Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;

kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.

Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.

Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.

Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

“Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus,

jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,

jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo,

jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių,

tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.

Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.

Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.

Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius.

Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai.

Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave,

kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių,

kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais,

kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu,

kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;

kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,

kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą.

Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius.

Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

Kad tu vaikščiotum geru keliu ir laikytumeisi teisiųjų tako.

Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame.

Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.

Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus.

Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk į savo širdies plokštę.

Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.

Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

Pagerbk Viešpatį savo turtu ir pirmaisiais viso derliaus vaisiais,

tai tavo aruodai bus kupini, spaustuvai perpildyti naujo vyno.

Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas,

nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi.

Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo,

nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso.

Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti.

Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

Jos keliai­malonės keliai, visi jos takai­ramybė.

Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

Viešpats išmintimi sukūrė žemę, savo protu įtvirtino dangus.

Jo žinojimu buvo atvertos gelmės ir debesys laša rasa.

Mano sūnau, neišleisk jų iš akių, saugok sveiką nuovoką ir įžvalgumą.

Tai bus gyvybė tavo sielai ir papuošalas kaklui;

tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus.

Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia.

Nesakyk savo artimui: “Eik ir sugrįžk, rytoj aš tau duosiu”, kai turi su savimi.

Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

Nesibark be reikalo su žmogumi, kuris tau nieko blogo nepadarė.

Nepavydėk smurtininkui ir nesirink nė vieno iš jo kelių.

Viešpats bjaurisi ydingu žmogumi, bet Jis artimas teisiajam.

Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę.

Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.

Aš duodu jums gerą mokymą, neapleiskite mano įstatymo.

Aš buvau tėvo sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos akyse.

Jis mokė mane ir sakė: “Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas.

Įsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų.

Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave.

Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.

Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę.

Ji vainikuos tavo galvą malone, duos tau šlovės karūną.

Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad ilgai gyventum.

Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais.

Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir bėgdamas nesuklupsi.

Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį, nes tai yra tavo gyvybė.

Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu.

Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir praeik pro šalį.

Jie neužmiega, nepadarę pikto ir miegas iš jų atimamas, kol kam nors nepakenkia.

Jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną.

Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.

Nedorėlių kelias yra kaip tamsa, jie nežino, kur jie suklups.

Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams.

Teneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos širdies gilumoje.

Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.

Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

Atstumk nuo savęs nedorą burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs.

Tegul tavo akys žiūri tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš tave.

Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti.

Nepasuk nei dešinėn, nei kairėn. Patrauk savo koją nuo pikto”.

Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury”.

Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,

tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.

Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.

Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,

bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?

Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,

ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,

mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.

Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:

išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.

Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.

Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.

Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.

Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?

Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?

Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.

Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.

Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;

nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.

Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą­artimiausiu savo draugu,

kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

“Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;

nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.

Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”.

Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?

Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.

Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:

“Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.

Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.

Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.

Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.

Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.

Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.

Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.

Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.

Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.

Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.

Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.

Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.

Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.

Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.

Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,

kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.

Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.

Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.

Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.

Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,

kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.

Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,

įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,

davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,

aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.

Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.

Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.

Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.

Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.

Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.

Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.

Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

“Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

“Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

Viešpaties baimė­išminties pradžia, o Šventojo pažinimas­supratimas.

Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

“Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

“Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė”.

Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.

Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus­džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus­skausmas motinai.

Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

Viešpats neleidžia badauti teisiajam, bet nedorėlių užgaidų Jis nepatenkina.

Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina.

Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

Teisusis laiminamas, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

Išmintingas širdimi priims įstatymus, o tauškiantis kvailystes suklups.

Dorasis eina saugiais keliais, o kas iškraipo savo kelius, taps žinomas.

Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

Teisiojo burna yra gyvenimo šulinys, bet nedorėlio burną dengia smurtas.

Neapykanta sukelia vaidus, o meilė padengia visas nuodėmes.

Išmintis randama supratingojo lūpose, o neišmanėlio nugarai skirta rykštė.

Išmintingi kaupia žinojimą, o kvailio burna arti pražūties.

Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

Kas priima pamokymus, eina gyvenimo keliu, o kas atmeta perspėjimus, klaidžioja.

Klastingos lūpos slepia neapykantą, kas platina šmeižtą, tas kvailys.

Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras, o nedorėlio širdis nieko neverta.

Teisiojo lūpos pamaitina daugelį, kvailiai miršta dėl išminties stokos.

Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša.

Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

Nedorėlis gaus, ko jis bijosi, teisusis gaus, ko trokšta.

Praeina audra, ir nebelieka nedorėlio, bet teisiojo pamatas amžinas.

Kaip actas dantims ir dūmai akims, taip tinginys tiems, kurie jį siunčia.

Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas.

Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

Viešpaties kelias­stiprybė doriesiems ir pražūtis piktadariams.

Teisieji nesvyruos per amžius, bet nedorėliai negyvens žemėje.

Teisiojo burna kalba išmintį, o ydingas liežuvis bus atkirstas.

Teisieji kalba, kas naudinga, nedorėlio burna­kas ydinga.

Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis.

Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.

Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.

Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.

Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.

Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.

Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.

Kas mėgsta pamokymą, mėgsta išmintį; kas nepriima patarimo, tas bukaprotis.

Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.

Žmogus neįsitvirtins nedorybe, o teisiųjų šaknis nebus pajudinta.

Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose.

Teisiojo mintys teisingos, nedorėlio patarimas­apgaulė.

Nedorėlių žodžiai: “Tykokime pralieti kraują”, bet teisiųjų burna išgelbės juos.

Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

Žmogus vertinamas pagal išmintį, o ydingas širdyje bus paniekintas.

Kas niekinamas ir turi tarną, geresnis už tą, kuris didžiuojasi ir neturi duonos.

Teisusis rūpinasi savo gyvuliais, bet nedorėlio pasigailėjimas žiaurus.

Kas dirba savo žemę, turi pakankamai duonos, o kas seka tuštybe, tam trūksta proto.

Nedorėlis trokšta sugauti į piktadarystės tinklą, bet teisiųjų šaknis tvirta.

Nedorėlis įkliūna į savo lūpų nusikaltimus, bet teisusis išeis iš priespaudos.

Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.

Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.

Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

Apgaulė­planuojančių pikta širdyje, bet taikos patarėjai turi džiaugsmą.

Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.

Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.

Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.

Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o geras žodis pralinksmina.

Teisusis pranoksta savo artimą, o nedorėlių kelias juos paklaidina.

Tinginys nekepa medžioklės laimikio, bet darbštumas yra brangus žmogaus turtas.

Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

Išmintingas sūnus klauso tėvo pamokymų, o pašaipūnas neklauso barimo.

Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių, neištikimųjų siela­smurtą.

Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins.

Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

Kai kas dedasi turtingas, bet nieko neturi, kitas dedasi vargšas, bet turi daug turtų.

Turtuolis gali išsipirkti savo turtu, bet vargšui niekas negrasina.

Teisiųjų šviesa šviečia, o nedorėlių žibintas užges.

Išdidumas sukelia ginčus, išmintingieji klauso patarimo.

Lengvai įgytas turtas greitai sunyksta, kas kaupia dirbdamas­ praturtėja.

Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas­ gyvybės medis.

Kas niekina žodį, pats save naikina, o kas bijo įsakymų, tam bus atlyginta.

Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

Nedoras pasiuntinys pakliūna į bėdą, o ištikimas neša išgelbėjimą.

Skurdas ir gėda tam, kuris nepriima pamokymo; kas priima įspėjimą, susilaukia pagarbos.

Patenkintas troškimas malonus sielai; kvailiui sunku šalintis nuo pikto.

Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, laiku jį baudžia.

Teisusis valgo ir pasitenkina, bet nedorėlio pilvas nepasisotina.

Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis.

Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį.

Kvailio burnoje­išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo.

Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga.

Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą.

Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo.

Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą.

Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės.

Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu.

Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus­savo.

Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį.

Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi.

Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis.

Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų.

Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.

Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.

Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.

Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.

Viešpaties baimė­gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.

Gausi tauta­garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.

Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

Sveika širdis­kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.

Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.

Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.

Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.

Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.

Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas­tik rūpesčiai.

Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.

Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

Nedorėlio kelias­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.

Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.

Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.

Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.

Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.

Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.

Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.

Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.

Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias­platus.

Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.

Neprotingas džiaugiasi kvailybe; protingasis eina tiesiu keliu.

Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas!

Išmintingo žmogaus gyvenimo kelias kyla į viršų, ir jis išvengia pragaro.

Viešpats sugriaus išdidžiųjų namus, bet įtvirtins našlės nuosavybę.

Nedorėlio mintys­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet nekaltųjų žodžius Jis mėgsta.

Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

Viešpats toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldas Jis išklauso.

Akių šviesa pradžiugina širdį; gera žinia­sveikata kaulams.

Kas klausosi gyvenimo pabarimų, liks tarp išmintingųjų.

Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo.

Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

Žmogus paruošia savo širdį, bet nuo Viešpaties priklauso jo burnos atsakymas.

Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią.

Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks.

Viešpats viską sukūrė dėl savęs, net ir nedorėlį nelaimės dienai.

Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.

Geriau mažai su teisumu negu didelis pelnas nesąžiningai.

Žmogaus širdis planuoja savo kelią, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius.

Dieviškas sprendimas karaliaus lūpose, ir jo burna nenusikalsta teisme.

Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

Karalius bjaurisi nedorybėmis, nes jo sostas įtvirtintas teisingumu.

Karaliams patinka teisios lūpos, ir jie mėgsta tuos, kurie kalba tiesą.

Karaliaus pyktis yra mirties pasiuntinys, bet išmintingas žmogus gali jį nuraminti.

Karaliaus veido šviesoje gyvenimas, jo palankumas kaip vėlyvasis lietus.

Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą.

Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą.

Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.

Išmintingas širdyje bus vadinamas sumaniu, ir švelniais žodžiais lengviau įtikinti.

Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

Malonūs žodžiai yra kaip medus­saldūs sielai ir sveiki kūnui.

Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

Kas dirba, dirba dėl savęs, nes jo burna verčia jį.

Bedievis žmogus iškasa blogį, ir jo lūpose tarsi deganti ugnis.

Ydingas žmogus sukelia vaidus, ir plepys išskiria draugus.

Smurtininkas vilioja savo artimą ir veda jį blogu keliu.

Jis užsimerkia, planuodamas niekšybę, prikandęs lūpas, vykdo savo piktus sumanymus.

Žili plaukai­šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.

Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

Burtas metamas į skverną, bet jo išsidėstymas priklauso nuo Viešpaties.

Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.

Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagis­pikto liežuvio.

Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.

Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbė­jų tėvai.

Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.

Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.

Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.

Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.

Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.

Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.

Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.

Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.

Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?

Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.

Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.

Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.

Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.

Kvailas sūnus­ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.

Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.

Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.

Kvailas sūnus­apmaudas tėvui ir skausmas motinai.

Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.

Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.

Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis­tekanti srovė.

Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.

Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai.

Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.

Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.

Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.

Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.

Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.

Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.

Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.

Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.

Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.

Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.

Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.

Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.

Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.

Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams.

Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona­nuo Viešpaties.

Tinginys įpranta ilgai miegoti, ir dykinėjanti siela kęs alkį.

Kas laikosi įsakymų, palaiko savo sielą; kas paniekina Jo kelius, mirs.

Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

Bausk sūnų, kol yra vilties, ir nepaliauk dėl jo šauksmo.

Kas greitas pykti, susilauks bausmės; jei tu jį išgelbėsi, turėsi tai daryti iš naujo.

Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta.

Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos.

Jei nubausi niekintoją, neišmanėlis taps atsargesnis; jei pabarsi išmintingą, jis supras pamokymą.

Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

Bedievis liudytojas tyčiojasi iš teismo; nedorėlių burna ryja neteisybę.

Teismai laukia niekintojų ir rykštės paruoštos kvailių nugaroms.

Vynas­pasityčiotojas, o stiprus gėrimas­pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.

Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.

Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.

Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.

Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.

Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?

Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.

Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

Kas gali sakyti: “Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?

Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.

Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.

Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.

Pirkėjas sako: “Niekam tikę, niekam tikę!”, o nuėjęs savo keliu giriasi.

Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.

Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.

Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.

Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.

Nesakyk: “Atlyginsiu už pikta”. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.

Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?

Spąstai žmogui­padaryti įžadą, o po to galvoti.

Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.

Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.

Jaunuolių garbė­jėga, o senuosius puošia žili plaukai.

Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.

Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori.

Visi žmogaus keliai atrodo teisingi jo paties akyse, bet Viešpats pasveria širdį.

Tiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka.

Išdidus žvilgsnis ir pasipūtusi širdis, kurie išskiria nedorėlį, yra nuodėmė.

Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti­į nuostolį.

Melu įsigyti turtą yra tuščios svajonės tų, kurie ieško mirties.

Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga.

Nusikaltėlio kelias yra vingiuotas, nekaltojo darbai teisūs.

Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

Nedorėlio siela trokšta pikto, jis nesigaili artimo.

Kai nubaudžiamas niekintojas, neišmanėlis tampa išmintingas. Kai išmintingas pamokomas, jis įgyja supratimo.

Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes.

Kas neklauso vargšo šauksmo, pats šauks, bet nebus išgirstas.

Slapta dovana nuramina pyktį, o dovana į antį­stiprią rūstybę.

Teisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina.

Nuklydę nuo tiesos kelio atsidurs mirusiųjų susirinkime.

Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas, kas myli vyną ir aliejų, nepraturtės.

Nedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlis­už nekaltąjį.

Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.

Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.

Kas seka teisumą ir gailestingumą, suranda gyvenimą, teisumą ir garbę.

Išmintingasis užima stipriųjų miestą ir sugriauna tvirtovę, kuria jie pasitikėjo.

Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.

Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.

Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti.

Jis godžiai geidžia visą dieną, o teisusis duoda negailėdamas.

Nedorėlio auka Viešpats bjaurisi, tuo labiau, jei ji aukojama klastinga širdimi.

Neteisingas liudytojas žus, o kas girdi, kalbės be perstojo.

Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus.

Prieš Viešpatį neatsilaikys nei išmintis, nei supratimas, nei patarimas.

Žirgas ruošiamas kovos dienai, bet pergalę teikia Viešpats.

Geras vardas yra vertingesnis už didelius turtus, o palankumas­už sidabrą ir auksą.

Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.

Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.

Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų.

Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.

Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu.

Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.

Dosnus žmogus bus palaimintas, nes jis dalinasi savo duona su beturčiu.

Išmesk niekintoją, ir liausis vaidai, barniai ir priekaištai.

Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi.

Viešpats saugo pažinimą, bet neištikimojo žodžius Jis paverčia niekais.

Tinginys sako: “Liūtas yra lauke, jis sudraskys mane gatvėje!”

Svetimos moters lūpos­gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.

Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją.

Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.

Atidžiai klausykis išminčių žodžių, palenk savo širdį prie mano pažinimo.

Tau bus malonu laikyti juos savo širdyje, ir jie tiks tavo lūpose.

Šiandien tave mokau, kad tu galėtum pasitikėti Viešpačiu.

Ar aš neužrašiau tau prakilnių dalykų apie patarimus ir pažinimą,

kad pamokyčiau tave tiesos žodžių tikrumo ir tu galėtum duoti atsakymą tiems, kurie klaus tavęs?

Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme,

nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.

Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,

kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.

Nebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą;

jei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį?

Nepakeisk senų žemės ribų, kurias tavo tėvai nustatė.

Ar matei stropaus žmogaus darbą? Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones.

Kai sėdiesi valgyti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave padėta.

Prisidėk peilį prie gerklės, jei mėgsti skaniai pavalgyti.

Negeisk jo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

Nepersidirbk siekdamas pralobti, būk išmintingas ir liaukis.

Nežiūrėk į tai, ko nėra, nes turtai pasidaro sparnus ir išskrenda kaip erelis į padangę.

Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,

nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.

Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius.

Nekalbėk kvailam girdint, nes jis paniekins tavo išmintingus žodžius.

Nepakeisk senų žemės ribų ir nepasisavink našlaičio lauko,

nes jų Atpirkėjas yra galingas­ Jis gins jų bylą prieš tave.

Palenk savo širdį į pamokymus ir savo ausis į pažinimo žodžius.

Nepalik vaiko nenubausto, nes jei suduosi jam rykšte, jis nemirs.

Tu nubausi jį rykšte ir išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.

Mano sūnau, jei būsi išmintingas, suteiksi man daug džiaugsmo.

