė Aaronui: “Imk iš bandos veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai, abu sveikus, ir juos aukok Viešpačiui.

9:3b.LEV.009.003 O Izraelio vaikams sakyk: ‘Imkite aukai už nuodėmę ožį, metinį veršį bei avinėlį deginamajai aukai,

9:4b.LEV.009.004 padėkos aukai jautį ir aviną, kad aukotumėte juos Viešpaties akivaizdoje, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi, nes šiandien jums pasirodys Viešpats’ ”.

9:5b.LEV.009.005 Jie atgabeno prie Susitikimo palapinės visa, ką Mozė liepė. Ir visa tauta priartėjo ir atsistojo prieš Viešpatį.

9:6b.LEV.009.006 Mozė tarė: “Tai padaryti įsakė Viešpats, ir Viešpaties šlovė pasirodys jums”.

9:7b.LEV.009.007 Tada Mozė sakė Aaronui: “Eik prie aukuro ir aukok savo auką už nuodėmę ir deginamąją auką, ir atlik sutaikinimą už save, ir aukok tautos auką, ir sutaikink ją, kaip Viešpats įsakė”.

9:8b.LEV.009.008 Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė veršį aukai už savo nuodėmę.

9:9b.LEV.009.009 Jo sūnūs padavė jam aukos kraujo, o jis, pamirkęs jame pirštą, patepė aukuro ragus ir likusį kraują išliejo prie jo papėdės.

9:10b.LEV.009.010 Aukos už nuodėmę taukus, inkstus ir kepenų tinklelį sudegino ant aukuro, kaip Viešpats įsakė Mozei,

9:11b.LEV.009.011 o mėsą ir odą sudegino už stovyklos.

9:12b.LEV.009.012 Po to papjovė deginamąją auką. Jo sūnūs padavė jam jos kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą.

9:13b.LEV.009.013 Padavė jam taip pat sukapotą į gabalus pačią auką ir jos galvą. Visa tai jis sudegino ant aukuro.

9:14b.LEV.009.014 Apiplovęs vandeniu vidurius ir kojas, taip pat sudegino ant aukuro.

9:15b.LEV.009.015 Po to jis aukojo tautos auką. Paėmęs ožį, aukojo jį už tautos nuodėmę, ir papjovė jį, kaip ir pirmąją auką už nuodėmę.

9:16b.LEV.009.016 Ir jis aukojo deginamąją auką, kaip įsakyta.

9:17b.LEV.009.017 Ir atnešė duonos auką, ir, paėmęs jos saują, sudegino ant aukuro, neskaitant rytinės deginamosios aukos.

9:18b.LEV.009.018 Papjovė taip pat jautį ir aviną kaip tautos padėkos auką. Aarono sūnūs padavė jam kraują, kurį jis šlakstė aplink aukurą.

9:19b.LEV.009.019 Jaučio ir avino uodegą, inkstus su taukais bei kepenų tinklelį

9:20b.LEV.009.020 padėjo ant krūtinių ir sudegino taukus ant aukuro,

9:21b.LEV.009.021 o krūtines ir dešinius pečius Aaronas paėmęs siūbavo Viešpaties akivaizdoje, kaip Mozė buvo įsakęs.

9:22b.LEV.009.022 Tada Aaronas, ištiesęs ranką į tautą, palaimino ją. Baigęs aukoti aukas už nuodėmes, deginamąsias ir padėkos aukas, pasitraukė nuo aukuro.

9:23b.LEV.009.023 Po to Mozė ir Aaronas įėjo Susitikimo palapinėn. Išėję palaimino tautą. Viešpaties šlovė pasirodė visiems žmonėms.

9:24b.LEV.009.024 Atėjusi nuo Viešpaties ugnis prarijo deginamąją auką ir buvusius ant aukuro taukus. Tai išvydusi, minia šaukė ir parpuolė savo veidais į žemę.

10

10:1b.LEV.010.001 Aarono sūnūs Nadabas ir Abihuvas ėmė smilkytuvus, įsidėjo ugnies bei smilkalų ir aukojo Viešpačiui svetimą ugnį, ko Jis jiems nebuvo įsakęs.

10:2b.LEV.010.002 Tada išsiveržusi iš Viešpaties ugnis juodu prarijo; jie mirė Viešpaties akivaizdoje.

10:3b.LEV.010.003 Mozė tarė Aaronui: “Taip kalbėjo Viešpats: ‘Pasirodysiu šventas tuose, kurie prie manęs artinasi, ir būsiu pašlovintas visos tautos akivaizdoje’ ”. Tai girdėdamas, Aaronas tylėjo.

10:4b.LEV.010.004 Mozė, pasišaukęs Aarono dėdės Uzielio sūnus Mišaelį ir Elcafaną, jiems tarė: “Eikite, paimkite jūsų brolius iš šventyklos ir išneškite juos už stovyklos”.

10:5b.LEV.010.005 Juodu priėję paėmė juos, apvilktus drobinėmis jupomis, ir išnešė laukan, kaip jiems buvo liepta.

10:6b.LEV.010.006 Mozė sakė Aaronui ir jo sūnums Eleazarui ir Itamarui: “Nenudenkite savo galvų ir neperplėškite drabužių, kad kartais nemirtumėte ir bausmė nekristų visiems izraelitams. Jūsų broliai ir visi izraelitai teaprauda sudeginimą, kurį Viešpats siuntė.

10:7b.LEV.010.007 Jūs nesitraukite nuo palapinės, kad nežūtumėte, kadangi esate patepti šventu aliejumi”. Jie darė visa, ką Mozė įsakė.

10:8b.LEV.010.008 Po to Viešpats tarė Aaronui:

10:9b.LEV.010.009 “Tu ir tavo sūnūs vyno ir stipraus gėrimo negerkite, eidami Susitikimo palapinėn, kad nemirtumėte; tai yra amžinas įsakymas visoms jūsų kartoms,

10:10b.LEV.010.010 kad skirtumėte, kas šventa ir nešventa, kas švaru ir kas nešvaru,

10:11b.LEV.010.011 ir galėtumėte mokyti izraelitus visų mano įstatymų, kuriuos daviau per Mozę”.

10:12b.LEV.010.012 Mozė kalbėjo Aaronui ir likusiems sūnums Eleazarui bei Itamarui: “Imkite aukos dalį, kuri lieka iš duonos aukos Viešpačiui, ir ją neraugintą valgykite prie aukuro, nes ji šventa.

10:13b.LEV.010.013 Valgykite šventoje vietoje, kas tau ir tavo sūnums duota iš aukų Viešpačiui, nes taip man įsakyta;

10:14b.LEV.010.014 taip pat krūtinę, kuri buvo siūbuota, ir aukos petį valgykite nesuteptoje vietoje tu, tavo sūnūs ir dukterys, nes tai duota tau ir tavo vaikams iš izraelitų padėkos aukų.

10:15b.LEV.010.015 Petys ir krūtinė, kurie buvo atnešti su aukos taukais ir siūbuojami Viešpaties akivaizdoje, priklauso tau. Tai amžinas Viešpaties duotas įstatymas”.

10:16b.LEV.010.016 Mozė stropiai ieškojo ožio, kuris buvo aukotas už nuodėmę, ir rado jį sudegintą. Jis, supykęs ant abiejų Aarono sūnų Eleazaro ir Itamaro, paklausė:

10:17b.LEV.010.017 “Kodėl nesuvalgėte šventoje vietoje aukos už nuodėmę, kurią Dievas jums atidavė, kad pašalintumėte tautos kaltes ir atliktumėte sutaikinimą už juos Viešpaties akivaizdoje?

10:18b.LEV.010.018 Aukos kraujas nebuvo įneštas į šventyklą, jūs turėjote ją valgyti šventoje vietoje, kaip man įsakyta”.

10:19b.LEV.010.019 Aaronas atsakė: “Šiandien jie aukojo auką už nuodėmę ir deginamąją auką Viešpaties akivaizdoje, ir man taip atsitiko. Jei aš šiandien valgyčiau auką už nuodėmę, ar tai būtų priimtina Viešpačiui?”

10:20b.LEV.010.020 Tai girdėdamas, Mozė priėmė pasiteisinimą.

11

11:1b.LEV.011.001 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

11:2b.LEV.011.002 “Paskelbkite izraelitams: ‘Tai žemės gyvuliai, kuriuos jums leista valgyti.

11:3b.LEV.011.003 Galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltą nagą ir gromuliuoja;

11:4b.LEV.011.004 nevalgysite ir laikysite nešvariu tą, kuris gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą kaip kupranugaris. Jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą, todėl yra nešvarus.

11:5b.LEV.011.005 Nešvarus yra barsukas, nes jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą;

11:6b.LEV.011.006 taip pat kiškis, nors jis gromuliuoja, bet turi neskeltą nagą.

11:7b.LEV.011.007 Ir kiaulė, nors ji turi skeltą nagą, bet negromuliuoja.

11:8b.LEV.011.008 Tų gyvulių mėsos nevalgysite ir neliesite jų maitos. Jie jums yra nešvarūs.

11:9b.LEV.011.009 Iš vandens gyvūnų jums leista valgyti visus, kurie turi pelekus ir žvynus, ar jie būtų jūroje, ar upėje, ar tvenkiniuose.

11:10b.LEV.011.010 Tais, kurie kruta ir gyvena vandenyje, bet neturi pelekų ir žvynų, jūs bjaurėsitės,

11:11b.LEV.011.011 nevalgysite jų mėsos ir nepaliesite jų maitos.

11:12b.LEV.011.012 Visi gyviai, kurie gyvena vandenyje ir neturi pelekų ir žvynų, bus jums nešvarūs.

