Psalms (Lithuanian)

1

1:1b.PSA.001.001 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,

1:2b.PSA.001.002 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.

1:3b.PSA.001.003 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.

1:4b.PSA.001.004 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.

1:5b.PSA.001.005 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.

1:6b.PSA.001.006 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.

2

2:1b.PSA.002.001 Kodėl pagonys siaučia ir tautos tuščias užmačias rezga?

2:2b.PSA.002.002 Sukyla žemės karaliai, valdovai sąmokslus rengia prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį.

2:3b.PSA.002.003 Jie sako: “Sutraukykime jų pančius, nusimeskime jų virves”.

2:4b.PSA.002.004 Tas, kuris danguje sėdi, juoksis, Viešpats tyčiosis iš jų.

2:5b.PSA.002.005 Tada Jis rūsčiai prabils ir išgąsdins juos savo įniršiu:

2:6b.PSA.002.006 “Aš pastačiau savo karalių Sione, savo šventajame kalne”.

2:7b.PSA.002.007 Aš paskelbsiu nutarimą, kurį Viešpats man pasakė: “Tu­mano Sūnus, šiandien Tave pagimdžiau.

2:8b.PSA.002.008 Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,

2:9b.PSA.002.009 geležine lazda juos tramdysi, kaip molio indus juos daužysi”.

2:10b.PSA.002.010 Taigi dabar, karaliai, būkite išmintingi, pasimokykite, žemės teisėjai.

2:11b.PSA.002.011 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami.

2:12b.PSA.002.012 Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.

3

3:1b.PSA.003.001 Viešpatie, kiek daug yra mane varginančių, daug tų, kurie sukyla prieš mane.

3:2b.PSA.003.002 Apie mane daugelis kalba: “Nėra jam pagalbos Dieve”.

3:3b.PSA.003.003 Bet Tu, Viešpatie, esi mano skydas ir mano šlovė. Tu pakeli mano galvą.

3:4b.PSA.003.004 Aš Viešpaties garsiai šaukiausi, ir Jis išgirdo nuo savo šventojo kalno.

3:5b.PSA.003.005 Aš atsiguliau ir užmigau, ir vėl pabudau, nes Viešpats mane palaikė.

3:6b.PSA.003.006 Nebijosiu dešimčių tūkstančių žmonių, kurie sustoja aplinkui mane.

3:7b.PSA.003.007 Viešpatie, kelkis, gelbėk mane, mano Dieve! Tu smogei mano priešams į žiauną, sutrupinai bedieviams dantis.

3:8b.PSA.003.008 Viešpatyje yra išgelbėjimas! Palaimink savąją tautą!

4

4:1b.PSA.004.001 Kai šaukiuosi Tavęs, išklausyk, mano teisumo Dieve! Tu išlaisvinai mane, kai buvau suspaustas. Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą!

4:2b.PSA.004.002 O žmonės, kaip ilgai niekinsite mano garbę? Ar ilgai mylėsite tuštybę ir ieškosite melo?

4:3b.PSA.004.003 Žinokite, kad Viešpats sau atskyrė šventąjį. Viešpats išgirsta, kai Jo šaukiuosi.

4:4b.PSA.004.004 Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite.

4:5b.PSA.004.005 Aukokite teisumo aukas ir Viešpačiu pasitikėkite.

4:6b.PSA.004.006 Daugelis sako: “Kas parodys mums gera?” Pakelk virš mūsų, Viešpatie, savo šviesų veidą!

4:7b.PSA.004.007 Tu davei mano širdžiai daugiau linksmybės negu jiems, kai jie turi gausiai javų ir vyno.

4:8b.PSA.004.008 Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi.

5

5:1b.PSA.005.001 Viešpatie, išgirsk mano žodžius, suprask mano apmąstymus.

5:2b.PSA.005.002 Išklausyk mano šauksmą, mano Karaliau ir Dieve, nes Tau aš melsiuosi.

5:3b.PSA.005.003 Rytą Tu girdi mano balsą, Viešpatie, rytą kreipiuosi į Tave ir laukiu.

5:4b.PSA.005.004 Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų, ir pikta negyvens su Tavimi.

5:5b.PSA.005.005 Pagyrūnai negali stovėti Tavo akivaizdoje. Tu nekenti visų, darančių neteisybę.

5:6b.PSA.005.006 Tu sunaikinsi tuos, kurie kalba melą; Viešpats bjaurisi kraugeriu ir apgaviku.

5:7b.PSA.005.007 Dėl didžio Tavo gailestingumo einu į Tavo buveinę; Tavęs bijodamas, žemai lenkiuosi šventyklos link.

5:8b.PSA.005.008 Viešpatie, vesk mane savo teisume dėl mano priešų. Nutiesk prieš mane savo kelią.

5:9b.PSA.005.009 Jų lūpose nėra teisybės, jų širdyje­nedorybė, jų gerklė­atviras kapas, jie pataikauja savo liežuviais.

5:10b.PSA.005.010 Sunaikink juos, Dieve, tepražūna patys savo kėsluose. Dėl nesuskaitomų piktadarybių atmesk juos, nes jie sukilo prieš Tave.

5:11b.PSA.005.011 Tesidžiaugia visi, kurie Tavyje prieglobsčio ieško, tegul nuolat šaukia iš džiaugsmo, nes Tu apgini juos, tedžiūgauja Tavyje Tavo vardą mylintys.

5:12b.PSA.005.012 Tu, Viešpatie, laimini teisųjį, apsupi jį savo malone lyg skydu.

6

6:1b.PSA.006.001 Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs.

6:2b.PSA.006.002 Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai.

6:3b.PSA.006.003 Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie?

6:4b.PSA.006.004 Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo.

6:5b.PSA.006.005 Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape?

6:6b.PSA.006.006 Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį.

6:7b.PSA.006.007 Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų.

6:8b.PSA.006.008 Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą!

6:9b.PSA.006.009 Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą.

6:10b.PSA.006.010 Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga.

7

7:1b.PSA.007.001 Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų,

7:2b.PSA.007.002 kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.

7:3b.PSA.007.003 Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose,

7:4b.PSA.007.004 jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),

7:5b.PSA.007.005 tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia.

7:6b.PSA.007.006 Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.

7:7b.PSA.007.007 Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą.

7:8b.PSA.007.008 Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris yra manyje.

7:9b.PSA.007.009 Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve!

7:10b.PSA.007.010 Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.

7:11b.PSA.007.011 Dievas­teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių.

7:12b.PSA.007.012 Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko;

7:13b.PSA.007.013 Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles.

7:14b.PSA.007.014 Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą.

7:15b.PSA.007.015 Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė.

7:16b.PSA.007.016 Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.

7:17b.PSA.007.017 Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui.

8

8:1b.PSA.008.001 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje! Tu iškėlei savo šlovę virš dangų.

8:2b.PSA.008.002 Kūdikių ir žindomųjų lūpomis Tu paskelbei apie savo jėgą savo priešams, kad nutildytum priešą ir keršytoją.

8:3b.PSA.008.003 Kai pasižiūriu į Tavo dangus, Tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias Tu išdėstei,

8:4b.PSA.008.004 kas yra žmogus, kad jį atsimeni, ir kas žmogaus sūnus, kad jį aplankai?

8:5b.PSA.008.005 Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir šlove jį apvainikavai.

8:6b.PSA.008.006 Tu davei jam valdžią Tavo rankų darbams, jam po kojų visa padėjai:

8:7b.PSA.008.007 visas avis ir jaučius, net lauko žvėris,

8:8b.PSA.008.008 padangių paukščius ir jūrų žuvis, ir visa, kas jūros takais plaukioja.

8:9b.PSA.008.009 Viešpatie, mūsų Valdove, koks įstabus Tavo vardas visoje žemėje!

9

9:1b.PSA.009.001 Aš girsiu Tave, Viešpatie, visa savo širdimi, skelbsiu visus Tavo nuostabius darbus.

9:2b.PSA.009.002 Linksminsiuosi ir džiūgausiu Tavyje, Tavo vardui, Aukščiausiasis, giedosiu gyrių.

9:3b.PSA.009.003 Traukiasi atgal mano priešai, klumpa ir žūva Tavo akivaizdoje,

9:4b.PSA.009.004 nes Tu gini mano teises ir mano bylą, Tu sėdi soste, teisingai teisdamas.

9:5b.PSA.009.005 Pagonis Tu subarei, sužlugdei nedoruosius, jų vardą visiems amžiams ištrynei.

9:6b.PSA.009.006 Priešų neliko, jie tapo amžinais griuvėsiais; Tu sugriovei jų miestus, ir jų nebemini niekas.

9:7b.PSA.009.007 Bet Viešpats pasiliks per amžius, Jis paruošė savo sostą teismui.

9:8b.PSA.009.008 Jis teis pasaulį teisingai, vykdys teisingumą tautoms bešališkai.

9:9b.PSA.009.009 Viešpats­priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu.

9:10b.PSA.009.010 Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.

9:11b.PSA.009.011 Giedokite Viešpačiui, kuris gyvena Sione, skelbkite tautoms Jo darbus.

9:12b.PSA.009.012 Jis­nekalto kraujo gynėjas­atsimena juos, neužmiršta vargingųjų šauksmo.

9:13b.PSA.009.013 Viešpatie, pasigailėk, pažvelk, kaip vargstu nuo manęs nekenčiančiųjų. Tu iškeli mane iš mirties vartų,

9:14b.PSA.009.014 kad galėčiau Tave šlovint prie Siono dukters vartų, besidžiaugdamas Tavo pagalba.

9:15b.PSA.009.015 Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus.

9:16b.PSA.009.016 Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.

9:17b.PSA.009.017 Nedorėliai ir visos tautos, kurios užmiršo Dievą, į mirusiųjų buveinę eina.

9:18b.PSA.009.018 Varguolis nebus pamirštas visam laikui, vargšo viltis nepradings amžiams.

9:19b.PSA.009.019 Viešpatie, pakilk, tegul neįsigali žmogus, tebūna suruoštas teismas pagonims Tavo akivaizdoje.

9:20b.PSA.009.020 Įvaryk jiems, Viešpatie, baimės; pagonys težino, kad jie­tiktai žmonės!

10

10:1b.PSA.010.001 Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

10:2b.PSA.010.002 Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.

10:3b.PSA.010.003 Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

10:4b.PSA.010.004 Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

10:5b.PSA.010.005 Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.

10:6b.PSA.010.006 Jis tarė savo širdyje: “Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė”.

10:7b.PSA.010.007 Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu­nelaimė ir tuštybė.

10:8b.PSA.010.008 Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,

10:9b.PSA.010.009 tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

10:10b.PSA.010.010 Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.

10:11b.PSA.010.011 Jis tarė savo širdyje: “Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys”.

10:12b.PSA.010.012 Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!

10:13b.PSA.010.013 Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: “Tu nepareikalausi”.

10:14b.PSA.010.014 Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

10:15b.PSA.010.015 Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko.

10:16b.PSA.010.016 Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.

10:17b.PSA.010.017 Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

10:18b.PSA.010.018 kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.

11

11:1b.PSA.011.001 Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: “Skrisk kaip paukštis į kalnus”?

11:2b.PSA.011.002 Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.

11:3b.PSA.011.003 Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?

11:4b.PSA.011.004 Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.

11:5b.PSA.011.005 Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.

11:6b.PSA.011.006 Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.

11:7b.PSA.011.007 Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.

12

12:1b.PSA.012.001 Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.

12:2b.PSA.012.002 Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

12:3b.PSA.012.003 Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

12:4b.PSA.012.004 Jie sako: “Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?”

12:5b.PSA.012.005 “Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.

12:6b.PSA.012.006 Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

12:7b.PSA.012.007 Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.

12:8b.PSA.012.008 Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.

13

13:1b.PSA.013.001 Ar amžinai? Ar ilgai slėpsi nuo manęs savo veidą?

13:2b.PSA.013.002 Ar dar ilgai mane spaus liūdnos mintys, širdį skaudės kas dieną? Ar dar ilgai mano priešas didžiuosis prieš mane?

13:3b.PSA.013.003 Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.

13:4b.PSA.013.004 Kad mano priešas nesakytų: “Aš nugalėjau jį”. Kad nesidžiaugtų mano prispaudėjai, man susvyravus.

13:5b.PSA.013.005 Aš pasitikėjau Tavo gailestingumu. Mano širdis džiaugiasi Tavo išgelbėjimu.

13:6b.PSA.013.006 Giedosiu Viešpačiui, kuris man daro gera.

14

14:1b.PSA.014.001 Kvailys pasakė savo širdyje: “Nėra Dievo”. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.

14:2b.PSA.014.002 Viešpats pažiūrėjo į žmones iš dangaus, kad pamatytų, ar yra kas išmano ir ieško Dievo.

14:3b.PSA.014.003 Jie visi nuklydo, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno.

14:4b.PSA.014.004 Ar nesupranta piktadariai, kurie mano tautą ryja kaip duoną ir nesišaukia Viešpaties?

14:5b.PSA.014.005 Jie buvo labai išgąsdinti, nes su teisiaisiais yra Dievas.

14:6b.PSA.014.006 Jūs laikote nieku vargšą, bet jo priebėga yra Viešpats.

14:7b.PSA.014.007 O kad iš Siono ateitų išgelbėjimas Izraeliui! Kai Viešpats išlaisvins savo tautą, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis!

15

15:1b.PSA.015.001 Viešpatie, kas gali pasilikti Tavo palapinėje ir gyventi Tavo šventajame kalne?

15:2b.PSA.015.002 Tas, kuris gyvena dorai, elgiasi teisiai ir savo širdyje kalba tiesą;

15:3b.PSA.015.003 kuris savo liežuviu nešmeižia, nedaro pikto savo artimui ir neplūsta kaimyno;

15:4b.PSA.015.004 kuris paniekintąjį smerkia, o Viešpaties bijančius gerbia; kuris prisiekęs, nors ir savo nenaudai, ištesi;

15:5b.PSA.015.005 kuris neskolina pinigų palūkanoms gauti, nepriima kyšių prieš nekaltą žmogų. Kas šitaip elgiasi, niekada nesusvyruos.

16

16:1b.PSA.016.001 Apsaugok mane, Dieve, nes Tavimi aš pasitikiu.

16:2b.PSA.016.002 Tariau Viešpačiui: “Tu­mano Valdovas, be Tavęs man nebus gera”.

16:3b.PSA.016.003 Šventieji, krašto garbingieji man labai patinka.

16:4b.PSA.016.004 Kurie svetimus dievus sekioja, turi kentėti daug skausmų. Aš kraujo aukų jiems neaukosiu, mano lūpos neištars jų vardo.

16:5b.PSA.016.005 Viešpats yra mano paveldėjimo dalis ir mano taurė, Jo rankoje mano likimas.

16:6b.PSA.016.006 Virvės man krito į patinkančias vietas, aš turiu gerą paveldėjimą.

16:7b.PSA.016.007 Aš laiminsiu Viešpatį, kuris patarimą man teikia; mano širdis įspėja mane naktį.

16:8b.PSA.016.008 Aš nuolatos statau Viešpatį prieš save, Jis mano dešinėje­aš nesvyruosiu.

16:9b.PSA.016.009 Linksminasi mano širdis, džiaugiasi mano siela ir mano kūnas ilsėsis su viltimi.

16:10b.PSA.016.010 Nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje ir neleisi savo šventajam supūti.

16:11b.PSA.016.011 Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje­malonumai per amžius.

17

17:1b.PSA.017.001 Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų.

17:2b.PSA.017.002 Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę.

17:3b.PSA.017.003 Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna.

17:4b.PSA.017.004 Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų.

17:5b.PSA.017.005 Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.

17:6b.PSA.017.006 Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano kalbą.

17:7b.PSA.017.007 Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.

17:8b.PSA.017.008 Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane

17:9b.PSA.017.009 nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane.

17:10b.PSA.017.010 Užsidarę savo taukuose, jie kalba išdidžiai savo lūpomis.

17:11b.PSA.017.011 Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti

17:12b.PSA.017.012 kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi lindynėje.

17:13b.PSA.017.013 Kelkis, Viešpatie, juos pasitik ir partrenk; išlaisvink savo kardu mano sielą iš nedorėlių,

17:14b.PSA.017.014 iš žmonių­savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių dalis šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybėmis, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.

17:15b.PSA.017.015 O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.

18

18:1b.PSA.018.001 “Mylėsiu Tave, Viešpatie, mano stiprybe!

18:2b.PSA.018.002 Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

18:3b.PSA.018.003 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų.

18:4b.PSA.018.004 Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.

18:5b.PSA.018.005 Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.

18:6b.PSA.018.006 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.

18:7b.PSA.018.007 Susvyravo, sudrebėjo žemė, kalnų pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Viešpats užsirūstino.

18:8b.PSA.018.008 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.

18:9b.PSA.018.009 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.

18:10b.PSA.018.010 Jis sėdėjo ant cherubo ir skrido, vėjo sparnai Jį nešė.

18:11b.PSA.018.011 Jis pasislėpė tamsoje, juodi vandenys ir debesys supo Jį.

18:12b.PSA.018.012 Nuo spindesio Jo priekyje pro debesis veržėsi kruša ir degančios žarijos.

18:13b.PSA.018.013 Viešpats sugriaudė danguose, Aukščiausiasis parodė savo balsą.

18:14b.PSA.018.014 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, siuntė žaibus ir juos sunaikino.

18:15b.PSA.018.015 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.

18:16b.PSA.018.016 Iš aukštybių Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.

18:17b.PSA.018.017 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie manęs nekentė, nes jie buvo stipresni už mane.

18:18b.PSA.018.018 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.

18:19b.PSA.018.019 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.

18:20b.PSA.018.020 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, Jis atmokėjo man pagal mano rankų švarumą.

18:21b.PSA.018.021 Aš laikiausi Viešpaties kelio, neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.

18:22b.PSA.018.022 Jo įsakymai buvo prieš mane ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.

18:23b.PSA.018.023 Prieš Jį buvau atviras ir saugojaus, kad nenusikalsčiau.

18:24b.PSA.018.024 Todėl man atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą Jo akyse.

18:25b.PSA.018.025 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas,

18:26b.PSA.018.026 tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.