Tau tiesą kalbant, mano širdis džiūgaus.

Nepavydėk nusidėjėliams, bet bijok Viešpaties per visą savo dieną.

Galas tikrai yra, ir tavo viltis nebus tuščia.

Mano sūnau, klausyk ir būk išmintingas, tiesiu keliu vesk savo širdį.

Nebūk su girtuokliais ir nevalgyk su besočiais.

Girtuokliai ir rajūnai nuskurs, o mieguistumas aprengs skarmalais.

Klausyk savo tėvo ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasensta.

Pirk tiesą ir neparduok jos, o taip pat išmintį, pamokymą ir supratimą.

Teisiojo tėvas džiūgauja ir, pagimdęs išmintingą sūnų, džiaugsis juo.

Te tavo tėvas ir motina bus patenkinti ir džiaugsis ta, kuri tave pagimdė.

Mano sūnau, duok man savo širdį ir stebėk mano kelius.

Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris­siauras šulinys.

Ji tykoja grobio ir daugina neištikimų vyrų skaičių.

Kas vargsta? Kas rūpinasi? Kas skundžiasi? Kas gauna kirčių be priežasties? Kieno paraudusios akys?

Tie, kurie ilgai sėdi prie vyno ir geria maišytą vyną.

Nežiūrėk į vyną, kad jis raudonas, spindi stikle ir švelniai nuryjamas!

Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė ir suleidžia nuodus kaip angis.

Tada tavo akys nukryps į svetimas moteris, ir tavo širdis kalbės iškrypusius dalykus.

Tu būsi lyg miegantis viduryje jūros, lyg snaudžiantis laivo stiebo viršūnėje.

Tu sakysi: “Jie sudavė man, bet nesužeidė, jie mušė mane, bet aš nejaučiau. Kai aš pabusiu, vėl gersiu”.

Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais,

nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę.

Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu.

Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

Išmintingas žmogus yra stiprus, ir pažinimas padidina jėgas.

Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

Kvailiui išmintis nepasiekiama, pasitarimuose jis neatveria burnos.

Kas planuoja daryti pikta, bus vadinamas nedoru žmogumi.

Planuoti kvailystes yra nuodėmė; žmonės bjaurisi niekintoju.

Kas palūžta nelaimės metu, tas silpnas.

Išlaisvink tuos, kurie vedami mirti, išgelbėk pasmerktus nužudyti.

Ar sakysi, kad to nežinojai? Ar širdžių Tyrėjas nežino? Jis stebi tavo sielą ir visa žino, ir atlygins žmogui pagal jo darbus.

Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui.

Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia.

Netykok, nedorėli, prie teisiojo namų ir nedrumsk jam ramybės.

Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa,

kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.

Nesijaudink dėl piktadarių ir nepavydėk nedorėliams.

Piktadarys neturi ateities, o nedorėlio žiburys užges.

Mano sūnau, bijok Viešpaties ir karaliaus, nesusidėk su maištininkais.

Jų pražūtis ateis netikėtai, ir kas žino, ko jie susilauks nuo tų dviejų.

Tai taip pat išmintingiems. Būti šališkam teisme yra negerai.

Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

Tie, kurie jį sudraus, bus mėgstami, ir palaiminimai užgrius juos.

Tinkamas atsakymas yra kaip pabučiavimas.

Atlik darbus laukuose, paruošk tinkamai dirvą ir tada statyk savo namus.

Neliudyk neteisingai prieš savo artimą ir neapgaudinėk.

Nesakyk: “Kaip jis man padarė, taip aš jam padarysiu; aš atlyginsiu jam”.

Aš ėjau pro tinginio lauką ir neišmanėlio vynuogyną.

Visur augo erškėčiai ir buvo pilna dilgėlių, o akmeninė tvora buvo apgriuvus.

Aš žiūrėjau, apsvarsčiau ir pasimokiau:

“Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi, sudėjęs rankas,

ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas”.

Tai taip pat Saliamono patarlės, kurias surinko Judo karaliaus Ezekijo vyrai.

Dievo šlovė­nuslėpti dalyką, karaliaus garbė­ištirti dalyką.