11:13b.LEV.011.013 Paukščiai, kurių jūs nevalgysite, bet bjaurėsitės, yra: erelis, grifas, jūros erelis;

11:14b.LEV.011.014 peslys ir vanagėlis su visa jo gimine;

11:15b.LEV.011.015 visa varnų giminė;

11:16b.LEV.011.016 strutis ir pelėda, žuvėdra, vanagas ir jo giminė;

11:17b.LEV.011.017 apuokas, kormoranas ir ibis;

11:18b.LEV.011.018 gulbė, pelikanas ir gervė;

11:19b.LEV.011.019 gandras ir visa jo giminė; taip pat tutlys ir šikšnosparnis.

11:20b.LEV.011.020 Visais sparnuotais vabzdžiais, kurie vaikščioja keturiomis kojomis, jūs bjaurėsitės.

11:21b.LEV.011.021 Jums leista valgyti tuos keturkojus vabzdžius, kurių paskutinės kojos ilgesnės ir jie šokinėja ant žemės:

11:22b.LEV.011.022 visa skėrių giminė ir didieji žiogai su visomis jų giminėmis.

11:23b.LEV.011.023 Bet jūs nevalgysite kitų vabzdžių, kurie vaikščioja keturiomis kojomis.

11:24b.LEV.011.024 Jei kas paliestų juos negyvus, bus nešvarus iki vakaro;

11:25b.LEV.011.025 jei kam reikėtų nešti kurį nors iš jų negyvą, tas plaus savo rūbus ir bus nešvarus iki vakaro.

11:26b.LEV.011.026 Kiekvienas gyvulys, kuris turi neskeltą nagą ir negromuliuoja, bus laikomas nešvariu­kas prisiliestų jo maitos, bus nešvarus.

11:27b.LEV.011.027 Gyvuliai, kurie turi keturias kojas ir eina letenomis, bus jums nešvarūs­kas prisiliestų prie jų maitos, bus nešvarus iki vakaro;

11:28b.LEV.011.028 kas neštų jų maitą, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro, nes tai yra jums nešvaru.

11:29b.LEV.011.029 Iš roplių ir gyvūnų, kurie juda ant žemės, bus laikomi nešvariais šie: žebenkštis, pelė ir krokodilas su visa jo gimine;

11:30b.LEV.011.030 laukinė pelė ir chameleonas; salamandra, žaliasis driežas ir kurmis.

11:31b.LEV.011.031 Visi jie yra nešvarūs. Kas prisiliestų prie jų negyvų, bus nešvarus iki vakaro.

11:32b.LEV.011.032 Jei kas iš jų negyvas užkristų ant ko nors, ar tai būtų medinis indas, ar apdaras, ar kailis, ar ašutinė, ar šiaip kuriam nors reikalui vartojamas daiktas, tai bus sutepta. Jis bus panardintas vandenyje ir laikomas suteptu iki vakaro, po to bus švarus.

11:33b.LEV.011.033 Jei kas iš jų įkristų į molinį indą, jis bus suteptas ir turės būti sudaužytas.

11:34b.LEV.011.034 Kiekvienas maistas, kurį valgysite, jei ant jo bus užpilta iš tokio indo vandens, bus suteptas; kiekvienas skystis, geriamas iš tokio indo, bus nešvarus;

11:35b.LEV.011.035 visa, ant ko užkristų kas nors iš tokios maitos, bus sutepta; krosnis ir katilas turi būti sudaužyti, nes sutepti.

11:36b.LEV.011.036 Tik šaltiniai ir šuliniai bus nesutepti; bet kas prisiliestų iš jų išimtos maitos, bus nešvarus.

11:37b.LEV.011.037 Jei toks pastipęs gyvis užkristų ant sėklos, jos nesuteps,

11:38b.LEV.011.038 bet, jei sėklą kas apipiltų vandeniu ir po to ją paliestų maita, ji bus sutepta.

11:39b.LEV.011.039 Jei nustiptų gyvulys, kurį jums leista valgyti, kas jo prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.

11:40b.LEV.011.040 Kas valgytų ar neštų ką nors iš jo, plaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.

11:41b.LEV.011.041 Visais gyvūnais, kurie šliaužia ant žemės, jūs bjaurėsitės ir jų nevalgysite.

11:42b.LEV.011.042 Nevalgysite šliaužiančių ant pilvo, nei ropojančių keturiomis, nei turinčių daugiau kojų, nes jie yra jums pasibjaurėjimas.

11:43b.LEV.011.043 Nesusitepkite jais ir nieko iš jų nepalieskite, kad nebūtumėte nešvarūs.

11:44b.LEV.011.044 Aš esu Viešpats, jūsų Dievas; būkite šventi, nes Aš esu šventas. Nesusitepkite jokiu ropliu, kuris kruta ant žemės.

11:45b.LEV.011.045 Aš esu Viešpats, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Būkite šventi, nes Aš esu šventas.

11:46b.LEV.011.046 Tai yra įstatymas apie gyvulius, paukščius ir visus gyvius, kurie kruta vandenyje ir gyvena žemėje,

11:47b.LEV.011.047 kad žinotumėte skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus, kas leista valgyti ir kas neleistina’ ”.

12

12:1b.LEV.012.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

12:2b.LEV.012.002 “Paskelbk izraelitams: ‘Jei moteris pagimdytų berniuką, ji bus septynias dienas nešvari, kaip mėnesinių metu.

12:3b.LEV.012.003 Aštuntąją dieną kūdikis bus apipjaustytas,

12:4b.LEV.012.004 bet ji pasiliks dar trisdešimt tris dienas apsivalymui. Nieko, kas šventa, ji nepalies ir neis į šventyklą, iki pasibaigs jos apsivalymo dienos.

12:5b.LEV.012.005 O jei pagimdytų mergaitę, bus nešvari dvi savaites, kaip mėnesinių metu, ir šešiasdešimt šešias dienas tęsis apsivalymas.

12:6b.LEV.012.006 Kai pasibaigs jos apsivalymo dienos už sūnų ar dukterį, atves prie Susitikimo palapinės įėjimo metinį avinėlį deginamajai aukai ir jauną karvelį ar balandį aukai už nuodėmę ir atiduos kunigui,

12:7b.LEV.012.007 kuris tai aukos Viešpaties akivaizdoje ir sutaikins ją su Viešpačiu, ir taip ji bus apvalyta. Toks yra įstatymas apie pagimdžiusią berniuką ar mergaitę.

12:8b.LEV.012.008 O jei neturėtų iš ko ir negalėtų aukoti avinėlio, ims du balandžius ar du jaunus karvelius­vieną deginimo aukai, o kitą aukai už nuodėmę,­kunigas sutaikins ją, ir ji bus apvalyta’ ”.

13

13:1b.LEV.013.001 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

13:2b.LEV.013.002 “Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų kitokios spalvos taškas ar šašas ar blizganti vieta, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų.

13:3b.LEV.013.003 Jei tas pamatys šašą ant odos ir pastebės, kad plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog tai yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu.

13:4b.LEV.013.004 O jei ant odos bus blizgantis baltas taškas, bet nebus įdubęs, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms,

13:5b.LEV.013.005 o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms.

13:6b.LEV.013.006 Septintą dieną vėl patikrins. Jei taškas bus tamsesnis ir nepadidėjęs, paskelbs žmogų esant švariu, nes tai šašai; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus.

13:7b.LEV.013.007 Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, šašas padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi,

13:8b.LEV.013.008 jį paskelbs nešvariu,­tai raupsai.

13:9b.LEV.013.009 Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą.

13:10b.LEV.013.010 Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus ir pasikeitus ir matysis gyva mėsa,

13:11b.LEV.013.011 tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus.

13:12b.LEV.013.012 Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis,

13:13b.LEV.013.013 kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus.

13:14b.LEV.013.014 O jei pasirodys gyva mėsa,

13:15b.LEV.013.015 tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai.

13:16b.LEV.013.016 O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų,

13:17b.LEV.013.017 kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu.

13:18b.LEV.013.018 Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų,

13:19b.LEV.013.019 bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą.

13:20b.LEV.013.020 Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga.

13:21b.LEV.013.021 Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms;

13:22b.LEV.013.022 jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu,­tai raupsai.

13:23b.LEV.013.023 O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas,­žmogus švarus.

13:24b.LEV.013.024 Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą,

13:25b.LEV.013.025 kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga.

13:26b.LEV.013.026 Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienoms

13:27b.LEV.013.027 ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai.

13:28b.LEV.013.028 O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu.

13:29b.LEV.013.029 Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas.

13:30b.LEV.013.030 Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai.

13:31b.LEV.013.031 O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms

13:32b.LEV.013.032 ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos,

13:33b.LEV.013.033 tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms.

13:34b.LEV.013.034 Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus.

13:35b.LEV.013.035 O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės,

13:36b.LEV.013.036 kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku­žmogus nešvarus.

13:37b.LEV.013.037 Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu.

13:38b.LEV.013.038 Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų balta dėmė odoje,

13:39b.LEV.013.039 kunigas jį apžiūrės. Jei blizgantis odoje baltumas yra apytamsis, težino, kad tai ne raupsai, bet baltos spalvos taškas,­žmogus švarus.

13:40b.LEV.013.040 Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus.

13:41b.LEV.013.041 Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus.

13:42b.LEV.013.042 O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo,

13:43b.LEV.013.043 tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu.

13:44b.LEV.013.044 Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai.

13:45b.LEV.013.045 Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’

13:46b.LEV.013.046 Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos.

13:47b.LEV.013.047 Jei vilnonis ar drobinis drabužis

13:48b.LEV.013.048 ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio

13:49b.LEV.013.049 turėtų baltos ar rausvos spalvos taškus, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui,

13:50b.LEV.013.050 kuris, juos apžiūrėjęs, uždarys septynioms dienoms.

13:51b.LEV.013.051 Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai.

13:52b.LEV.013.052 Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai.

13:53b.LEV.013.053 O jei matys tašką nepadidėjusį,

13:54b.LEV.013.054 lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir uždarys jį kitoms septynioms dienoms.