18:27b.PSA.018.027 Tu gelbsti prispaustuosius, bet pažemini išdidžius žvilgsnius.

18:28b.PSA.018.028 Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.

18:29b.PSA.018.029 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievu­peršokti sieną.

18:30b.PSA.018.030 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.

18:31b.PSA.018.031 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas?

18:32b.PSA.018.032 Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą.

18:33b.PSA.018.033 Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia.

18:34b.PSA.018.034 Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.

18:35b.PSA.018.035 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino.

18:36b.PSA.018.036 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų.

18:37b.PSA.018.037 Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau.

18:38b.PSA.018.038 Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis.

18:39b.PSA.018.039 Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane.

18:40b.PSA.018.040 Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.

18:41b.PSA.018.041 Jie šaukė, bet niekas nepadėjo, į Viešpatį kreipėsi­Jis neatsiliepė.

18:42b.PSA.018.042 Sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau.

18:43b.PSA.018.043 Išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis, tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.

18:44b.PSA.018.044 Kai tik išgirs apie mane, jie paklus man, svetimšaliai pasiduos man.

18:45b.PSA.018.045 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.

18:46b.PSA.018.046 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola! Aukštinamas tebūna mano išgelbėjimo Dievas.

18:47b.PSA.018.047 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas.

18:48b.PSA.018.048 Jis gelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau nei tuos, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai nuo žiauraus žmogaus.

18:49b.PSA.018.049 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių, giedosiu gyrių Tavo vardui.

18:50b.PSA.018.050 Didelį išgelbėjimą Jis suteikia savo karaliui ir parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius”.

19

19:1b.PSA.019.001 Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.

19:2b.PSA.019.002 Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai.

19:3b.PSA.019.003 Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas.

19:4b.PSA.019.004 Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai­iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose.

19:5b.PSA.019.005 Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku.

19:6b.PSA.019.006 Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti.

19:7b.PSA.019.007 Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius.

19:8b.PSA.019.008 Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę.

19:9b.PSA.019.009 Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai­ tiesa, jie visi iki vieno teisingi.

19:10b.PSA.019.010 Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą.

19:11b.PSA.019.011 Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą.

19:12b.PSA.019.012 Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes.

19:13b.PSA.019.013 Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių.

19:14b.PSA.019.014 Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau.

20

20:1b.PSA.020.001 Teišklauso Viešpats tave suspaudimo dieną, tesaugo tave Jokūbo Dievo vardas.

20:2b.PSA.020.002 Tegul iš savo šventyklos tau siunčia pagalbą, tepadeda tau iš Siono.

20:3b.PSA.020.003 Visas tavo aukas teatsimena, tepriima tavo deginamąją auką.

20:4b.PSA.020.004 Ko trokšta tavo širdis, tau tesuteikia, teišpildo kiekvieną tavo sumanymą.

20:5b.PSA.020.005 Mes džiaugsimės tavo išgelbėjimu, vėliavas kelsime savo Dievo vardu. Visus tavo prašymus teįvykdo Viešpats!

20:6b.PSA.020.006 Žinau, kad Viešpats gelbsti savo pateptąjį, iš savo šventojo dangaus jį išklausė ir parėmė savo dešinės galybe.

20:7b.PSA.020.007 Vieni pasitiki savo žirgais, kiti­kovos vežimais, o mes prisiminsime Viešpaties, savo Dievo, vardą.

20:8b.PSA.020.008 Anie suklupo ir krito, o mes pakilome ir stovime tiesūs.

20:9b.PSA.020.009 Išgelbėk, Viešpatie, išgirsk, Karaliau, kai šaukiamės.

21

21:1b.PSA.021.001 Viešpatie, džiaugiasi karalius Tavo galybe, džiūgaute džiūgauja dėl Tavo pagalbos.

21:2b.PSA.021.002 Suteikei jam, ko širdis geidė, neužgynei, ko prašė jo lūpos.

21:3b.PSA.021.003 Pasitikai jį gausiais palaiminimais, ant galvos jam uždėjai aukso karūną.

21:4b.PSA.021.004 Jis prašė Tavęs gyvenimo, ir Tu davei jam dienų ilgumą per amžių amžius.

21:5b.PSA.021.005 Didelė jo šlovė dėl Tavo pagalbos: garbę ir didybę suteikei jam.

21:6b.PSA.021.006 Tu padarei jį labiausiai palaimintą per amžius, savo veidu labai jį pradžiuginai.

21:7b.PSA.021.007 Karalius pasitiki Viešpačiu, Aukščiausiojo gailestingumas neleis jam svyruoti.

21:8b.PSA.021.008 Suras Tavoji ranka visus Tavo priešus, pasieks Tavo dešinė visus, kurie Tavęs nekenčia.

21:9b.PSA.021.009 Užsirūstinęs padarysi juos kaip degančią krosnį; Viešpats sunaikins juos savo rūstybėje, praris juos ugnis.

21:10b.PSA.021.010 Jų vaisių nušluosi nuo žemės, jų palikuonis išnaikinsi tarp žmonių.

21:11b.PSA.021.011 Jie planavo pikta prieš Tave, sugalvojo klastą, kurios nesugebės įvykdyti.

21:12b.PSA.021.012 Priversi juos bėgti, jiems tiesiai į veidą nukreipsi savo lanką.

21:13b.PSA.021.013 Pakilk, Viešpatie, savo galybėje, mes šlovinsime ir girsime Tavo jėgą.

22

22:1b.PSA.022.001 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Mano šauksmas toli nuo mano pagalbos.

22:2b.PSA.022.002 Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.

22:3b.PSA.022.003 Tu esi šventas, kuris gyveni Izraelio gyriuje.

22:4b.PSA.022.004 Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.

22:5b.PSA.022.005 Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.

22:6b.PSA.022.006 Aš­ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.

22:7b.PSA.022.007 Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, sustato lūpas, kraipo galvą:

22:8b.PSA.022.008 “Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo”.

22:9b.PSA.022.009 Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.

22:10b.PSA.022.010 Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.

22:11b.PSA.022.011 Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.

22:12b.PSA.022.012 Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.

22:13b.PSA.022.013 Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

22:14b.PSA.022.014 Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

22:15b.PSA.022.015 Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

22:16b.PSA.022.016 Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.

22:17b.PSA.022.017 Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,

22:18b.PSA.022.018 drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.

22:19b.PSA.022.019 Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti.

22:20b.PSA.022.020 Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų­mano gyvybę.

22:21b.PSA.022.021 Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane.

22:22b.PSA.022.022 Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

22:23b.PSA.022.023 Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

22:24b.PSA.022.024 Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

22:25b.PSA.022.025 Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.

22:26b.PSA.022.026 Vargšai valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško; jūsų širdys tegyvuoja per amžius!

22:27b.PSA.022.027 Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.

22:28b.PSA.022.028 Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.

22:29b.PSA.022.029 Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.

22:30b.PSA.022.030 Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.

22:31b.PSA.022.031 Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.

23

23:1b.PSA.023.001 Viešpats yra mano ganytojas­aš nestokosiu.

23:2b.PSA.023.002 Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.

23:3b.PSA.023.003 Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.

23:4b.PSA.023.004 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.

23:5b.PSA.023.005 Tu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina.

23:6b.PSA.023.006 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.

24

24:1b.PSA.024.001 Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra, pasaulis ir kas jame gyvena.

24:2b.PSA.024.002 Jis ant jūrų ją pastatė, ant srovių ją įtvirtino.

24:3b.PSA.024.003 Kas kops į Viešpaties kalną? Kas atsistos Jo šventoje vietoje?

24:4b.PSA.024.004 Tas, kas turi švarias rankas ir tyrą širdį, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybes ir neteisingai neprisiekė.

24:5b.PSA.024.005 Jis gaus palaiminimą iš Viešpaties ir teisumą iš savo gelbėtojo Dievo.

24:6b.PSA.024.006 Tai karta, kuri ieško Jo, ieško Jokūbo Dievo veido.

24:7b.PSA.024.007 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis!

24:8b.PSA.024.008 Kas tas šlovės Karalius? Tai Viešpats, stiprus ir galingas. Tai Viešpats, galiūnas kovoje.

24:9b.PSA.024.009 Pakelkite galvas, vartai, pakilkite, senovinės durys, ir šlovės Karalius įeis!

24:10b.PSA.024.010 Kas tas šlovės Karalius? Kareivijų Viešpats­Jis yra šlovės Karalius.

25

25:1b.PSA.025.001 Viešpatie, į Tave keliu savo sielą.

25:2b.PSA.025.002 Mano Dieve, pasitikiu Tavimi. Tenebūsiu sugėdintas, tenedžiūgaus dėl manęs mano priešas.

25:3b.PSA.025.003 Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.

25:4b.PSA.025.004 Viešpatie, parodyk man savąjį kelią, pamokyk mane savo takų.

25:5b.PSA.025.005 Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano išgelbėjimo Dievas, laukiu Tavęs visą dieną.

25:6b.PSA.025.006 Viešpatie, atsimink gailestingumą ir malones, kurios yra nuo amžių.

25:7b.PSA.025.007 Užmiršk mano jaunystės kaltes ir nedorybes. O Viešpatie, atmink mane dėl savo gerumo, pagal savo gailestingumą.

25:8b.PSA.025.008 Geras ir teisus yra Viešpats, todėl nusidėjėliams kelią parodo.

25:9b.PSA.025.009 Romiųjų mintis kreipia į tiesą, savo kelių moko nuolankiuosius.

25:10b.PSA.025.010 Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.

25:11b.PSA.025.011 Atleisk mano kaltę, Viešpatie, dėl savo vardo, nes ji yra didelė.

25:12b.PSA.025.012 Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią.

25:13b.PSA.025.013 Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.

25:14b.PSA.025.014 Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.

25:15b.PSA.025.015 Visada mano akys į Viešpatį krypsta­Jis mano kojas išpainios iš pinklių.

25:16b.PSA.025.016 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs.

25:17b.PSA.025.017 Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų.

25:18b.PSA.025.018 Pažvelk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes.

25:19b.PSA.025.019 Matai, kaip daug mano priešų, kaip baisiai manęs jie nekenčia.

25:20b.PSA.025.020 Saugok mano sielą ir gelbėk mane, kad nebūčiau sugėdintas, nes pasitikiu Tavimi.

25:21b.PSA.025.021 Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!

25:22b.PSA.025.022 Dieve, išgelbėk Izraelį iš visų nelaimių!

26

26:1b.PSA.026.001 Viešpatie, pateisink mane, nes esu nekaltas; Viešpačiu pasitikėjau, todėl nesvyruosiu.

26:2b.PSA.026.002 Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus.

26:3b.PSA.026.003 Tavo malonė yra mano akyse, ir aš vaikščiojau Tavo tiesoje.

26:4b.PSA.026.004 Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius.

26:5b.PSA.026.005 Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais.

26:6b.PSA.026.006 Nekaltume plaunu savo rankas ir lankau Tavo aukurą, Viešpatie,

26:7b.PSA.026.007 kad garsiai giedočiau padėkos giesmę ir skelbčiau Tavo nuostabius darbus.

26:8b.PSA.026.008 Viešpatie, mėgstu Tavo namų buveinę, vietą, kur Tavo garbė gyvena.

26:9b.PSA.026.009 Neatimk mano sielos su nusidėjėliais ir mano gyvenimo su kraujo trokštančiais.

26:10b.PSA.026.010 Jų rankose nusikaltimas, jų dešinė pilna kyšių.

26:11b.PSA.026.011 Tačiau aš elgiuosi nekaltai. Atpirk mane ir būk man gailestingas.

26:12b.PSA.026.012 Mano koja stovi lygioje vietoje; aš susirinkimuose Viešpatį girsiu.

27

27:1b.PSA.027.001 Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti?

27:2b.PSA.027.002 Kai nedorėliai­mano priešai ir piktieji­puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.

27:3b.PSA.027.003 Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.

27:4b.PSA.027.004 Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu­gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.

27:5b.PSA.027.005 Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.

27:6b.PSA.027.006 Mano galva bus pakelta virš mano priešų, kurie mane supa. Džiaugsmo aukas aukosiu Jo palapinėje, šlovinsiu ir giedosiu gyrių Viešpačiui!

27:7b.PSA.027.007 Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!

27:8b.PSA.027.008 Kai Tu pasakei: “Ieškokite mano veido!”, mano širdis Tau atsakė: “Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu”.

27:9b.PSA.027.009 Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs, mano išgelbėjimo Dieve!

27:10b.PSA.027.010 Nors mano tėvas ir motina paliktų mane, tačiau Viešpats mane priims.

27:11b.PSA.027.011 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio ir vesk mane tikru taku dėl mano priešų.

27:12b.PSA.027.012 Neatiduok manęs prispaudėjų savivalei, nes pakilo prieš mane neteisingi liudytojai ir alsuoja smurtu.

27:13b.PSA.027.013 Aš tikiu, kad matysiu Viešpaties gerumą gyvųjų žemėje.

27:14b.PSA.027.014 Lauk Viešpaties! Būk drąsus, ir Jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, Viešpaties!

28

28:1b.PSA.028.001 Tavęs šaukiuosi, Viešpatie, mano uola! Išgirsk mane. Jei tylėsi, tapsiu kaip tie, kurie nužengia į duobę.

28:2b.PSA.028.002 Išgirsk mano maldavimo balsą, kai šaukiuosi Tavęs, kai keliu savo rankas į Tavo švenčiausiąją buveinę!

28:3b.PSA.028.003 Neatstumk manęs kartu su nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su artimu, bet pikta mano savo širdyse.

28:4b.PSA.028.004 Duok jiems, ko verti jų darbai ir pikti poelgiai. Atlygink jiems, kiek vertas jų rankų darbas; užmokėk jiems, ką jie užsitarnavo.

28:5b.PSA.028.005 Jie nepaiso Viešpaties veiksmų ir Jo rankų darbų. Jis sunaikins juos ir nebeleis atsigauti.

28:6b.PSA.028.006 Palaimintas Viešpats, nes Jis išklausė mano maldavimą!

28:7b.PSA.028.007 Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį.

28:8b.PSA.028.008 Viešpats yra jų jėga, išgelbstinti priebėga pateptajam.

28:9b.PSA.028.009 Išgelbėk savo tautą ir laimink savo paveldėjimą. Ganyk ir išaukštink juos per amžius.

29

29:1b.PSA.029.001 Pripažinkite Viešpačiui, Dievo sūnūs, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę!

29:2b.PSA.029.002 Pripažinkite Viešpačiui šlovę, derančią Jo vardui; pagarbinkite Viešpatį šventumo grožyje.

29:3b.PSA.029.003 Viešpaties balsas viršum vandenų. Šlovės Dievas sugriaudė. Viešpats viršum plačiųjų vandenų.

29:4b.PSA.029.004 Viešpaties balsas galingas. Viešpaties balsas didingas.

29:5b.PSA.029.005 Viešpaties balsas laužo kedrus. Viešpats laužo Libano kedrus.

29:6b.PSA.029.006 Jis šokdina juos kaip veršius, Libaną ir Sirjoną kaip jauniklį stumbrą.

29:7b.PSA.029.007 Viešpaties balsas įskelia ugnies liepsnas.

29:8b.PSA.029.008 Viešpaties balsas sudrebina dykumą. Viešpats sudrebina Kadešo dykumą.

29:9b.PSA.029.009 Viešpaties balsas priverčia gimdyti elnes ir laužo miškus. Jo šventykloje visi kalba apie Jo šlovę.

29:10b.PSA.029.010 Viešpats sėdi viršum tvano, Viešpats sėdi kaip Karalius per amžius!

29:11b.PSA.029.011 Viešpats suteiks stiprybę savo tautai. Viešpats palaimins savo tautą taika.

30

30:1b.PSA.030.001 Aukštinu Tave, Viešpatie, nes Tu išlaisvinai mane ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.

30:2b.PSA.030.002 Viešpatie, mano Dieve, šaukiausi Tavęs, ir Tu išgydei mane.

30:3b.PSA.030.003 Viešpatie, Tu išvedei iš mirusiųjų buveinės mano sielą, išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.

30:4b.PSA.030.004 Giedokite Viešpačiui, Jo šventieji, dėkokite prisiminę Jo šventumą.

30:5b.PSA.030.005 Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

30:6b.PSA.030.006 Būdamas saugus, sakiau: “Niekados nesvyruosiu!”

30:7b.PSA.030.007 Viešpatie, savo palankumu suteikei man tvirtybę. Kai paslėpei savo veidą­nusigandau.

30:8b.PSA.030.008 Tavęs, Viešpatie, šaukiaus, savo Viešpatį maldavau:

30:9b.PSA.030.009 “Kokia Tau nauda iš mano kraujo, iš to, kad nužengsiu į duobę? Ar girs Tave dulkės, ar jos skelbs Tavo tiesą?

30:10b.PSA.030.010 Išgirsk, Viešpatie, ir pasigailėk manęs; Viešpatie, būk man padėjėjas!”

30:11b.PSA.030.011 Tu pavertei mano raudą džiaugsmu; atrišai mano ašutinę ir apjuosei linksmybe,

30:12b.PSA.030.012 kad Tau giedotų mano siela ir netylėtų. Viešpatie, mano Dieve, visados Tau dėkosiu.

31

31:1b.PSA.031.001 Tavimi, Viešpatie, pasitikiu; niekados tenebūsiu sugėdintas. Savo teisumu išgelbėk mane.

31:2b.PSA.031.002 Palenk prie manęs savo ausį, skubiai išgelbėk mane. Būk man stipri uola, tvirtovė išsigelbėti.

31:3b.PSA.031.003 Tu mano uola ir tvirtovė. Dėl savo vardo vesk ir saugok mane,

31:4b.PSA.031.004 išnarpliok mane iš tinklo, kuris slaptai man padėtas, nes Tu esi mano jėga.

31:5b.PSA.031.005 Į Tavo rankas pavedu savo dvasią. Tu išgelbėjai mane, Viešpatie, tiesos Dieve!

31:6b.PSA.031.006 Aš neapkenčiu niekingų stabų garbintojų, bet pasitikiu Viešpačiu.

