Luke (Lithuanian)

1

1:1b.LUK.001.001 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,

1:2b.LUK.001.002 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,

1:3b.LUK.001.003 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,

1:4b.LUK.001.004 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.

1:5b.LUK.001.005 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.

1:6b.LUK.001.006 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.

1:7b.LUK.001.007 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.

1:8b.LUK.001.008 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,

1:9b.LUK.001.009 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.

1:10b.LUK.001.010 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.

1:11b.LUK.001.011 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.

1:12b.LUK.001.012 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.

1:13b.LUK.001.013 Bet angelas jam tarė: “Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.

1:14b.LUK.001.014 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,

1:15b.LUK.001.015 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,

1:16b.LUK.001.016 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.

1:17b.LUK.001.017 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą”.

1:18b.LUK.001.018 Tada Zacharijas atsakė angelui: “Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna”.

1:19b.LUK.001.019 Angelas jam atsakė: “Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.

1:20b.LUK.001.020 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu”.

1:21b.LUK.001.021 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.

1:22b.LUK.001.022 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.

1:23b.LUK.001.023 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.

1:24b.LUK.001.024 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:

1:25b.LUK.001.025 “Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse”.

1:26b.LUK.001.026 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą

1:27b.LUK.001.027 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

1:28b.LUK.001.028 Atėjęs pas ją, angelas tarė: “Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!”

1:29b.LUK.001.029 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.

1:30b.LUK.001.030 O angelas jai tarė: “Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!

1:31b.LUK.001.031 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.

1:32b.LUK.001.032 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;

1:33b.LUK.001.033 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo”.

1:34b.LUK.001.034 Marija paklausė angelą: “Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?”

1:35b.LUK.001.035 Angelas jai atsakė, tardamas: “Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.

1:36b.LUK.001.036 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,

1:37b.LUK.001.037 nes Dievui nėra negalimų dalykų”.

1:38b.LUK.001.038 Tada Marija atsakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį”. Ir angelas nuo jos pasitraukė.

1:39b.LUK.001.039 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.

1:40b.LUK.001.040 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.

1:41b.LUK.001.041 Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.

1:42b.LUK.001.042 Ji balsiai sušuko ir tarė: “Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!

1:43b.LUK.001.043 Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!

1:44b.LUK.001.044 Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.

1:45b.LUK.001.045 Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta”.

1:46b.LUK.001.046 O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį,

1:47b.LUK.001.047 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

1:48b.LUK.001.048 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

1:49b.LUK.001.049 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!

1:50b.LUK.001.050 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.

1:51b.LUK.001.051 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.

1:52b.LUK.001.052 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.

1:53b.LUK.001.053 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

1:54b.LUK.001.054 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,

1:55b.LUK.001.055 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams­Abraomui ir jo palikuonims per amžius”.

1:56b.LUK.001.056 Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.

1:57b.LUK.001.057 Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.

1:58b.LUK.001.058 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.

1:59b.LUK.001.059 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu­Zachariju.

1:60b.LUK.001.060 Atsakydama jo motina tarė: “O, ne! Jis vadinsis Jonas”.

1:61b.LUK.001.061 Jie jai sakė: “Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo”.

1:62b.LUK.001.062 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.

1:63b.LUK.001.063 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: “Jo vardas­Jonas”. Ir visi stebėjosi.

1:64b.LUK.001.064 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą.

1:65b.LUK.001.065 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.

1:66b.LUK.001.066 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: “Kas gi bus iš to vaiko?” Ir Viešpaties ranka buvo su juo.

1:67b.LUK.001.067 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:

1:68b.LUK.001.068 “Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.

1:69b.LUK.001.069 Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,

1:70b.LUK.001.070 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,

1:71b.LUK.001.071 jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,

1:72b.LUK.001.072 tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,

1:73b.LUK.001.073 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,

1:74b.LUK.001.074 išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti

1:75b.LUK.001.075 per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.­

1:76b.LUK.001.076 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;

1:77b.LUK.001.077 tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą

1:78b.LUK.001.078 ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,

1:79b.LUK.001.079 kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią”.

1:80b.LUK.001.080 Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.

2

2:1b.LUK.002.001 Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.

2:2b.LUK.002.002 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.

2:3b.LUK.002.003 Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.

2:4b.LUK.002.004 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

2:5b.LUK.002.005 Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

2:6b.LUK.002.006 Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,

2:7b.LUK.002.007 suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

2:8b.LUK.002.008 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.

2:9b.LUK.002.009 Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,

2:10b.LUK.002.010 bet angelas jiems tarė: “Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.

2:11b.LUK.002.011 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats­Kristus.

2:12b.LUK.002.012 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose”.

2:13b.LUK.002.013 Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:

2:14b.LUK.002.014 “Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!”

2:15b.LUK.002.015 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: “Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė”.

2:16b.LUK.002.016 Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.

2:17b.LUK.002.017 Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

2:18b.LUK.002.018 Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.

2:19b.LUK.002.019 Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.

2:20b.LUK.002.020 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

2:21b.LUK.002.021 Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.

2:22b.LUK.002.022 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­

2:23b.LUK.002.023 kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: “Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui”,­

2:24b.LUK.002.024 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: “Porą purplelių arba du balandžiukus”.

2:25b.LUK.002.025 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

2:26b.LUK.002.026 Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

2:27b.LUK.002.027 Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

2:28b.LUK.002.028 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

2:29b.LUK.002.029 “Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

2:30b.LUK.002.030 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

2:31b.LUK.002.031 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

2:32b.LUK.002.032 šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”.

2:33b.LUK.002.033 Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.

2:34b.LUK.002.034 Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: “Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,­

2:35b.LUK.002.035 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,­kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys”.

2:36b.LUK.002.036 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,

2:37b.LUK.002.037 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.

2:38b.LUK.002.038 Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.

2:39b.LUK.002.039 Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

2:40b.LUK.002.040 Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.

2:41b.LUK.002.041 Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.

2:42b.LUK.002.042 Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.

2:43b.LUK.002.043 Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.

2:44b.LUK.002.044 Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.

2:45b.LUK.002.045 Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.

2:46b.LUK.002.046 Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.

2:47b.LUK.002.047 Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.

2:48b.LUK.002.048 Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: “Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs”.

2:49b.LUK.002.049 Jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?”

2:50b.LUK.002.050 Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.

2:51b.LUK.002.051 Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.

2:52b.LUK.002.052 O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.

3

3:1b.LUK.003.001 Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui­Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui­Abilenės tetrarchu,

3:2b.LUK.003.002 prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, buvo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.

3:3b.LUK.003.003 Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą nuodėmėms atleisti,

3:4b.LUK.003.004 kaip parašyta pranašo Izaijo žodžių knygoje: “Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus!

3:5b.LUK.003.005 Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis­nulygintas. Kreivi keliai tetampa tiesūs, o duobėti­išlyginti.

3:6b.LUK.003.006 Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’ ”.

3:7b.LUK.003.007 Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: “Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo besiartinančios rūstybės?

3:8b.LUK.003.008 Duokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.

3:9b.LUK.003.009 Štai kirvis jau prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį”.

3:10b.LUK.003.010 Minios jį klausė: “Ką gi mums daryti?!”

3:11b.LUK.003.011 Jis joms atsakė: “Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro”.

3:12b.LUK.003.012 Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: “Mokytojau, ką mums daryti?”

3:13b.LUK.003.013 Jis sakė jiems: “Nereikalaukite daugiau, kaip jums nustatyta”.

3:14b.LUK.003.014 Taip pat ir kariai klausė: “Ką mums daryti?” Jis jiems atsakė: “Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga”.

3:15b.LUK.003.015 Žmonėms esant apimtiems lūkesčio ir visiems mąstant širdyse apie Joną, ar kartais jis ne Kristus,

3:16b.LUK.003.016 Jonas visiems kalbėjo: “Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti sandalų dirželio. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.

3:17b.LUK.003.017 Jo rankoje vėtyklė: Jis kruopščiai išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi”.

3:18b.LUK.003.018 Ir dar daug kitų paraginimų jis davė tautai, skelbdamas Gerąją naujieną.

3:19b.LUK.003.019 Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias buvo padaręs,

3:20b.LUK.003.020 pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.

3:21b.LUK.003.021 Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pakrikštytas meldėsi, atsivėrė dangus,

3:22b.LUK.003.022 ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: “Tu mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi”.

3:23b.LUK.003.023 Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, Helio,

3:24b.LUK.003.024 Matato, Levio, Melchio, Janajo, Juozapo,

3:25b.LUK.003.025 Matatijo, Amoso, Naumo, Heslio, Nagajo,

3:26b.LUK.003.026 Maato, Matatijo, Semeino, Josecho, Jodos,

3:27b.LUK.003.027 Joanano, Resos, Zorobabelio, Salatielio, Nerio,

3:28b.LUK.003.028 Melchio, Adijo, Kosamo, Elmadamo, Ero,

3:29b.LUK.003.029 Jėzaus, Eliezero, Jorimo, Matato, Levio,

3:30b.LUK.003.030 Simeono, Judo, Juozapo, Jonamo, Eliakimo,

3:31b.LUK.003.031 Melėjo, Menos, Matatos, Natano, Dovydo,

3:32b.LUK.003.032 Jesės, Jobedo, Boozo, Salmono, Naasono,

3:33b.LUK.003.033 Aminadabo, Aramo, Esromo, Faro, Judo,

3:34b.LUK.003.034 Jokūbo, Izaoko, Abraomo, Taros, Nachoro,

3:35b.LUK.003.035 Serucho, Ragaujo, Faleko, Ebero, Salos,

3:36b.LUK.003.036 Kainamo, Arfaksado, Semo, Nojaus, Lamecho,

3:37b.LUK.003.037 Matūzalio, Henocho, Jareto, Maleleelio, Kainamo,

3:38b.LUK.003.038 Eno, Seto, Adomo, Dievo.

4

4:1b.LUK.004.001 Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą

4:2b.LUK.004.002 keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.

4:3b.LUK.004.003 Tada velnias Jam tarė: “Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona”.

4:4b.LUK.004.004 Jėzus jam atsakė: “Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu’ ”.

4:5b.LUK.004.005 Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes.

4:6b.LUK.004.006 Velnias Jam tarė: “Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.

4:7b.LUK.004.007 Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo”.

4:8b.LUK.004.008 O Jėzus jam atsakė: “Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ ”

4:9b.LUK.004.009 Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: “Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn,

4:10b.LUK.004.010 nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave,

4:11b.LUK.004.011 ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ”.

4:12b.LUK.004.012 Jėzus jam atsakė: “Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’ ”

4:13b.LUK.004.013 Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.

4:14b.LUK.004.014 Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas.

4:15b.LUK.004.015 Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas.

4:16b.LUK.004.016 Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.

4:17b.LUK.004.017 Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:

4:18b.LUK.004.018 “Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems­regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų

4:19b.LUK.004.019 ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų”.

4:20b.LUK.004.020 Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.

4:21b.LUK.004.021 Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: “Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai”.

4:22b.LUK.004.022 Visi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: “Argi Jis ne Juozapo sūnus?!”

4:23b.LUK.004.023 O Jėzus jiems atsakė: “Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’­padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume”.

4:24b.LUK.004.024 Ir Jis tarė: “Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.

4:25b.LUK.004.025 Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą.

4:26b.LUK.004.026 Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje.

4:27b.LUK.004.027 Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas”.

4:28b.LUK.004.028 Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino;

4:29b.LUK.004.029 pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn.

4:30b.LUK.004.030 Bet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino.

4:31b.LUK.004.031 Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones.

4:32b.LUK.004.032 Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia.

4:33b.LUK.004.033 Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti:

4:34b.LUK.004.034 “Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!”

4:35b.LUK.004.035 Jėzus sudraudė jį: “Nutilk ir išeik iš jo!” Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.

4:36b.LUK.004.036 Visi nustėro ir kalbėjosi: “Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!”

4:37b.LUK.004.037 Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse.