13:55b.LEV.013.055 Jei patikrinęs matys, kad jo pirmykštė išvaizda nesugrįžo, nors raupsai ir nepadidėjo, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių.

13:56b.LEV.013.056 Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio.

13:57b.LEV.013.057 Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas.

13:58b.LEV.013.058 Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą ir jis bus švarus.

13:59b.LEV.013.059 Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais”.

14

14:1b.LEV.014.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

14:2b.LEV.014.002 “Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,

14:3b.LEV.014.003 kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,

14:4b.LEV.014.004 įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.

14:5b.LEV.014.005 Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,

14:6b.LEV.014.006 kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje

14:7b.LEV.014.007 ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.

14:8b.LEV.014.008 Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.

14:9b.LEV.014.009 Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.

14:10b.LEV.014.010 Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.

14:11b.LEV.014.011 Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

14:12b.LEV.014.012 Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.

14:13b.LEV.014.013 Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.

14:14b.LEV.014.014 Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.

14:15b.LEV.014.015 Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną

14:16b.LEV.014.016 ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.

14:17b.LEV.014.017 Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių

14:18b.LEV.014.018 ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.

14:19b.LEV.014.019 Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,

14:20b.LEV.014.020 padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.

14:21b.LEV.014.021 O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus

14:22b.LEV.014.022 ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.

14:23b.LEV.014.023 Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.

14:24b.LEV.014.024 Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.

14:25b.LEV.014.025 Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.

14:26b.LEV.014.026 Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,

14:27b.LEV.014.027 padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,

14:28b.LEV.014.028 pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.

14:29b.LEV.014.029 Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.

14:30b.LEV.014.030 Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­

14:31b.LEV.014.031 aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.

14:32b.LEV.014.032 Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui”.

14:33b.LEV.014.033 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

14:34b.LEV.014.034 “Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,

14:35b.LEV.014.035 jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.

14:36b.LEV.014.036 Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.

14:37b.LEV.014.037 Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,

14:38b.LEV.014.038 išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.

14:39b.LEV.014.039 Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,

14:40b.LEV.014.040 lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,

14:41b.LEV.014.041 namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,

14:42b.LEV.014.042 išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.

14:43b.LEV.014.043 Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,

14:44b.LEV.014.044 kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.

14:45b.LEV.014.045 Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.

14:46b.LEV.014.046 Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;

14:47b.LEV.014.047 kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.

14:48b.LEV.014.048 Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.

14:49b.LEV.014.049 Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.

14:50b.LEV.014.050 Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,

14:51b.LEV.014.051 ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.

14:52b.LEV.014.052 Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.

14:53b.LEV.014.053 Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.

14:54b.LEV.014.054 Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,

14:55b.LEV.014.055 raupsus drabužiuose ir namuose;

14:56b.LEV.014.056 randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,

14:57b.LEV.014.057 kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus”.

15

15:1b.LEV.015.001 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:

15:2b.LEV.015.002 “Paskelbkite izraelitams: ‘Vyras, turįs plūdimą iš savo kūno, yra nešvarus.

15:3b.LEV.015.003 Jis bus laikomas nešvariu, jei turi plūdimą iš savo kūno ar plūdimas susilaiko jo kūne, nes tai yra jo nešvara.

15:4b.LEV.015.004 Kiekvienas patalas, kur jis miegotų, ir vieta, kur sėdėtų, bus sutepta.

15:5b.LEV.015.005 Jei kas iš žmonių prisiliestų prie jo patalo, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:6b.LEV.015.006 Jei kas sėdėtų, kur anas sėdėjo, privalės išplauti savo drabužius, pats apsiplauti vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:7b.LEV.015.007 Jei kas prisiliestų prie jo kūno, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:8b.LEV.015.008 Jei toks žmogus spjautų ant nesutepto, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:9b.LEV.015.009 Balnas, ant kurio jis sėdėtų, bus suteptas.

15:10b.LEV.015.010 Kas paliestų ką nors, kas buvo po juo, bus nešvarus iki vakaro. Kas neštų tokius daiktus, plaus savo drabužius, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:11b.LEV.015.011 Prie ko jis prisiliestų nenusiplovęs rankų, tas plaus savo rūbus, apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:12b.LEV.015.012 Molinis indas, prie kurio prisiliestų suteptasis, turi būti sudaužytas, medinis gi indas bus išplautas vandeniu.

15:13b.LEV.015.013 Kai turintis plūdimą iš savo kūno pasveiksta, suskaičiuos septynias dienas apsivalymui, išsiplaus drabužius, nusimaudys tekančiame vandenyje ir bus švarus.

15:14b.LEV.015.014 Aštuntą dieną ims du balandžius arba du jaunus karvelius ir, atėjęs Viešpaties akivaizdon prie Susitikimo palapinės įėjimo, paduos juos kunigui.

15:15b.LEV.015.015 Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką ir sutaikins jį Viešpaties akivaizdoje, kad būtų apvalytas nuo ligos.

15:16b.LEV.015.016 Vyras, kuriam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu visą kūną ir bus nešvarus iki vakaro.

15:17b.LEV.015.017 Jis plaus vandeniu drabužį ar kailį, ant kurio pateko sėkla, ir visa tai bus sutepta iki vakaro.

15:18b.LEV.015.018 Moteris, su kuria jis miegotų, kai jam išsilieja sėkla, apsiplaus vandeniu ir bus nešvari iki vakaro.

15:19b.LEV.015.019 Moteris, turinti mėnesines, bus atskirta septynioms dienoms. Kiekvienas, kas prie jos prisiliestų, bus nešvarus iki vakaro.

15:20b.LEV.015.020 Ir visa, ant ko ji gulėtų arba sėdėtų tomis dienomis, bus sutepta.

15:21b.LEV.015.021 Kas prisiliestų prie jos patalo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:22b.LEV.015.022 Jei kas nors prisiliestų prie bet kurio daikto, ant kurio ji sėdėjo, plaus savo rūbus, pats apsiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:23b.LEV.015.023 Jei kas paliestų tai, kas buvo ant jos patalo ar vietą, kur ji sėdėjo, bus nešvarus iki vakaro.

15:24b.LEV.015.024 Jei miegotų su ja vyras ir ant jo patektų jos nešvarumų, jis bus nešvarus septynias dienas; ir patalas, ant kurio jis miegotų, bus irgi suteptas.

15:25b.LEV.015.025 Moteris, kraujuojanti ilgesnį laiką ne mėnesinių metu arba kuriai mėnesinės užsitęsia ilgiau negu įprasta, bus nešvari visą tą laiką.

15:26b.LEV.015.026 Patalas, ant kurio ji miegotų, ir tai, ant ko ji atsisėstų, bus sutepta.

15:27b.LEV.015.027 Kas prie jų prisiliestų, plaus savo rūbus, pats nusiplaus vandeniu ir bus nešvarus iki vakaro.

15:28b.LEV.015.028 Jei kraujavimas sustotų, po septynių dienų ji bus švari.

15:29b.LEV.015.029 Aštuntą dieną ji paims du balandžius arba du jaunus karvelius ir atneš kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo.

15:30b.LEV.015.030 Tas vieną aukos kaip auką už nuodėmę, o kitą­kaip deginamąją auką ir sutaikins ją Viešpaties akivaizdoje dėl plūdimo nešvaros’.

15:31b.LEV.015.031 Judu mokysite izraelitus saugotis susitepimo, kad nemirtų dėl savo nešvarumo ir kad nesuteptų mano palapinės.

15:32b.LEV.015.032 Tai yra įstatymas tam, kuris turi plūdimą iš savo kūno, tam, kuriam išsilieja sėkla ir jį sutepa,

15:33b.LEV.015.033 moteriai, turinčiai mėnesinį plūdimą, vyrui ar moteriai, turintiems plūdimą, ir tam, kuris guli prie nešvarios moters”.

16

16:1b.LEV.016.001 Mirus dviem Aarono sūnums kai jie artinosi prie Viešpaties su svetima ugnimi, Viešpats kalbėjo Mozei:

16:2b.LEV.016.002 “Sakyk savo broliui Aaronui, kad neitų bet kada į Švenčiausiąją, už uždangos, prie dangčio, esančio ant skrynios, kad nenumirtų, nes Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio.

16:3b.LEV.016.003 Prieš įeidamas jis privalo aukoti veršį aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.

16:4b.LEV.016.004 Jis apsivilks drobine jupa, užsimaus drobines kelnes, apsijuos drobine juosta, ant galvos užsidės drobinį gobtuvą. Šitie apdarai yra šventi. Prieš apsivilkdamas apsiplaus kūną.

16:5b.LEV.016.005 Jis ims iš izraelitų du ožius aukai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai.

16:6b.LEV.016.006 Aaronas aukos veršį aukai už savo nuodėmę ir sutaikins save ir savo namus.

16:7b.LEV.016.007 Jis pastatys du ožius Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo

16:8b.LEV.016.008 ir, mesdamas burtus, skirs vieną Viešpačiui, o antrą­išvarymui.

16:9b.LEV.016.009 Kuriam kris burtas Viešpačiui, tą aukos už nuodėmę;

16:10b.LEV.016.010 kuris gi skirtas išvarymui, tą statys gyvą Viešpaties akivaizdoje, kad atliktų ant jo sutaikinimą ir išvarytų jį į dykumą.

16:11b.LEV.016.011 Kai Aaronas paaukos veršį už savo ir savo šeimos nuodėmę,

16:12b.LEV.016.012 jis ims smilkytuvą, kurį pripildys aukuro žarijomis, į saują paims sumaišytų smilkalų ir, įėjęs į Švenčiausiąją,

16:13b.LEV.016.013 užpils ant ugnies smilkalų Viešpaties akivaizdoje, kad kvapūs dūmai apdengtų Liudijimo skrynios dangtį ir kad jis nemirtų.

16:14b.LEV.016.014 Tuomet ims veršio kraują ir savo pirštu septynis kartus pašlakstys prieš dangtį ir septynis kartus ant jo.