31:7b.PSA.031.007 Aš džiūgausiu ir linksminsiuos Tavo gailestingume; Tu pažvelgei į mano vargą, į skausmą mano sielos,

31:8b.PSA.031.008 neatidavei manęs į priešo rankas, leidai mano kojoms laisvai bėgti.

31:9b.PSA.031.009 Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes suspaustas esu; nusilpo nuo liūdesio mano akys, mano siela ir pilvas.

31:10b.PSA.031.010 Sielvartas graužia mano gyvenimą, vaitojimas­mano metus; išseko mano jėgos dėl mano kaltės ir mano kaulai sunyko.

31:11b.PSA.031.011 Visiems savo priešams tapau pajuoka, netgi savo kaimynams; pažįstami bijo manęs, kurie gatvėje mato mane, bėga nuo manęs.

31:12b.PSA.031.012 Esu pamirštas kaip numirėlis, dingęs iš atminties; tapau kaip sudužęs indas.

31:13b.PSA.031.013 Aš girdžiu, ką daugelis šnibžda­baimė aplinkui. Jie tariasi prieš mane, galvoja atimti mano gyvybę.

31:14b.PSA.031.014 Tavimi, Viešpatie, pasitikėjau ir sakiau: “Tu esi mano Dievas”.

31:15b.PSA.031.015 Tavo rankose yra mano laikai. Gelbėk mane iš rankos mano priešų ir persekiotojų.

31:16b.PSA.031.016 Parodyk savo tarnui savo šviesų veidą; išgelbėk mane dėl savo gailestingumo.

31:17b.PSA.031.017 Viešpatie, tenebūsiu sugėdintas, nes Tavęs šaukiuosi! Telieka sugėdinti nedorėliai, tenutyla jie kape.

31:18b.PSA.031.018 Tegul tampa nebylios melagių lūpos, kurios prieš teisųjį įžūliai su puikybe ir panieka kalba!

31:19b.PSA.031.019 Viešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje.

31:20b.PSA.031.020 Tu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo.

31:21b.PSA.031.021 Palaimintas tebūna Viešpats! Jis suteikė man nuostabią malonę sustiprintame mieste.

31:22b.PSA.031.022 Nes aš skubotai tariau: “Esu atskirtas nuo Tavo akių”. Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs.

31:23b.PSA.031.023 Mylėkite Viešpatį, visi Jo šventieji. Ištikimuosius apsaugo Viešpats ir su kaupu atlygina išdidiems.

31:24b.PSA.031.024 Būkite drąsūs visi, kurie pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis.

32

32:1b.PSA.032.001 Palaimintas, kuriam neteisybės atleistos, kurio nuodėmės padengtos.

32:2b.PSA.032.002 Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats neįskaito kaltės ir kurio dvasioje nėra klastos.

32:3b.PSA.032.003 Kol tylėjau, nyko mano kaulai nuo kasdieninio mano vaitojimo.

32:4b.PSA.032.004 Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos.

32:5b.PSA.032.005 Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: “Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui”. Tada atleidai man kaltę.

32:6b.PSA.032.006 Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų.

32:7b.PSA.032.007 Tu esi mano slėptuvė, nuo pavojų apsaugosi mane, išgelbėjimo giesmėmis apsupsi mane.

32:8b.PSA.032.008 Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.

32:9b.PSA.032.009 Nebūk kaip arklys ar mulas, kurie neturi supratimo. Kamanomis ir žąslais juos reikia pažaboti, kad jie priartėtų prie tavęs.

32:10b.PSA.032.010 Daug kančių turi nedorėlis, bet tas, kuris pasitiki Viešpačiu, bus apsuptas gailestingumo.

32:11b.PSA.032.011 Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai.

33

33:1b.PSA.033.001 Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, doriesiems tinka gyriaus giesmė.

33:2b.PSA.033.002 Girkite Viešpatį arfomis, giedokite Jam, pritardami dešimčiastygiu psalteriu!

33:3b.PSA.033.003 Giedokite Jam naują giesmę, grokite meistriškai su džiaugsmo šūksniais.

33:4b.PSA.033.004 Teisingas yra Viešpaties žodis ir visi Jo darbai atlikti tiesoje.

33:5b.PSA.033.005 Jis mėgsta teisumą ir teisingumą. Viešpaties gerumo yra pilna žemė.

33:6b.PSA.033.006 Viešpaties žodžiu sukurti dangūs, Jo burnos kvapu­visa jų kareivija.

33:7b.PSA.033.007 Tartum į indą Jis jūrų vandenis surinko, į sandėlius uždarė gelmes.

33:8b.PSA.033.008 Tegul bijo Viešpaties visa žemė, tegul garbina Jį visi pasaulio gyventojai!

33:9b.PSA.033.009 Jis tarė­ir įvyko; Jis įsakė­ir atsirado.

33:10b.PSA.033.010 Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus.

33:11b.PSA.033.011 Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas.

33:12b.PSA.033.012 Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe!

33:13b.PSA.033.013 Iš dangaus žvelgia Viešpats ir stebi visą žmoniją.

33:14b.PSA.033.014 Iš savo gyvenamos vietos Jis žiūri į visus žemės gyventojus.

33:15b.PSA.033.015 Jis kiekvieno širdį sutvėrė ir stebi visus jų darbus.

33:16b.PSA.033.016 Ne kariuomenės gausumas karalių išgelbsti, karžygys neišsilaisvina didele jėga.

33:17b.PSA.033.017 Žirgas nepadės ir neišgelbės savo stiprumu.

33:18b.PSA.033.018 Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo,

33:19b.PSA.033.019 kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus.

33:20b.PSA.033.020 Mūsų siela laukia Viešpaties­Jis mūsų pagalba ir skydas.

33:21b.PSA.033.021 Juo džiaugsis mūsų širdis, nes Jo šventuoju vardu mes pasitikėjome.

33:22b.PSA.033.022 Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas mums, nes mes viliamės Tavimi.

34

34:1b.PSA.034.001 Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.

34:2b.PSA.034.002 Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis.

34:3b.PSA.034.003 Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą.

34:4b.PSA.034.004 Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.

34:5b.PSA.034.005 Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti.

34:6b.PSA.034.006 Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.

34:7b.PSA.034.007 Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.

34:8b.PSA.034.008 Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.

34:9b.PSA.034.009 Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo.

34:10b.PSA.034.010 Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero.

34:11b.PSA.034.011 Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.

34:12b.PSA.034.012 Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?

34:13b.PSA.034.013 Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.

34:14b.PSA.034.014 Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.

34:15b.PSA.034.015 Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.

34:16b.PSA.034.016 Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje.

34:17b.PSA.034.017 Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.

34:18b.PSA.034.018 Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.

34:19b.PSA.034.019 Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

34:20b.PSA.034.020 Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.

34:21b.PSA.034.021 Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus.

34:22b.PSA.034.022 Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.

35

35:1b.PSA.035.001 Viešpatie, apgink mano bylą nuo tų, kurie mane kaltina; kovok su tais, kurie kovoja prieš mane!

35:2b.PSA.035.002 Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!

35:3b.PSA.035.003 Ištrauk ietį ir atsistok prieš mano persekiotojus. Tark mano sielai: “Aš tavo išgelbėjimas”.

35:4b.PSA.035.004 Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.

35:5b.PSA.035.005 Tebūna jie kaip pelai prieš vėją, Viešpaties angelui papūtus.

35:6b.PSA.035.006 Tebūna jų kelias tamsus ir slidus ir Viešpaties angelas juos tepersekioja.

35:7b.PSA.035.007 Be priežasties jie slaptai man spendė pinkles, iškasė duobę mano sielai.

35:8b.PSA.035.008 Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.

35:9b.PSA.035.009 Mano siela džiaugsis Viešpačiu, džiūgaus dėl Jo pagalbos.

35:10b.PSA.035.010 Visi mano kaulai šauks: “Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?”

35:11b.PSA.035.011 Pakilo klastingi liudytojai, kaltino mane tuo, kuo aš nenusikaltau.

35:12b.PSA.035.012 Jie atlygino man piktu už gera, apiplėšdami mano sielą.

35:13b.PSA.035.013 Jiems sergant, ašutine vilkėjau; žeminau savo sielą pasninku, palenkęs galvą meldžiausi.

35:14b.PSA.035.014 Elgiausi, lyg jie būtų man draugai ar broliai. Vaikščiojau nusiminęs, tartum gedėdamas motinos.

35:15b.PSA.035.015 Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos.

35:16b.PSA.035.016 Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

35:17b.PSA.035.017 Viešpatie, ar ilgai dar žiūrėsi? Išgelbėk mano sielą nuo pražūties, mano vienintelę nuo riaumojančių liūtų.

35:18b.PSA.035.018 Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu Tave minioje.

35:19b.PSA.035.019 Tegul nesidžiaugia be pagrindo mano priešai, tenemirksi akimis tie, kurie nekenčia manęs be priežasties.

35:20b.PSA.035.020 Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius.

35:21b.PSA.035.021 Jie išsižioję rėkia: “Taip, taip, mes matėme tai savo akimis!”

35:22b.PSA.035.022 Viešpatie, Tu tai matei­netylėk! Viešpatie, nebūk toli nuo manęs!

35:23b.PSA.035.023 Sujudėk, pakilk ginti mano bylą, mano Viešpatie ir mano Dieve.

35:24b.PSA.035.024 Viešpatie, mano Dieve, teisk mane, vadovaudamasis savo teisumu, neleisk jiems džiaugtis dėl manęs.

35:25b.PSA.035.025 Tenemano jie savo širdyje: “O! To mes ir siekėme!” Tenesako: “Mes jį prarijome!”

35:26b.PSA.035.026 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

35:27b.PSA.035.027 Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: “Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!”

35:28b.PSA.035.028 Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!

36

36:1b.PSA.036.001 Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis.

36:2b.PSA.036.002 Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti.

36:3b.PSA.036.003 Jo burnos žodžiai­nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera.

36:4b.PSA.036.004 Gulėdamas jis mąsto nedorybes, eina negeru keliu, neatsisako pikta.

36:5b.PSA.036.005 Viešpatie, dangų siekia Tavo gailestingumas, Tavo ištikimybė­debesis.

36:6b.PSA.036.006 Tavo teisumas­kaip dideli kalnai, Tavo sprendimai­kaip jūros gelmės. Viešpatie, Tu apsaugai žmogų ir gyvulį!

36:7b.PSA.036.007 Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.

36:8b.PSA.036.008 Jie pasotinami Tavo namų riebalais, Tu duodi jiems gerti iš Tavo malonumų upės.

36:9b.PSA.036.009 Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.

36:10b.PSA.036.010 Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas­nuoširdiesiems.

36:11b.PSA.036.011 Teneužkliudo manęs išdidumo koja ir ranka nusidėjėlio tenepastumia manęs!

36:12b.PSA.036.012 Piktadariai krito, buvo parblokšti ir nebeatsikels!

37

37:1b.PSA.037.001 Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.

37:2b.PSA.037.002 Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė.

37:3b.PSA.037.003 Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!

37:4b.PSA.037.004 Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.

37:5b.PSA.037.005 Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks.

37:6b.PSA.037.006 Jis padarys tavo teisumą kaip šviesą ir tavo teisybę kaip vidudienį!

37:7b.PSA.037.007 Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta.

37:8b.PSA.037.008 Liaukis nirtęs ir palik rūstybę. Nesijaudink, kad nedarytumei pikta.

37:9b.PSA.037.009 Piktadariai bus sunaikinti, bet tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę.

37:10b.PSA.037.010 Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus.

37:11b.PSA.037.011 Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.

37:12b.PSA.037.012 Nedorėlis rengia teisiajam pikta ir griežia prieš jį dantimis.

37:13b.PSA.037.013 Viešpats juokiasi iš jo, nes mato jo galą.

37:14b.PSA.037.014 Nedorėliai išsitraukia kardą, įtempia lanką, kad partrenktų beturtį ir vargšą, nužudytų tuos, kurie elgiasi dorai.

37:15b.PSA.037.015 Jų kardas įsmigs į jų pačių širdį ir jų lankai suluš.

37:16b.PSA.037.016 Teisiojo truputis yra geriau už daugelio nedorėlių turtus,

37:17b.PSA.037.017 nes nedorėlių rankos bus sulaužytos, o teisiuosius palaiko Viešpats.

37:18b.PSA.037.018 Viešpats žino teisiųjų dienas, jų paveldėjimas liks amžiams.

37:19b.PSA.037.019 Jie nebus sugėdinti nelaimių metu, bado dienomis jie bus pasotinti.

37:20b.PSA.037.020 O nedorėliai pražus ir Viešpaties priešai sutirps kaip avinėlių taukai; jie dings kaip dūmai.

37:21b.PSA.037.021 Nedorėliai skolinasi ir negrąžina, o teisusis yra gailestingas ir duoda.

37:22b.PSA.037.022 Jo palaimintieji valdys žemę, o Jo prakeiktieji bus sunaikinti.

37:23b.PSA.037.023 Viešpats nukreipia žmogaus žingsnius ir Jam patinka jo keliai.

37:24b.PSA.037.024 Jei jis klumpa­neparkrinta, nes Viešpats laiko jo ranką.

37:25b.PSA.037.025 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų.

37:26b.PSA.037.026 Visada jis pasigaili ir skolina, jo vaikai yra palaiminti.

37:27b.PSA.037.027 Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius.

37:28b.PSA.037.028 Viešpats mėgsta teisybę ir nepalieka savo šventųjų, bet saugo juos per amžius. O nedorėlių vaikai pražus.

37:29b.PSA.037.029 Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.

37:30b.PSA.037.030 Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis­kas teisinga,

37:31b.PSA.037.031 Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja.

37:32b.PSA.037.032 Nedorėlis tykoja teisiojo ir siekia jį nužudyti.

37:33b.PSA.037.033 Viešpats jo nepaliks ano rankoje ir nepasmerks jo teisme.

37:34b.PSA.037.034 Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs.

37:35b.PSA.037.035 Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą.

37:36b.PSA.037.036 Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

37:37b.PSA.037.037 Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė.

37:38b.PSA.037.038 Nusikaltėliai bus sunaikinti, nedorėlių galas­pražūtis.

37:39b.PSA.037.039 Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu.

37:40b.PSA.037.040 Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo.

38

38:1b.PSA.038.001 Viešpatie, nebausk manęs rūstaudamas ir neplak savo įniršyje.

38:2b.PSA.038.002 Tavo strėlės įsmigo į mane ir Tavo ranka slegia mane.

38:3b.PSA.038.003 Nebėra nieko sveiko mano kūne dėl Tavo rūstybės ir poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės.

38:4b.PSA.038.004 Mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios.

38:5b.PSA.038.005 Dvokia ir pūliuoja mano žaizdos dėl mano kvailybės.

38:6b.PSA.038.006 Esu varge, visai sulinkęs, vaikštau nusiminęs visą dieną.

38:7b.PSA.038.007 Mano strėnos dega, nieko sveiko nebėra mano kūne.

38:8b.PSA.038.008 Nusilpęs, labai sudaužytas vaitoju dėl savo širdies nerimo.

38:9b.PSA.038.009 Viešpatie, Tu žinai visus mano troškimus ir mano dūsavimas nėra paslėptas nuo Tavęs.

38:10b.PSA.038.010 Mano širdis smarkiai plaka, netekau jėgų, mano akių šviesa nyksta.

38:11b.PSA.038.011 Mano draugai ir bičiuliai laikosi atstu nuo mano skausmų; mano artimieji stovi iš tolo.

38:12b.PSA.038.012 Kurie kėsinasi į mano gyvybę, paspendė žabangus; kurie siekia man pakenkti, grasina man sunaikinimu, visą dieną rengia klastas.

38:13b.PSA.038.013 Esu lyg kurčias­negirdžiu, lyg nebylys­neatveriu burnos.

38:14b.PSA.038.014 Tapau lyg žmogus, kuris nieko negirdi, kurio burnoje nėra atsakymo.

38:15b.PSA.038.015 Viešpatie, Tavimi viliuosi. Tu išgirsi, Viešpatie, mano Dieve!

38:16b.PSA.038.016 Sakau: “Tenesidžiaugia ir tenesididžiuoja jie prieš mane, kai mano koja paslysta!”

38:17b.PSA.038.017 Esu pasiruošęs kristi, mano kentėjimai nesiliauja.

38:18b.PSA.038.018 Išpažinsiu savo kaltę, gailėsiuosi dėl savo nuodėmės.

38:19b.PSA.038.019 Mano priešai gyvena ir yra galingi, ir daug tų, kurie nekenčia manęs neteisingai.

38:20b.PSA.038.020 Kurie atlygina piktu už gera, yra mano priešai, nes seku gera.

38:21b.PSA.038.021 Viešpatie, nepalik manęs! Mano Dieve, nebūk toli nuo manęs!

38:22b.PSA.038.022 Skubėk padėti man, Viešpatie, mano gelbėtojau!

39

39:1b.PSA.039.001 Aš sakiau: “Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane”.

39:2b.PSA.039.002 Pasidariau visiškas nebylys, visko džiuginančio atsisakiau; mano skausmas pakilo,

39:3b.PSA.039.003 įkaito širdis mano krūtinėje, bemąstant įsiliepsnojo; aš prabilau.

39:4b.PSA.039.004 Viešpatie, leisk sužinoti mano pabaigą ir skaičių mano dienų, kad žinočiau, koks menkas aš esu.

39:5b.PSA.039.005 Mano dienų tik sprindis, mano amžius kaip niekas Tavo akivaizdoje. Kaip kvapas yra žmogaus gyvenimas.

39:6b.PSA.039.006 Kaip šešėlis vaikščioja žmogus, tuščiai stengiasi; krauna turtus ir nežino, kam jie atiteks.

39:7b.PSA.039.007 Viešpatie, ko aš lauksiu? Mano viltis Tavyje.

39:8b.PSA.039.008 Iš visų mano nusikaltimų išlaisvink mane. Nepadaryk manęs kvailojo pajuoka.

39:9b.PSA.039.009 Pasidariau nebylys, neatveriu burnos, nes Tu tai padarei.

39:10b.PSA.039.010 Atitrauk nuo manęs savo rūstybę. Nuo Tavo rankos smūgių aš nykstu.

39:11b.PSA.039.011 Kai už kaltes baudi žmogų, suėdi kaip kandis, kas jam brangiausia. Žmogus­tik kvapas.