4:38b.LUK.004.038 Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos.

4:39b.LUK.004.039 Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo.

4:40b.LUK.004.040 Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.

4:41b.LUK.004.041 Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: “Tu Dievo Sūnus!” Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų.

4:42b.LUK.004.042 Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų.

4:43b.LUK.004.043 Jis jiems tarė: “Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas”.

4:44b.LUK.004.044 Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose.

5

5:1b.LUK.005.001 Kartą, kai minios veržėsi prie Jo klausytis Dievo žodžio, Jis stovėjo prie Genezareto ežero

5:2b.LUK.005.002 ir pamatė dvi valtis, stovinčias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus.

5:3b.LUK.005.003 Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, Jis paprašė truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.

5:4b.LUK.005.004 Baigęs kalbėti, Jis tarė Simonui: “Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui”.

5:5b.LUK.005.005 Simonas Jam atsakė: “Mokytojau, visą naktį vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl Tavo žodžio užmesiu tinklą”.

5:6b.LUK.005.006 Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net jų tinklas pradėjo trūkinėti.

5:7b.LUK.005.007 Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tie atplaukė ir pripildė žuvų abi valtis, kad jos beveik skendo.

5:8b.LUK.005.008 Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: “Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš­nusidėjėlis!”

5:9b.LUK.005.009 Mat jį ir visus draugus apėmė nuostaba dėl to valksmo žuvų, kurias jie sugavo;

5:10b.LUK.005.010 taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: “Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi”.

5:11b.LUK.005.011 Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nusekė paskui Jį.

5:12b.LUK.005.012 Jam esant viename mieste, atėjo vyras, visas raupsuotas. Pamatęs Jėzų, jis parpuolė ant žemės ir maldavo: “Viešpatie, jei nori, gali mane apvalyti!”

5:13b.LUK.005.013 Jėzus, ištiesęs ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: “Noriu, būk švarus!” Ir iškart raupsai pranyko.

5:14b.LUK.005.014 Jėzus jam liepė niekam šito nepasakoti: “Tik nueik, pasirodyk kunigui ir atiduok auką už pagijimą, kaip Mozės įsakyta, jiems paliudyti”.

5:15b.LUK.005.015 Tačiau garsas apie Jį sklido vis plačiau, ir didelės minios rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti nuo savo ligų.

5:16b.LUK.005.016 O Jis pasitraukdavo į dykvietes melstis.

5:17b.LUK.005.017 Vieną dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, susirinkusių iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo Viešpaties jėga, kad gydytų žmones.

5:18b.LUK.005.018 Štai vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir paguldyti priešais Jėzų.

5:19b.LUK.005.019 Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant stogo ir, praardę jį, nuleido ligonį kartu su neštuvais žemyn ties Jėzumi.

5:20b.LUK.005.020 Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė: “Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!”

5:21b.LUK.005.021 Tada Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo svarstyti: “Kas per vienas šitas piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?”

5:22b.LUK.005.022 Jėzus, supratęs jų mintis, prabilo: “Kodėl taip svarstote savo širdyse?

5:23b.LUK.005.023 Kas lengviau­ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir vaikščiok’?

5:24b.LUK.005.024 O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje valdžią atleisti nuodėmes,­čia Jis tarė paralyžiuotajam,­sakau tau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo!”

5:25b.LUK.005.025 Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo.

5:26b.LUK.005.026 Visi didžiai stebėjosi ir šlovino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: “Šiandien matėme stebinančių dalykų!”

5:27b.LUK.005.027 Po to išėjęs Jis pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: “Sek paskui mane!”

5:28b.LUK.005.028 Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį.

5:29b.LUK.005.029 Levis savo namuose iškėlė Jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių.

5:30b.LUK.005.030 Rašto žinovai ir fariziejai murmėjo ir prikaišiojo Jėzaus mokiniams: “Kodėl jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?”

5:31b.LUK.005.031 Jėzus jiems atsakė: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams.

5:32b.LUK.005.032 Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai”.

5:33b.LUK.005.033 Tada jie sakė Jam: “Kodėl Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?”

5:34b.LUK.005.034 Jėzus jiems atsakė: “Argi galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra jaunikis?

5:35b.LUK.005.035 Ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus”.

5:36b.LUK.005.036 Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: “Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.

5:37b.LUK.005.037 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų.

5:38b.LUK.005.038 Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko.

5:39b.LUK.005.039 Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’ ”

6

6:1b.LUK.006.001 Vieną sabatą, Jam einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas ir, ištrynę tarp delnų, valgė.

6:2b.LUK.006.002 Kai kurie iš fariziejų jiems tarė: “Kodėl darote, kas per sabatą draudžiama?!”

6:3b.LUK.006.003 Jėzus jiems atsakė: “Nejaugi neskaitėte, ką darė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai?

6:4b.LUK.006.004 Kaip jis įėjo į Dievo namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam neleistina valgyti, tik kunigams!”

6:5b.LUK.006.005 Ir Jis pridūrė: “Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats”.

6:6b.LUK.006.006 Kitą sabatą Jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi.

6:7b.LUK.006.007 Rašto žinovai ir fariziejai stebėjo, ar Jis gydys per sabatą, kad rastų kuo Jį apkaltinti.

6:8b.LUK.006.008 Bet Jis, žinodamas jų mintis, tarė vyrui su padžiūvusia ranka: “Kelkis ir stok į vidurį”. Tas atsistojo.

6:9b.LUK.006.009 Tada Jėzus jiems pasakė: “Aš klausiu jūsų: ar per sabatą leistina gera daryti ar bloga? Gelbėti gyvybę ar pražudyti?”

6:10b.LUK.006.010 Ir, apžvelgęs visus aplinkui, tarė tam žmogui: “Ištiesk savo ranką!” Tas taip padarė, ir jo ranka tapo sveika kaip ir kita.

6:11b.LUK.006.011 O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką galėtų Jėzui padaryti.

6:12b.LUK.006.012 Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.

6:13b.LUK.006.013 Išaušus rytui, Jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika, kuriuos ir pavadino apaštalais:

6:14b.LUK.006.014 Simoną, kurį praminė Petru, jo brolį Andriejų, Jokūbą, Joną, Pilypą ir Baltramiejų,

6:15b.LUK.006.015 Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju,

6:16b.LUK.006.016 Jokūbo sūnų Judą ir Judą Iskarijotą, kuris tapo išdaviku.

6:17b.LUK.006.017 Nusileidęs su jais žemyn, sustojo lygumoje. Ten buvo daugybė Jo mokinių ir didelės minios žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Jie susirinko Jo pasiklausyti ir pagyti nuo savo ligų.

6:18b.LUK.006.018 Buvo pagydomi kankinamieji netyrųjų dvasių.

6:19b.LUK.006.019 Visa minia stengėsi Jį paliesti, nes iš Jo ėjo jėga ir visus gydė.

6:20b.LUK.006.020 Tada, pakėlęs akis į savo mokinius, Jis prabilo: “Palaiminti jūs, vargšai, nes jūsų yra Dievo karalystė.

6:21b.LUK.006.021 Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.

6:22b.LUK.006.022 Palaiminti jūs, kai žmonės jūsų nekęs, kai jus atskirs, šmeiš ir atmes jūsų vardą kaip blogą dėl Žmogaus Sūnaus.

6:23b.LUK.006.023 Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes štai jūsų atlygis didelis danguje. Taip jų protėviai darė pranašams.

6:24b.LUK.006.024 Bet vargas jums, turtingieji, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą!

6:25b.LUK.006.025 Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani! Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite!

6:26b.LUK.006.026 Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai taip gyrė netikrus pranašus!”

6:27b.LUK.006.027 “Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.

6:28b.LUK.006.028 Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.

6:29b.LUK.006.029 Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.

6:30b.LUK.006.030 Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė.

6:31b.LUK.006.031 Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems.

6:32b.LUK.006.032 Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius.

6:33b.LUK.006.033 Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro.

6:34b.LUK.006.034 Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.

6:35b.LUK.006.035 Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems.

6:36b.LUK.006.036 Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.

6:37b.LUK.006.037 Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.

6:38b.LUK.006.038 Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta”.

6:39b.LUK.006.039 Jis pasakė jiems palyginimą: “Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!

6:40b.LUK.006.040 Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją: kiekvienas mokinys, jei gerai išlavintas, bus kaip jo mokytojas.

6:41b.LUK.006.041 Kodėl matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?

6:42b.LUK.006.042 Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’,­pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.

6:43b.LUK.006.043 Nėra gero medžio, kuris duotų blogus vaisius, ir nėra blogo, kuris duotų gerus vaisius.

6:44b.LUK.006.044 Kiekvienas medis pažįstamas iš jo vaisių. Nuo erškėčių niekas nerenka figų, o nuo gervuogių krūmo neskina vynuogių.

6:45b.LUK.006.045 Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo savo širdies lobyno iškelia bloga. Jo lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis”.

6:46b.LUK.006.046 “Kodėl vadinate mane: ‘Viešpatie, Viešpatie’, o nedarote, ką sakau?

6:47b.LUK.006.047 Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo,­Aš parodysiu jums, į ką jis panašus.

6:48b.LUK.006.048 Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo pastatytas ant uolos.

6:49b.LUK.006.049 O kas klausosi, bet nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis kaipmat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus”.

7

7:1b.LUK.007.001 Baigęs visus savo pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą.

7:2b.LUK.007.002 Vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties.

7:3b.LUK.007.003 Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas Jį kelis žydų vyresniuosius, prašydamas Jį ateiti ir išgydyti tarną.

7:4b.LUK.007.004 Atėję pas Jėzų, jie karštai prašė, sakydami: “Jis vertas, kad jam tai padarytum,

7:5b.LUK.007.005 nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą”.

7:6b.LUK.007.006 Jėzus nuėjo su jais. Kai Jis buvo netoli namų, šimtininkas atsiuntė savo draugus, kad Jam pasakytų: “Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu.

7:7b.LUK.007.007 Taip pat savęs nelaikau vertu ateiti pas Tave. Bet tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.

7:8b.LUK.007.008 Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau kuriam iš jų: ‘Eik’, ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čia’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai’, ir jis daro”.

7:9b.LUK.007.009 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į Jį lydinčią minią, tarė: “Sakau jums—net Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo!”

7:10b.LUK.007.010 Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.

7:11b.LUK.007.011 Po to Jėzus ėjo į miestą, vardu Nainą. Kartu su Juo keliavo daugelis Jo mokinių ir gausi minia.

7:12b.LUK.007.012 Kai Jis prisiartino prie miesto vartų, štai nešė numirėlį­vienintelį motinos sūnų, o ji buvo našlė. Kartu su ja ėjo didelė miesto minia.

7:13b.LUK.007.013 Pamačiusiam motiną Viešpačiui pagailo jos, ir Jis tarė: “Neverk!”

7:14b.LUK.007.014 Priėjęs Jis palietė neštuvus. Nešėjai sustojo, ir Jis pasakė: “Jaunuoli, sakau tau: kelkis!”

7:15b.LUK.007.015 Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.

7:16b.LUK.007.016 Visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: “Didis pranašas iškilo tarp mūsų”, ir: “Dievas aplankė savo tautą”.

7:17b.LUK.007.017 Ta žinia apie Jį pasklido po visą Judėją ir visą apylinkę.

7:18b.LUK.007.018 Visa tai pranešė Jonui jo mokiniai.

7:19b.LUK.007.019 Tada Jonas, pasišaukęs du savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”

7:20b.LUK.007.020 Atėję pas Jį, tie vyrai tarė: “Jonas Krikštytojas mus siuntė pas Tave, klausdamas: ‘Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?’ ”

7:21b.LUK.007.021 Kaip tik tuo metu Jis pagydė daugelį nuo ligų bei negalių ir nuo piktųjų dvasių, daugeliui aklųjų dovanojo regėjimą.