Kaip dangaus aukštybės ir žemės gilybės, taip neištiriama karaliaus širdis.

Pašalink priemaišas iš sidabro, ir sidabrakalys padarys iš jo indą.

Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume.

Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje, nestok didžiūnų vieton.

Geriau būti pakviestam į garbingesnę vietą, negu būti pažemintam akivaizdoje kunigaikščio, kurį matei savo akimis.

Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave.

Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems,

kad kas išgirdęs nesugėdintų tavęs ir tavo garbė nenukentėtų.

Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.

Išmintingas įspėjimas paklusniai ausiai yra kaip aukso žiedas ar auksinis papuošalas.

Ištikimas pasiuntinys yra kaip sniego šaltumas pjūties metu, jis atgaivina šeimininko širdį.

Kas giriasi tuo, ko nepadarė, yra kaip debesys ir vėjai be lietaus.

Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.

Radęs medaus, valgyk, kiek nori, tik nepersivalgyk, kad nereikėtų išvemti.

Nesilankyk per dažnai pas savo artimą, kad nenusibostum ir jis nepradėtų tavęs nekęsti.

Žmogus, kuris neteisingai liudija prieš savo artimą, yra kaip ietis, kardas ar aštri strėlė.

Kaip sugedęs dantis ar išnirusi koja, taip pasitikėjimas neištikimu žmogumi nelaimės dieną.

Kas dainuoja liūdinčiam, prilygsta tam, kuris atima apsiaustą šaltą dieną arba užpila actą ant žaizdos.

Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta­pagirdyk.

Taip darydamas, krausi žarijas ant jo galvos, ir Viešpats atlygins tau.

Šiaurys vėjas atneša lietų, apkalbos sukelia pyktį.

Geriau gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

Kaip šaltas vanduo ištroškusiam, taip gera žinia iš tolimo krašto.

Kaip sudrumstas šaltinis arba užterštas šulinys yra teisusis, krentąs prieš nedorėlį.

Negerai persivalgyti medaus, taip pat siekti sau šlovės nėra šlovė.

Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.

Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.

Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.

Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.

Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.

Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.

Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.

Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.

Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.

Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.

Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.

Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.

Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!”

Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.

Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.

Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.

Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.

Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,

yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.

Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.

Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.

Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.

Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.

Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.

Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.

Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.

Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.

Nesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš.

Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos.

Akmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu.

Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui?

Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė.

Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas.

Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus.

Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo.

Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai.

Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli.

Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.

Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

Kas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu.

Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs.

Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų.

Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą.

Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos.

Kaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų.

Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina.

Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais.

Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.

Prižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą,

nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms.

Kai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės.

Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti.

Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.

Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.

Dėl šalies nuodėmių daugėja kunigaikščių, bet, jei valdovas išmintingas ir sumanus, ji ilgai išsilaiko.

Vargšas, kuris spaudžia vargšą, yra panašus į smarkų lietų, kuris sunaikina derlių.

Kurie nesilaiko įstatymo, giria nedorėlius; kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems.

Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską.

Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.

Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.

Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.

Kas neklauso įstatymo, to malda­pasibjaurėjimas.

Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.

Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.

Kai teisieji viešpatauja,­didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi.

Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.

Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.

Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.

Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas.

Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.

Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.

Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.

Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.

Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals.

Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.

Kas pabara klystantį, susilauks daugiau palankumo negu tas, kuris jam pataikauja liežuviu.

Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir mano, kad tai nėra nusikaltimas, tas yra naikintojo bendras.

Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.

Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas.

Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.

Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų.

Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.

Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.

Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.

Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.

Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.

Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.

Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.

Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.

Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės.

Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.

Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.

Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.

Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.

Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.

Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.

Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.

Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.

Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.

Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.

Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.

Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.

Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.

Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:

“Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.

Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.

Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.

Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis­ji nesako: ‘Užtenka!’

Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

erelio kelias padangėje, gyvatės­ant uolos, laivo­jūroje ir vyro kelias su mergaite.

Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;

triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.

Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

liūtas­stipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;

kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.

Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.

Karaliaus Lemuelio žodžiai, kuriais jį auklėjo motina:

“Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?

Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,

kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.

Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.

Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.

Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.

Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.

Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.

Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.

Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.

Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.

Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.

Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.

Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.

Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai.

Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.

Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.

Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.

Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.

Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:

‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’

Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.