39:12b.PSA.039.012 Viešpatie, išgirsk mano maldą, šauksmą mano išklausyk! Netylėk dėl mano ašarų! Aš esu tik svečias pas Tave, praeivis kaip visi mano tėvai.

39:13b.PSA.039.013 Nugręžk nuo manęs savo žvilgsnį, kad atsigaučiau pirma, negu iškeliausiu ir pranyksiu.

40

40:1b.PSA.040.001 Kantriai laukiau Viešpaties, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.

40:2b.PSA.040.002 Jis ištraukė mane iš baisios duobės, iš klampaus purvo ir pastatė ant uolos mano kojas, sutvirtino mano žingsnius.

40:3b.PSA.040.003 Jis įdėjo į mano lūpas naują giesmę­gyrių mūsų Dievui. Daugelis tai matys, bijosis ir pasitikės Viešpačiu.

40:4b.PSA.040.004 Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, nesikreipia į išdidžiuosius ir neina melo keliais.

40:5b.PSA.040.005 Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui­nėra Tau lygaus nė vieno,­jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti.

40:6b.PSA.040.006 Aukų ir atnašų Tu nenorėjai. Ausis Tu man atvėrei. Deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę Tu nereikalavai.

40:7b.PSA.040.007 Tada tariau: “Štai ateinu; knygos rietime apie mane parašyta.

40:8b.PSA.040.008 Man patinka vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo įstatymas yra mano širdyje”.

40:9b.PSA.040.009 Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau, Viešpatie, Tu žinai.

40:10b.PSA.040.010 Tavo teisumo nepaslėpiau savo širdyje, apie Tavo ištikimybę ir išgelbėjimą kalbėjau. Nenutylėjau apie Tavo malonę ir tiesą dideliame susirinkime.

40:11b.PSA.040.011 Viešpatie, nesulaikyk man savo gailestingumo; Tavo malonė ir tiesa visada tegul mane lydi.

40:12b.PSA.040.012 Užgriuvo mane nesuskaitomos blogybės, apniko kaltės, nieko daugiau nematau. Jų yra daugiau nei mano galvos plaukų, todėl netekau drąsos.

40:13b.PSA.040.013 Viešpatie, teikis išgelbėti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!

40:14b.PSA.040.014 Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie kėsinasi į mano gyvybę; teatsitraukia sugėdinti, kurie linki man pikta!

40:15b.PSA.040.015 Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: “Gerai, gerai”.

40:16b.PSA.040.016 Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: “Didis yra Viešpats!”

40:17b.PSA.040.017 Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!

41

41:1b.PSA.041.001 Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats.

41:2b.PSA.041.002 Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai.

41:3b.PSA.041.003 Viešpats sustiprins jį ligos patale; Tu pagydysi jį nuo visų ligų.

41:4b.PSA.041.004 Sakiau: “Viešpatie, būk man gailestingas! Išgydyk mano sielą, nes Tau nusidėjau!”

41:5b.PSA.041.005 Mano priešai kalba prieš mane pikta: “Kai jis mirs, ir jo vardas išnyks”.

41:6b.PSA.041.006 Jei kas ateina manęs aplankyti, tuščius žodžius kalba, išėjęs laukan apkalba.

41:7b.PSA.041.007 Visi, kurie nekenčia manęs, šnibždasi prieš mane, planuoja man pakenkti:

41:8b.PSA.041.008 “Pikčiausia liga jam prikibo, jis atsigulė ir nebeatsikels”.

41:9b.PSA.041.009 Net ir artimas draugas, kuriuo pasitikėjau, kuris valgė mano duoną, taikosi man įspirti.

41:10b.PSA.041.010 Viešpatie, būk man gailestingas, pakelk mane, kad jiems atlyginčiau!

41:11b.PSA.041.011 Iš to žinosiu, jog esi man palankus, jei mano priešas nedžiūgaus prieš mane.

41:12b.PSA.041.012 O mane Tu palaikai mano nekaltume ir amžiams pastatai savo akivaizdoje.

41:13b.PSA.041.013 Palaimintas tebūna Viešpats, Izraelio Dievas, per amžių amžius! Amen! Amen!

42

42:1b.PSA.042.001 Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!

42:2b.PSA.042.002 Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?

42:3b.PSA.042.003 Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien man sakė: “Kur yra tavo Dievas?”

42:4b.PSA.042.004 Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas iškilmingoje eisenoje.

42:5b.PSA.042.005 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!

42:6b.PSA.042.006 Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno.

42:7b.PSA.042.007 Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant; Tavo bangos ir vilnys per mane liejas.

42:8b.PSA.042.008 Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam, savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.

42:9b.PSA.042.009 Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: “Kodėl pamiršai mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?”

42:10b.PSA.042.010 Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs, kasdien klausdami: “Kur yra tavo Dievas?”

42:11b.PSA.042.011 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą.

43

43:1b.PSA.043.001 Dieve, teisk ir gink mano bylą prieš bedievių tautą! Gelbėk mane nuo klastingo ir neteisingo žmogaus.

43:2b.PSA.043.002 Tu esi mano stiprybės Dievas. Kodėl atstumi mane? Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, priešo spaudžiamas?

43:3b.PSA.043.003 Siųsk savo šviesą ir tiesą! Jos teveda mane į Tavo šventąjį kalną, į Tavo palapinę.

43:4b.PSA.043.004 Eisiu prie Dievo aukuro, pas Dievą, savo didžiausią linksmybę. Girsiu Tave arfa, o Dieve, mano Dieve!

43:5b.PSA.043.005 Ko taip nusiminusi, mano siela, ir ko nerimsti manyje? Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir savo Dievą!

44

44:1b.PSA.044.001 Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.

44:2b.PSA.044.002 Pagonis išvarei, o juos įsodinai; išnaikinai tautas, o juos išaukštinai.

44:3b.PSA.044.003 Ne savo kardu jie laimėjo kraštą, ne jų ranka išgelbėjo juos, bet Tavo dešinė, Tavo ranka ir Tavo veido šviesa, nes Tu juos mylėjai!

44:4b.PSA.044.004 Tu­mano Karalius ir Dievas, Tu teiki pergalę Jokūbui.

44:5b.PSA.044.005 Su Tavo pagalba prispausime savo priešus, Tavo vardu mindysime tuos, kurie kyla prieš mus.

44:6b.PSA.044.006 Ne savo lanku pasitikėsiu, ne mano kardas išgelbės mane.

44:7b.PSA.044.007 Tu išgelbėjai mus nuo mūsų priešų, mus nekenčiančius sugėdinai.

44:8b.PSA.044.008 Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.

44:9b.PSA.044.009 Bet Tu mus atstūmei, pažeminti leidai ir su mūsų kariuomene nebeišeini.

44:10b.PSA.044.010 Tu priverti mus trauktis nuo priešų, kurie nekenčia mūsų ir išnaudoja mus.

44:11b.PSA.044.011 Kaip pjautinas avis atidavei mus, tarp pagonių išblaškei.

44:12b.PSA.044.012 Savo tautą pardavei už nieką; nepraturtėjai tuo, ką už ją gavai.

44:13b.PSA.044.013 Padarei mus paniekinimu kaimynams, pajuoka ir patyčiomis tiems, kurie aplinkui mus.

44:14b.PSA.044.014 Padarei mus priežodžiu pagonims, tautos kraipo galvas dėl mūsų.

44:15b.PSA.044.015 Nuolatos man prieš akis mano panieka ir rausta iš gėdos veidas

44:16b.PSA.044.016 dėl priekaištų ir užgaulių žodžių, dėl priešo ir keršytojo.

44:17b.PSA.044.017 Visa tai užgriuvo mus, nors Tavęs nepamiršome, sandoros su Tavimi nepažeidėme.

44:18b.PSA.044.018 Mūsų širdis neatsitraukė nuo Tavęs, mūsų žingsniai nebuvo nuo Tavo kelių nukrypę,

44:19b.PSA.044.019 kai leidai mus naikinti tyruose ir apdengei mirties šešėliu.

44:20b.PSA.044.020 Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ir ištiesę rankas į svetimą dievą,

44:21b.PSA.044.021 argi Dievas to nežinotų? Jis juk žino širdies paslaptis!

44:22b.PSA.044.022 Dėl Tavęs esame visą dieną žudomi, laikomi tarsi pjauti paskirtos avys.

44:23b.PSA.044.023 Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!

44:24b.PSA.044.024 Kodėl slepi savo veidą, pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?

44:25b.PSA.044.025 Mūsų siela parkritusi į dulkes; mūsų kūnas parblokštas žemėn.

44:26b.PSA.044.026 Pakilk, padėk mums! Išgelbėk mus dėl savo gailestingumo.

45

45:1b.PSA.045.001 Mano širdis prisipildė gražių žodžių. Giedosiu giesmę Karaliui. Mano liežuvis­plunksna miklioje raštininko rankoje.

45:2b.PSA.045.002 Tu esi gražiausias iš žmonių vaikų; malonė Tavo lūpose! Todėl palaimino Tave Dievas amžiams.

45:3b.PSA.045.003 Karžygy, prisijuosk kalaviją prie šlaunies, savo šlovę ir didybę.

45:4b.PSA.045.004 Savo didybėje kelkis ginti tiesos, romumo ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko Tave didingų darbų!

45:5b.PSA.045.005 Karaliaus priešų širdis perveria Jo strėlės, nuo jų krinta tautos.

45:6b.PSA.045.006 Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.

45:7b.PSA.045.007 Tu pamėgai teisumą ir neapkentei nedorybės, todėl patepė Tave Dievas, Tavasis Dievas, džiaugsmo aliejumi daugiau negu Tavo bendrus.

45:8b.PSA.045.008 Mira, alaviju ir kasija kvepia Tavo drabužiai. Iš dramblio kaulo rūmų linksmina Tave.

45:9b.PSA.045.009 Karalių dukterys pasitinka Tave; karalienė Tavo dešinėje Ofyro auksu papuošta.

45:10b.PSA.045.010 Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.

45:11b.PSA.045.011 Karalius geidžia tavo grožio. Jis yra tavo Viešpats­garbink Jį!

45:12b.PSA.045.012 Tyro dukros neša Tau dovanas, tautos kilmingieji Tavo palankumo ieško.

45:13b.PSA.045.013 Karaliaus dukra šlovinga viduje, auksu išmegzti jos apdarai.

45:14b.PSA.045.014 Išsiuvinėtais drabužiais papuoštą ją veda pas Karalių, ją seka mergaitės, jos draugės, kurios bus atvestos pas Tave.

45:15b.PSA.045.015 Jos eina džiūgaudamos ir besilinksmindamos, jos įeis į Karaliaus rūmus.

45:16b.PSA.045.016 Vietoj Tavo tėvų bus Tavo sūnūs; visoje šalyje Tu paskirsi juos kunigaikščiais.

45:17b.PSA.045.017 Aš garsinsiu Tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs Tave per amžius.

46

46:1b.PSA.046.001 Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.

46:2b.PSA.046.002 Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.

46:3b.PSA.046.003 Teūžia, teputoja jų vandenys, tedreba kalnai, joms šėlstant.

46:4b.PSA.046.004 Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę.

46:5b.PSA.046.005 Dievas yra jo viduje, jam nėra ko bijoti; rytui auštant ateis Dievas jam padėti.

46:6b.PSA.046.006 Siautė pagonys, maištavo karalystės; Jis prabilo, ir sustingo žemė.

46:7b.PSA.046.007 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

46:8b.PSA.046.008 Ateikite, pažvelkite į Viešpaties darbus, kokių baisių dalykų Jis padarė žemėje!

46:9b.PSA.046.009 Jis sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus ir sutrupina ietis, sudegina ugnimi karo vežimus.

46:10b.PSA.046.010 “Liaukitės ir žinokite, jog Aš esu Dievas! Aš būsiu išaukštintas tarp pagonių, išaukštintas žemėje!”

46:11b.PSA.046.011 Kareivijų Viešpats yra su mumis, tvirtovė mums yra Jokūbo Dievas.

47

47:1b.PSA.047.001 Plokite rankomis visos tautos! Šaukite Dievui džiugesio balsu!

47:2b.PSA.047.002 Aukščiausiasis Viešpats yra baisus, didis Karalius visos žemės.

47:3b.PSA.047.003 Jis pajungė mums pagonis, padėjo po mūsų kojomis tautas.

47:4b.PSA.047.004 Jis parinko mums paveldėti žemę­garbę Jo mylimojo Jokūbo.

47:5b.PSA.047.005 Dievas užžengė su šauksmu, Viešpats, gaudžiant trimitams.

47:6b.PSA.047.006 Giedokite gyrių mūsų Dievui, giedokite! Giedokite gyrių mūsų Karaliui, giedokite!

47:7b.PSA.047.007 Dievas yra visos žemės Karalius! Giedokite Jam gyrių suprasdami.

47:8b.PSA.047.008 Dievas karaliauja pagonims, Dievas sėdi savo šventajame soste.

47:9b.PSA.047.009 Tautos kunigaikščiai susirinko su Abraomo Dievo tauta. Dievui priklauso visi žemės skydai, Jis yra labai išaukštintas.

48

48:1b.PSA.048.001 Didis yra Viešpats ir labai girtinas mūsų Dievo mieste, savo šventajame kalne.

48:2b.PSA.048.002 Gražiai iškilęs, visos žemės džiaugsmas yra Siono kalnas šiaurės pusėje, didžiojo Karaliaus miestas.

48:3b.PSA.048.003 Dievas yra jo rūmų apsauga.

48:4b.PSA.048.004 Antai karaliai susirinkę praėjo kartu.

48:5b.PSA.048.005 Pamatę apstulbo, sumišo ir skubiai pabėgo.

48:6b.PSA.048.006 Baimė apėmė juos ten ir skausmai kaip gimdyvę.

48:7b.PSA.048.007 Rytų vėju Tu sudaužei Taršišo laivus.

48:8b.PSA.048.008 Ką buvome girdėję, tai ir matėme kareivijų Viešpaties, mūsų Dievo, mieste. Dievas išlaiko jį per amžius.

48:9b.PSA.048.009 Dieve, būdami Tavo šventykloje, prisiminėme Tavo malonę.

48:10b.PSA.048.010 Dieve, kaip Tavo vardas, taip ir Tavo šlovė pasiekia žemės pakraščius. Tavoji dešinė pilna teisumo.

48:11b.PSA.048.011 Tesidžiaugia Siono kalnas! Tedžiūgauja Judo dukterys dėl Tavo sprendimų.

48:12b.PSA.048.012 Apeikite aplinkui Sioną, apžiūrėkite jį, suskaičiuokite jo bokštus.

48:13b.PSA.048.013 Įsidėmėkite jį supantį pylimą, išvaikščiokite jo rūmus, kad galėtumėte papasakoti būsimosioms kartoms.

48:14b.PSA.048.014 Nes šis Dievas yra mūsų Dievas per amžius, Jis ves mus iki mirties.

49

49:1b.PSA.049.001 Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:

49:2b.PSA.049.002 prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!

49:3b.PSA.049.003 Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai­išmanymas.

49:4b.PSA.049.004 Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.

49:5b.PSA.049.005 Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,

49:6b.PSA.049.006 kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?

49:7b.PSA.049.007 Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį.

49:8b.PSA.049.008 Didelė kaina už sielos išpirkimą­tiek niekad neturėsi,

49:9b.PSA.049.009 kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.

49:10b.PSA.049.010 Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems.

49:11b.PSA.049.011 Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.

49:12b.PSA.049.012 Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna.

49:13b.PSA.049.013 Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.

49:14b.PSA.049.014 Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.

49:15b.PSA.049.015 Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane.

49:16b.PSA.049.016 Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.

49:17b.PSA.049.017 Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

49:18b.PSA.049.018 Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs,

49:19b.PSA.049.019 tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius.

49:20b.PSA.049.020 Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus.

50

50:1b.PSA.050.001 Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

50:2b.PSA.050.002 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

50:3b.PSA.050.003 Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.

50:4b.PSA.050.004 Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:

50:5b.PSA.050.005 “Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką”.

50:6b.PSA.050.006 Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.

50:7b.PSA.050.007 “Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!

50:8b.PSA.050.008 Ne dėl aukų barsiu tave­deginamąsias aukas visada man aukojai.

50:9b.PSA.050.009 Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.

50:10b.PSA.050.010 Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.

50:11b.PSA.050.011 Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.

50:12b.PSA.050.012 Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.

50:13b.PSA.050.013 Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?

50:14b.PSA.050.014 Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.

50:15b.PSA.050.015 Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.

50:16b.PSA.050.016 O nedorėliui Dievas sako: “Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?

50:17b.PSA.050.017 Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.

50:18b.PSA.050.018 Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

50:19b.PSA.050.019 Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.

50:20b.PSA.050.020 Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.

50:21b.PSA.050.021 Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.

50:22b.PSA.050.022 Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

50:23b.PSA.050.023 Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą”.

51

51:1b.PSA.051.001 Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes.

51:2b.PSA.051.002 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.

51:3b.PSA.051.003 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi.

51:4b.PSA.051.004 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.

51:5b.PSA.051.005 Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.

51:6b.PSA.051.006 Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.

51:7b.PSA.051.007 Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą.

51:8b.PSA.051.008 Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai.

51:9b.PSA.051.009 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk.

51:10b.PSA.051.010 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.

51:11b.PSA.051.011 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.

51:12b.PSA.051.012 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.

51:13b.PSA.051.013 Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave.

51:14b.PSA.051.014 Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą.

51:15b.PSA.051.015 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.

51:16b.PSA.051.016 Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų.

51:17b.PSA.051.017 Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.

51:18b.PSA.051.018 Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas.

51:19b.PSA.051.019 Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro.

52

52:1b.PSA.052.001 Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.

52:2b.PSA.052.002 Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!

52:3b.PSA.052.003 Tu mėgsti pikta labiau kaip gera, tau mieliau meluoti negu teisybę kalbėti.

52:4b.PSA.052.004 Tu mėgsti pražūtingas kalbas, klastingas liežuvi!

52:5b.PSA.052.005 Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės.

52:6b.PSA.052.006 Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo:

52:7b.PSA.052.007 “Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes”.

52:8b.PSA.052.008 Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.