7:22b.LUK.007.022 Tad atsakydamas, Jis tarė jiems: “Nuėję praneškite Jonui, ką matėte ir girdėjote: aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena.

7:23b.LUK.007.023 Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi”.

7:24b.LUK.007.024 Jono pasiuntiniams nuėjus, Jis pradėjo kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

7:25b.LUK.007.025 Ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Antai tie, kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena, yra karaliaus rūmuose.

7:26b.LUK.007.026 Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daug daugiau negu pranašo.

7:27b.LUK.007.027 Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią’.

7:28b.LUK.007.028 Sakau jums: tarp gimusių iš moters nebuvo didesnio pranašo už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias Dievo karalystėje didesnis už jį.

7:29b.LUK.007.029 Jį išgirdusi, visa tauta, taip pat ir muitininkai, pripažino Dievo teisingumą, nes leidosi krikštijami Jono krikštu.

7:30b.LUK.007.030 Tik fariziejai ir Įstatymo mokytojai atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs, nesiduodami Jono krikštijami”.

7:31b.LUK.007.031 “Su kuo galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs?

7:32b.LUK.007.032 Jie panašūs į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, vieni kitiems šaukia: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte’.

7:33b.LUK.007.033 Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos ir negėrė vyno, tai jūs sakėte: ‘Jis demono apsėstas’.

7:34b.LUK.007.034 Atėjo Žmogaus Sūnus; Jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’.

7:35b.LUK.007.035 Bet išmintį pateisina visi jos vaikai”.

7:36b.LUK.007.036 Vienas fariziejus pakvietė Jėzų kartu valgyti. Atėjęs į fariziejaus namus, Jis sėdo prie stalo.

7:37b.LUK.007.037 Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo

7:38b.LUK.007.038 ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu.

7:39b.LUK.007.039 Tai matydamas, fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: “Jeigu šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri Jį liečia, nes ji­nusidėjėlė!”

7:40b.LUK.007.040 O Jėzus tarė: “Simonai, turiu tau ką pasakyti”. Tas atsiliepė: “Sakyk, Mokytojau!”

7:41b.LUK.007.041 “Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas­penkiasdešimt.

7:42b.LUK.007.042 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?”

7:43b.LUK.007.043 Simonas atsakė: “Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota”. Jėzus tarė: “Teisingai nusprendei”.

7:44b.LUK.007.044 Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė Simonui: “Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas ašaromis ir šluostė savo plaukais.

7:45b.LUK.007.045 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi mano kojų.

7:46b.LUK.007.046 Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.

7:47b.LUK.007.047 Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli”.

7:48b.LUK.007.048 Jis tarė jai: “Tavo nuodėmės atleistos”.

7:49b.LUK.007.049 Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė svarstyti: “Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!”

7:50b.LUK.007.050 O Jis tarė moteriai: “Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami”.

8

8:1b.LUK.008.001 Po to Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, pamokslaudamas ir skelbdamas Dievo karalystės Gerąją naujieną. Su Juo buvo dvylika

8:2b.LUK.008.002 ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų: Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai,

8:3b.LUK.008.003 Erodo prievaizdo Chūzo žmona Joana, Zuzana ir daug kitų, kurios jiems tarnavo savo turtu.

8:4b.LUK.008.004 Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms iš visų miestų skubant pas Jį, Jis kalbėjo palyginimu:

8:5b.LUK.008.005 “Sėjėjas išėjo sėti savo sėklos. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, buvo sumindžioti, ir padangių paukščiai juos sulesė.

8:6b.LUK.008.006 Kiti nukrito ant uolos, ir išdygę nudžiūvo, nes trūko drėgmės.

8:7b.LUK.008.007 Kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, nusmelkė juos.

8:8b.LUK.008.008 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių”. Tai papasakojęs, Jis sušuko: “Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

8:9b.LUK.008.009 Jo mokiniai paklausė: “Ką reiškia šis palyginimas?”

8:10b.LUK.008.010 Jis atsakė: “Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad ‘žiūrėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų’ ”.

8:11b.LUK.008.011 “Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis.

8:12b.LUK.008.012 Palei kelią­tai tie, kurie klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti.

8:13b.LUK.008.013 Ant uolos­tai tie, kurie, išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta.

8:14b.LUK.008.014 Sėkla, kritusi tarp erškėčių,­tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus.

8:15b.LUK.008.015 Nukritusi į gerą žemę sėkla­tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu”.

8:16b.LUK.008.016 “Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą.

8:17b.LUK.008.017 Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn.

8:18b.LUK.008.018 Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs”.

8:19b.LUK.008.019 Pas Jėzų atėjo motina ir Jo broliai, bet negalėjo prieiti prie Jo per minią.

8:20b.LUK.008.020 Jam pranešė: “Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavimi pasimatyti”.

8:21b.LUK.008.021 O Jis atsakė: “Mano motina ir mano broliai­tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo”.

8:22b.LUK.008.022 Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: “Irkimės anapus ežero!” Ir jie išplaukė.

8:23b.LUK.008.023 Jiems beplaukiant, Jėzus užmigo. Ežere kilo audra. Bangos pradėjo semti valtį, ir jie atsidūrė pavojuje.

8:24b.LUK.008.024 Tuomet pripuolę jie ėmė žadinti Jį, šaukdami: “Mokytojau, Mokytojau, mes žūvame!” Atsikėlęs Jis sudraudė vėją ir bangas. Jos nurimo, ir stojo tyla.

8:25b.LUK.008.025 O Jėzus paklausė juos: “Kur jūsų tikėjimas?” Jie išsigandę ir nustebę kalbėjosi tarpusavy: “Kas Jis toks, kad įsakinėja net vėjams ir vandeniui, ir tie Jo klauso?!”

8:26b.LUK.008.026 Jie atplaukė į gadariečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante.

8:27b.LUK.008.027 Kai tik Jėzus išlipo į krantą, Jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras, kuris jau ilgą laiką turėjo demonų. Jis nedėvėjo drabužių ir negyveno namuose, bet laikėsi kapinėse.

8:28b.LUK.008.028 Pamatęs Jėzų, jis suriko, parpuolė prieš Jį ir ėmė garsiai šaukti: “Ko nori iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Maldauju, nekankink manęs!”

8:29b.LUK.008.029 Mat Jėzus buvo įsakęs netyrajai dvasiai išeiti iš to žmogaus. Dvasia dažnai jį sugriebdavo ir, nors jį saugodavo surakintą grandinėmis, supančiotomis kojomis, jis sutraukydavo pančius ir demonas jį varydavo į dykumą.

8:30b.LUK.008.030 Jėzus jo paklausė: “Kuo tu vardu?” Šis atsakė: “Legionas”. Mat į jį buvo įėję daug demonų.

8:31b.LUK.008.031 Jie maldavo Jėzų, kad Jis neįsakytų jiems eiti į bedugnę.

8:32b.LUK.008.032 Tenai kalne ganėsi didelė banda kiaulių. Demonai prašė leisti sueiti į jas. Jėzus leido.

8:33b.LUK.008.033 Tada demonai, išėję iš žmogaus, apniko kiaules. Banda tuojau metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.

8:34b.LUK.008.034 Pamatę, kas nutiko, piemenys pabėgo ir pranešė apie tai mieste bei kaimuose.

8:35b.LUK.008.035 Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir, atėję prie Jėzaus, rado žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų apsirengusį ir sveiko proto. Ir jie išsigando.

8:36b.LUK.008.036 Tie, kurie matė, papasakojo, kaip buvo išgydytas demonų apsėstasis.

8:37b.LUK.008.037 Tada visa gadariečių krašto minia ėmė prašyti, kad Jėzus pasitrauktų nuo jų, nes juos buvo apėmusi didelė baimė. Jis įsėdo į valtį ir grįžo atgal.

8:38b.LUK.008.038 Vyras, iš kurio buvo išėję demonai, prašėsi paliekamas pas Jėzų. Tačiau Jis atleido jį ir paliepė:

8:39b.LUK.008.039 “Grįžk namo ir papasakok, kokių didžių dalykų tau padarė Dievas”. Tuomet jis nuėjo ir skelbė po visą miestą, ką Jėzus jam buvo padaręs.

8:40b.LUK.008.040 Grįžtantį Jėzų pasitiko minia, nes visi Jo laukė.

8:41b.LUK.008.041 Ir štai atėjo vyras, vardu Jayras, sinagogos vyresnysis. Jis puolė Jėzui po kojų, maldaudamas ateiti į jo namus.

8:42b.LUK.008.042 Mat jo vienintelė, dvylikametė dukrelė buvo bemirštanti. Jėzus ėjo iš visų pusių spaudžiamas minios.

8:43b.LUK.008.043 Viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu ir išleidusi gydytojams visus savo išteklius,­ bet jos nė vienas negalėjo pagydyti,­

8:44b.LUK.008.044 prisiartino iš užpakalio ir prisilietė Jo drabužio apvado. Ir bematant kraujas liovėsi plūdęs.

8:45b.LUK.008.045 Jėzus paklausė: “Kas mane palietė?” Visiems besiginant, Petras ir šalia jo esantys tarė: “Mokytojau, minia Tave spaudžia ir stumia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’ ”

8:46b.LUK.008.046 Bet Jėzus atsakė: “Mane kažkas palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga”.

8:47b.LUK.008.047 Moteris, matydama, kad neliko nepastebėta, drebėdama prisiartino, parpuolė Jam po kojų ir visų žmonių akivaizdoje papasakojo, kodėl prisilietė ir kaip tuojau pasveiko.

8:48b.LUK.008.048 Tuomet Jėzus jai tarė: “Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik rami!”

8:49b.LUK.008.049 Jam tebekalbant, atėjo kažkas iš sinagogos vyresniojo namų ir tam pranešė: “Tavo duktė numirė. Nebevargink Mokytojo”.

8:50b.LUK.008.050 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: “Nebijok, tik tikėk, ir ji bus išgelbėta”.

8:51b.LUK.008.051 Atėjęs į namus, Jis neleido su savimi įeiti niekam, tik Petrui, Jonui, Jokūbui ir mergaitės tėvui bei motinai.

8:52b.LUK.008.052 Visi verkė ir apraudojo ją. Bet Jis tarė: “Neverkite! Mergaitė nemirė, o tik miega”.

8:53b.LUK.008.053 Jie šaipėsi iš Jo, žinodami, kad ji mirusi.

8:54b.LUK.008.054 Bet Jėzus juos visus išvarė, ir, paėmęs ją už rankos, sušuko: “Mergaite, kelkis!”

8:55b.LUK.008.055 Jos dvasia sugrįžo, ir ji tuojau atsikėlė. Jėzus liepė duoti jai valgyti.

8:56b.LUK.008.056 Jos tėvai be galo stebėjosi, o Jis įsakė niekam nesakyti, kas buvo įvykę.

9

9:1b.LUK.009.001 Sukvietęs dvylika savo mokinių, Jėzus davė jiems jėgą ir valdžią prieš visus demonus ir gydyti ligoms.

9:2b.LUK.009.002 Po to išsiuntė juos skelbti Dievo karalystės ir gydyti ligonių.

9:3b.LUK.009.003 Jis pasakė jiems: “Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų tunikų.

9:4b.LUK.009.004 Į kuriuos tik namus įeisite, tenai pasilikite ir iš ten toliau keliaukite.

9:5b.LUK.009.005 O kur žmonės jūsų nepriims, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos”.

9:6b.LUK.009.006 Išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami Evangeliją bei gydydami.

9:7b.LUK.009.007 Tetrarchas Erodas išgirdo apie visus tuos įvykius ir suglumo, nes vieni sakė, kad Jonas prisikėlęs iš numirusių,

9:8b.LUK.009.008 kiti­kad pasirodęs Elijas, dar kiti­kad prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų.