16:15b.LEV.016.015 Paskui aukos ožį už tautos nuodėmę, įneš jo kraują už uždangos, pašlakstys juo septynis kartus prieš dangtį ir septynis kartus ant jo, kaip tai darė su veršio krauju.

16:16b.LEV.016.016 Taip bus apvalyta Švenčiausioji nuo izraelitų nešvarumo, jų nusikaltimų ir visų nuodėmių. Tą patį darys ir Susitikimo palapinei, kuri stovi tarp jų palapinių.

16:17b.LEV.016.017 Nė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai kunigas įeina į Švenčiausiąją atlikti sutaikinimo dėl savęs, savo šeimos ir viso Izraelio.

16:18b.LEV.016.018 Aaronas, išėjęs prie aukuro, esančio kieme, apvalys jį, veršio ir ožio krauju patepdamas aukuro ragus

16:19b.LEV.016.019 ir pašlakstydamas aukurą krauju septynis kartus. Taip jį apvalys nuo izraelitų nešvarumo ir pašventins.

16:20b.LEV.016.020 Kai baigs Švenčiausiosios, Susitikimo palapinės ir aukuro apvalymą, atves gyvąjį ožį

16:21b.LEV.016.021 ir, uždėjęs jam ant galvos abi rankas, išpažins visas izraelitų nedorybes, visus jų nusikaltimus ir nuodėmes, sukraudamas jas ant ožio galvos. Tada tam skirtas asmuo išves ožį į dykumą.

16:22b.LEV.016.022 Ir ožys išneš visus jų nusikaltimus ant savęs į negyvenamas vietoves ir bus paleistas dykumoje.

16:23b.LEV.016.023 Aaronas sugrįš į Susitikimo palapinę, nusivilks apdarus, kuriais buvo apsirengęs, įeidamas į Švenčiausiąją, ir, juos ten palikęs,

16:24b.LEV.016.024 nuplaus savo kūną šventoje vietoje ir apsivilks savo rūbais. Po to išėjęs aukos savo ir tautos deginamąją auką, atlikdamas sutaikinimą už save ir tautą.

16:25b.LEV.016.025 Jis degins ant aukuro aukos už nuodėmę taukus.

16:26b.LEV.016.026 O tas, kuris išvedė išvarymo ožį, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.

16:27b.LEV.016.027 Veršį ir ožį, kurie buvo paaukoti už nuodėmę ir kurių kraujas buvo įneštas į Švenčiausiąją sutaikinimui, išgabens už stovyklos ir viską sudegins: odas, mėsą ir mėšlą.

16:28b.LEV.016.028 O tas, kuris tai atliks, plaus savo drabužius ir kūną vandeniu ir tik po to įeis į stovyklą.

16:29b.LEV.016.029 Tai yra jums amžinas įstatymas. Septinto mėnesio dešimtą dieną varginsite savo sielas ir jokio darbo nedirbsite nei jūs, nei tarp jūsų gyveną ateiviai.

16:30b.LEV.016.030 Ta diena bus jūsų sutaikinimo ir apsivalymo diena nuo visų nuodėmių Viešpaties akivaizdoje.

16:31b.LEV.016.031 Tai yra sabatas poilsiui; jūs varginsite savo sielas, vykdydami amžinąjį įstatymą.

16:32b.LEV.016.032 Jus sutaikins kunigas, pateptas ir pašventintas eiti kunigo tarnystę vietoje savo tėvo. Jis apsivilks drobiniais rūbais, šventaisiais apdarais,

16:33b.LEV.016.033 apvalys Švenčiausiąją, Susitikimo palapinę ir aukurą, taip pat sutaikins kunigus ir visą tautą.

16:34b.LEV.016.034 Tai bus jums amžinas įstatymas, kad Izraelio vaikai būtų sutaikinti dėl visų savo nuodėmių vieną kartą per metus”. Jis atliko viską, ką Viešpats buvo įsakęs Mozei.

17

17:1b.LEV.017.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

17:2b.LEV.017.002 “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Taip sako Viešpats:

17:3b.LEV.017.003 ‘Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos

17:4b.LEV.017.004 ir neaukotų aukos Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos.

17:5b.LEV.017.005 Todėl izraelitai savo gyvulius, užuot pjovę juos lauke, privalo atvesti pas kunigą, kad jie būtų pašvęsti Viešpačiui prie Susitikimo palapinės įėjimo, ir juos aukoti Viešpačiui kaip padėkos auką.

17:6b.LEV.017.006 Kunigas išlies kraują ant Viešpaties aukuro prie Susitikimo palapinės įėjimo ir sudegins taukus, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui’.

17:7b.LEV.017.007 Tuo būdu izraelitai nebeaukos daugiau savo aukų piktosioms dvasioms. Tai bus amžinas įstatymas jiems ir jų palikuonims.

17:8b.LEV.017.008 Jiems sakyk, kad kiekvienas izraelitas ar ateivis, gyvenantis tarp jūsų, kuris aukotų deginamąją ar kitokią auką

17:9b.LEV.017.009 ir jos neatvestų prie Susitikimo palapinės įėjimo paaukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

17:10b.LEV.017.010 Jei kas iš izraelitų ar gyvenančių tarp jūsų ateivių valgytų kraują, Aš atgręšiu savo veidą į jį ir jį išnaikinsiu iš jo tautos.

17:11b.LEV.017.011 Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą.

17:12b.LEV.017.012 Todėl įsakau izraelitams, kad niekas iš jūsų nė iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgytų kraujo.

17:13b.LEV.017.013 Jei izraelitas ar ateivis pagautų medžiodamas kokį žvėrį ar paukštį, kuriuos leista valgyti, teišlieja jo kraują ant žemės ir jį pakasa,

17:14b.LEV.017.014 nes kiekvieno kūno gyvybė yra kraujyje; todėl įsakau izraelitams nevalgyti kraujo iš jokio kūno. Kas jį valgys, bus išnaikintas.

17:15b.LEV.017.015 Kas iš vietinių gyventojų ar ateivių valgytų pastipusį ar žvėries sudraskytą, plaus savo drabužius ir pats apsiplaus vandeniu; jis bus nešvarus iki vakaro, o po to bus švarus,

17:16b.LEV.017.016 bet, jei neplaus savo drabužio ir kūno, nešios savo kaltę’ ”.

18

18:1b.LEV.018.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

18:2b.LEV.018.002 “Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

18:3b.LEV.018.003 Nesielkite, kaip elgiasi egiptiečiai, tarp kurių jūs gyvenote, ir nesilaikykite papročių Kanaano šalies, kurion jus įvesiu, nevaikščiokite pagal jų nuostatus.

18:4b.LEV.018.004 Vykdykite mano paliepimus ir pagal mano nuostatus elkitės. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

18:5b.LEV.018.005 Laikykitės mano įstatymų ir paliepimų, kuriuos vykdydamas žmogus bus gyvas. Aš esu Viešpats.

18:6b.LEV.018.006 Nesiartinkite prie artimo giminaičio, kad atidengtumėte jo nuogumą. Aš esu Viešpats.

18:7b.LEV.018.007 Neatidenk savo tėvo nei motinos nuogumo. Ji yra tavo motina­tu neturi atidengti jos nuogumo.

18:8b.LEV.018.008 Neatidenk savo tėvo žmonos nuogumo, nes tai yra tavo tėvo nuogumas.

18:9b.LEV.018.009 Neatidenk nuogumo savo sesers, kuri yra tavo tėvo ar motinos duktė, gimusi namie ar kur kitur.

18:10b.LEV.018.010 Neatidenk savo sūnaus dukros ar dukters dukros nuogumo, nes tai tavo paties nuogumas.

18:11b.LEV.018.011 Neatidenk nuogumo savo tėvo žmonos dukros, kurią ji pagimdė tavo tėvui, nes ji yra tavo sesuo.

18:12b.LEV.018.012 Neatidenk savo tėvo sesers nuogumo, nes tai yra tavo tėvo artima giminaitė.

18:13b.LEV.018.013 Neatidenk savo motinos sesers nuogumo, nes tai tavo motinos artima giminaitė.

18:14b.LEV.018.014 Neatidenk savo dėdės žmonos nuogumo, nes ji yra tavo teta.

18:15b.LEV.018.015 Neatidenk savo sūnaus žmonos nuogumo.

18:16b.LEV.018.016 Neatidenk savo brolio žmonos nuogumo, nes tai tavo brolio nuogumas.

18:17b.LEV.018.017 Neatidenk nuogumo moters ir jos dukros arba jos sūnaus dukros, nes jie yra jos artimi giminaičiai; tai nusikaltimas.

18:18b.LEV.018.018 Neimk savo žmonos sesers į suguloves ir neatidenk jos nuogumo žmonai gyvai esant.

18:19b.LEV.018.019 Nesiartink prie moters, turinčios mėnesines, kad atidengtum jos nuogumą.

18:20b.LEV.018.020 Nesigulk su savo artimo žmona, kad susiterštum su ja.

18:21b.LEV.018.021 Neaukok savo vaikų sudeginti Molechui ir neišniekink mano vardo, nes Aš esu Viešpats.

18:22b.LEV.018.022 Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas.

18:23b.LEV.018.023 Nesantykiauk su gyvuliu save suteršdamas, ir moteris neturi stotis prieš gyvulį, kad su juo santykiautų, nes tai iškrypimas.

18:24b.LEV.018.024 Nesusitepkite minėtais būdais, nes taip susitepė tautos, kurias Aš išvarau nuo jūsų.

18:25b.LEV.018.025 Kraštas buvo suteptas. Aš užtrauksiu jų nusikaltimus ant jų, ir kraštas išvems savo gyventojus.

18:26b.LEV.018.026 Jūs ir tarp jūsų pasiliekantys ateiviai laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir nedarykite nė vienos minėtų bjaurysčių.

18:27b.LEV.018.027 Visas tas bjaurystes darė krašto gyventojai, gyvenę pirma jūsų, ir jį sutepė.