52:9b.PSA.052.009 Tave girsiu per amžius, nes Tu tai padarei; skelbsiu Tavo brangų vardą šventiesiems.

53

53:1b.PSA.053.001 Kvailys pasakė savo širdyje: “Nėra Dievo”. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų.

53:2b.PSA.053.002 Dievas pažiūrėjo iš dangaus į žmones, kad pamatytų, ar yra, kas išmano ir ieško Dievo.

53:3b.PSA.053.003 Jie visi atsitraukė, visi kartu sugedo. Nėra darančio gera, nėra nė vieno.

53:4b.PSA.053.004 Argi nesupranta piktadariai, kurie ryja mano tautą lyg duoną? Ir Dievo jie nesišaukia.

53:5b.PSA.053.005 Jie drebėjo iš baimės, kai nebuvo ko bijoti. Dievas išsklaidė kaulus tų, kurie tave apgulė. Jie buvo sugėdinti, nes Dievas paniekino juos.

53:6b.PSA.053.006 O kad ateitų iš Siono išgelbėjimas Izraeliui! Kai Dievas parves savo tautos belaisvius, džiaugsis Jokūbas, linksminsis Izraelis!

54

54:1b.PSA.054.001 Dieve, savo vardu išgelbėk mane ir savo galybe teisk mane.

54:2b.PSA.054.002 Dieve, išgirsk mano maldą, išklausyk mano burnos žodžius!

54:3b.PSA.054.003 Svetimieji sukilo prieš mane, prispaudėjai ieško mano sielos; jie nepaiso Dievo.

54:4b.PSA.054.004 Bet Dievas yra mano padėjėjas, Viešpats palaiko mano sielą.

54:5b.PSA.054.005 Atlygink piktu mano priešams, savo tiesoje sunaikink juos!

54:6b.PSA.054.006 Tada laisvai aukas Tau aukosiu, girsiu Tavo vardą, nes Jis geras.

54:7b.PSA.054.007 Tu iš visų bėdų išgelbėjai mane, ir mano akys matė sugėdintus priešus.

55

55:1b.PSA.055.001 Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo!

55:2b.PSA.055.002 Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu

55:3b.PSA.055.003 dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.

55:4b.PSA.055.004 Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.

55:5b.PSA.055.005 Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.

55:6b.PSA.055.006 Aš sakiau: “O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.

55:7b.PSA.055.007 Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.

55:8b.PSA.055.008 Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų”.

55:9b.PSA.055.009 Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

55:10b.PSA.055.010 Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.

55:11b.PSA.055.011 Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

55:12b.PSA.055.012 Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

55:13b.PSA.055.013 Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!

55:14b.PSA.055.014 Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.

55:15b.PSA.055.015 Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.

55:16b.PSA.055.016 Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.

55:17b.PSA.055.017 Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,

55:18b.PSA.055.018 išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.

55:19b.PSA.055.019 Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.

55:20b.PSA.055.020 Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.

55:21b.PSA.055.021 Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

55:22b.PSA.055.022 Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.

55:23b.PSA.055.023 Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.

56

56:1b.PSA.056.001 Dieve, būk man gailestingas, nes žmogus nori praryti mane, priešai nuolatos puola.

56:2b.PSA.056.002 Visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o Aukščiausiasis!

56:3b.PSA.056.003 Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.

56:4b.PSA.056.004 Dievu pasitikiu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?

56:5b.PSA.056.005 Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintys­daryti man pikta.

56:6b.PSA.056.006 Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę.

56:7b.PSA.056.007 Atlygink jiems už nedorybę! Dieve, užsirūstinęs parblokšk juos!

56:8b.PSA.056.008 Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje?

56:9b.PSA.056.009 Mano priešai pasitrauks, kai šauksiuos Tavęs. Žinau, kad Dievas už mane.

56:10b.PSA.056.010 Dievu, kurio žodį giriu, Viešpačiu, kurio žodį giriu,

56:11b.PSA.056.011 aš pasitikiu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus?

56:12b.PSA.056.012 Dieve, Tau duotus įžadus ištesėsiu, aukosiu gyriaus aukas.

56:13b.PSA.056.013 Tu išgelbėjai mane iš mirties, mano kojas nuo suklupimo, kad vaikščiočiau prieš Dievą ir turėčiau gyvenimo šviesą.

57

57:1b.PSA.057.001 Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.

57:2b.PSA.057.002 Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro.

57:3b.PSA.057.003 Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą!

57:4b.PSA.057.004 Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.

57:5b.PSA.057.005 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje!

57:6b.PSA.057.006 Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.

57:7b.PSA.057.007 Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu.

57:8b.PSA.057.008 Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti.

57:9b.PSA.057.009 Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry.

57:10b.PSA.057.010 Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesa­debesis.

57:11b.PSA.057.011 Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje!

58

58:1b.PSA.058.001 Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones?

58:2b.PSA.058.002 Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.

58:3b.PSA.058.003 Nedorėliai klysta nuo pat kūdikystės, nuo pat gimimo jie klaidžioja ir meluoja.

58:4b.PSA.058.004 Jų nuodai panašūs į gyvatės nuodus, kaip angies, kuri užsikemša ausis,

58:5b.PSA.058.005 kad negirdėtų labiausiai įgudusio kerėtojo balso.

58:6b.PSA.058.006 Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje, Viešpatie, išdaužyk iltis jauniems liūtams!

58:7b.PSA.058.007 Tepradingsta jie kaip tekantis vanduo, tesulūžta jų strėlės, jiems betaikant.

58:8b.PSA.058.008 Teištyžta jie kaip sraigė, kaip nelaiku gimęs kūdikis tenemato saulės!

58:9b.PSA.058.009 Tenuneša juos audra greičiau, negu puodas pajus degančių erškėčių karštį.

58:10b.PSA.058.010 Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas.

58:11b.PSA.058.011 Tada žmonės sakys: “Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!”

59

59:1b.PSA.059.001 Dieve, išgelbėk mane iš priešų, apgink nuo sukylančių prieš mane!

59:2b.PSA.059.002 Išlaisvink mane iš piktadarių ir išgelbėk nuo kraugerių!

59:3b.PSA.059.003 Štai jie tyko mano gyvybės; galiūnai susirinkę prieš mane ne dėl mano nusikaltimo ar nuodėmės, o Viešpatie!

59:4b.PSA.059.004 Nors nekaltas esu, jie atbėga ir ginkluojasi prieš mane. Pabusk man padėti ir pamatyk!

59:5b.PSA.059.005 Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas pagonių tautas, nesigailėk nedorų piktadarių.

59:6b.PSA.059.006 Jie sugrįžta vakare, loja kaip šunys ir laksto po miestą.

59:7b.PSA.059.007 Jie pliauškia savo burna, kardai jų lūpose; jie sako: “Juk niekas negirdi!”

59:8b.PSA.059.008 Viešpatie, Tu juokies iš jų, tyčiojies iš pagonių.

59:9b.PSA.059.009 Mano stiprybe, lauksiu Tavęs, nes Dievas yra mano tvirtovė.

59:10b.PSA.059.010 Gailestingas mano Dievas pasitiks mane. Dievas leis man pasijuokti iš priešų.

59:11b.PSA.059.011 Nenužudyk jų, kad tauta nepamirštų! Išsklaidyk juos savo galia ir parblokšk, Viešpatie, mano skyde.

59:12b.PSA.059.012 Jų burnos nusikaltimas ir lūpų žodžiai tesugauna juos jų išdidume. Jų keiksmai ir melai

59:13b.PSA.059.013 teiššaukia rūstybę ir juos visai tesunaikina, kad visi žinotų, jog Jokūbo Dievas viešpatauja iki žemės pakraščių.

59:14b.PSA.059.014 Tesugrįžta jie vakare, tegu loja kaip šunys ir laksto po miestą.

59:15b.PSA.059.015 Teklaidžioja, ieškodami maisto, ir testaugia, jo neradę.

59:16b.PSA.059.016 Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu.

59:17b.PSA.059.017 Mano stiprybe, Tau giedosiu, nes Dievas yra mano tvirtovė, mano gailestingasis Dievas.

60

60:1b.PSA.060.001 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!

60:2b.PSA.060.002 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.

60:3b.PSA.060.003 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

60:4b.PSA.060.004 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.

60:5b.PSA.060.005 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!

60:6b.PSA.060.006 Dievas kalbėjo savo šventume: “Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

60:7b.PSA.060.007 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

60:8b.PSA.060.008 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs”.

60:9b.PSA.060.009 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

60:10b.PSA.060.010 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

60:11b.PSA.060.011 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

60:12b.PSA.060.012 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.

61

61:1b.PSA.061.001 Dieve, išgirsk mano šauksmą, išklausyk mano maldą!

61:2b.PSA.061.002 Mano širdžiai alpstant, nuo žemės krašto šaukiuos Tavęs. Užkelk mane ant aukštos uolos.

61:3b.PSA.061.003 Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo.

61:4b.PSA.061.004 Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga.

61:5b.PSA.061.005 Dieve, Tu girdėjai mano įžadus, davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo.

61:6b.PSA.061.006 Prailgink karaliaus gyvenimą, jo metai tegul tęsiasi per kartų kartas.

61:7b.PSA.061.007 Tepasilieka jis per amžius Dievo akivaizdoje, Jo gailestingumas ir tiesa tesaugo jį!

61:8b.PSA.061.008 Giedosiu gyrių Tavo vardui visados, kasdien vykdysiu savo įžadus.

62

62:1b.PSA.062.001 Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas.

62:2b.PSA.062.002 Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu.

62:3b.PSA.062.003 Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas!

62:4b.PSA.062.004 Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia.

62:5b.PSA.062.005 Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame.

62:6b.PSA.062.006 Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu.

62:7b.PSA.062.007 Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas.

62:8b.PSA.062.008 Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.

62:9b.PSA.062.009 Tik garas yra prastuoliai, melas­kilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką.

62:10b.PSA.062.010 Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.

62:11b.PSA.062.011 Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui

62:12b.PSA.062.012 ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus.

63

63:1b.PSA.063.001 Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens.

63:2b.PSA.063.002 Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę.

63:3b.PSA.063.003 Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave.

63:4b.PSA.063.004 Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas.

63:5b.PSA.063.005 Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

63:6b.PSA.063.006 kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį.

63:7b.PSA.063.007 Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje.

63:8b.PSA.063.008 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.

63:9b.PSA.063.009 Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes.

63:10b.PSA.063.010 Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams.

63:11b.PSA.063.011 O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta.

64

64:1b.PSA.064.001 Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę.

64:2b.PSA.064.002 Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo.

64:3b.PSA.064.003 Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę,

64:4b.PSA.064.004 kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo.

64:5b.PSA.064.005 Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: “Kas tai matys?”

64:6b.PSA.064.006 Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė.

64:7b.PSA.064.007 Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis.

64:8b.PSA.064.008 Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų.

64:9b.PSA.064.009 Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas.

64:10b.PSA.064.010 Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai.

65

65:1b.PSA.065.001 Sione, o Dieve, Tau priklauso gyrius ir Tau bus įvykdyti įžadai.

65:2b.PSA.065.002 Tu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas.

65:3b.PSA.065.003 Nusikaltimai yra stipresni už mane, Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.

65:4b.PSA.065.004 Palaimintas žmogus, kurį Tu išrenki ir priimi, kad jis gyventų Tavo kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis Tavo namų, Tavo šventos šventyklos.

65:5b.PSA.065.005 Tu nuostabiais ženklais atsakai mums, mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime visų žemės pakraščių ir tolimiausių pajūrių!

65:6b.PSA.065.006 Tu padėjai kalnus savo jėga, apsisiautęs galybe,

65:7b.PSA.065.007 Tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą.

65:8b.PSA.065.008 Žemės pakraščių gyventojai bijosi Tavo ženklų, rytus ir vakarus pripildai džiaugsmo.

65:9b.PSA.065.009 Tu aplankai žemę ir palaistai ją, padarai ją labai derlingą. Dievo upė yra pilna vandens. Tu leidi užderėti javams; taip Tu viską paruoši.

65:10b.PSA.065.010 Tu palaistai jos vagas, sulygini grumstus, lietumi suminkštini ją, palaimini želmenis.

65:11b.PSA.065.011 Tu apvainikuoji metus derliumi, Tavo takai pilni riebalų.

65:12b.PSA.065.012 Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja pasipuošusios kalvos.

65:13b.PSA.065.013 Pievos pilnos avių, slėniuose vešliai auga javai. Jie linksmai šūkauja ir gieda.

66

66:1b.PSA.066.001 Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!

66:2b.PSA.066.002 Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.

66:3b.PSA.066.003 Sakykite Dievui: “Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai.

66:4b.PSA.066.004 Visa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!”

66:5b.PSA.066.005 Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių!

66:6b.PSA.066.006 Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!

66:7b.PSA.066.007 Jis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas­ maištininkai tegul nesididžiuoja!

66:8b.PSA.066.008 Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.

66:9b.PSA.066.009 Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai.

66:10b.PSA.066.010 Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.

66:11b.PSA.066.011 Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.

66:12b.PSA.066.012 Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.

66:13b.PSA.066.013 Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus,

66:14b.PSA.066.014 kuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo.

66:15b.PSA.066.015 Aukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius.

66:16b.PSA.066.016 Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.

66:17b.PSA.066.017 Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.

66:18b.PSA.066.018 Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.

66:19b.PSA.066.019 Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.

66:20b.PSA.066.020 Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.

67

67:1b.PSA.067.001 Dieve, būk mums gailestingas ir laimink mus, parodyk šviesų savo veidą,

67:2b.PSA.067.002 kad pažintų žemėje Tavąjį kelią, visose tautose Tavo išgelbėjimą!

67:3b.PSA.067.003 Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!

67:4b.PSA.067.004 Tesilinksmina ir tegieda iš džiaugsmo tautos, kad teisi jas teisingai ir valdai tautas pasaulyje!

67:5b.PSA.067.005 Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos!

67:6b.PSA.067.006 Žemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas.

67:7b.PSA.067.007 Telaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai.

68

68:1b.PSA.068.001 Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia.

68:2b.PSA.068.002 Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.

68:3b.PSA.068.003 Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai.

68:4b.PSA.068.004 Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje!

68:5b.PSA.068.005 Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.

68:6b.PSA.068.006 Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.

68:7b.PSA.068.007 Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,

68:8b.PSA.068.008 žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.

68:9b.PSA.068.009 Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.

68:10b.PSA.068.010 Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.

68:11b.PSA.068.011 Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,

68:12b.PSA.068.012 karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.

68:13b.PSA.068.013 Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu­jo plunksnos.

68:14b.PSA.068.014 Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.

68:15b.PSA.068.015 Dievo kalnas­kalnas Bašane, aukštas kalnas­kalnas Bašane.

68:16b.PSA.068.016 Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!

68:17b.PSA.068.017 Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.

68:18b.PSA.068.018 Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.

68:19b.PSA.068.019 Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.

68:20b.PSA.068.020 Mūsų Dievas­mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.

68:21b.PSA.068.021 Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.

68:22b.PSA.068.022 Viešpats tarė: “Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,

68:23b.PSA.068.023 kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti”.

68:24b.PSA.068.024 Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.

68:25b.PSA.068.025 Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.

68:26b.PSA.068.026 Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės.

68:27b.PSA.068.027 Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai.

68:28b.PSA.068.028 Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui!

68:29b.PSA.068.029 Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš.

68:30b.PSA.068.030 Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus.

68:31b.PSA.068.031 Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą!

68:32b.PSA.068.032 Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui!

68:33b.PSA.068.033 Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą.

68:34b.PSA.068.034 Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia!

68:35b.PSA.068.035 Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas!

69

69:1b.PSA.069.001 Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą.

69:2b.PSA.069.002 Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.

69:3b.PSA.069.003 Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo.

69:4b.PSA.069.004 Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau.

69:5b.PSA.069.005 Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs.

69:6b.PSA.069.006 Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve!

69:7b.PSA.069.007 Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas.

69:8b.PSA.069.008 Svetimas tapau savo broliams, pašalinis­mano motinos vaikams.

69:9b.PSA.069.009 Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs.

69:10b.PSA.069.010 Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninku­jie užgauliojo mane.

69:11b.PSA.069.011 Vietoje drabužių vilkiu ašutinę­dėl to tapau jiems priežodžiu.

69:12b.PSA.069.012 Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.

69:13b.PSA.069.013 O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos.

69:14b.PSA.069.014 Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų.

69:15b.PSA.069.015 Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė.

69:16b.PSA.069.016 Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai.

69:17b.PSA.069.017 Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!

69:18b.PSA.069.018 Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!

69:19b.PSA.069.019 Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.

69:20b.PSA.069.020 Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.

69:21b.PSA.069.021 Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.

69:22b.PSA.069.022 Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovė­žabangais!

69:23b.PSA.069.023 Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.

69:24b.PSA.069.024 Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.

69:25b.PSA.069.025 Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.

69:26b.PSA.069.026 Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.

69:27b.PSA.069.027 Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.

69:28b.PSA.069.028 Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!

69:29b.PSA.069.029 Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!

69:30b.PSA.069.030 Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.

69:31b.PSA.069.031 Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais.

69:32b.PSA.069.032 Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo.

69:33b.PSA.069.033 Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių.

69:34b.PSA.069.034 Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose.

69:35b.PSA.069.035 Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens,

69:36b.PSA.069.036 Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje.

70

70:1b.PSA.070.001 Dieve, skubėk išlaisvinti mane! Viešpatie, skubėk man padėti!

70:2b.PSA.070.002 Sugėdink ir pakrikdyk tuos, kurie kėsinasi į mano gyvybę! Teatsitraukia sugėdinti, kurie trokšta man pakenkti!

70:3b.PSA.070.003 Tebėga apimti gėdos, kurie sako: “Gerai tau, gerai tau!”

70:4b.PSA.070.004 Tesidžiaugia ir tesilinksmina Tavyje visi, kurie ieško Tavęs, ir tesako: “Didis yra Dievas!”, kurie myli Tavo išgelbėjimą.

70:5b.PSA.070.005 Aš esu vargšas ir suvargęs; Dieve, skubėk pas mane! Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Viešpatie, nedelsk!

71

71:1b.PSA.071.001 Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.

71:2b.PSA.071.002 Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!

71:3b.PSA.071.003 Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!

71:4b.PSA.071.004 Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.