9:9b.LUK.009.009 Erodas sakė: “Jonui aš nukirsdinau galvą; o kas yra šitas, apie kurį girdžiu pasakojant tokius dalykus?!” Ir jis labai norėjo Jėzų pamatyti.

9:10b.LUK.009.010 Sugrįžę apaštalai pasakojo Jėzui, ką buvo nuveikę. Pasiėmęs juos, Jis pasitraukė nuošaliai į dykvietę, netoli miesto, vadinamo Betsaida.

9:11b.LUK.009.011 Minios, tai sužinojusios, nusekė paskui Jį. Jis priėmė žmones, kalbėjo jiems apie Dievo karalystę ir išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo.

9:12b.LUK.009.012 Diena slinko vakarop. Priėję dvylika tarė Jam: “Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei kiemus, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykvietėje”.

9:13b.LUK.009.013 Bet Jėzus tarė: “Jūs duokite jiems valgyti”. Jie atsakė: “Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visiems šitiems žmonėms”.

9:14b.LUK.009.014 O ten buvo apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: “Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt”.

9:15b.LUK.009.015 Jie taip padarė ir visus susodino.

9:16b.LUK.009.016 Tada, paėmęs penkis kepalus ir dvi žuvis, Jis pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, kad padalintų miniai.

9:17b.LUK.009.017 Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių trupinių.

9:18b.LUK.009.018 Kartą, kai Jis nuošaliai meldėsi ir su Juo buvo mokiniai, Jis paklausė juos: “Kuo mane žmonės laiko?”

9:19b.LUK.009.019 Jie atsakė: “Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, dar kiti sako, prisikėlęs vienas iš senųjų pranašų”.

9:20b.LUK.009.020 Tada Jis paklausė: “O jūs kuo mane laikote?” Petras atsakė: “Dievo Pateptuoju”.

9:21b.LUK.009.021 Jis griežtai įspėjo juos, įsakė niekam to nepasakoti

9:22b.LUK.009.022 ir pasakė: “Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti. Jis bus vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels”.

9:23b.LUK.009.023 O visiems Jis kalbėjo: “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi.

9:24b.LUK.009.024 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės.

9:25b.LUK.009.025 Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?

9:26b.LUK.009.026 Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja, Tėvo ir šventųjų angelų šlove.

9:27b.LUK.009.027 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę”.

9:28b.LUK.009.028 Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, Jis pasiėmė Petrą, Joną bei Jokūbą ir užkopė į kalną melstis.

9:29b.LUK.009.029 Jam besimeldžiant, Jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė balti ir spindintys.

9:30b.LUK.009.030 Ir štai du vyrai kalbėjosi su Juo. Tai buvo Mozė ir Elijas,

9:31b.LUK.009.031 kurie, pasirodę šlovėje, kalbėjo apie Jo gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje.

9:32b.LUK.009.032 O Petrą ir jo draugus buvo apėmęs miegas. Pabudę jie pamatė Jo šlovę ir stovinčius šalia Jo du vyrus.

9:33b.LUK.009.033 Tiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: “Mokytojau, gera mums čia būti! Pastatykime tris palapines: vieną Tau, kitą Mozei ir trečią Elijui”. Jis nežinojo, ką kalbąs.

9:34b.LUK.009.034 Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jie nusigando, kai paniro į debesį.

9:35b.LUK.009.035 O iš debesies pasigirdo balsas: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, Jo klausykite!”

9:36b.LUK.009.036 Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nieko nesakė apie tai, ką buvo matę.

9:37b.LUK.009.037 Kitą dieną, jiems nusileidus nuo kalno, Jėzų pasitiko didelė minia.

9:38b.LUK.009.038 Ir štai vienas vyras iš minios ėmė šaukti: “Mokytojau, meldžiu, pažvelk į mano sūnų, jis mano vienturtis.

9:39b.LUK.009.039 Kai dvasia jį pačiumpa, jis staiga pradeda rėkti, o dvasia tąso jį, jog tas net putoja. Ji tik vargais negalais atstoja, smarkiai jį apdaužiusi.

9:40b.LUK.009.040 Aš prašiau Tavo mokinius išvaryti ją, bet jie nepajėgė”.

9:41b.LUK.009.041 Jėzus atsakydamas tarė: “O netikinti ir iškrypusi karta! Kaip ilgai man reikės su jumis pasilikti ir jus kęsti? Atvesk čia savo sūnų”.

9:42b.LUK.009.042 Dar jam besiartinant, demonas parbloškė jį ant žemės ir ėmė tąsyti. Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, išgydė berniuką ir atidavė jį tėvui.

9:43b.LUK.009.043 Ir visi buvo pritrenkti Dievo didybės. Visiems stebintis tuo, ką Jėzus darė, Jis prabilo į mokinius:

9:44b.LUK.009.044 “Gerai įsidėmėkite šituos žodžius: Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas”.

9:45b.LUK.009.045 Bet jie nesuprato šitų žodžių; tai liko jiems paslėpta ir jie nesuvokė jų. O jie bijojo klausti Jėzų apie tuos žodžius.

9:46b.LUK.009.046 Tarp mokinių kilo ginčas, kuris iš jų didžiausias.

9:47b.LUK.009.047 Suprasdamas jų širdies mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs

9:48b.LUK.009.048 ir tarė jiems: “Kas priima šį vaiką mano vardu, mane priima, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė. Kas tarp jūsų mažiausias, tas bus didžiausias”.

9:49b.LUK.009.049 Tada atsiliepė Jonas: “Mokytojau, mes matėme vieną, Tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis”.

9:50b.LUK.009.050 Jėzus atsakė: “Nedrauskite! Kas ne prieš mus, tas už mus!”

9:51b.LUK.009.051 Artėjant metui, kai Jėzus turėjo būti paimtas aukštyn, Jis ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę.

9:52b.LUK.009.052 Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną samariečių kaimą, kad paruoštų vietą Jam apsistoti.

9:53b.LUK.009.053 Bet tie nesutiko Jo priimti, nes Jis keliavo Jeruzalės link.

9:54b.LUK.009.054 Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: “Viešpatie, ar nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti, kaip ir Elijas padarė?”

9:55b.LUK.009.055 Bet Jis atsigręžęs sudraudė juos: “Nežinote, kokios dvasios esate.

9:56b.LUK.009.056 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti”. Ir jie pasuko į kitą kaimą.

9:57b.LUK.009.057 Jiems einant keliu, vienas žmogus Jam pasakė: “Aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi, Viešpatie!”

9:58b.LUK.009.058 Jėzus jam atsakė: “Lapės turi urvus, padangių paukščiai­lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti”.

9:59b.LUK.009.059 Kitam Jis tarė: “Sek paskui mane!” Tas prašė: “Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti”.

9:60b.LUK.009.060 Jėzus jam atsakė: “Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!”

9:61b.LUK.009.061 Dar vienas tarė: “Aš seksiu paskui Tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su savo namiškiais”.

9:62b.LUK.009.062 Jėzus tam atsakė: “Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei”.

10

10:1b.LUK.010.001 Po to Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti.

10:2b.LUK.010.002 Jis sakė jiems: “Pjūtis tikrai didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.

10:3b.LUK.010.003 Eikite! Štai Aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų.

10:4b.LUK.010.004 Nesineškite nei piniginės, nei krepšio, nei sandalų ir nieko kelyje nesveikinkite.

10:5b.LUK.010.005 Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’

10:6b.LUK.010.006 Ir jei ten bus ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne,­sugrįš pas jus.

10:7b.LUK.010.007 Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus.

10:8b.LUK.010.008 Kai nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta.

10:9b.LUK.010.009 Gydykite jame esančius ligonius ir sakykite jiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’

10:10b.LUK.010.010 O kai užeisite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į gatves, sakykite:

10:11b.LUK.010.011 ‘Mes nusikratome prieš jus net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų. Tačiau vis tiek žinokite: Dievo karalystė prisiartino prie jūsų!’

10:12b.LUK.010.012 Sakau jums: aną dieną Sodomai bus lengviau negu tam miestui.

10:13b.LUK.010.013 Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę, sėdėdami su ašutine ir pelenuose.

10:14b.LUK.010.014 Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums.

10:15b.LUK.010.015 Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro!

10:16b.LUK.010.016 Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina Tą, kuris mane siuntė”.

10:17b.LUK.010.017 Septyniasdešimt sugrįžo, su džiaugsmu kalbėdami: “Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo”.

10:18b.LUK.010.018 O Jis jiems sakė: “Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus.

10:19b.LUK.010.019 Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.

10:20b.LUK.010.020 Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje”.

10:21b.LUK.010.021 Tą valandą Jėzus pradžiugo Dvasia ir tarė: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.

10:22b.LUK.010.022 Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus nori apreikšti”.

10:23b.LUK.010.023 Atsigręžęs vien tik į mokinius, Jis tarė: “Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite.

10:24b.LUK.010.024 Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško pamatyti, ką jūs matote, bet nepamatė, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo”.

10:25b.LUK.010.025 Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jį, paklausė: “Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”

10:26b.LUK.010.026 Jis tarė: “O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?”

10:27b.LUK.010.027 Tas atsakė: “ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį’ ”.

10:28b.LUK.010.028 Jėzus jam tarė: “Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi”.

10:29b.LUK.010.029 Norėdamas pateisinti save, anas paklausė Jėzų: “O kas gi mano artimas?”

10:30b.LUK.010.030 Jėzus atsakydamas tarė: “Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį.

10:31b.LUK.010.031 Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas ir, pamatęs jį, praėjo kita kelio puse.

10:32b.LUK.010.032 Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį pamatė ir praėjo kita kelio puse.

10:33b.LUK.010.033 O vienas samarietis keliaudamas užtiko jį ir pasigailėjo.

10:34b.LUK.010.034 Priėjęs jis aprišo jo žaizdas, užpildamas aliejaus ir vyno, užkėlė ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.

10:35b.LUK.010.035 Kitą dieną iškeliaudamas jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu ką išleisi viršaus, sugrįžęs atsilyginsiu’.

10:36b.LUK.010.036 Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?”

10:37b.LUK.010.037 Jis atsakė: “Tas, kuris jo pasigailėjo”. Jėzus jam tarė: “Eik ir tu taip daryk!”

10:38b.LUK.010.038 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus.

10:39b.LUK.010.039 Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių.

10:40b.LUK.010.040 O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: “Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų”.

10:41b.LUK.010.041 Tačiau Viešpats atsakė: “Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų,

10:42b.LUK.010.042 o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta”.

11

11:1b.LUK.011.001 Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus melstis, vienas iš Jo mokinių paprašė: “Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savo mokinius”.

11:2b.LUK.011.002 Jėzus tarė jiems: “Kai meldžiatės, sakykite: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

11:3b.LUK.011.003 Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien

11:4b.LUK.011.004 ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto’ ”.

11:5b.LUK.011.005 Jis kalbėjo jiems: “Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepalus duonos,

11:6b.LUK.011.006 nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir neturiu ko jam padėti ant stalo’.

11:7b.LUK.011.007 O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’.

11:8b.LUK.011.008 Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl draugystės, tai dėl jo atkaklumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.

11:9b.LUK.011.009 Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta.

11:10b.LUK.011.010 Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

11:11b.LUK.011.011 Kuris iš jūsų, būdamas tėvas, duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies­ duotų gyvatę?

11:12b.LUK.011.012 Arba prašančiam kiaušinio­ duotų skorpioną?

11:13b.LUK.011.013 Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo”.

11:14b.LUK.011.014 Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minios stebėjosi.

11:15b.LUK.011.015 Bet kai kurie iš jų sakė: “Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo jėga”.

11:16b.LUK.011.016 Kiti, mėgindami Jį, reikalavo ženklo iš dangaus.

11:17b.LUK.011.017 Bet Jėzus, žinodamas jų mintis, tarė jiems: “Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų.