18:28b.LEV.018.028 Saugokitės, kad kraštas ir jūsų neišspjautų, jei jį suteršite, kaip išspjovė pirma jūsų buvusias tautas.

18:29b.LEV.018.029 Kiekvienas žmogus, kuris darytų bet kurią iš tų bjaurysčių, bus išnaikintas iš savo tautos.

18:30b.LEV.018.030 Laikykitės mano nuostatų. Nedarykite to, ką darė pirma jūsų gyvenusieji. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas”.

19

19:1b.LEV.019.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

19:2b.LEV.019.002 “Sakyk visam Izraeliui: ‘Būkite šventi, nes Aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.

19:3b.LEV.019.003 Kiekvienas turi gerbti savo tėvą ir motiną. Laikykitės mano sabato. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

19:4b.LEV.019.004 Nesikreipkite į stabus ir neliekite sau dievų. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

19:5b.LEV.019.005 Jei aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

19:6b.LEV.019.006 Auką suvalgykite tą pačią dieną. Leidžiama ją valgyti ir antrą dieną, o kas liks trečiai dienai, sudeginkite.

19:7b.LEV.019.007 Jei kas ją valgytų trečią dieną, nusikals ir auka bus Dievo nepriimta.

19:8b.LEV.019.008 Jis bus kaltas, nes sutepė Viešpačiui skirtą auką. Toks žmogus bus išnaikintas iš jo tautos.

19:9b.LEV.019.009 Pjaudamas savo žemės javus, jų nekirsk iki pat lauko krašto ir nerink nukritusių varpų.

19:10b.LEV.019.010 Taip pat ir vynuogyne nenuskink paliktų uogų. Jos telieka beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

19:11b.LEV.019.011 Nevokite. Nemeluokite. Neapgaudinėkite vieni kitų.

19:12b.LEV.019.012 Neprisiekite neteisingai mano vardu ir nesutepkite savo Dievo vardo. Aš esu Viešpats.

19:13b.LEV.019.013 Nespauskite ir neišnaudokite savo artimo. Samdinio algos nesulaikykite iki ryto.

19:14b.LEV.019.014 Nekeikite kurčio ir nedėkite kliūties aklajam ant kelio, bet bijokite Dievo, nes Aš esu Viešpats.

19:15b.LEV.019.015 Teisme teiskite teisingai, neatsižvelgdami, ar tai beturtis, ar žymus asmuo.

19:16b.LEV.019.016 Neliežuvaukite, vaikščiodami tarp savųjų. Netykokite savo artimo kraujo. Aš esu Viešpats.

19:17b.LEV.019.017 Nelaikykite širdyje neapykantos prieš savo brolį. Sudrauskite savo artimą, kad jums nebūtų nuodėmės dėl jo.

19:18b.LEV.019.018 Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Aš esu Viešpats.

19:19b.LEV.019.019 Laikykitės mano įstatymų. Neleiskite apsivaisinti skirtingos rūšies gyvuliams. Savo lauko neapsėkite mišria sėkla. Nedėvėkite drabužio, austo iš vilnų ir linų.

19:20b.LEV.019.020 Jei vyras gulėtų su verge, kuri yra pažadėta vyrui, bet dar neišpirkta, abu bus nuplakti, bet neužmušti, nes ji nebuvo laisva.

19:21b.LEV.019.021 Už savo kaltę jis atves Viešpačiui aviną prie Susitikimo palapinės.

19:22b.LEV.019.022 Kunigas sutaikins jį su Viešpačiu, už jo nuodėmę paaukodamas aviną aukai už kaltę, ir jam bus atleista nuodėmė, kuria jis nusidėjo.

19:23b.LEV.019.023 Kai įeisite į žemę ir pasodinsite vaismedžių, pirmųjų trejų metų vaisiai bus jums sutepti, jų nevalgysite;

19:24b.LEV.019.024 ketvirtaisiais metais visi vaisiai bus pašvęsti Viešpaties garbei.

19:25b.LEV.019.025 Penktaisiais gi metais skinsite ir valgysite vaisius. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

19:26b.LEV.019.026 Nevalgykite kraujo. Nežyniaukite ir neburkite.

19:27b.LEV.019.027 Nekirpkite plaukų aplink galvą ir nekarpykite barzdos.

19:28b.LEV.019.028 Mirusio atminimui nedarykite įrėžimų nei kitokių vaizdų ar ženklų savo kūne. Aš esu Viešpats.

19:29b.LEV.019.029 Neparduokite savo dukterų būti paleistuvėmis, kad nesuteptumėte žemės ir ji netaptų pilna bjaurių nusikaltimų.

19:30b.LEV.019.030 Laikykitės mano sabatų ir gerbkite šventyklą. Aš esu Viešpats.

19:31b.LEV.019.031 Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite žynių, kad per juos nesusiteptumėte. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

19:32b.LEV.019.032 Atsistokite prieš žilą galvą, gerbkite senus žmones, bijokite savo Dievo. Aš esu Viešpats.

19:33b.LEV.019.033 Neišnaudokite jūsų krašte gyvenančių ateivių.

19:34b.LEV.019.034 Tegyvena jie tarp jūsų kaip vietiniai; mylėkite juos kaip patys save, nes ir jūs buvote ateiviai Egipto žemėje. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

19:35b.LEV.019.035 Būkite teisingi teisme, matuodami, sverdami ir seikėdami.

19:36b.LEV.019.036 Naudokite teisingus svarsčius ir teisingas svarstykles, teisingą efą ir hiną. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės.

19:37b.LEV.019.037 Laikykitės visų mano įstatymų bei nuostatų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats’ ”.

20

20:1b.LEV.020.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

20:2b.LEV.020.002 “Sakyk izraelitams: ‘Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, aukotų vaiką Molechui, bus baudžiamas mirtimi: krašto žmonės užmuš jį akmenimis.

20:3b.LEV.020.003 Aš atgręšiu savo veidą į jį ir išnaikinsiu jį iš jo tautos, nes jis, duodamas savo vaiką Molechui, sutepė mano šventyklą ir paniekino mano šventą vardą.

20:4b.LEV.020.004 Jei krašto žmonės, apsimesdami nežiną, paleistų žmogų, aukojusį vaiką Molechui, ir nenorėtų jo užmušti,

20:5b.LEV.020.005 Aš bausiu jį, jo šeimą ir visus, kurie pritarė jo paleistuvystei su Molechu,­išnaikinsiu juos iš jų tautos.

20:6b.LEV.020.006 Jei kas kreiptųsi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius ir su jais paleistuvautų, Aš atsigręšiu į juos ir išnaikinsiu iš jų tautos.

20:7b.LEV.020.007 Pasišventinkite ir būkite šventi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

20:8b.LEV.020.008 Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite juos. Aš esu Viešpats, kuris darau jus šventus.

20:9b.LEV.020.009 Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus mirtim nubaustas; jis keikė tėvą ar motiną ir jo kraujas yra ant jo.

20:10b.LEV.020.010 Kas svetimautų su kito moterimi, su savo artimo žmona, abu­ svetimautojas ir svetimautoja­ bus baudžiami mirtimi.

20:11b.LEV.020.011 Jei kas sugultų su savo pamote, abu turi mirti; jie patys kalti dėl savo mirties.

20:12b.LEV.020.012 Jei kas sugultų su savo marčia, abu turi mirti, nes tai iškrypimas; jų kraujas yra ant jų.

20:13b.LEV.020.013 Jei vyras sugultų su vyru kaip su moterimi, abu bjauriai nusikalstų ir abu turi mirti.

20:14b.LEV.020.014 Jei kas, vedęs dukterį, vestų dar ir jos motiną, padarytų didelį nusikaltimą. Toks asmuo bus sudegintas kartu su abiem moterim, kad tarp jūsų nebūtų tokių nusikaltimų.

20:15b.LEV.020.015 Kas paleistuvautų su gyvuliu, bus pasmerktas mirti; gyvulį taip pat užmuškite.

20:16b.LEV.020.016 Jei moteris paleistuvautų su gyvuliu, ji bus užmušta akmenimis kartu su gyvuliu; jos kraujas bus ant jos.

20:17b.LEV.020.017 Jei kas imtų savo seserį, savo tėvo ar motinos dukterį ir matytų jos nuogumą ir ji matytų jo nuogumą, abu bus padarę bjaurų nusikaltimą; jie bus išnaikinti savo tautos akivaizdoje; jie patys atsakys už savo kaltę.

20:18b.LEV.020.018 Kas sugultų su moterimi jos mėnesinių metu, abu bus išnaikinti iš savo tautos.

20:19b.LEV.020.019 Neatidenk nuogumo savo tėvo ar motinos sesers. Kas taip daro, nusikalsta ir abu bus nubausti.

20:20b.LEV.020.020 Jei žmogus sugultų su savo dėdės žmona­jis atidengtų dėdės nuogumą; abu bus baudžiami už savo nuodėmę­jie mirs bevaikiai.

20:21b.LEV.020.021 Jei vyras paimtų savo brolio žmoną, tai bjauru, nes jis atidengė savo brolio nuogumą,­jie mirs bevaikiai.

20:22b.LEV.020.022 Laikykitės mano įstatymų ir įsakymų ir juos vykdykite, kad jūsų neišspjautų žemė, kurioje apsigyvensite.

20:23b.LEV.020.023 Nesielkite pagal papročius tautų, kurias išvarysiu iš to krašto. Jie visa tai darė, ir Aš jais pasibjaurėjau.

20:24b.LEV.020.024 Jums gi sakau: paveldėkite jų žemę, kurią jums duosiu, žemę, plūstančią pienu ir medumi. Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išskyriau iš kitų tautų.

20:25b.LEV.020.025 Tad skirkite švarų gyvulį nuo nešvaraus ir švarų paukštį nuo nešvaraus, kad nesusiteptumėte gyvuliais, paukščiais ir visais gyviais, krutančiais žemėje, kuriuos jums nurodžiau esant nešvarius.