71:5b.PSA.071.005 Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.

71:6b.PSA.071.006 Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.

71:7b.PSA.071.007 Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.

71:8b.PSA.071.008 Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.

71:9b.PSA.071.009 Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!

71:10b.PSA.071.010 Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:

71:11b.PSA.071.011 “Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!”

71:12b.PSA.071.012 Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!

71:13b.PSA.071.013 Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.

71:14b.PSA.071.014 Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.

71:15b.PSA.071.015 Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.

71:16b.PSA.071.016 Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.

71:17b.PSA.071.017 Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.

71:18b.PSA.071.018 Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.

71:19b.PSA.071.019 Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?

71:20b.PSA.071.020 Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!

71:21b.PSA.071.021 Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.

71:22b.PSA.071.022 Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!

71:23b.PSA.071.023 Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.

71:24b.PSA.071.024 Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.

72

72:1b.PSA.072.001 Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui,

72:2b.PSA.072.002 kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų.

72:3b.PSA.072.003 Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę!

72:4b.PSA.072.004 Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.

72:5b.PSA.072.005 Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės.

72:6b.PSA.072.006 Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę.

72:7b.PSA.072.007 Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis.

72:8b.PSA.072.008 Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.

72:9b.PSA.072.009 Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes.

72:10b.PSA.072.010 Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę.

72:11b.PSA.072.011 Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.

72:12b.PSA.072.012 Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas.

72:13b.PSA.072.013 Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės.

72:14b.PSA.072.014 Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse.

72:15b.PSA.072.015 Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas.

72:16b.PSA.072.016 Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.

72:17b.PSA.072.017 Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu.

72:18b.PSA.072.018 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!

72:19b.PSA.072.019 Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen!

72:20b.PSA.072.020 Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.

73

73:1b.PSA.073.001 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.

73:2b.PSA.073.002 Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.

73:3b.PSA.073.003 Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.

73:4b.PSA.073.004 Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.

73:5b.PSA.073.005 Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.

73:6b.PSA.073.006 Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.

73:7b.PSA.073.007 Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.

73:8b.PSA.073.008 Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.

73:9b.PSA.073.009 Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.

73:10b.PSA.073.010 Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.

73:11b.PSA.073.011 Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”

73:12b.PSA.073.012 Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

73:13b.PSA.073.013 Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?

73:14b.PSA.073.014 Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.

73:15b.PSA.073.015 Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.

73:16b.PSA.073.016 Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,

73:17b.PSA.073.017 kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.

73:18b.PSA.073.018 Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.

73:19b.PSA.073.019 Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

73:20b.PSA.073.020 Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.

73:21b.PSA.073.021 Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,

73:22b.PSA.073.022 aš buvau kvailas ir neišmanantis­lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.

73:23b.PSA.073.023 Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.

73:24b.PSA.073.024 Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.

73:25b.PSA.073.025 Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.

73:26b.PSA.073.026 Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.

73:27b.PSA.073.027 Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.

73:28b.PSA.073.028 Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.

74

74:1b.PSA.074.001 Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?

74:2b.PSA.074.002 Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!

74:3b.PSA.074.003 Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.

74:4b.PSA.074.004 Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.

74:5b.PSA.074.005 Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:

74:6b.PSA.074.006 sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.

74:7b.PSA.074.007 Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.

74:8b.PSA.074.008 Jie manė savo širdyse: “Sunaikinsime viską!” Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.

74:9b.PSA.074.009 Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.

74:10b.PSA.074.010 Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?

74:11b.PSA.074.011 Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?

74:12b.PSA.074.012 Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.

74:13b.PSA.074.013 Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.

74:14b.PSA.074.014 Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.

74:15b.PSA.074.015 Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.

74:16b.PSA.074.016 Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.

74:17b.PSA.074.017 Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.

74:18b.PSA.074.018 Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.

74:19b.PSA.074.019 Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.

74:20b.PSA.074.020 Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!

74:21b.PSA.074.021 Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!

74:22b.PSA.074.022 Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!

74:23b.PSA.074.023 Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!

75

75:1b.PSA.075.001 Dėkojame Tau, Dieve, dėkojame! Kurie šaukiasi Tavo vardo, pasakoja nuostabius Tavo darbus.

75:2b.PSA.075.002 Kai ateis mano skirtas laikas, teisiu teisingai.

75:3b.PSA.075.003 Nors žemė drebėtų ir visi gyventojai joje, Aš laikau jos stulpus.

75:4b.PSA.075.004 Aš sakau kvailiams: “Nekvailiokite!” ir nedorėliams: “Nesididžiuokite!

75:5b.PSA.075.005 Nekelkite savo rago į aukštybes, nekalbėkite įžūliai prieš Dievą”.

75:6b.PSA.075.006 Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų.

75:7b.PSA.075.007 Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština.

75:8b.PSA.075.008 Viešpats laiko rankoje taurę, pilną putojančio vyno su karčiom priemaišom. Iš jos turės gerti visi žemės piktadariai ir net mieles išsiurbti!

75:9b.PSA.075.009 Bet aš skelbsiu per amžius, giedosiu gyrių Jokūbo Dievui!

75:10b.PSA.075.010 Jis sunaikins nedorėlių puikybę ir aukštai iškels teisiųjų ragus.

76

76:1b.PSA.076.001 Garsus yra Judo žemėje Dievas, Jo vardas didis Izraelyje.

76:2b.PSA.076.002 Saleme yra Jo palapinė, Jo buveinė Sione.

76:3b.PSA.076.003 Jis sulaužė ten lanko strėles, skydus, kardus ir karo ginklus.

76:4b.PSA.076.004 Šlovingesnis ir puikesnis Tu esi už grobio kalnus!

76:5b.PSA.076.005 Stipruoliai buvo apiplėšti, užmigo mirties miegu, galiūnai rankas nuleido.

76:6b.PSA.076.006 Jokūbo Dieve, kai Tu pagrūmojai, raiteliai ir žirgai sustingo.

76:7b.PSA.076.007 Tavęs reikia bijoti, nes kas Tau gali pasipriešinti, kai imi rūstauti?

76:8b.PSA.076.008 Iš dangaus Tu sprendimą paskelbei; nusigandusi žemė nutilo,

76:9b.PSA.076.009 kai Dievas kėlėsi teisti ir išgelbėti žemės romiųjų.

76:10b.PSA.076.010 Net žmonių rūstybė girs Tave, nuo Tavo rūstybės išlikusieji iškilmes ruoš Tavo garbei.

76:11b.PSA.076.011 Darykite įžadus ir vykdykite juos Viešpačiui, savo Dievui! Visi šalia Jo esantieji neškite dovanų Tam, kurio reikia bijoti,

76:12b.PSA.076.012 kuris nutildo kunigaikščių dvasią, kuris baisus žemės karaliams.

77

77:1b.PSA.077.001 Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!

77:2b.PSA.077.002 Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

77:3b.PSA.077.003 Kai prisimenu Dievą­vaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.

77:4b.PSA.077.004 Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.

77:5b.PSA.077.005 Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.

77:6b.PSA.077.006 Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:

77:7b.PSA.077.007 “Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?

77:8b.PSA.077.008 Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?

77:9b.PSA.077.009 Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”

77:10b.PSA.077.010 Aš sakiau: “Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi”.

77:11b.PSA.077.011 Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;

77:12b.PSA.077.012 apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.

77:13b.PSA.077.013 Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?

77:14b.PSA.077.014 Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.

77:15b.PSA.077.015 Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.

77:16b.PSA.077.016 Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.

77:17b.PSA.077.017 Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.

77:18b.PSA.077.018 Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.

77:19b.PSA.077.019 Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės.

77:20b.PSA.077.020 Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.

78

78:1b.PSA.078.001 Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

78:2b.PSA.078.002 Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

78:3b.PSA.078.003 Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

78:4b.PSA.078.004 neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

78:5b.PSA.078.005 Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

78:6b.PSA.078.006 kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

78:7b.PSA.078.007 kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

78:8b.PSA.078.008 kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

78:9b.PSA.078.009 Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

78:10b.PSA.078.010 Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

78:11b.PSA.078.011 Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

78:12b.PSA.078.012 Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

78:13b.PSA.078.013 Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

78:14b.PSA.078.014 Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa.

78:15b.PSA.078.015 Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

78:16b.PSA.078.016 Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

78:17b.PSA.078.017 Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

78:18b.PSA.078.018 Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

78:19b.PSA.078.019 Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

78:20b.PSA.078.020 Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”

78:21b.PSA.078.021 Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

78:22b.PSA.078.022 nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

78:23b.PSA.078.023 Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

78:24b.PSA.078.024 Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti.

78:25b.PSA.078.025 Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

78:26b.PSA.078.026 Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

78:27b.PSA.078.027 ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

78:28b.PSA.078.028 Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

78:29b.PSA.078.029 Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

78:30b.PSA.078.030 Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

78:31b.PSA.078.031 kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

78:32b.PSA.078.032 Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

78:33b.PSA.078.033 Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje.

78:34b.PSA.078.034 Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

78:35b.PSA.078.035 Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

78:36b.PSA.078.036 Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

78:37b.PSA.078.037 jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

78:38b.PSA.078.038 Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

78:39b.PSA.078.039 Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

78:40b.PSA.078.040 Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

78:41b.PSA.078.041 Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

78:42b.PSA.078.042 Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

78:43b.PSA.078.043 kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

78:44b.PSA.078.044 Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

78:45b.PSA.078.045 Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

78:46b.PSA.078.046 Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

78:47b.PSA.078.047 Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

78:48b.PSA.078.048 Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

78:49b.PSA.078.049 Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

78:50b.PSA.078.050 Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

78:51b.PSA.078.051 Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

78:52b.PSA.078.052 Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

78:53b.PSA.078.053 Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

78:54b.PSA.078.054 Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

78:55b.PSA.078.055 Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

78:56b.PSA.078.056 Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

78:57b.PSA.078.057 Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

78:58b.PSA.078.058 Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

78:59b.PSA.078.059 Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

78:60b.PSA.078.060 Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

78:61b.PSA.078.061 Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas.

78:62b.PSA.078.062 Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

78:63b.PSA.078.063 Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

78:64b.PSA.078.064 Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

78:65b.PSA.078.065 Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

78:66b.PSA.078.066 Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

78:67b.PSA.078.067 Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

78:68b.PSA.078.068 Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

78:69b.PSA.078.069 Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

78:70b.PSA.078.070 Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

78:71b.PSA.078.071 Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

78:72b.PSA.078.072 Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.

79

79:1b.PSA.079.001 Dieve, pagonys įsiveržė į Tavo paveldėjimą, suteršė šventyklą, pavertė Jeruzalę griuvėsiais!

79:2b.PSA.079.002 Jie atidavė Tavo tarnų lavonus lesti padangių paukščiams, žvėrims ėsti kūnus šventųjų.

79:3b.PSA.079.003 Jie išliejo jų kraują kaip vandenį Jeruzalės apylinkėse, ir nebuvo, kas juos palaidotų.

79:4b.PSA.079.004 Mes tapome panieka savo kaimynams, pasityčiojimu ir pajuoka tiems, kurie gyvena aplinkui mus.

79:5b.PSA.079.005 Ar ilgai, Viešpatie? Ar amžinai rūstausi? Ar degs kaip ugnis Tavo pavydas?

79:6b.PSA.079.006 Išliek savo rūstybę ant pagonių, kurie Tavęs nenori pažinti, ir ant karalysčių, kurios nesišaukia Tavojo vardo!

79:7b.PSA.079.007 Juk jie suėdė Jokūbą ir jo gyvenvietes nusiaubė.

79:8b.PSA.079.008 Neprisimink mūsų ankstesniųjų kalčių! Skubiai suteik mums savo gailestingumą, nes esame labai pažeminti.

79:9b.PSA.079.009 Padėk mums, Dieve, mūsų gelbėtojau, dėl savo vardo šlovės! Išgelbėk mus ir atleisk mūsų nusikaltimus dėl savo vardo.

79:10b.PSA.079.010 Kodėl turėtų sakyti pagonys: “Kur yra jų Dievas?” Tesužino apie Tave pagonys mūsų akivaizdoje, kai bausi už pralietą Tavo tarnų kraują!

79:11b.PSA.079.011 Tepasiekia Tave belaisvių dejavimas! Savo galinga ranka išlaisvink pasmerktuosius mirti.

79:12b.PSA.079.012 Atmokėk, Viešpatie, mūsų kaimynams septyneriopai už piktžodžiavimą, kuriuo jie plūdo Tave!

79:13b.PSA.079.013 O mes, Tavo tauta ir Tavo ganyklos avys, dėkosime Tau amžinai, kartų kartoms skelbsime Tavo šlovę!

80

80:1b.PSA.080.001 Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.

80:2b.PSA.080.002 Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!

80:3b.PSA.080.003 Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

80:4b.PSA.080.004 Kareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi!

80:5b.PSA.080.005 Tu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai.

80:6b.PSA.080.006 Tu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų.

80:7b.PSA.080.007 Kareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

80:8b.PSA.080.008 Tu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai.

80:9b.PSA.080.009 Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte.

80:10b.PSA.080.010 Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai.

80:11b.PSA.080.011 Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.

80:12b.PSA.080.012 Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas?

80:13b.PSA.080.013 Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame.

80:14b.PSA.080.014 Kareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį,

80:15b.PSA.080.015 kurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai.

80:16b.PSA.080.016 Tie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna!

80:17b.PSA.080.017 Tegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.

80:18b.PSA.080.018 Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo.

80:19b.PSA.080.019 Kareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.

81

81:1b.PSA.081.001 Garsiai šlovinkite Dievą, mūsų stiprybę, džiaugsmingą triukšmą kelkite Jokūbo Dievui!

81:2b.PSA.081.002 Giedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa!

81:3b.PSA.081.003 Pūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje!

81:4b.PSA.081.004 Tai yra įsakymas Izraeliui, Jokūbo Dievo įstatymas.

81:5b.PSA.081.005 Tokį nurodymą gavo Juozapas, kai Jis ėjo per Egipto žemę. Išgirdau nežinomą kalbą:

81:6b.PSA.081.006 “Aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės.

81:7b.PSA.081.007 Varge šaukeisi, ir Aš išgelbėjau tave, atsiliepiau iš griaudėjančio debesies, prie Meribos vandenų mėginau tave.

81:8b.PSA.081.008 Klausyk, mano tauta, Aš noriu tave įspėti! O kad tu, Izraeli, paklausytum manęs!

81:9b.PSA.081.009 Neturėk ir negarbink jokio kito dievo!

81:10b.PSA.081.010 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną.

81:11b.PSA.081.011 Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.

81:12b.PSA.081.012 Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.

81:13b.PSA.081.013 O kad mano tauta klausytų manęs, kad Izraelis eitų mano keliais!

81:14b.PSA.081.014 Tuojau pažeminčiau jų priešus ir prieš jų prispaudėjus pakelčiau ranką!

81:15b.PSA.081.015 Kurie nekenčia Viešpaties, turėtų Jam lenktis, ir toks jų likimas būtų per amžius.

81:16b.PSA.081.016 O juos geriausiais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi maitinčiau”.

82

82:1b.PSA.082.001 Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:

82:2b.PSA.082.002 “Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?

82:3b.PSA.082.003 Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.

82:4b.PSA.082.004 Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!”

82:5b.PSA.082.005 Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.

82:6b.PSA.082.006 Aš tariau: “Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.

82:7b.PSA.082.007 Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis”.

82:8b.PSA.082.008 Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!

83

83:1b.PSA.083.001 Dieve, netylėk! Dieve, nenurimk ir nebūk tylus!

83:2b.PSA.083.002 Juk štai Tavo priešai triukšmauja, kelia galvas tie, kurie Tavęs nekenčia.

83:3b.PSA.083.003 Prieš Tavo tautą jie rengia sąmokslą, tariasi prieš Tavo globotinius.

83:4b.PSA.083.004 Jie sako: “Eikime, išnaikinkime juos, kad šios tautos nebebūtų ir Izraelio vardo niekas nebeminėtų”.

83:5b.PSA.083.005 Jie tariasi vieningai, susijungia prieš Tave;

83:6b.PSA.083.006 Edomo ir Moabo stovyklos, izmaelitai ir hagarai,

83:7b.PSA.083.007 Gebalas, Amonas ir Amalekas, Filistija kartu su Tyro gyventojais.

83:8b.PSA.083.008 Su jais kartu asirai eina, Loto palikuonims teikia paramą.

83:9b.PSA.083.009 Padaryk jiems kaip Midjanui, kaip Siserai ir Jabinui prie Kišono upelio;

83:10b.PSA.083.010 jie prie En Doro sunaikinti buvo, tapo mėšlu žemei patręšti.

83:11b.PSA.083.011 Padaryk jų kunigaikščius kaip Orebą ir Zeebą, kaip Zebachą bei Calmuną­visus jų vadus,

83:12b.PSA.083.012 kurie sakė: “Pasiglemžkime Dievo žemes!”

83:13b.PSA.083.013 Dieve, padaryk juos lyg sūkurio blaškomus lapus, lyg šiaudus prieš vėją.

83:14b.PSA.083.014 Kaip ugnis sudegina mišką, kaip liepsna nudegina kalnus,

83:15b.PSA.083.015 taip gainiok juos audromis, gąsdink vėtromis.

83:16b.PSA.083.016 Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

83:17b.PSA.083.017 Tegul visada juos gėda ir išgąstis lydi ir gėdoje jie tepražūna.

83:18b.PSA.083.018 Težino jie, kad Tas, kurio vardas Viešpats, visoje žemėje yra aukščiausias!

84

84:1b.PSA.084.001 Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie!

84:2b.PSA.084.002 Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo.

84:3b.PSA.084.003 Net ir žvirblis randa namus, kregždė­lizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve!

84:4b.PSA.084.004 Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave!

84:5b.PSA.084.005 Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy.

84:6b.PSA.084.006 Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais.

84:7b.PSA.084.007 Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta.

84:8b.PSA.084.008 Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve!

84:9b.PSA.084.009 Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo!

84:10b.PSA.084.010 Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse.

84:11b.PSA.084.011 Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.

84:12b.PSA.084.012 Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!

85

85:1b.PSA.085.001 Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą.

85:2b.PSA.085.002 Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą.

85:3b.PSA.085.003 Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį.

85:4b.PSA.085.004 Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė!

85:5b.PSA.085.005 Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas!

85:6b.PSA.085.006 Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi?

85:7b.PSA.085.007 Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą!

85:8b.PSA.085.008 Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę.

85:9b.PSA.085.009 Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų.