11:18b.LUK.011.018 Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė? O jūs sakote, kad Aš išvarau demonus Belzebulo jėga.

11:19b.LUK.011.019 Jeigu Aš išvarau juos Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai.

11:20b.LUK.011.020 Bet jei Aš išvarau demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

11:21b.LUK.011.021 Kai apsiginklavęs galiūnas saugo savo namus, tada ir jo turtas apsaugotas.

11:22b.LUK.011.022 Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims visus jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.

11:23b.LUK.011.023 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto”.

11:24b.LUK.011.024 “Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’.

11:25b.LUK.011.025 Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus.

11:26b.LUK.011.026 Tuomet eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir tada tam žmogui darosi blogiau negu pirma”.

11:27b.LUK.011.027 Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios Jam garsiai sušuko: “Palaimintos įsčios, kurios Tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!”

11:28b.LUK.011.028 Jis atsiliepė: “Labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi”.

11:29b.LUK.011.029 Minioms gausėjant, Jis pradėjo kalbėti: “Ši karta yra pikta karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas.

11:30b.LUK.011.030 Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai.

11:31b.LUK.011.031 Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas.

11:32b.LUK.011.032 Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šita karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslą, o čia daugiau negu Jona”.

11:33b.LUK.011.033 “Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą.

11:34b.LUK.011.034 Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus.

11:35b.LUK.011.035 Todėl žiūrėk, kad tavoji šviesa nebūtų tamsa!

11:36b.LUK.011.036 Taigi, jei visas tavo kūnas pilnas šviesos ir neturi jokios tamsios dalies, jis bus visas šviesus, lyg žiburio spindulių apšviestas”.

11:37b.LUK.011.037 Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė Jį pietų. Įėjęs į vidų, Jis atsisėdo prie stalo.

11:38b.LUK.011.038 Tai matydamas, fariziejus stebėjosi, kad Jis nenusiplovė rankų prieš valgydamas.

11:39b.LUK.011.039 O Viešpats jam tarė: “Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nedorybės.

11:40b.LUK.011.040 Neišmanėliai! Argi išorės Kūrėjas nesukūrė ir vidaus?

11:41b.LUK.011.041 Verčiau duokite gailestingumo auką iš to, ką turite, tai viskas bus jums nesutepta.

11:42b.LUK.011.042 Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti!

11:43b.LUK.011.043 Vargas jums, fariziejai! Jūs mėgstate pirmuosius krėslus sinagogose ir sveikinimus aikštėse.

11:44b.LUK.011.044 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja”.

11:45b.LUK.011.045 Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: “Mokytojau, taip kalbėdamas, Tu ir mus įžeidi”.

11:46b.LUK.011.046 Jis atsakė: “Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate.

11:47b.LUK.011.047 Vargas jums! Jūs statote pranašams antkapius, o jūsų tėvai juos žudė!

11:48b.LUK.011.048 Taigi jūs liudijate, kad pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote jiems antkapius.

11:49b.LUK.011.049 Todėl ir Dievo išmintis pasakė: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus nužudys, kitus persekios,

11:50b.LUK.011.050 kad iš šitos kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo,

11:51b.LUK.011.051 pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventyklos!’ Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos.

11:52b.LUK.011.052 Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir einantiems trukdėte”.

11:53b.LUK.011.053 Kai Jis jiems tai kalbėjo, Rašto žinovai bei fariziejai pradėjo smarkiai Jį pulti ir visaip kamantinėti,

11:54b.LUK.011.054 tikėdamiesi ką nors pagauti iš Jo lūpų, kad galėtų Jį apkaltinti.

12

12:1b.LUK.012.001 Tuo tarpu, kai susirinko nesuskaičiuojama minia, kad net vieni kitus trypė, Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia savo mokiniams: “Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės!

12:2b.LUK.012.002 Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma.

12:3b.LUK.012.003 Todėl ką kalbėjote tamsoje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.

12:4b.LUK.012.004 Sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau nieko padaryti.

12:5b.LUK.012.005 Aš parodysiu jums, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs, turi galią įmesti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!

12:6b.LUK.012.006 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas.

12:7b.LUK.012.007 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

12:8b.LUK.012.008 Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje.

12:9b.LUK.012.009 O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje.

12:10b.LUK.012.010 Kas tars žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiaus Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista.

12:11b.LUK.012.011 Kai jie ves jus į sinagogas, pas valdininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ar ką atsakysite ir ką kalbėsite,

12:12b.LUK.012.012 nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą pamokys jus, ką kalbėti”.

12:13b.LUK.012.013 Vienas iš minios Jam tarė: “Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą”.

12:14b.LUK.012.014 Jis atsakė: “Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?”

12:15b.LUK.012.015 Jis pasakė jiems: “Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos”.

12:16b.LUK.012.016 Jis pasakė jiems palyginimą: “Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių.

12:17b.LUK.012.017 Jis ėmė sau vienas svarstyti: ‘Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus’.

12:18b.LUK.012.018 Pagaliau jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.

12:19b.LUK.012.019 Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’

12:20b.LUK.012.020 O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

12:21b.LUK.012.021 Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą”.

12:22b.LUK.012.022 Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: “Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite.

12:23b.LUK.012.023 Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį.

12:24b.LUK.012.024 Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius!

12:25b.LUK.012.025 Kas gi iš jūsų galėtų savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?

12:26b.LUK.012.026 Jei tad jūs nesugebate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais?

12:27b.LUK.012.027 Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų.

12:28b.LUK.012.028 Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai!

12:29b.LUK.012.029 Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite!

12:30b.LUK.012.030 Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia.

12:31b.LUK.012.031 Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta.

12:32b.LUK.012.032 Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!”

12:33b.LUK.012.033 “Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.

12:34b.LUK.012.034 Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”.

12:35b.LUK.012.035 “Tebūna jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti,

12:36b.LUK.012.036 ir būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.

12:37b.LUK.012.037 Palaiminti tie tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir priėjęs patarnaus jiems.

12:38b.LUK.012.038 Jeigu jis grįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, palaiminti tie tarnai!

12:39b.LUK.012.039 Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, budėtų ir neleistų jam įsilaužti į savo namus.

12:40b.LUK.012.040 Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite”.

12:41b.LUK.012.041 Tada Petras paklausė: “Viešpatie, ar šį palyginimą sakai tik mums, ar visiems?”

12:42b.LUK.012.042 Viešpats atsakė: “Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį?

12:43b.LUK.012.043 Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.

12:44b.LUK.012.044 Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.

12:45b.LUK.012.045 Bet jeigu anas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti,

12:46b.LUK.012.046 tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.

12:47b.LUK.012.047 Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas.

12:48b.LUK.012.048 O kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota”.

12:49b.LUK.012.049 “Aš atėjau uždegti žemėje ugnies ir taip noriu, kad ji jau liepsnotų!

12:50b.LUK.012.050 Bet Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir kaip esu slegiamas, kol tai išsipildys!”

12:51b.LUK.012.051 “Gal manote, kad atėjau atnešti žemėn ramybės? Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantaikos.

12:52b.LUK.012.052 Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris.

12:53b.LUK.012.053 Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą”.

12:54b.LUK.012.054 Jėzus pasakė ir minioms: “Matydami debesį, kylantį vakaruose, tuoj pat sakote: ‘Ateina lietus’, ir taip atsitinka.

12:55b.LUK.012.055 Pučiant pietų vėjui, tvirtinate: ‘Bus karšta’, ir taip būna.

12:56b.LUK.012.056 Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti žemės ir dangaus veidą, tai kodėl gi neatpažįstate šio laiko?

12:57b.LUK.012.057 Kodėl patys nenusprendžiate, kas teisu?

12:58b.LUK.012.058 Kai eini su kaltintoju pas valdininką, pasistenk dar kelyje su juo susitarti, kad jis tavęs nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.

12:59b.LUK.012.059 Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko”.

13

13:1b.LUK.013.001 Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jam apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų aukomis.

13:2b.LUK.013.002 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: “Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?

13:3b.LUK.013.003 Ne, sakau jums! Bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite.

13:4b.LUK.013.004 Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?

13:5b.LUK.013.005 Ne, sakau jums, bet jei neatgailausite, visi taip pat pražūsite”.

13:6b.LUK.013.006 Jis pasakė palyginimą: “Žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jo vaisių, bet nerado.

13:7b.LUK.013.007 Ir tarė sodininkui: ‘Jau treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’

13:8b.LUK.013.008 Anas jam atsakė: ‘Šeimininke, palik dar jį šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu.

13:9b.LUK.013.009 Jei jis duos vaisių, gerai. O jei ne, tai iškirsk jį!’ ”

13:10b.LUK.013.010 Sabato dieną Jėzus mokė vienoje sinagogoje.

13:11b.LUK.013.011 Čia buvo moteris, aštuoniolika metų turinti ligos dvasią. Ji buvo sutraukta ir visiškai negalėjo išsitiesti.

13:12b.LUK.013.012 Jėzus, pamatęs ją, pasišaukė ir tarė: “Moterie, esi išvaduota iš savo ligos!”

13:13b.LUK.013.013 Jis uždėjo ant jos rankas, toji bematant atsitiesė ir ėmė garbinti Dievą.

13:14b.LUK.013.014 Tada sinagogos vyresnysis, supykęs, kad Jėzus išgydė ją sabato dieną, pasakė miniai: “Dirbamos yra šešios dienos. Ateikite jomis ir gydykitės, o ne per sabatą!”

13:15b.LUK.013.015 Viešpats jam atsakė: “Veidmainy! Argi kas iš jūsų neatriša per sabatą nuo ėdžių savo jaučio ar asilo ir nenuveda pagirdyti?

13:16b.LUK.013.016 Argi šios Abraomo dukters, kurią šėtonas laikė surišęs jau aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš pančių sabato dieną?”

13:17b.LUK.013.017 Kai Jis tai kalbėjo, visi Jo priešininkai liko sugėdinti, o minia džiaugėsi visais šlovingais Jo atliktais darbais.

13:18b.LUK.013.018 Jis tarė: “Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo ją palyginsiu?

13:19b.LUK.013.019 Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Ji išaugo į aukštą medelį ir padangių paukščiai susisuko lizdus jo šakose”.

13:20b.LUK.013.020 Jis vėl tarė: “Su kuo palyginsiu Dievo karalystę?

13:21b.LUK.013.021 Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo”.

13:22b.LUK.013.022 Jėzus ėjo mokydamas per miestelius bei kaimus ir keliavo į Jeruzalę.

13:23b.LUK.013.023 Kažkas paklausė Jį: “Viešpatie, ar maža bus išgelbėtųjų?” Jis atsakė jiems:

13:24b.LUK.013.024 “Stenkitės įeiti pro siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.

13:25b.LUK.013.025 Kai namų Šeimininkas atsikels ir užrakins duris, jūs, stovėdami lauke, pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, Viešpatie, atidaryk mums!’ O Jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.

13:26b.LUK.013.026 Tada imsite sakyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme Tavo akivaizdoje, Tu mokei mūsų gatvėse’.

13:27b.LUK.013.027 O Jis tars: ‘Sakau jums, Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’

13:28b.LUK.013.028 Ten bus verksmo ir dantų griežimo, kai pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus Dievo karalystėje, o patys būsite išmesti laukan.

13:29b.LUK.013.029 Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo karalystėje.

13:30b.LUK.013.030 Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai”.

13:31b.LUK.013.031 Tą pačią dieną atėjo keli fariziejai ir pasakė Jėzui: “Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori Tave nužudyti”.

13:32b.LUK.013.032 Jis jiems atsakė: “Eikite ir pasakykite tam lapei: ‘Štai Aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu viską atlikęs.

13:33b.LUK.013.033 Bet šiandien ir rytoj, ir poryt turiu keliauti, nes negali taip būti, kad pranašas žūtų ne Jeruzalėje’ ”.

13:34b.LUK.013.034 “Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!