20:26b.LEV.020.026 Jūs privalote būti man šventi, nes Aš esu šventas Viešpats. Aš jus išskyriau iš kitų tautų, kad būtumėte mano.

20:27b.LEV.020.027 Vyras ar moteris, kurie užsiima mirusiųjų dvasių iššaukimu ir žyniavimu, turi mirti; juos užmuškite akmenimis; jie patys kalti dėl savo mirties’ ”.

21

21:1b.LEV.021.001 Viešpats kalbėjo Mozei: “Sakyk Aarono sūnums, kunigams, kad jie nesusiteptų savo mirusiu tautiečiu,

21:2b.LEV.021.002 nebent būtų artimi giminės, tai yra: tėvas, motina, sūnus, duktė ar brolis

21:3b.LEV.021.003 ir netekėjusi sesuo, kuri yra jam artima.

21:4b.LEV.021.004 Jis neturi susitepti, nes jis yra vyresnysis savo tautoje.

21:5b.LEV.021.005 Kunigai neskus savo galvos nei barzdos ir neraižys savo kūno.

21:6b.LEV.021.006 Jie turi būti šventi savo Dievui ir nesutepti savo Dievo vardo, nes jie aukoja man smilkalus ir duonos auką, todėl privalo būti šventi.

21:7b.LEV.021.007 Jiems draudžiama vesti paleistuvę ir išsiskyrusią, kadangi jie yra pašvęsti man

21:8b.LEV.021.008 ir aukoja padėtinę duoną. Jie turi būti šventi, nes Aš esu šventas Viešpats, kuris jus darau šventus.

21:9b.LEV.021.009 Jei kunigo duktė paleistuvautų ir tuo suteptų savo tėvo vardą, bus sudeginta.

21:10b.LEV.021.010 Vyriausiasis kunigas, ant kurio galvos išlieta patepimo aliejaus ir kuris įšventintas kunigystei bei apvilktas šventais apdarais, nenudengs savo galvos, nepersiplėš drabužių

21:11b.LEV.021.011 ir neprisilies prie jokio mirusio, net prie savo tėvo ar motinos.

21:12b.LEV.021.012 Jis neišeis iš šventyklos ir nesuteps jos, nes yra pateptas šventu aliejumi; Aš esu Viešpats.

21:13b.LEV.021.013 Jis turi vesti mergaitę.

21:14b.LEV.021.014 Jis negali vesti našlės, išsiskyrusios, paniekintos nei paleistuvės, bet tik mergaitę iš savo tautos,

21:15b.LEV.021.015 kad nesuterštų savo giminės kraujo, nes Aš, Viešpats, jį pašventinu”.

21:16b.LEV.021.016 Viešpats kalbėjo Mozei:

21:17b.LEV.021.017 “Sakyk Aaronui, kad, jei kas nors iš jo palikuonių turi trūkumų, tegul nesiartina prie Dievo, kad aukotų Jam duoną.

21:18b.LEV.021.018 Jeigu jis yra aklas, raišas, iškreiptu veidu ar nesveikų sąnarių

21:19b.LEV.021.019 ar yra sulaužyta jo ranka arba koja,

21:20b.LEV.021.020 ar kuprotas, ar neūžauga, ar sergąs akių liga, ar šašuotas, ar niežuotas, ar eunuchas,­

21:21b.LEV.021.021 nė vienas iš kunigo Aarono palikuonių, turintis trūkumų, nesiartins aukoti Viešpačiui,

21:22b.LEV.021.022 tačiau valgys maistą, aukojamą šventykloje, šventą ir labai šventą.

21:23b.LEV.021.023 Bet jis neis į Švenčiausiąją ir nesiartins prie aukuro, nes turi trūkumų, kad nesuteptų mano šventyklos. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu”.

21:24b.LEV.021.024 Mozė tai paskelbė Aaronui, jo sūnums ir visam Izraeliui.

22

22:1b.LEV.022.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

22:2b.LEV.022.002 “Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.

22:3b.LEV.022.003 Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.

22:4b.LEV.022.004 Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,

22:5b.LEV.022.005 arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,

22:6b.LEV.022.006 bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.

22:7b.LEV.022.007 Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.

22:8b.LEV.022.008 Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.

22:9b.LEV.022.009 Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

22:10b.LEV.022.010 Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.

22:11b.LEV.022.011 Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.

22:12b.LEV.022.012 Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.

22:13b.LEV.022.013 Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.

22:14b.LEV.022.014 Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.

22:15b.LEV.022.015 Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,

22:16b.LEV.022.016 kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.

22:17b.LEV.022.017 Viešpats kalbėjo Mozei:

22:18b.LEV.022.018 “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai

22:19b.LEV.022.019 sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.

22:20b.LEV.022.020 Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.

22:21b.LEV.022.021 Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.

22:22b.LEV.022.022 Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.

22:23b.LEV.022.023 Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas.

22:24b.LEV.022.024 Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.

22:25b.LEV.022.025 Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ”.

22:26b.LEV.022.026 Viešpats kalbėjo Mozei:

22:27b.LEV.022.027 “Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.

22:28b.LEV.022.028 Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.

22:29b.LEV.022.029 Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

22:30b.LEV.022.030 Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.

22:31b.LEV.022.031 Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

22:32b.LEV.022.032 Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.

22:33b.LEV.022.033 Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats”.

23

23:1b.LEV.023.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

23:2b.LEV.023.002 “Paskelbk izraelitams Viešpaties šventes, per kurias turite sušaukti susirinkimą.

23:3b.LEV.023.003 Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra sabatas, skirta poilsiui ir šventam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra sabatas Viešpačiui, kur jūs begyventumėte.

23:4b.LEV.023.004 Šios yra iškilmingos Viešpaties šventės ir jas švęskite joms skirtu metu:

23:5b.LEV.023.005 pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare yra Viešpaties Pascha,

23:6b.LEV.023.006 o penkioliktą to paties mėnesio dieną yra Neraugintos duonos šventė Viešpačiui. Neraugintą duoną valgykite septynias dienas.

23:7b.LEV.023.007 Pirmoji diena bus jums iškilmingiausia ir šventa. Tą dieną nedirbkite jokio darbo.

23:8b.LEV.023.008 Septynias dienas aukokite Viešpačiui deginamąją auką. Septintoji susirinkimo diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną neturite nieko dirbti”.

23:9b.LEV.023.009 Viešpats kalbėjo Mozei:

23:10b.LEV.023.010 “Sakyk izraelitams, kad, įėję į kraštą, kurį jiems duosiu, ir pradėję pjauti javus, atneštų pirmąjį pjūties pėdą kunigui,

23:11b.LEV.023.011 kuris pirmą dieną po sabato siūbuos pėdą Viešpaties akivaizdoje, kad Jis būtų jums malonus.

23:12b.LEV.023.012 Tą pačią dieną, kai pėdas siūbuojamas, papjaukite sveiką metinį avinėlį deginamajai aukai Viešpačiui.

23:13b.LEV.023.013 Drauge su juo aukokite duonos auką iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui; taip pat geriamajai aukai aukokite vyno ketvirtadalį hino.

23:14b.LEV.023.014 Nei duonos, nei paskrudintų grūdų, nei kruopų nevalgykite, kol nepaaukosite Dievui. Tai amžinas įsakymas visoms kartoms, kur jūs begyventumėte.

23:15b.LEV.023.015 Atskaitykite septynias savaites po to sabato, pradėdami pirmąja diena, kai atnešėte aukoti pirmąją derliaus pėdą.

23:16b.LEV.023.016 Penkiasdešimtąją dieną­pirmąją dieną po septinto sabato­vėl aukokite Viešpačiui duonos auką.

23:17b.LEV.023.017 Iš savo gyvenviečių atneškite du raugintos duonos kepalus, iškeptus iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų; tai yra pirmieji vaisiai Viešpačiui.

23:18b.LEV.023.018 Kartu su duonos kepalais aukokite septynis sveikus metinius avinėlius, vieną veršį ir du avinus,­tai bus deginamoji auka Viešpačiui, drauge su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas.

23:19b.LEV.023.019 Aukokite taip pat ožį aukai už nuodėmę ir du metinius avinėlius padėkos aukai.

23:20b.LEV.023.020 Kunigas juos siūbuos drauge su pirmųjų vaisių duonos kepalais Viešpaties akivaizdoje; po to visa tai bus šventa ir priklausys kunigams.

23:21b.LEV.023.021 Paskelbkite šitą dieną iškilminga ir šventa susirinkimo diena; tą dieną nedirbkite jokio darbo. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.

23:22b.LEV.023.022 Pjaudami savo javus, nenupjaukite jų iki lauko krašto ir nerinkite nukritusių varpų; jas palikite beturčiams ir ateiviams. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas”.

23:23b.LEV.023.023 Viešpats kalbėjo Mozei:

23:24b.LEV.023.024 “Sakyk izraelitams, kad septinto mėnesio pirmoji diena bus jums iškilminga poilsio diena­sabatas. Trimitų garsai jums tai primins, ji bus švento susirinkimo diena.

23:25b.LEV.023.025 Nedirbkite tą dieną jokio darbo ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką”.

23:26b.LEV.023.026 Viešpats kalbėjo Mozei:

23:27b.LEV.023.027 “Dešimtoji to paties mėnesio diena bus iškilminga sutaikinimo diena. Tai bus švento susirinkimo diena; varginkite savo sielas tą dieną ir aukokite Viešpačiui deginamąją auką.

23:28b.LEV.023.028 Jokio darbo nedirbkite, nes tai sutaikinimo diena, kad jūs būtumėte sutaikinti su Viešpačiu, jūsų Dievu.

23:29b.LEV.023.029 Kiekvienas žmogus, kuris nevargintų savo sielos tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

23:30b.LEV.023.030 Kas dirbtų bet kokį darbą tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

23:31b.LEV.023.031 Todėl nieko tą dieną nedirbkite. Tai bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms, kur jūs begyventumėte.