85:10b.PSA.085.010 Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo.

85:11b.PSA.085.011 Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus.

85:12b.PSA.085.012 Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga.

85:13b.PSA.085.013 Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią.

86

86:1b.PSA.086.001 Viešpatie, išgirsk, išklausyk mane, nes aš esu vargšas ir beturtis!

86:2b.PSA.086.002 Saugok mano sielą, nes aš esu šventas! Gelbėk savo tarną, kuris pasitiki Tavimi! Tu esi mano Dievas.

86:3b.PSA.086.003 Viešpatie, būk man gailestingas, nes Tavęs šaukiuos be paliovos!

86:4b.PSA.086.004 Palinksmink savo tarno sielą, nes į Tave, Viešpatie, kreipiu savo sielą.

86:5b.PSA.086.005 Juk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs.

86:6b.PSA.086.006 Viešpatie, išgirsk mano maldą ir klausyk mano maldavimo balso!

86:7b.PSA.086.007 Nelaimėje šaukiuosi Tavęs­Tu išklausai mane!

86:8b.PSA.086.008 Viešpatie, nėra Tau lygaus tarp dievų ir nėra darbų kaip Tavo.

86:9b.PSA.086.009 Visos Tavo sutvertos tautos ateis, pagarbins Tave, Viešpatie, ir šlovins Tavo vardą.

86:10b.PSA.086.010 Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas!

86:11b.PSA.086.011 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje.

86:12b.PSA.086.012 Viešpatie, mano Dieve, girsiu Tave nuoširdžiai, šlovinsiu Tavo vardą per amžius!

86:13b.PSA.086.013 Tavo gailestingumas buvo man didelis, Tu išgelbėjai mano sielą iš giliausio pragaro.

86:14b.PSA.086.014 Dieve, išdidieji sukilo prieš mane, smurtininkų gauja tykoja mano gyvybės; jie nestato Tavęs savo akivaizdoje.

86:15b.PSA.086.015 Tačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos.

86:16b.PSA.086.016 Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs! Duok stiprybės savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų!

86:17b.PSA.086.017 Parodyk ženklą, kad mane globoji, kad matytų tie, kurie manęs nekenčia, ir susigėstų, nes Tu, Viešpatie, esi mano gelbėtojas ir guodėjas!

87

87:1b.PSA.087.001 Jo pamatas ant šventųjų kalnų.

87:2b.PSA.087.002 Viešpats myli Siono vartus labiau už visas Jokūbo buveines.

87:3b.PSA.087.003 Šlovingi dalykai pasakojami apie tave, Dievo mieste!

87:4b.PSA.087.004 Minėsiu Rahabą ir Babiloną tarp tų, kurie žino mane. Filistijos, Tyro ir Etiopijos gyventojai yra ten gimę.

87:5b.PSA.087.005 Bet apie Sioną bus sakoma: “Šitas ir tas vyras jame yra gimę”. Aukščiausiasis įsteigė jį.

87:6b.PSA.087.006 Viešpats užrašys tautų knygoje: “Šitas yra ten gimęs”.

87:7b.PSA.087.007 Jie giedos: “Visos mano versmės yra tavyje!”

88

88:1b.PSA.088.001 Viešpatie, mano išgelbėjimo Dieve, dieną ir naktį šaukiau Tavo akivaizdoje.

88:2b.PSA.088.002 Tepasiekia mano malda Tave! Išgirsk mano šauksmą!

88:3b.PSA.088.003 Mano siela pilna skausmų ir mano gyvybė arti mirties.

88:4b.PSA.088.004 Mane laiko tokiu, kuris nužengė į duobę, esu bejėgis žmogus.

88:5b.PSA.088.005 Tarp mirusiųjų yra mano guolis, guliu kape kaip užmuštieji, kurių Tu nebeatsimeni, nes jie nuo Tavęs atskirti.

88:6b.PSA.088.006 Tu įstūmei mane į giliausią duobę, į tamsą, į gelmes.

88:7b.PSA.088.007 Mane slegia Tavo rūstybė, Tavo bangos ritasi per mane.

88:8b.PSA.088.008 Tu atitolinai nuo manęs mano pažįstamus, jiems padarei mane bjaurų. Esu uždarytas ir negaliu išeiti.

88:9b.PSA.088.009 Mano akys aptemo nuo vargo. Kasdien šaukiausi Tavęs, Viešpatie, tiesdamas į Tave rankas.

88:10b.PSA.088.010 Ar parodysi stebuklus mirusiems? Ar mirusieji kelsis ir girs Tave?

88:11b.PSA.088.011 Ar pasakojama apie Tavo malonę ir ištikimybę mirusiųjų karalystėje?

88:12b.PSA.088.012 Ar žinomi Tavo stebuklai tamsoje ir Tavo teisumas užmiršimo šalyje?

88:13b.PSA.088.013 Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave.

88:14b.PSA.088.014 Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą?

88:15b.PSA.088.015 Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti.

88:16b.PSA.088.016 Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai.

88:17b.PSA.088.017 Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina.

88:18b.PSA.088.018 Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.

89

89:1b.PSA.089.001 Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

89:2b.PSA.089.002 Aš tariau: “Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose”.

89:3b.PSA.089.003 “Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

89:4b.PSA.089.004 ‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ”.

89:5b.PSA.089.005 Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

89:6b.PSA.089.006 Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

89:7b.PSA.089.007 Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

89:8b.PSA.089.008 Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

89:9b.PSA.089.009 Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

89:10b.PSA.089.010 Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

89:11b.PSA.089.011 Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

89:12b.PSA.089.012 Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

89:13b.PSA.089.013 Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

89:14b.PSA.089.014 Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

89:15b.PSA.089.015 Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

89:16b.PSA.089.016 Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

89:17b.PSA.089.017 Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

89:18b.PSA.089.018 Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

89:19b.PSA.089.019 Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: “Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

89:20b.PSA.089.020 Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

89:21b.PSA.089.021 Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

89:22b.PSA.089.022 Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

89:23b.PSA.089.023 Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

89:24b.PSA.089.024 Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

89:25b.PSA.089.025 Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

89:26b.PSA.089.026 Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

89:27b.PSA.089.027 Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

89:28b.PSA.089.028 Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

89:29b.PSA.089.029 Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

89:30b.PSA.089.030 Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

89:31b.PSA.089.031 jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

89:32b.PSA.089.032 bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

89:33b.PSA.089.033 Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

89:34b.PSA.089.034 nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

89:35b.PSA.089.035 Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

89:36b.PSA.089.036 Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

89:37b.PSA.089.037 bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.

89:38b.PSA.089.038 Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

89:39b.PSA.089.039 Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

89:40b.PSA.089.040 Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

89:41b.PSA.089.041 Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

89:42b.PSA.089.042 Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

89:43b.PSA.089.043 Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

89:44b.PSA.089.044 Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

89:45b.PSA.089.045 Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

89:46b.PSA.089.046 Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

89:47b.PSA.089.047 Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

89:48b.PSA.089.048 Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

89:49b.PSA.089.049 Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

89:50b.PSA.089.050 Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

89:51b.PSA.089.051 kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

89:52b.PSA.089.052 Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!

90

90:1b.PSA.090.001 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!

90:2b.PSA.090.002 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!

90:3b.PSA.090.003 Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!”

90:4b.PSA.090.004 Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.

90:5b.PSA.090.005 Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.

90:6b.PSA.090.006 Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.

90:7b.PSA.090.007 Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.

90:8b.PSA.090.008 Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes­savo veido šviesoje.

90:9b.PSA.090.009 Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.

90:10b.PSA.090.010 Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų­aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.

90:11b.PSA.090.011 Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?

90:12b.PSA.090.012 Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!

90:13b.PSA.090.013 Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!

90:14b.PSA.090.014 Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!

90:15b.PSA.090.015 Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.

90:16b.PSA.090.016 Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!

90:17b.PSA.090.017 Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!

91

91:1b.PSA.091.001 Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,

91:2b.PSA.091.002 sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!”

91:3b.PSA.091.003 Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.

91:4b.PSA.091.004 Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!

91:5b.PSA.091.005 Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,

91:6b.PSA.091.006 nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.

91:7b.PSA.091.007 Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.

91:8b.PSA.091.008 Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,

91:9b.PSA.091.009 nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.

91:10b.PSA.091.010 Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

91:11b.PSA.091.011 Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.

91:12b.PSA.091.012 Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.

91:13b.PSA.091.013 Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.

91:14b.PSA.091.014 “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.

91:15b.PSA.091.015 Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.

91:16b.PSA.091.016 Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

92

92:1b.PSA.092.001 Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis,

92:2b.PSA.092.002 skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis

92:3b.PSA.092.003 dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa.

92:4b.PSA.092.004 Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi.

92:5b.PSA.092.005 Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys!

92:6b.PSA.092.006 Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia.

92:7b.PSA.092.007 Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti.

92:8b.PSA.092.008 Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius!

92:9b.PSA.092.009 Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai!

92:10b.PSA.092.010 Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi.

92:11b.PSA.092.011 Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo.

92:12b.PSA.092.012 Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras.

92:13b.PSA.092.013 Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose,

92:14b.PSA.092.014 neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali,

92:15b.PSA.092.015 kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.

93

93:1b.PSA.093.001 Viešpats karaliauja. Jis apsivilkęs didybe, Viešpats susijuosęs stiprybe, taip tvirtai pastatė pasaulį, kad jo niekas nepajudins.

93:2b.PSA.093.002 Tvirtai stovi Tavo sostas nuo senovės; nuo amžių Tu esi!

93:3b.PSA.093.003 Viešpatie, vandenys patvino, pakilo jų ūžimas, pakilo vandenų bangos!

93:4b.PSA.093.004 Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse!

93:5b.PSA.093.005 Tavo liudijimai labai patikimi. Tavo namus puošia šventumas, Viešpatie, per amžius.

94

94:1b.PSA.094.001 Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!

94:2b.PSA.094.002 Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!

94:3b.PSA.094.003 Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?

94:4b.PSA.094.004 Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?

94:5b.PSA.094.005 Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.

94:6b.PSA.094.006 Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.

94:7b.PSA.094.007 Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.

94:8b.PSA.094.008 Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?

94:9b.PSA.094.009 Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?

94:10b.PSA.094.010 Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?

94:11b.PSA.094.011 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.

94:12b.PSA.094.012 Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;

94:13b.PSA.094.013 ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.

94:14b.PSA.094.014 Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

94:15b.PSA.094.015 Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.

94:16b.PSA.094.016 Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?

94:17b.PSA.094.017 Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.

94:18b.PSA.094.018 Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.

94:19b.PSA.094.019 Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.

94:20b.PSA.094.020 Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?

94:21b.PSA.094.021 Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.

94:22b.PSA.094.022 Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievas­priebėgos uola.

94:23b.PSA.094.023 Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.

95

95:1b.PSA.095.001 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!

95:2b.PSA.095.002 Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!

95:3b.PSA.095.003 Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.

95:4b.PSA.095.004 Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.

95:5b.PSA.095.005 Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.

95:6b.PSA.095.006 Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!

95:7b.PSA.095.007 Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­

95:8b.PSA.095.008 “neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,

95:9b.PSA.095.009 kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!

95:10b.PSA.095.010 Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.

95:11b.PSA.095.011 Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ”

96

96:1b.PSA.096.001 Giedokite Viešpačiui naują giesmę, giedokite Viešpačiui visos šalys.

96:2b.PSA.096.002 Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Jo vardą. Kiekvieną dieną skelbkite Jo išgelbėjimą.

96:3b.PSA.096.003 Apsakykite Jo garbę tarp pagonių ir Jo stebuklus visoms tautoms.

96:4b.PSA.096.004 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, bijotinas labiausiai iš visų dievų.

96:5b.PSA.096.005 Visi tautų dievai yra stabai, bet Viešpats sukūrė dangus.

96:6b.PSA.096.006 Didybė ir garbė yra priešais Jį, galybė ir grožis Jo šventykloje.

96:7b.PSA.096.007 Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę!

96:8b.PSA.096.008 Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką, įeikite į Jo kiemus.

96:9b.PSA.096.009 Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje, bijokite Jo visos šalys.

96:10b.PSA.096.010 Skelbkite pagonims: “Viešpats karaliauja!” Jis sukūrė tvirtą pasaulį, Jis teis tautas teisingai.

96:11b.PSA.096.011 Tesilinksmina žemė ir tedžiūgauja dangūs! Tešniokščia jūra ir kas joje yra!

96:12b.PSA.096.012 Linksmai tedžiūgauja laukai ir visa, kas juose auga! Visi miško medžiai tada džiaugsis

96:13b.PSA.096.013 Viešpaties akivaizdoje, kai Jis ateis teisti žemę. Jis teis pasaulį teisingai ir tautas savo tiesoje.

97

97:1b.PSA.097.001 Viešpats karaliauja! Tedžiūgauja žemė! Tesilinksmina salos!

97:2b.PSA.097.002 Debesys ir tamsa Jį supa; teisumas ir teisingumas yra Jo sosto pagrindas.

97:3b.PSA.097.003 Jo priekyje liepsnoja ugnis ir sudegina aplinkui Jo priešus.

97:4b.PSA.097.004 Žaibai nušviečia pasaulį. Tai matydama, žemė drebėjo.

97:5b.PSA.097.005 Kalnai sutirpo kaip vaškas prieš Viešpatį­visos žemės Valdovą.

97:6b.PSA.097.006 Dangūs skelbia Jo teisumą ir visos tautos mato Jo šlovę.

97:7b.PSA.097.007 Bus sugėdinti tie, kurie tarnauja drožiniams, kurie stabais savo giriasi. Garbinkite Jį visi dievai!

97:8b.PSA.097.008 Tai girdi Sionas ir džiaugiasi. Viešpatie, dėl Tavo sprendimų džiūgauja Judo dukterys.

97:9b.PSA.097.009 Viešpatie, Tu esi aukštai virš visos žemės, išaukštintas virš visų dievų!

97:10b.PSA.097.010 Jūs, kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto; Jis saugo savo šventųjų gyvybes, iš nedorėlių priespaudos išlaisvina juos.

97:11b.PSA.097.011 Šviesa sušvinta teisiajam, tiesiaširdžiui­džiaugsmas.

97:12b.PSA.097.012 Linksminkitės, teisieji, Viešpatyje, dėkokite, prisiminę Jo šventumą.

98

98:1b.PSA.098.001 Naują giesmę giedokite Viešpačiui, nes nuostabius darbus Jis daro! Jo dešinė ir Jo šventoji ranka Jam pergalę teikia.

98:2b.PSA.098.002 Viešpats apreiškė savo išgelbėjimą, tautų akivaizdoje parodė savo teisumą.

98:3b.PSA.098.003 Jis atsiminė savo gailestingumą ir tiesą, žadėtą Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai pamatė Dievo išgelbėjimą.

98:4b.PSA.098.004 Džiaugsmingą triukšmą kelkite Viešpačiui visos šalys! Linksminkitės ir giedokite gyrių.

98:5b.PSA.098.005 Giedokite Viešpačiui, pritardami arfomis, giedokite psalmes, pritardami arfomis.

98:6b.PSA.098.006 Trimitų ir rago garsais kelkite džiaugsmingą triukšmą prieš Karalių, Viešpatį!

98:7b.PSA.098.007 Tesidžiaugia jūra ir kas joje yra, žemė ir jos gyventojai!

98:8b.PSA.098.008 Upės teploja rankomis, kalnai tesidžiaugia kartu

98:9b.PSA.098.009 Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateis teisti žemę! Jis teis pasaulį teisingai ir tautas nešališkai.

99

99:1b.PSA.099.001 Viešpats karaliauja, tegu dreba tautos. Jis sėdi tarp cherubų, tedreba žemė.

99:2b.PSA.099.002 Viešpats yra didis Sione. Jis yra aukščiau nei visos tautos.

99:3b.PSA.099.003 Tegiria jie Tavo vardą, didį ir baisų; Jis yra šventas.

99:4b.PSA.099.004 Karaliaus galybė myli tiesą. Tu įtvirtini teisingumą, teisumą ir teisybę Jokūbe įvykdai.

99:5b.PSA.099.005 Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite priešais Jo sostą; Jis yra šventas.

99:6b.PSA.099.006 Mozė ir Aaronas tarp Jo kunigų ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi Jo vardo. Jie šaukėsi Viešpaties, ir Jis atsakė jiems.

99:7b.PSA.099.007 Iš debesies stulpo kalbėjo Jis; jie laikėsi Jo nuostatų ir potvarkių, kuriuos Jis jiems davė.

99:8b.PSA.099.008 O Viešpatie, mūsų Dieve, Tu atsakei jiems! Atlaidus Dievas buvai jiems, nors ir atlygindavai už jų nusikaltimus.

99:9b.PSA.099.009 Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite prie Jo švento kalno, nes Viešpats, mūsų Dievas, yra šventas!

100

100:1b.PSA.100.001 Kelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys!

100:2b.PSA.100.002 Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami.

100:3b.PSA.100.003 Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys.

100:4b.PSA.100.004 Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!

100:5b.PSA.100.005 Geras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas ir Jo tiesa pasilieka kartų kartoms.

101

101:1b.PSA.101.001 Apie gailestingumą ir teisingumą giedosiu, skambinsiu Tau, Viešpatie.

101:2b.PSA.101.002 Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.

101:3b.PSA.101.003 Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.

101:4b.PSA.101.004 Vengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti.

101:5b.PSA.101.005 Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu.

101:6b.PSA.101.006 Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man.

101:7b.PSA.101.007 Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje.

101:8b.PSA.101.008 Anksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto.

102

102:1b.PSA.102.001 Viešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave.

102:2b.PSA.102.002 Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.

102:3b.PSA.102.003 Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.

102:4b.PSA.102.004 Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.

102:5b.PSA.102.005 Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.

102:6b.PSA.102.006 Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.

102:7b.PSA.102.007 Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.

102:8b.PSA.102.008 Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.

102:9b.PSA.102.009 Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą

102:10b.PSA.102.010 dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.

102:11b.PSA.102.011 Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

102:12b.PSA.102.012 Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.

102:13b.PSA.102.013 Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.

102:14b.PSA.102.014 Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.

102:15b.PSA.102.015 Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės­pasaulio karaliai.

102:16b.PSA.102.016 Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;

102:17b.PSA.102.017 apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.

102:18b.PSA.102.018 Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.