13:35b.LUK.013.035 Štai jūsų namai paliekami jums tušti. Iš tiesų sakau jums: jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ ”

14

14:1b.LUK.014.001 Kartą sabato dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo Jį.

14:2b.LUK.014.002 Ir štai Jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus.

14:3b.LUK.014.003 Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: “Leistina per sabatą gydyti ar ne?”

14:4b.LUK.014.004 Tie tylėjo. Tada Jis ėmė, išgydė jį ir paleido.

14:5b.LUK.014.005 O jiems pasakė: “Jei kurio iš jūsų asilas ar jautis įkristų į šulinį, argi tučtuojau neištrauktų jo per sabatą?”

14:6b.LUK.014.006 Ir jie nesugebėjo Jam į tai atsakyti.

14:7b.LUK.014.007 Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, Jis pasakė jiems palyginimą:

14:8b.LUK.014.008 “Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave,

14:9b.LUK.014.009 ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą.

14:10b.LUK.014.010 Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau!’ Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje.

14:11b.LUK.014.011 Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

14:12b.LUK.014.012 Pakvietusiam Jį vaišių Jėzus irgi pasakė: “Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepakviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.

14:13b.LUK.014.013 Rengdamas vaišes, geriau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,

14:14b.LUK.014.014 tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti. Tuomet tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime”.

14:15b.LUK.014.015 Tai išgirdęs, vienas iš sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam: “Palaimintas, kas valgys duoną Dievo karalystėje!”

14:16b.LUK.014.016 Tada Jėzus jam pasakė: “Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių.

14:17b.LUK.014.017 Atėjus puotos metui, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’.

14:18b.LUK.014.018 Tada jie visi kaip vienas pradėjo atsiprašinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’.

14:19b.LUK.014.019 Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti’.

14:20b.LUK.014.020 Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti’.

14:21b.LUK.014.021 Tarnas sugrįžęs viską papasakojo šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves ir skersgatvius ir vesk čia vargšus, paliegėlius, luošus ir aklus’.

14:22b.LUK.014.022 Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip liepei,­padaryta, bet dar yra vietos’.

14:23b.LUK.014.023 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir priversk ateiti, kad mano namai būtų pilni.

14:24b.LUK.014.024 Sakau jums,­nė vienas iš anų pakviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’ ”.

14:25b.LUK.014.025 Kartu su Juo ėjo didelės minios. Atsigręžęs Jis tarė žmonėms:

14:26b.LUK.014.026 “Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,­negali būti mano mokinys.

14:27b.LUK.014.027 Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.

14:28b.LUK.014.028 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad žinotų, ar turės iš ko užbaigti?

14:29b.LUK.014.029 Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo,

14:30b.LUK.014.030 sakydami: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.

14:31b.LUK.014.031 Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?!

14:32b.LUK.014.032 Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.

14:33b.LUK.014.033 Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys”.

14:34b.LUK.014.034 “Druska­geras daiktas. Bet jeigu druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?

14:35b.LUK.014.035 Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui; ją išmeta laukan. Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

15

15:1b.LUK.015.001 Prie Jėzaus artindavosi visi muitininkai ir nusidėjėliai Jo pasiklausyti.

15:2b.LUK.015.002 Fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo, sakydami: “Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo”.

15:3b.LUK.015.003 Tada Jis pasakė jiems palyginimą:

15:4b.LUK.015.004 “Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda?

15:5b.LUK.015.005 Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių

15:6b.LUK.015.006 ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi, radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!’

15:7b.LUK.015.007 Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.

15:8b.LUK.015.008 Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kol suranda?

15:9b.LUK.015.009 Radusi susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’.

15:10b.LUK.015.010 Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio”.

15:11b.LUK.015.011 Jis kalbėjo toliau: “Vienas žmogus turėjo du sūnus.

15:12b.LUK.015.012 Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą.

15:13b.LUK.015.013 Praėjus kelioms dienoms, jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, iššvaistė savo turtą.

15:14b.LUK.015.014 Kai viską išleido, toje šalyje kilo didelis badas, ir jis pradėjo stokoti.

15:15b.LUK.015.015 Tada apsistojo pas vieną tos šalies gyventoją. Tas jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti.

15:16b.LUK.015.016 Jis geidė prikimšti pilvą bent ankštimis, kurias ėdė kiaulės, bet ir tų niekas jam neduodavo.

15:17b.LUK.015.017 Tada susiprotėjęs jis tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!

15:18b.LUK.015.018 Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau.

15:19b.LUK.015.019 Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’

15:20b.LUK.015.020 Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Jam dar toli esant, tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo.

15:21b.LUK.015.021 O sūnus jam tarė: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau, nebesu vertas vadintis tavo sūnumi’.

15:22b.LUK.015.022 Bet tėvas įsakė savo tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas!

15:23b.LUK.015.023 Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir linksminsimės!

15:24b.LUK.015.024 Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.

15:25b.LUK.015.025 O vyresnysis jo sūnus buvo laukuose. Kai grįždamas prisiartino prie namų, išgirdo muziką ir šokius.

15:26b.LUK.015.026 Pasišaukęs vieną iš tarnų, jis paklausė, kas čia dedasi.

15:27b.LUK.015.027 Tas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas papjovė nupenėtą veršį, nes sulaukė jo sveiko’.

15:28b.LUK.015.028 Tada šis supyko ir nenorėjo eiti vidun. Tėvas išėjęs ėmė jį kviesti.

15:29b.LUK.015.029 O jis atsakė tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nedavei nė ožiuko pasilinksminti su draugais.

15:30b.LUK.015.030 Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavo turtą su kekšėmis, tu tuojau papjovei jam nupenėtą veršį’.

15:31b.LUK.015.031 Tėvas atsakė: ‘Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo.

15:32b.LUK.015.032 Bet reikėjo džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado!’ ”

16

16:1b.LUK.016.001 Jėzus kalbėjo ir savo mokiniams: “Buvo vienas turtingas žmogus ir turėjo ūkvedį. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą.

16:2b.LUK.016.002 Tuomet, pasišaukęs jį, šeimininkas pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo ūkvedžiavimo apyskaitą, nes daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu’.

16:3b.LUK.016.003 O ūkvedys tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs ūkvedžiavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti­gėda.

16:4b.LUK.016.004 Žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.

16:5b.LUK.016.005 Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek esi skolingas mano šeimininkui?’

16:6b.LUK.016.006 Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’.

16:7b.LUK.016.007 Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.

16:8b.LUK.016.008 Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai”.

16:9b.LUK.016.009 “Ir Aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus.

16:10b.LUK.016.010 Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame.

16:11b.LUK.016.011 Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus?

16:12b.LUK.016.012 Ir jeigu nebuvote ištikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?

16:13b.LUK.016.013 Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”.

16:14b.LUK.016.014 Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.

16:15b.LUK.016.015 O Jis jiems pasakė: “Jūs žmonių akyse dedatės teisūs, bet Dievas mato jūsų širdis. Nes tai, kas žmonėse aukštinama, Dievo akyse bjauru”.

16:16b.LUK.016.016 “Įstatymas ir pranašai­iki Jono; nuo tada skelbiama Dievo karalystė, ir kiekvienas į ją veržiasi.

16:17b.LUK.016.017 Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatymo iškris bent vienas brūkšnelis.

16:18b.LUK.016.018 Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitą­svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat svetimauja”.

16:19b.LUK.016.019 “Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi.

16:20b.LUK.016.020 O prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius.

16:21b.LUK.016.021 Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę laižydavo jo votis.

16:22b.LUK.016.022 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.

16:23b.LUK.016.023 Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių.

16:24b.LUK.016.024 Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’.

16:25b.LUK.016.025 Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.

16:26b.LUK.016.026 Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.

16:27b.LUK.016.027 Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus,

16:28b.LUK.016.028 nes aš turiu penkis brolius. Teįspėja juos, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą’.

16:29b.LUK.016.029 Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!’

16:30b.LUK.016.030 O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų!’

16:31b.LUK.016.031 Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’ ”.

17

17:1b.LUK.017.001 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: “Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina.

17:2b.LUK.017.002 Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.

17:3b.LUK.017.003 Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.

17:4b.LUK.017.004 Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’,­atleisk jam”.

17:5b.LUK.017.005 Apaštalai tarė Viešpačiui: “Sustiprink mūsų tikėjimą”.

17:6b.LUK.017.006 O Viešpats atsakė: “Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’,­ir jis paklausytų jūsų”.

17:7b.LUK.017.007 “Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?

17:8b.LUK.017.008 Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?

17:9b.LUK.017.009 Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.

17:10b.LUK.017.010 Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ ”.

17:11b.LUK.017.011 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

17:12b.LUK.017.012 Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu

17:13b.LUK.017.013 ir garsiai šaukė: “Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!”

17:14b.LUK.017.014 Pamatęs juos, Jis tarė: “Eikite, pasirodykite kunigams!” Ir beeidami jie pasveiko.

17:15b.LUK.017.015 Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.

17:16b.LUK.017.016 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

17:17b.LUK.017.017 Jėzus paklausė: “Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?

17:18b.LUK.017.018 Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?”

17:19b.LUK.017.019 Ir tarė jam: “Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave”.

17:20b.LUK.017.020 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: “Dievo karalystė neateina regimai.

17:21b.LUK.017.021 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų”.

17:22b.LUK.017.022 Ir Jis tarė mokiniams: “Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

17:23b.LUK.017.023 Jums sakys: ‘Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!’­Nesekite jais ir neikite paskui juos.

17:24b.LUK.017.024 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

17:25b.LUK.017.025 Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.

17:26b.LUK.017.026 Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

17:27b.LUK.017.027 Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

17:28b.LUK.017.028 Taip pat buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

17:29b.LUK.017.029 O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino.

17:30b.LUK.017.030 Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.

17:31b.LUK.017.031 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

17:32b.LUK.017.032 Prisiminkite Loto žmoną!

17:33b.LUK.017.033 Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.

17:34b.LUK.017.034 Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

17:35b.LUK.017.035 Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.

17:36b.LUK.017.036 Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas”.

17:37b.LUK.017.037 Tada jie atsiliepė: “O kurgi, Viešpatie?” Jis atsakė: “Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai”.

18

18:1b.LUK.018.001 Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,

18:2b.LUK.018.002 tardamas: “Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.

18:3b.LUK.018.003 Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’

18:4b.LUK.018.004 Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,

18:5b.LUK.018.005 vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’ ”.

18:6b.LUK.018.006 Ir Viešpats tarė: “Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.

18:7b.LUK.018.007 Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?

18:8b.LUK.018.008 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?”

18:9b.LUK.018.009 Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

18:10b.LUK.018.010 “Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas­fariziejus, o kitas­muitininkas.

18:11b.LUK.018.011 Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės­plėšikai, sukčiai, svetimautojai­arba kaip šis va muitininkas.

18:12b.LUK.018.012 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.

18:13b.LUK.018.013 O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’

18:14b.LUK.018.014 Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

18:15b.LUK.018.015 Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.

18:16b.LUK.018.016 Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.

18:17b.LUK.018.017 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!”

18:18b.LUK.018.018 Vienas valdininkas Jį paklausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”

18:19b.LUK.018.019 Jėzus jam atsakė: “Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.

18:20b.LUK.018.020 Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.

18:21b.LUK.018.021 Tas atsakė: “Viso šito laikausi nuo savo jaunystės”.

18:22b.LUK.018.022 Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: “Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!”

18:23b.LUK.018.023 Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.

18:24b.LUK.018.024 Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: “Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!

18:25b.LUK.018.025 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!”

18:26b.LUK.018.026 Girdėjusieji tai paklausė: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”

18:27b.LUK.018.027 Jis atsakė: “Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui”.

18:28b.LUK.018.028 Tada Petras tarė: “Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave”.

18:29b.LUK.018.029 Jėzus atsakė jiems: “Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės

18:30b.LUK.018.030 ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje­amžinojo gyvenimo”.