23:32b.LEV.023.032 Tai bus jums poilsio sabatas, kurio metu varginsite savo sielas. Nuo devintos mėnesio dienos vakaro iki kito vakaro švęsite sabatą”.

23:33b.LEV.023.033 Viešpats kalbėjo Mozei:

23:34b.LEV.023.034 “Sakyk izraelitams, kad nuo penkioliktos to paties mėnesio dienos septynias dienas truks Palapinių šventė.

23:35b.LEV.023.035 Pirmoji diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną nedirbsite jokio darbo.

23:36b.LEV.023.036 Septynias dienas aukosite Viešpačiui deginamąsias aukas. Aštuntoji diena bus šventa. Tuomet aukosite Viešpačiui deginamąją auką, nes tai susirinkimo diena; nedirbsite tą dieną jokio darbo.

23:37b.LEV.023.037 Šitos yra Viešpačiui skirtos šventės, per kurias sušauksite šventą susirinkimą ir aukosite Viešpačiui deginamąsias, duonos ir geriamąsias aukas, kiekvieną jai nustatytu metu,

23:38b.LEV.023.038 neskaitant sabato, įžado ir laisvos valios aukų, kurias atnešate Viešpačiui.

23:39b.LEV.023.039 Taigi nuo septinto mėnesio penkioliktos dienos, kai surinksite visą savo laukų derlių, paskirkite Viešpaties garbei septynias dienas; pirmoji ir aštuntoji diena bus sabatas.

23:40b.LEV.023.040 Pirmą dieną imkite gražiausių medžių vaisių, palmių šakelių, lapuoto medžio ir paupio gluosnių šakų ir linksminkitės Viešpaties, jūsų Dievo, akivaizdoje.

23:41b.LEV.023.041 Kasmet iškilmingai švęskite Viešpačiui septynias dienas; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. Tą šventę švęskite septintą mėnesį.

23:42b.LEV.023.042 Visi izraelitai turi gyventi palapinėse septynias dienas,

23:43b.LEV.023.043 kad jūsų palikuonys žinotų, jog buvau apgyvendinęs izraelitus palapinėse, kai juos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš Viešpats, jūsų Dievas”.

23:44b.LEV.023.044 Taip Mozė paskelbė izraelitams šventes Viešpaties garbei.

24

24:1b.LEV.024.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

24:2b.LEV.024.002 “Įsakyk izraelitams, kad jie atneštų tyriausio alyvmedžių aliejaus, kad lempos nuolat degtų

24:3b.LEV.024.003 Susitikimo palapinėje šiapus uždangos į Švenčiausiąją. Jas uždegs Aaronas kiekvieną vakarą ir prižiūrės, kad jos degtų iki ryto Viešpaties akivaizdoje. Ši tarnystė bus amžinas įstatymas visoms jūsų kartoms.

24:4b.LEV.024.004 Lempos stovės ant žvakidės iš gryno aukso Viešpaties akivaizdoje.

24:5b.LEV.024.005 Imk smulkių miltų ir iš jų iškepk dvylika duonos kepalėlių, kiekvieną iš dviejų dešimtųjų efos,

24:6b.LEV.024.006 juos padėk ant gryno aukso stalo Viešpaties akivaizdoje dviem eilėm, po šešis kiekvienoje eilėje.

24:7b.LEV.024.007 Ant kiekvienos eilės padėk tyriausių smilkalų, kad jie būtų ant duonos, kuri sudeginama kaip atminimas Viešpačiui.

24:8b.LEV.024.008 Kas sabatą ji bus keičiama. Izraelitams tai bus amžinas įstatymas.

24:9b.LEV.024.009 Visa tai priklausys Aaronui ir jo sūnums, jie valgys ją šventoje vietoje, nes tai švenčiausias dalykas iš Viešpaties deginamųjų aukų pagal amžinąjį įstatymą”.

24:10b.LEV.024.010 Izraelitės moters sūnus, kurio tėvas buvo egiptietis, susiginčijo su izraelitu stovykloje.

24:11b.LEV.024.011 Jį atvedė pas Mozę, kadangi jis piktžodžiavo ir keikė Dievą. Jo motina buvo Šelomita, Dibrio duktė iš Dano giminės.

24:12b.LEV.024.012 Jį uždarė ir laukė Viešpaties nurodymo.

24:13b.LEV.024.013 Viešpats įsakė Mozei:

24:14b.LEV.024.014 “Išvesk piktžodžiautoją iš stovyklos. Visi, kurie girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda savo rankas ant jo galvos, o visi žmonės teužmuša jį akmenimis.

24:15b.LEV.024.015 Izraelitams sakyk: ‘Kas keikia Dievą, atsakys už savo nusikaltimą.

24:16b.LEV.024.016 Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, turės mirti­jis bus užmuštas akmenimis, ar jis bus vietinis, ar ateivis. Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, bus baudžiamas mirtimi.

24:17b.LEV.024.017 Kas nužudo žmogų, taip pat turi mirti.

24:18b.LEV.024.018 Jei kas užmuša gyvulį, atlygins gyvuliu už gyvulį.

24:19b.LEV.024.019 Kas sužalotų savo artimą, jam bus padaryta taip, kaip jis padarė:

24:20b.LEV.024.020 sulaužymas už sulaužymą, akis už akį, dantis už dantį.

24:21b.LEV.024.021 Užmušęs gyvulį, atlygins; užmušęs žmogų, bus baudžiamas mirtimi.

24:22b.LEV.024.022 Tas pats įstatymas galioja ateiviui ir vietiniam, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’ ”.

24:23b.LEV.024.023 Po to izraelitai išvedė piktžodžiautoją iš stovyklos ir užmušė jį akmenimis. Jie padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei.

25

25:1b.LEV.025.001 Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus kalne:

25:2b.LEV.025.002 “Sakyk izraelitams, kad, įėję į šalį, kurią jiems duosiu, septintaisiais metais leistų žemei ilsėtis.

25:3b.LEV.025.003 Šešerius metus apsėkite dirvą, karpykite vynuogyną ir rinkite vaisius.

25:4b.LEV.025.004 Septintieji metai bus sabato poilsis žemei, metai, paskirti Viešpačiui. Tada laukų neapsėkite ir vynuogyno nekarpykite.

25:5b.LEV.025.005 Ką žemė savaime užaugins, nepjaukite ir vynuogių nuo neapkarpytų vynmedžio šakelių nerinkite, nes tai yra poilsio metai žemei.

25:6b.LEV.025.006 Maistas jums, tarnams, tarnaitėms, samdiniams ir ateiviams, kurie pas jus gyvena,

25:7b.LEV.025.007 taip pat jūsų gyvuliams bus visa, kas savaime užaugs.

25:8b.LEV.025.008 Skaičiuok septynis kartus po septynerius metus, iš viso keturiasdešimt devynerius metus.

25:9b.LEV.025.009 Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte

25:10b.LEV.025.010 ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą.

25:11b.LEV.025.011 Nesėkite ir nepjaukite, kas savaime užaugs dirvose, uogų nerinkite neapkarpytuose vynuogynuose,

25:12b.LEV.025.012 nes tai iškilmingi jubiliejaus metai. Valgykite tai, kas savaime užaugs.

25:13b.LEV.025.013 Jubiliejaus metais kiekvienas atgaus savo buvusią nuosavybę.

25:14b.LEV.025.014 Parduodant ar perkant ką nors iš kaimyno, neskriauskite vienas kito,

25:15b.LEV.025.015 bet pirkite, atsižvelgdami į metų skaičių, praėjusį nuo jubiliejaus metų.

25:16b.LEV.025.016 Kuo daugiau bus likę derliaus metų, tuo aukštesnė bus kaina; kuo mažiau derliaus metų, tuo mažesnė bus pardavimo kaina, nes jis tau parduos pagal pjūčių skaičių.

25:17b.LEV.025.017 Neskriauskite vienas kito, būkite sąžiningi, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

25:18b.LEV.025.018 Laikykitės mano įsakymų ir paliepimų, vykdykite juos, kad gyventumėte be baimės

25:19b.LEV.025.019 ir žemė duotų vaisių, kuriais pasisotintumėte ir laimingai gyventumėte.

25:20b.LEV.025.020 Gal klausite: ‘Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nerinksime vaisių?’

25:21b.LEV.025.021 Aš palaiminsiu šeštuosius metus, ir jie duos jums trejų metų derlių.

25:22b.LEV.025.022 Sėsite aštuntaisiais metais, maitinsitės turimomis atsargomis ligi devintųjų metų, kol naujas derlius užaugs.

25:23b.LEV.025.023 Žemė nebus parduodama visam laikui, nes ji mano, o jūs esate tik svečiai ir ateiviai.

25:24b.LEV.025.024 Todėl visa jūsų žemė bus parduodama su išpirkimo teise.

25:25b.LEV.025.025 Jei suvargęs tavo brolis parduotų nuosavybės dalį, jo giminaitis gali ją išpirkti.

25:26b.LEV.025.026 O jei jis neturėtų giminaičio, bet pats galėtų išpirkti,

25:27b.LEV.025.027 bus nustatyta kaina už tą laiką, kai ji buvo parduota, o kas lieka, sugrąžins pirkėjui, ir taip atgaus savo nuosavybę.

25:28b.LEV.025.028 Jei neturės reikiamos sumos žemei išpirkti, pirkėjas turės, ką nupirko, ligi jubiliejaus metų; tais metais nuosavybė sugrįš pirmajam šeimininkui.

25:29b.LEV.025.029 Kas parduotų namus miesto ribose, tam bus leista išsipirkti juos per vienerius metus.

25:30b.LEV.025.030 Jei neišsipirks per metus, jie pasiliks pirkėjui ir jo palikuonims; jų nereikės grąžinti jubiliejaus metais.

25:31b.LEV.025.031 O jei namai būtų kaime, kuris neturi apsaugos sienų, bus parduodami kaip laukai; jei nebus išpirkti anksčiau, jubiliejaus metais sugrįš buvusiam savininkui.