102:19b.PSA.102.019 Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,

102:20b.PSA.102.020 kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,

102:21b.PSA.102.021 kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,

102:22b.PSA.102.022 kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.

102:23b.PSA.102.023 Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.

102:24b.PSA.102.024 Aš sakiau: “Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.

102:25b.PSA.102.025 Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.

102:26b.PSA.102.026 Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.

102:27b.PSA.102.027 Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.

102:28b.PSA.102.028 Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje”.

103

103:1b.PSA.103.001 Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą.

103:2b.PSA.103.002 Laimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių.

103:3b.PSA.103.003 Jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.

103:4b.PSA.103.004 Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.

103:5b.PSA.103.005 Jis pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio.

103:6b.PSA.103.006 Viešpats vykdo teisybę ir teismą prispaustiesiems.

103:7b.PSA.103.007 Jis savo kelius apreiškė Mozei, ir Izraelio vaikai matė Jo darbus.

103:8b.PSA.103.008 Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo.

103:9b.PSA.103.009 Ne visados Jis barasi ir ne amžinai rūstauja.

103:10b.PSA.103.010 Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes.

103:11b.PSA.103.011 Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo.

103:12b.PSA.103.012 Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes.

103:13b.PSA.103.013 Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.

103:14b.PSA.103.014 Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.

103:15b.PSA.103.015 Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.

103:16b.PSA.103.016 Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.

103:17b.PSA.103.017 Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,

103:18b.PSA.103.018 kurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos.

103:19b.PSA.103.019 Viešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską.

103:20b.PSA.103.020 Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę.

103:21b.PSA.103.021 Laimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią.

103:22b.PSA.103.022 Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!

104

104:1b.PSA.104.001 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

104:2b.PSA.104.002 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

104:3b.PSA.104.003 Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

104:4b.PSA.104.004 Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

104:5b.PSA.104.005 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

104:6b.PSA.104.006 Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

104:7b.PSA.104.007 Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

104:8b.PSA.104.008 Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

104:9b.PSA.104.009 Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

104:10b.PSA.104.010 Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

104:11b.PSA.104.011 Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

104:12b.PSA.104.012 Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

104:13b.PSA.104.013 Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

104:14b.PSA.104.014 Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

104:15b.PSA.104.015 ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

104:16b.PSA.104.016 Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

104:17b.PSA.104.017 Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

104:18b.PSA.104.018 Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia.

104:19b.PSA.104.019 Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

104:20b.PSA.104.020 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

104:21b.PSA.104.021 Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

104:22b.PSA.104.022 Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

104:23b.PSA.104.023 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

104:24b.PSA.104.024 Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

104:25b.PSA.104.025 Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

104:26b.PSA.104.026 Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

104:27b.PSA.104.027 Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

104:28b.PSA.104.028 Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

104:29b.PSA.104.029 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

104:30b.PSA.104.030 Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

104:31b.PSA.104.031 Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

104:32b.PSA.104.032 Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

104:33b.PSA.104.033 Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

104:34b.PSA.104.034 Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

104:35b.PSA.104.035 Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!

105

105:1b.PSA.105.001 Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.

105:2b.PSA.105.002 Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus.

105:3b.PSA.105.003 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

105:4b.PSA.105.004 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.

105:5b.PSA.105.005 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.

105:6b.PSA.105.006 Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.

105:7b.PSA.105.007 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai.

105:8b.PSA.105.008 Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,

105:9b.PSA.105.009 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.

105:10b.PSA.105.010 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliui­amžina sandora,

105:11b.PSA.105.011 sakydamas: “Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį”,

105:12b.PSA.105.012 kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.

105:13b.PSA.105.013 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.

105:14b.PSA.105.014 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius:

105:15b.PSA.105.015 “Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto”.

105:16b.PSA.105.016 Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino.

105:17b.PSA.105.017 Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą.

105:18b.PSA.105.018 Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi,

105:19b.PSA.105.019 kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį.

105:20b.PSA.105.020 Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį.

105:21b.PSA.105.021 Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu,

105:22b.PSA.105.022 kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius.

105:23b.PSA.105.023 Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte.

105:24b.PSA.105.024 Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus.

105:25b.PSA.105.025 Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai.

105:26b.PSA.105.026 Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko.

105:27b.PSA.105.027 Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų.

105:28b.PSA.105.028 Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui.

105:29b.PSA.105.029 Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino.

105:30b.PSA.105.030 Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo.

105:31b.PSA.105.031 Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai.

105:32b.PSA.105.032 Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte.

105:33b.PSA.105.033 Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino.

105:34b.PSA.105.034 Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų,

105:35b.PSA.105.035 kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo.

105:36b.PSA.105.036 Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.

105:37b.PSA.105.037 Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.

105:38b.PSA.105.038 Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo.

105:39b.PSA.105.039 Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.

105:40b.PSA.105.040 Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.

105:41b.PSA.105.041 Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.

105:42b.PSA.105.042 Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui,

105:43b.PSA.105.043 ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis.

105:44b.PSA.105.044 Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,

105:45b.PSA.105.045 kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!

106

106:1b.PSA.106.001 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

106:2b.PSA.106.002 Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

106:3b.PSA.106.003 Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

106:4b.PSA.106.004 Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

106:5b.PSA.106.005 kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

106:6b.PSA.106.006 Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

106:7b.PSA.106.007 Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

106:8b.PSA.106.008 Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

106:9b.PSA.106.009 Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

106:10b.PSA.106.010 Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

106:11b.PSA.106.011 Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

106:12b.PSA.106.012 Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

106:13b.PSA.106.013 Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

106:14b.PSA.106.014 dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

106:15b.PSA.106.015 Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

106:16b.PSA.106.016 Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

106:17b.PSA.106.017 Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

106:18b.PSA.106.018 Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

106:19b.PSA.106.019 Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

106:20b.PSA.106.020 Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

106:21b.PSA.106.021 Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

106:22b.PSA.106.022 nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

106:23b.PSA.106.023 Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

106:24b.PSA.106.024 Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

106:25b.PSA.106.025 palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

106:26b.PSA.106.026 Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

106:27b.PSA.106.027 jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

106:28b.PSA.106.028 Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

106:29b.PSA.106.029 Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

106:30b.PSA.106.030 Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

106:31b.PSA.106.031 Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

106:32b.PSA.106.032 Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

106:33b.PSA.106.033 Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

106:34b.PSA.106.034 Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

106:35b.PSA.106.035 Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

106:36b.PSA.106.036 Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

106:37b.PSA.106.037 Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

106:38b.PSA.106.038 liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

106:39b.PSA.106.039 Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

106:40b.PSA.106.040 Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

106:41b.PSA.106.041 Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

106:42b.PSA.106.042 Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

106:43b.PSA.106.043 Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

106:44b.PSA.106.044 Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

106:45b.PSA.106.045 atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

106:46b.PSA.106.046 Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

106:47b.PSA.106.047 Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

106:48b.PSA.106.048 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: “Amen”. Girkite Viešpatį!

107

107:1b.PSA.107.001 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

107:2b.PSA.107.002 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

107:3b.PSA.107.003 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

107:4b.PSA.107.004 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

107:5b.PSA.107.005 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

107:6b.PSA.107.006 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.

107:7b.PSA.107.007 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.

107:8b.PSA.107.008 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:9b.PSA.107.009 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.

107:10b.PSA.107.010 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­

107:11b.PSA.107.011 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,

107:12b.PSA.107.012 todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo.

107:13b.PSA.107.013 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.

107:14b.PSA.107.014 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.

107:15b.PSA.107.015 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:16b.PSA.107.016 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.

107:17b.PSA.107.017 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

107:18b.PSA.107.018 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.

107:19b.PSA.107.019 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.

107:20b.PSA.107.020 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.

107:21b.PSA.107.021 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:22b.PSA.107.022 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.

107:23b.PSA.107.023 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,

107:24b.PSA.107.024 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.

107:25b.PSA.107.025 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.

107:26b.PSA.107.026 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.

107:27b.PSA.107.027 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

107:28b.PSA.107.028 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.

107:29b.PSA.107.029 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

107:30b.PSA.107.030 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.

107:31b.PSA.107.031 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

107:32b.PSA.107.032 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.

107:33b.PSA.107.033 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme,

107:34b.PSA.107.034 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.

107:35b.PSA.107.035 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais.

107:36b.PSA.107.036 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.

107:37b.PSA.107.037 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.

107:38b.PSA.107.038 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.

107:39b.PSA.107.039 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,

107:40b.PSA.107.040 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

107:41b.PSA.107.041 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.

107:42b.PSA.107.042 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.

107:43b.PSA.107.043 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.

108

108:1b.PSA.108.001 O Dieve, mano širdis pasiruošusi. Aš giedosiu ir girsiu savo šlovėje.

108:2b.PSA.108.002 Pabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu.

108:3b.PSA.108.003 Girsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių.

108:4b.PSA.108.004 Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa­iki debesų.

108:5b.PSA.108.005 Būk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje,

108:6b.PSA.108.006 kad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane.

108:7b.PSA.108.007 Dievas kalbėjo savo šventume: “Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

108:8b.PSA.108.008 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

108:9b.PSA.108.009 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale”.

108:10b.PSA.108.010 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

108:11b.PSA.108.011 Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

108:12b.PSA.108.012 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

108:13b.PSA.108.013 Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus.

109

109:1b.PSA.109.001 Netylėk, mano gyriaus Dieve.

109:2b.PSA.109.002 Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.

109:3b.PSA.109.003 Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.

109:4b.PSA.109.004 Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.

109:5b.PSA.109.005 Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.

109:6b.PSA.109.006 Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.

109:7b.PSA.109.007 Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.

109:8b.PSA.109.008 Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.

109:9b.PSA.109.009 Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona­našle.

109:10b.PSA.109.010 Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.

109:11b.PSA.109.011 Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.

109:12b.PSA.109.012 Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.

109:13b.PSA.109.013 Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.

109:14b.PSA.109.014 Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.

109:15b.PSA.109.015 Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

109:16b.PSA.109.016 Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.

109:17b.PSA.109.017 Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.

109:18b.PSA.109.018 Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.

109:19b.PSA.109.019 Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.

109:20b.PSA.109.020 Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

109:21b.PSA.109.021 Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.

109:22b.PSA.109.022 Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.

109:23b.PSA.109.023 Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.

109:24b.PSA.109.024 Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.

109:25b.PSA.109.025 Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.

109:26b.PSA.109.026 Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.

109:27b.PSA.109.027 Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.

109:28b.PSA.109.028 Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.

109:29b.PSA.109.029 Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

109:30b.PSA.109.030 Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.

109:31b.PSA.109.031 Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.

110

110:1b.PSA.110.001 Viešpats tarė mano Viešpačiui: “Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis”.

110:2b.PSA.110.002 Viešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus!

110:3b.PSA.110.003 Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks.

110:4b.PSA.110.004 Viešpats prisiekė ir nesigailės: “Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka”.

110:5b.PSA.110.005 Viešpats Tavo dešinėje sunaikins karalius savo rūstybės dieną.

110:6b.PSA.110.006 Jis darys teismą tarp pagonių. Pripildys žemę lavonų, daugelyje šalių įvykdys sprendimą valdovams.

110:7b.PSA.110.007 Jis kelyje gers iš upelio, todėl iškels savo galvą.

111

111:1b.PSA.111.001 Girkite Viešpatį! Aš girsiu Viešpatį visa širdimi teisiųjų susirinkime.

111:2b.PSA.111.002 Dideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta.

111:3b.PSA.111.003 Didingi ir šlovingi Jo darbai, Jo teisumas pasilieka per amžius.

111:4b.PSA.111.004 Atsimintini yra Jo darbai. Maloningas ir užjaučiantis yra Viešpats.

111:5b.PSA.111.005 Jis maitina tuos, kurie Jo bijo, per amžius prisimena savo sandorą.

111:6b.PSA.111.006 Jis savo darbų galią tautai parodė, atidavė jiems pagonių nuosavybę.

111:7b.PSA.111.007 Jo rankų darbai­teisingumas ir teismas, visi Jo įsakymai nepakeičiami.

111:8b.PSA.111.008 Jie per amžius yra tvirti, paremti tiesa ir lygybe visiems.

111:9b.PSA.111.009 Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė savo sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas.

111:10b.PSA.111.010 Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

112

112:1b.PSA.112.001 Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.

112:2b.PSA.112.002 Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta.

112:3b.PSA.112.003 Jo namuose bus gerovė ir turtai, jo teisumas pasiliks per amžius.

112:4b.PSA.112.004 Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus.

112:5b.PSA.112.005 Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko.

112:6b.PSA.112.006 Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas.

112:7b.PSA.112.007 Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu.

112:8b.PSA.112.008 Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.

112:9b.PSA.112.009 Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.

112:10b.PSA.112.010 Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus.

113

113:1b.PSA.113.001 Girkite Viešpatį! Viešpaties tarnai, girkite Viešpaties vardą!

113:2b.PSA.113.002 Palaimintas Viešpaties vardas dabar ir per amžius.

113:3b.PSA.113.003 Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo tebūna giriamas Viešpaties vardas!

113:4b.PSA.113.004 Viešpats yra virš visų tautų, Jo šlovė aukščiau nei dangus.

113:5b.PSA.113.005 Kas yra kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris gyvena aukštybėse?

113:6b.PSA.113.006 Jis pasilenkia žiūrėti į dangų ir žemę.

113:7b.PSA.113.007 Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,

113:8b.PSA.113.008 sodina jį greta kunigaikščių, šalia savo tautos kunigaikščių.

113:9b.PSA.113.009 Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį!

114

114:1b.PSA.114.001 Kai Izraelis iš Egipto išėjo, Jokūbo namai pagonių tautą paliko,

114:2b.PSA.114.002 Judas buvo Jo šventykla, Izraelis­Jo karalystė.

114:3b.PSA.114.003 Pamatė jūra ir pabėgo, atgal pasitraukė Jordanas.

114:4b.PSA.114.004 Kalnai šokinėjo kaip avys, kalvos­kaip ėriukai.

114:5b.PSA.114.005 Kas gi tau, jūra, ko pabėgai? Kodėl pasitraukei, Jordane?

114:6b.PSA.114.006 Kalnai, ko šokinėjate kaip avys, kalvos­kaip ėriukai?

114:7b.PSA.114.007 Drebėk, žeme, Viešpaties akivaizdoje, Jokūbo Dievo akivaizdoje.

114:8b.PSA.114.008 Jis pavertė uolą vandeniu, iš akmens šaltiniai ištryško!

115

115:1b.PSA.115.001 Ne mums, Viešpatie, ne mums, tik Tavo vardui tebūna šlovė dėl Tavo gailestingumo ir tiesos.

115:2b.PSA.115.002 Kodėl turėtų sakyti pagonys: “Kur yra jų Dievas?”

115:3b.PSA.115.003 Mūsų Dievas danguje, Jis padarė visa, kas Jam patiko.

115:4b.PSA.115.004 Jų stabai iš sidabro ir aukso, jie­žmogaus rankų darbas.

115:5b.PSA.115.005 Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato;

115:6b.PSA.115.006 turi ausis, tačiau negirdi; turi nosį, bet nesuuodžia;

115:7b.PSA.115.007 turi rankas, bet nepaliečia; turi kojas, bet nevaikšto. Jie nekalba savo gerkle.

115:8b.PSA.115.008 Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro ir jais pasitiki.

115:9b.PSA.115.009 Izraeli, pasitikėk Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.

115:10b.PSA.115.010 Aarono namai, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.

115:11b.PSA.115.011 Kurie bijote Viešpaties, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.

115:12b.PSA.115.012 Viešpats mus atsimena; Jis palaimins mus. Jis palaimins Izraelį ir Aarono namus.

115:13b.PSA.115.013 Jis palaimins visus, kurie Viešpaties bijo, mažus ir didelius.

115:14b.PSA.115.014 Viešpats pagausins jus ir jūsų vaikus.

115:15b.PSA.115.015 Jūs esate palaiminti Viešpaties, kuris sutvėrė dangų ir žemę.

115:16b.PSA.115.016 Dangūs yra Viešpaties buveinė, o žemę Jis atidavė žmonėms.

115:17b.PSA.115.017 Ne mirusieji giria Viešpatį, ne mirties karalijon nužengę.

115:18b.PSA.115.018 Bet mes šloviname Viešpatį dabar ir per amžius. Girkite Viešpatį!

116

116:1b.PSA.116.001 Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.

116:2b.PSA.116.002 Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu.

116:3b.PSA.116.003 Mirties skausmai apsupo mane, pragaro kančios apėmė mane; kenčiau vargą ir skausmus.

116:4b.PSA.116.004 Viešpaties vardo šaukiausi: “Viešpatie, išlaisvink mano sielą!”

116:5b.PSA.116.005 Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas.

116:6b.PSA.116.006 Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.

116:7b.PSA.116.007 Nurimk, mano siela, nes Viešpats padarė tau gera!

116:8b.PSA.116.008 Tu išlaisvinai nuo mirties mano sielą, nuo ašarų­mano akis, nuo suklupimo­mano kojas.

116:9b.PSA.116.009 Aš vaikščiosiu Viešpaties akivaizdoje gyvųjų šalyje.

116:10b.PSA.116.010 Nors pasitikėjau, bet tariau: “Aš esu labai prislėgtas!”

116:11b.PSA.116.011 Neapgalvojęs sakiau: “Visi žmonės melagiai”.

116:12b.PSA.116.012 Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes?

116:13b.PSA.116.013 Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties vardo šauksiuosi.

116:14b.PSA.116.014 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje.

116:15b.PSA.116.015 Viešpaties akyse brangi yra šventųjų mirtis.

116:16b.PSA.116.016 Viešpatie, aš esu Tavo tarnas, Tavo tarnas ir sūnus Tavo tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei.

116:17b.PSA.116.017 Tau padėkos auką aukosiu, šauksiuosi Viešpaties vardo.

116:18b.PSA.116.018 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje,

116:19b.PSA.116.019 Viešpaties namų kiemuose, Jeruzalės mieste. Girkite Viešpatį!

117

117:1b.PSA.117.001 Girkite Viešpatį, visos tautos. Girkite Jį, visi žmonės!

117:2b.PSA.117.002 Jo gailestingumas mums begalinis, Viešpaties tiesa pasilieka per amžius. Girkite Viešpatį!

118

118:1b.PSA.118.001 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

118:2b.PSA.118.002 Tegul Izraelis sako: “Jo gailestingumas amžinas”.