18:31b.LUK.018.031 Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: “Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.

18:32b.LUK.018.032 Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.

18:33b.LUK.018.033 Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels”.

18:34b.LUK.018.034 Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.

18:35b.LUK.018.035 Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.

18:36b.LUK.018.036 Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.

18:37b.LUK.018.037 Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.

18:38b.LUK.018.038 Tada jis ėmė šaukti: “Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

18:39b.LUK.018.039 Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

18:40b.LUK.018.040 Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:

18:41b.LUK.018.041 “Ko nori, kad tau padaryčiau?”

18:42b.LUK.018.042 Šis atsakė: “Viešpatie, kad praregėčiau!” Jėzus tarė: “Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave”.

18:43b.LUK.018.043 Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.

19

19:1b.LUK.019.001 Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.

19:2b.LUK.019.002 Ir štai žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis,

19:3b.LUK.019.003 troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio.

19:4b.LUK.019.004 Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti.

19:5b.LUK.019.005 Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: “Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose”.

19:6b.LUK.019.006 Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.

19:7b.LUK.019.007 Tai matydami, visi murmėjo: “Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!”

19:8b.LUK.019.008 O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: “Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai”.

19:9b.LUK.019.009 Jėzus tarė: “Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus.

19:10b.LUK.019.010 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę”.

19:11b.LUK.019.011 Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė.

19:12b.LUK.019.012 Tad Jis kalbėjo: “Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų.

19:13b.LUK.019.013 Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.

19:14b.LUK.019.014 Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.

19:15b.LUK.019.015 Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.

19:16b.LUK.019.016 Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų’.

19:17b.LUK.019.017 Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų’.

19:18b.LUK.019.018 Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina pelnė penkias minas’.

19:19b.LUK.019.019 Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.

19:20b.LUK.019.020 Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.

19:21b.LUK.019.021 Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai’.

19:22b.LUK.019.022 Jis atsiliepė: ‘Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.

19:23b.LUK.019.023 Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’

19:24b.LUK.019.024 Šalia stovėjusiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.

19:25b.LUK.019.025 Tie atsakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’

19:26b.LUK.019.026 Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi.

19:27b.LUK.019.027 O tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!’ ”

19:28b.LUK.019.028 Tai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę.

19:29b.LUK.019.029 Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius,

19:30b.LUK.019.030 sakydamas jiems: “Eikite į priešais esantį kaimą ir įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.

19:31b.LUK.019.031 O jeigu kas klaustų: ‘Kodėl jį atrišate?’, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’ ”.

19:32b.LUK.019.032 Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo pasakyta.

19:33b.LUK.019.033 Atrišant asilaitį, savininkai klausė: “Kodėl atrišate asilaitį?”

19:34b.LUK.019.034 Tie atsakė: “Jo reikia Viešpačiui”.

19:35b.LUK.019.035 Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.

19:36b.LUK.019.036 Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius.

19:37b.LUK.019.037 Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.

19:38b.LUK.019.038 Jie šaukė: “ ‘Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!’ Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!”

19:39b.LUK.019.039 Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: “Mokytojau, sudrausk savo mokinius!”

19:40b.LUK.019.040 Jis jiems atsakė: “Sakau jums, jei šie tylės­akmenys šauks!”

19:41b.LUK.019.041 Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė:

19:42b.LUK.019.042 “O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.

19:43b.LUK.019.043 Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;

19:44b.LUK.019.044 jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto”.

19:45b.LUK.019.045 Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius.

19:46b.LUK.019.046 Jis sakė jiems: “Parašyta: ‘Mano namai yra maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ ”.

19:47b.LUK.019.047 Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,

19:48b.LUK.019.048 tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jį klausėsi.

20

20:1b.LUK.020.001 Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais

20:2b.LUK.020.002 ir klausė Jį: “Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?”

20:3b.LUK.020.003 Jis jiems tarė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:

20:4b.LUK.020.004 ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?”

20:5b.LUK.020.005 Jie svarstė tarpusavyje: “Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

20:6b.LUK.020.006 O jei sakysime­iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas”.

20:7b.LUK.020.007 Ir jie atsakė, kad nežino iš kur.

20:8b.LUK.020.008 Tada Jėzus jiems tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.

20:9b.LUK.020.009 Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: “Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.

20:10b.LUK.020.010 Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.

20:11b.LUK.020.011 Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis.

20:12b.LUK.020.012 Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.

20:13b.LUK.020.013 Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’

20:14b.LUK.020.014 Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.

20:15b.LUK.020.015 Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?

20:16b.LUK.020.016 Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems”. Tai girdėjusieji tarė: “Tenebūna šitaip!”

20:17b.LUK.020.017 Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: “O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’

20:18b.LUK.020.018 Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins”.

20:19b.LUK.020.019 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.

20:20b.LUK.020.020 Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.

20:21b.LUK.020.021 Taigi jie klausė Jį: “Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.

20:22b.LUK.020.022 Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?”

20:23b.LUK.020.023 Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: “Kodėl spendžiate man pinkles?

20:24b.LUK.020.024 Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?” Jie atsakė: “Ciesoriaus”.

20:25b.LUK.020.025 Tada Jis jiems tarė: “Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”.

20:26b.LUK.020.026 Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.

20:27b.LUK.020.027 Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:

20:28b.LUK.020.028 “Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.

20:29b.LUK.020.029 Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.

20:30b.LUK.020.030 Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis.

20:31b.LUK.020.031 Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų.

20:32b.LUK.020.032 Po jų visų numirė ir ta moteris.

20:33b.LUK.020.033 Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!”

20:34b.LUK.020.034 Jėzus jiems atsakė: “Šio pasaulio vaikai veda ir teka,

20:35b.LUK.020.035 o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.

20:36b.LUK.020.036 Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

20:37b.LUK.020.037 O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.

20:38b.LUK.020.038 Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena”.

20:39b.LUK.020.039 Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: “Mokytojau, Tu gerai pasakei!”

20:40b.LUK.020.040 Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.

20:41b.LUK.020.041 Jis paklausė jų: “Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?

20:42b.LUK.020.042 Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

20:43b.LUK.020.043 kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

20:44b.LUK.020.044 Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?”

20:45b.LUK.020.045 Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:

20:46b.LUK.020.046 “Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.

20:47b.LUK.020.047 Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą”.

21

21:1b.LUK.021.001 Pažvelgęs Jis pamatė turtinguosius, dedančius savo dovanas į iždinę.

21:2b.LUK.021.002 Jis pamatė ir vieną beturtę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius.

21:3b.LUK.021.003 Ir Jis tarė: “Iš tiesų sakau jums, ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus.

21:4b.LUK.021.004 Nes anie visi iš savo pertekliaus aukojo dovanų Dievui, o ji iš savo nepritekliaus įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui”.

21:5b.LUK.021.005 Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo:

21:6b.LUK.021.006 “Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta”.

21:7b.LUK.021.007 Jie paklausė: “Mokytojau, kada tai įvyks? Ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?”

21:8b.LUK.021.008 Jis pasakė: “Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis mano vardu, ir sakys: ‘Tai Aš!’ ir: ‘Atėjo metas!’ Neikite paskui juos!

21:9b.LUK.021.009 O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite, nes visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas”.

21:10b.LUK.021.010 Ir dar jiems sakė: “Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.

21:11b.LUK.021.011 Įvairiose vietose bus didelių žemės drebėjimų, badmečių, marų, bus baisių įvykių ir didelių ženklų iš dangaus.

21:12b.LUK.021.012 Bet prieš tai jie pakels prieš jus rankas ir dėl mano vardo jus persekios, tempdami į sinagogas ir kalėjimus, ves pas karalius ir valdytojus.

21:13b.LUK.021.013 Tai bus jums proga liudyti.

21:14b.LUK.021.014 Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės,

21:15b.LUK.021.015 nes Aš jums duosiu tokios iškalbos ir išminties, kad nė vienas jūsų priešininkas negalės nei atsispirti, nei prieštarauti.

21:16b.LUK.021.016 Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos iš jūsų jie žudys.

21:17b.LUK.021.017 Būsite visų nekenčiami dėl mano vardo.

21:18b.LUK.021.018 Tačiau nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris.

21:19b.LUK.021.019 Savo ištverme išlaikykite savo sielas”.

21:20b.LUK.021.020 “Kai pamatysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos sunaikinimas.

21:21b.LUK.021.021 Tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste­teišeina iš jo, kas apylinkėse­tenegrįžta.

21:22b.LUK.021.022 Nes tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų visa, kas parašyta.

21:23b.LUK.021.023 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Nes baisi nelaimė ir rūstybė ištiks šitą tautą.

21:24b.LUK.021.024 Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į visas tautas, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai”.

21:25b.LUK.021.025 “Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje blaškysis sielvarto slegiamos tautos, jūrai baisiai šniokščiant ir šėlstant.

21:26b.LUK.021.026 Žmonės sustings iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sudrebintos.

21:27b.LUK.021.027 Tada jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su jėga ir didžia šlove.

21:28b.LUK.021.028 Kai tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes artėja jūsų atpirkimas”.

21:29b.LUK.021.029 Ir Jis jiems pasakė palyginimą: “Stebėkite figmedį bei visus kitus medžius.

21:30b.LUK.021.030 Kai jie ima sprogti, jūs patys matote ir žinote, kad vasara jau arti.

21:31b.LUK.021.031 Taip pat pamatę visa tai vykstant, žinokite, kad arti yra Dievo karalystė.

21:32b.LUK.021.032 Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks.

21:33b.LUK.021.033 Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

21:34b.LUK.021.034 Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.

21:35b.LUK.021.035 It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.

21:36b.LUK.021.036 Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų”.

21:37b.LUK.021.037 Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje, o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne.

21:38b.LUK.021.038 Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi Jo pasiklausyti šventykloje.

22

22:1b.LUK.022.001 Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.

22:2b.LUK.022.002 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių.

22:3b.LUK.022.003 O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos.

22:4b.LUK.022.004 Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti.

22:5b.LUK.022.005 Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.

22:6b.LUK.022.006 Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant.

22:7b.LUK.022.007 Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.

22:8b.LUK.022.008 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: “Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą”.

22:9b.LUK.022.009 Jie paklausė: “Kur nori, kad paruoštume?”

22:10b.LUK.022.010 Jis atsakė: “Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis,

22:11b.LUK.022.011 ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’

22:12b.LUK.022.012 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite”.

22:13b.LUK.022.013 Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

22:14b.LUK.022.014 Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo.

22:15b.LUK.022.015 Ir Jis tarė jiems: “Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas.

22:16b.LUK.022.016 Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje”.

22:17b.LUK.022.017 Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: “Imkite ir dalykitės.

22:18b.LUK.022.018 Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė”.

22:19b.LUK.022.019 Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: “Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui”.

22:20b.LUK.022.020 Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: “Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.

22:21b.LUK.022.021 Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.

22:22b.LUK.022.022 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!”

22:23b.LUK.022.023 Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys.

22:24b.LUK.022.024 Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu.

22:25b.LUK.022.025 Bet Jėzus jiems pasakė: “Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais.

22:26b.LUK.022.026 Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas.

22:27b.LUK.022.027 Katras yra didesnis­kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

22:28b.LUK.022.028 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,

22:29b.LUK.022.029 todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas,

22:30b.LUK.022.030 kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių”.

22:31b.LUK.022.031 Ir Viešpats tarė: “Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius.

22:32b.LUK.022.032 Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!”

22:33b.LUK.022.033 Petras atsiliepė: “Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!”

22:34b.LUK.022.034 Bet Jėzus atsakė: “Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti”.

22:35b.LUK.022.035 Jis paklausė juos: “Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?” Jie atsakė: “Nieko”.

22:36b.LUK.022.036 Tada Jis jiems tarė: “Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.

22:37b.LUK.022.037 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą”.

22:38b.LUK.022.038 Jie tarė: “Viešpatie, štai čia du kalavijai!” Jis atsakė: “Gana!”

22:39b.LUK.022.039 Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai.