25:32b.LEV.025.032 Levitų namai, esantys jų miestuose, visada gali būti išpirkti.

25:33b.LEV.025.033 Jei nebus išpirkti, jubiliejaus metais sugrįš savininkams, nes namai levitų miestuose yra jų nuosavybė tarp izraelitų.

25:34b.LEV.025.034 Jų priemiesčio laukai neparduodami, nes tai jų amžina nuosavybė.

25:35b.LEV.025.035 Jei tavo brolis izraelitas taptų beturčiu, jį priimk ir juo rūpinkis, nors jis tau būtų svetimas.

25:36b.LEV.025.036 Neimk iš jo palūkanų, bijok Dievo. Tegul tavo brolis gyvena pas tave.

25:37b.LEV.025.037 Neskolink jam pinigų už palūkanas ir neduok maisto, siekdamas pasipelnyti.

25:38b.LEV.025.038 Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad jums duočiau Kanaano žemę ir būčiau jūsų Dievas.

25:39b.LEV.025.039 Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu.

25:40b.LEV.025.040 Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų.

25:41b.LEV.025.041 Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus.

25:42b.LEV.025.042 Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai.

25:43b.LEV.025.043 Neišnaudokit jų, bijokit Dievo.

25:44b.LEV.025.044 Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų,

25:45b.LEV.025.045 iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais.

25:46b.LEV.025.046 Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio.

25:47b.LEV.025.047 Jei tarp jūsų pralobtų ateivis ar svetimtautis ir jam ar kuriam nors iš jo palikuonių parsiduotų nuskurdęs tavo brolis,

25:48b.LEV.025.048 jis galės būti išpirktas. Jei norės, jį galės išpirkti kas nors iš jo brolių:

25:49b.LEV.025.049 dėdė, brolėnas arba artimas giminaitis; o jei pajėgs, ir jis pats galės išsipirkti.

25:50b.LEV.025.050 Jis skaitys metus nuo parsidavimo ligi jubiliejaus metų ir atskaitys iš sumos, už kurią buvo parsidavęs, lyg būtų buvęs samdinys.

25:51b.LEV.025.051 Jei bus likę daug metų ligi jubiliejaus, pagal juos atsilygins šeimininkui.

25:52b.LEV.025.052 Jei metų skaičius mažesnis, apskaičiuos su juo pagal likusių metų skaičių ir sumokės išpirkimo kainą.

25:53b.LEV.025.053 Jis turi būti kaip samdinys visus tuos metus ir šeimininkas nesielgs su juo be gailesčio tavo akivaizdoje.

25:54b.LEV.025.054 O jei jis nebus išpirktas, jis išeis jubiliejaus metais kartu su savo vaikais.

25:55b.LEV.025.055 Izraelitai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas”.

26

26:1b.LEV.026.001 “Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

26:2b.LEV.026.002 Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats.

26:3b.LEV.026.003 Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite,

26:4b.LEV.026.004 duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių.

26:5b.LEV.026.005 Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimas­ligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte.

26:6b.LEV.026.006 Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.

26:7b.LEV.026.007 Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje.

26:8b.LEV.026.008 Penkiese vysite šimtą, ir šimtas­dešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo.

26:9b.LEV.026.009 Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.

26:10b.LEV.026.010 Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.

26:11b.LEV.026.011 Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.

26:12b.LEV.026.012 Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.

26:13b.LEV.026.013 Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę.

26:14b.LEV.026.014 O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų,

26:15b.LEV.026.015 niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą,

26:16b.LEV.026.016 štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai.

26:17b.LEV.026.017 Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant.

26:18b.LEV.026.018 O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai

26:19b.LEV.026.019 ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemę­kaip varį.

26:20b.LEV.026.020 Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių.

26:21b.LEV.026.021 Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes.

26:22b.LEV.026.022 Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės.

26:23b.LEV.026.023 O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės,

26:24b.LEV.026.024 tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau;

26:25b.LEV.026.025 leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui.

26:26b.LEV.026.026 Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite.

26:27b.LEV.026.027 O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės,

26:28b.LEV.026.028 tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau.

26:29b.LEV.026.029 Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.

26:30b.LEV.026.030 Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis.

26:31b.LEV.026.031 Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų.

26:32b.LEV.026.032 Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis.

26:33b.LEV.026.033 Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti.

26:34b.LEV.026.034 Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje.

26:35b.LEV.026.035 Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote.

26:36b.LEV.026.036 Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant,

26:37b.LEV.026.037 ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis,

26:38b.LEV.026.038 žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins.

26:39b.LEV.026.039 Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes,

26:40b.LEV.026.040 kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man,

26:41b.LEV.026.041 už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes,

26:42b.LEV.026.042 Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę,

26:43b.LEV.026.043 kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus.

26:44b.LEV.026.044 Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas.

26:45b.LEV.026.045 Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats”.

26:46b.LEV.026.046 Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne.

27

27:1b.LEV.027.001 Viešpats kalbėjo Mozei:

27:2b.LEV.027.002 “Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą.

27:3b.LEV.027.003 Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį;

27:4b.LEV.027.004 moteris­trisdešimt.

27:5b.LEV.027.005 Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metų­dvidešimt šekelių sidabro, o moteris­dešimt.

27:6b.LEV.027.006 Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metų­penkis šekelius sidabro, už mergaitę­tris.

27:7b.LEV.027.007 Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moteris­dešimt.

27:8b.LEV.027.008 Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti.

27:9b.LEV.027.009 Jei kas pažadėtų duoti gyvulį, tinkamą aukoti Viešpačiui, tai tas pažadėtasis gyvulys

27:10b.LEV.027.010 negalės būti pakeistas nei geresniu, nei blogesniu. O jei pakeistų, ir pakeistasis, ir pirmykštis priklausys Viešpačiui.

27:11b.LEV.027.011 Jei kas pažadėtų duoti nešvarų gyvulį, kuris netinka aukai Viešpačiui, jis bus atvestas pas kunigą,

27:12b.LEV.027.012 kuris nuspręs, ar jis tinka, ir nustatys jo kainą.

27:13b.LEV.027.013 Jei aukojantis norės jį išpirkti, pridės prie įkainojimo sumos dar penktą dalį.

27:14b.LEV.027.014 Jei kas pažadėtų aukoti namus, pašvęsdamas juos Viešpačiui, kunigas apžiūrės, ar jie tinkami, ir nustatys jų vertę.

27:15b.LEV.027.015 O jei aukotojas norėtų juos išpirkti, pridės prie nustatytos sumos dar penktą dalį ir namai bus jo.

27:16b.LEV.027.016 Jei kas pažadėtų aukoti savo paveldėtą žemę, pašvęsdamas ją Viešpačiui, jos vertė bus nustatyta pagal sėją. Jei žemė apsėjama vienu homeru miežių, ji bus įkainota penkiasdešimt šekelių sidabro.

27:17b.LEV.027.017 Jei jis pašvenčia dirvą tuojau po jubiliejaus metų, jos vertė bus visa.

27:18b.LEV.027.018 O jei ji pašvenčiama kuriam laikui praėjus po jubiliejaus metų, kunigas apskaičiuos jos vertę pagal metų skaičių, likusį ligi jubiliejaus metų.

27:19b.LEV.027.019 Jei aukotojas panorės išpirkti ją, pridės penktą dalį prie paskirtos kainos ir ją atsiims.

27:20b.LEV.027.020 Jei nenorėtų išpirkti ir ji bus parduota kitam, aukotojas nebegalės vėliau jos išpirkti,

27:21b.LEV.027.021 nes, atėjus jubiliejaus metams, ji bus pašvęsta Viešpačiui, o pašvęsti dalykai priklauso kunigams.

27:22b.LEV.027.022 Jei pirktinė, o ne paveldėta dirva būtų pažadėta Viešpačiui,

27:23b.LEV.027.023 kunigas apskaičiuos jos vertę pagal skaičių metų ligi jubiliejaus, ir aukotojas tą sumą paaukos Viešpačiui.

27:24b.LEV.027.024 Jubiliejaus metais ji grįš pirmajam savininkui, kuris ją valdė kaip savo paveldo dalį.

27:25b.LEV.027.025 Kiekvienas įkainojimas bus daromas pagal šventyklos šekelį. Šekelį sudaro dvidešimt gerų.

27:26b.LEV.027.026 Pirmagimių gyvulių, kurie priklauso Viešpačiui, niekas negalės pašvęsti: ar tai bus jautis, ar avis,­jie yra Viešpaties.

27:27b.LEV.027.027 Jei gyvulys yra nešvarus, aukotojas išpirks jį pagal įkainojimą ir pridės penktą kainos dalį; jei išpirkti nenorėtų, bus parduotas už tiek, kiek buvo įkainotas.

27:28b.LEV.027.028 Visa, kas Viešpačiui pašvęsta,­ar tai žmogus, ar gyvulys, ar dirva­nebus parduodama ir negali būti išpirkta. Visi Viešpačiui pašvęsti dalykai yra Jo.

27:29b.LEV.027.029 Nieko iš žmonių, kurie yra pašvęsti, negalima išpirkti, bet jie turi mirti.

27:30b.LEV.027.030 Visos javų ir vaisių derliaus dešimtinės yra Viešpaties ir Jam priklauso.

27:31b.LEV.027.031 Jei kas norėtų išpirkti savo dešimtines, pridės penktą jų vertės dalį.

27:32b.LEV.027.032 Galvijų, avių, ožkų ir viso, kas piemenų ganoma, kiekviena dešimta galva bus pašvęsta Viešpačiui.

27:33b.LEV.027.033 Gyvuliai nebus atrenkami ir nebus vienas kitu pakeičiami. Jei kas pakeistų, tai abu gyvuliai bus pašvęsti Viešpačiui ir nebus išperkami’ ”.

27:34b.LEV.027.034 Šituos įsakymus Viešpats davė Mozei dėl Izraelio vaikų Sinajaus kalne.