22:40b.LUK.022.040 Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: “Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!”

22:41b.LUK.022.041 Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:

22:42b.LUK.022.042 “Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!”

22:43b.LUK.022.043 Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.

22:44b.LUK.022.044 Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.

22:45b.LUK.022.045 Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius.

22:46b.LUK.022.046 Jis tarė jiems: “Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!”

22:47b.LUK.022.047 Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje­vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti.

22:48b.LUK.022.048 Jėzus jam tarė: “Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?”

22:49b.LUK.022.049 Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: “Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?”

22:50b.LUK.022.050 Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį.

22:51b.LUK.022.051 Bet Jėzus sudraudė: “Liaukitės! Užteks!” Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį.

22:52b.LUK.022.052 Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: “Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.

22:53b.LUK.022.053 Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia”.

22:54b.LUK.022.054 Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.

22:55b.LUK.022.055 Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.

22:56b.LUK.022.056 Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: “Ir šitas buvo kartu su Juo”.

22:57b.LUK.022.057 Bet jis išsigynė, sakydamas: “Moterie, nepažįstu Jo!”

22:58b.LUK.022.058 Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: “Ir tu esi iš jų”. Petras atsakė: “Ne, žmogau, nesu!”

22:59b.LUK.022.059 Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: “Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!”

22:60b.LUK.022.060 Petras atsakė: “Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai”. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.

22:61b.LUK.022.061 Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”.

22:62b.LUK.022.062 Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.

22:63b.LUK.022.063 Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.

22:64b.LUK.022.064 Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: “Pranašauk, kas Tave užgavo!”

22:65b.LUK.022.065 Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.

22:66b.LUK.022.066 Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:

22:67b.LUK.022.067 “Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!” Jėzus atsiliepė: “Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,

22:68b.LUK.022.068 o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.

22:69b.LUK.022.069 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje”.

22:70b.LUK.022.070 Tuomet jie visi klausė: “Tai Tu esi Dievo Sūnus?” Jis atsakė: “Taip yra kaip sakote: Aš Esu!”

22:71b.LUK.022.071 Tada jie tarė: “Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!”

23

23:1b.LUK.023.001 Visas jų būrys pakilo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą.

23:2b.LUK.023.002 Ten jie ėmė Jį kaltinti, sakydami: “Mes nustatėme, kad šitas kiršina tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius, tvirtindamas esąs Kristus ir karalius”.

23:3b.LUK.023.003 Pilotas Jį paklausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”.

23:4b.LUK.023.004 Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: “Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės”.

23:5b.LUK.023.005 Bet jie visi atkakliai tvirtino: “Jis kursto tautą, mokydamas visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia”.

23:6b.LUK.023.006 Pilotas, išgirdęs minint Galilėją, paklausė, ar tas žmogus galilėjietis.

23:7b.LUK.023.007 Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė Jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

23:8b.LUK.023.008 Erodas, išvydęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau anksčiau troško Jį pamatyti, nes buvo daug apie Jį girdėjęs, ir tikėjosi išvysiąs Jį darant kokį nors stebuklą.

23:9b.LUK.023.009 Jis pateikė Jėzui daug klausimų, bet Jis jam neatsakinėjo.

23:10b.LUK.023.010 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto žinovai apstoję be paliovos Jį kaltino.

23:11b.LUK.023.011 Tada Erodas su savo kariais Jėzų paniekino ir išjuokė. Po to aprengė Jį šviesiu drabužiu ir pasiuntė atgal Pilotui.

23:12b.LUK.023.012 Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

23:13b.LUK.023.013 Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, vyresniuosius ir minią,

23:14b.LUK.023.014 pasakė jiems: “Jūs atvedėte man šitą žmogų, kaltindami Jį tautos kurstymu. Bet aš, Jį apklausęs jūsų akivaizdoje, neradau nė vienos Jam primetamos kaltės;

23:15b.LUK.023.015 taip pat ir Erodas, nes aš buvau nusiuntęs jus pas jį. Taigi Jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės.

23:16b.LUK.023.016 Aš tad Jį nuplakdinsiu ir paleisiu”.

23:17b.LUK.023.017 Mat per šventę Pilotas turėjo paleisti jiems vieną kalinį.

23:18b.LUK.023.018 Tada jie visi kartu ėmė šaukti: “Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!”

23:19b.LUK.023.019 Barabas buvo pasodintas į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę.

23:20b.LUK.023.020 Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas vėl kreipėsi į juos,

23:21b.LUK.023.021 bet jie nesiliovė šaukę: “Nukryžiuok Jį! Nukryžiuok!”

23:22b.LUK.023.022 Jis trečią kartą prabilo į juos: “Ką bloga Jis padarė? Aš Jame nerandu nieko, už ką vertėtų bausti mirtimi. Taigi nuplakdinsiu Jį ir paleisiu”.

23:23b.LUK.023.023 Tačiau jie, garsiai šaukdami, nesiliovė reikalauti, kad Jis būtų nukryžiuotas, ir jų bei aukštųjų kunigų šauksmas paėmė viršų.

23:24b.LUK.023.024 Tuomet Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą.

23:25b.LUK.023.025 Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

23:26b.LUK.023.026 Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.

23:27b.LUK.023.027 Jį lydėjo didelė minia ir daug moterų, kurios raudojo ir aimanavo dėl Jo.

23:28b.LUK.023.028 Atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: “Jeruzalės dukros! Verkite ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo vaikų!

23:29b.LUK.023.029 Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos nevaisingosios! Palaimintos įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!’

23:30b.LUK.023.030 Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’

23:31b.LUK.023.031 Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sauso?”

23:32b.LUK.023.032 Kartu su Juo buvo vedami žudyti du nusikaltėliai.

23:33b.LUK.023.033 Atėję į vietą, kuri vadinasi “Kaukolė”, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius­vieną iš dešinės, antrą iš kairės.

23:34b.LUK.023.034 Jėzus tarė: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro”. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.

23:35b.LUK.023.035 Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: “Kitus išgelbėdavo­tegul pats išsigelbsti, jei Jis­ Kristus, Dievo išrinktasis!”

23:36b.LUK.023.036 Iš Jo tyčiojosi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam rūgštaus vyno

23:37b.LUK.023.037 ir sakydami: “Jei Tu žydų karalius­išgelbėk save!”

23:38b.LUK.023.038 Viršum Jo buvo užrašas graikų, lotynų ir hebrajų kalbomis: “Šitas yra žydų karalius”.

23:39b.LUK.023.039 Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: “Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!”

23:40b.LUK.023.040 Antrasis sudraudė jį: “Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas!

23:41b.LUK.023.041 Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė”.

23:42b.LUK.023.042 Ir jis tarė Jėzui: “Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę”.

23:43b.LUK.023.043 Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje”.

23:44b.LUK.023.044 Buvo apie šeštą valandą, kai visoje šalyje pasidarė tamsu, ir taip buvo iki devintos valandos.

23:45b.LUK.023.045 Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau.

23:46b.LUK.023.046 Jėzus garsiu balsu sušuko: “Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’ ”. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią.

23:47b.LUK.023.047 Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: “Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!”

23:48b.LUK.023.048 Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.

23:49b.LUK.023.049 Visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos, stovėjo atokiau ir viską matė.

23:50b.LUK.023.050 Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus,

23:51b.LUK.023.051 kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės.

23:52b.LUK.023.052 Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.

23:53b.LUK.023.053 Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.

23:54b.LUK.023.054 Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui.

23:55b.LUK.023.055 Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas.

23:56b.LUK.023.056 Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.

24

24:1b.LUK.024.001 Pirmąją savaitės dieną, vos brėkštant, jos atėjo prie kapo, nešdamos paruoštus tepalus.

24:2b.LUK.024.002 Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,

24:3b.LUK.024.003 o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.

24:4b.LUK.024.004 Moterys apstulbo ir nežinojo, ką daryti. Ir štai prie jų atsirado du vyrai spindinčiais drabužiais.

24:5b.LUK.024.005 Jos išsigando ir nuleido akis, o tie vyrai tarė: “Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

24:6b.LUK.024.006 Nėra Jo čia, Jis prisikėlė! Atsiminkite, ką Jis jums sakė, būdamas dar Galilėjoje:

24:7b.LUK.024.007 ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’ ”

24:8b.LUK.024.008 Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius

24:9b.LUK.024.009 ir, sugrįžusios nuo kapo, viską pranešė vienuolikai ir visiems kitiems.

24:10b.LUK.024.010 Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su jomis, kurios papasakojo tai apaštalams.

24:11b.LUK.024.011 Jų žodžiai jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis nepatikėjo.

24:12b.LUK.024.012 Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal, labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko.

24:13b.LUK.024.013 Ir štai du iš jų tą pačią dieną keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.

24:14b.LUK.024.014 Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius.

24:15b.LUK.024.015 Jiems taip besikalbant ir besvarstant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.

24:16b.LUK.024.016 Jų akys buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.

24:17b.LUK.024.017 O Jis paklausė jų: “Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?”

24:18b.LUK.024.018 Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam: “Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis dienomis atsitiko?”

24:19b.LUK.024.019 Jėzus paklausė: “O kas gi?” Jie tarė Jam: “Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse.

24:20b.LUK.024.020 Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė mirti ir nukryžiavo.

24:21b.LUK.024.021 O mes vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko.

24:22b.LUK.024.022 Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus labai nustebino. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo

24:23b.LUK.024.023 ir nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios angelus, kurie sakę Jį esant gyvą.

24:24b.LUK.024.024 Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję prie kapo ir rado viską, kaip moterys sakė, bet Jo paties nematė”.

24:25b.LUK.024.025 Tada Jis jiems tarė: “O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai!

24:26b.LUK.024.026 Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?”

24:27b.LUK.024.027 Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta.

24:28b.LUK.024.028 Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi einąs toliau.

24:29b.LUK.024.029 Bet jie sulaikė Jį, sakydami: “Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi”. Jis užsuko ir pasiliko su jais.

24:30b.LUK.024.030 Atsisėdęs su jais prie stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems.

24:31b.LUK.024.031 Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko jiems iš akių.

24:32b.LUK.024.032 O jie kalbėjo: “Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?”

24:33b.LUK.024.033 Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten jie rado susirinkusius vienuolika ir kitus su jais,

24:34b.LUK.024.034 kurie tvirtino: “Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui!”

24:35b.LUK.024.035 O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai Jis laužė duoną.

24:36b.LUK.024.036 Jiems apie tai bekalbant, Jis pats atsirado tarp jų ir tarė: “Ramybė jums!”

24:37b.LUK.024.037 Sutrikę ir išsigandę, jie tarėsi matą dvasią.

24:38b.LUK.024.038 O Jis paklausė: “Ko taip sutrikote? Kodėl jūsų širdyse kyla abejonės?

24:39b.LUK.024.039 Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai Aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint”.

24:40b.LUK.024.040 Tai taręs, Jis parodė jiems rankas ir kojas.

24:41b.LUK.024.041 Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: “Ar turite čia ko nors valgyti?”

24:42b.LUK.024.042 Jie padavė Jam gabalą keptos žuvies ir korį medaus.

24:43b.LUK.024.043 Jis paėmė ir valgė jų akyse.

24:44b.LUK.024.044 Paskui Jėzus jiems tarė: “Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse”.

24:45b.LUK.024.045 Tada Jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,

24:46b.LUK.024.046 ir pasakė: “Parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių

24:47b.LUK.024.047 ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas.

24:48b.LUK.024.048 Jūs esate šių dalykų liudytojai.

24:49b.LUK.024.049 Ir štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. Jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių”.

24:50b.LUK.024.050 Jėzus nusivedė juos iki Betanijos ir, iškėlęs rankas, palaimino juos.

24:51b.LUK.024.051 Laimindamas Jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.

24:52b.LUK.024.052 Jie pagarbino Jį ir, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę.

24:53b.LUK.024.053 Jie nuolat buvo šventykloje ir šlovino bei laimino Dievą. Amen.